Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-955-465/2021, kuria atsisakyta priimti atsakovo D. Š. atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-955-465/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tumont“ ieškinį atsakovui D. Š., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 10 772,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bei atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį), kuriuo prašoma priteisti iš jos 9 300,00 Eur žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-955-465/2021, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir sustabdyta byla iki bus atlikta ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

16. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).

17. Pažymėtina, kad nors apeliantas savo atskirajame skunde nurodė, kad, apelianto manymu, teismo paskirta ekspertizė šioje byloje užkertą kelią tolimesnei bylos eigai, nes eksperto išvada dėl netinkamo eksperto neturės įrodomosios reikšmės, pats apeliantas paaiškino, kad galimai ketina kreiptis dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, kas tik patvirtina, kad paskirta ekspertizė niekaip neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

18. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-159-464/2018). Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Todėl nutarties negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.

19. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, kuria, be kita ko, apeliantas buvo įpareigotas sumokėti atitinkamo dydžio avansą, negali būti apeliacijos objektu, kadangi tokios nutarties apskundimas nenustatytas civilinio proceso įstatymu ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, motyvai dėl nutarties paskirti ekspertizę teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

20. Atsižvelgdamas į apelianto argumentus, kad paskirta ekspertizė galimai neturės įrodomosios reikšmės, teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Įrodymų (šiame tarpe ir ekspertizės išvados) vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o proceso dalyvis, nesutikdamas su ekspertizės išvadomis, teismui gali teikti paaiškinimus ar pastebėjimus dėl ekspertizės išvadų turinio.

21. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.