Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei advokatei Irmai Gutkovienei, atsakovui R. L., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovui R. L., institucijai teikti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo, kad R. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei nustatyta ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnamečio R. L. bendravimo tvarka, nes motina tinkamai rūpinasi vaiku, nusiskundimų negauta bei kad būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nurodė, kad ieškovė gerai rūpinasi sūnumi. Nesant atsakovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. L. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, sūnus ir taip nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ja, ieškovė rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į socialinės rizikos šeimas. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas su reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti, todėl teismas R. L. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina V. V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su sūnumi neprieštaravo, papildymų nepateikė, savo bendravimo tvarkos teismui svarstyti nepasiūlė, ieškovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog tėvas su vaiku bendrauja. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neprieštaravo, todėl atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus. Šalims sutarus ar atsakovui pasiūlius, ji gali keičiama.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 236 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodo, kad ji viena nepajėgia išlaikyti nepilnamečio sūnaus, turi skolų. Byloje nustatyta, kad vaikui R. L. yra devyneri metai (7 b. l.), jis lanko mokyklą, (duomenys neskelbtini) trejus metus (19 b. l.). Ieškovės teigimu, vaikas neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė sudarė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų patikslintą suvestinę, iš kurios matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaikos poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, komunaliniams mokesčiams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms, dalis lėšų – pramogoms, dienpinigiams ir kaupimui, iš viso mėnesinės išlaidos vaikui, ieškovės teigimu, sudaro apie 499 Eur. Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 20621 Eur vidutinės rinkos vertės, turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas, kurios kaip nurodė siekia vidutiniškai 860 Eur, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir transportų priemonių ieškovė neturi. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Atsakovas vykdo individualią veiklą nuo 2009 m., teikia transporto priemonių paslaugas, kaip nurodo gaunas nereguliarias apie 800 Eur per mėnesį pajamas. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: 81/1210 dalį žemės sklypo, 10/100 dalį pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos – parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomoja, ką patvirtina 2014-2016 metų atsakovo metinės pajamų deklaracijos. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotos, be to automobiliui Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirkti atsakovas sudarė lizingo sutartį ir kiekvieną mėnesį lizingo davėjui moka apie 400 Eur. Atsakovas nurodė, kad turi dar vieną išlaikytinį - 24 metų dukterį. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nenurodė, kad turi kažkokių sveikatos problemų. Iš prieš tai minėtų duomenų matyti, kad šalių turtinė padėtis panaši.

Teismas vertindamas vaiko poreikius laiko, kad R. L. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Teismas vertindamas, kad nėra duomenų, jog šalių sūnui reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ir abiejų tėvų galimybes, be to atsakovas neįrodinėjo mažesnių vaiko poreikių, ieškovės nurodomą 499 Eur sumą pripažįsta pagrįsta ir protinga suma, reikalinga vaiko R. L. išlaikymui kiekvieną mėnesį.

Atsakovas yra R. L. tėvas, todėl turi pareigą teikti vaikui išlaikymą. R. L. savo atsiliepime ir teismo pasėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti po 200,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo nustatytą sumą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys, atsakovas verčiasi individualia veikla, turi nuolatines gaunamas pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 236,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. spalio 6 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti sūnui 5760 Eur (po 160 Eur kas mėnesį už 3 metus) išlaikymo įsiskolinimą iš tėvo atsakovo R. L. ir nurodo, kad faktiškai atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo vaikui visiškai neteikia.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo vaikui pinigine išraiška neteikė, nupirkdavo bananų, ledų, nusiveždavo vaiką papramogauti. Taip pat nurodė, kad sutiktų sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, bet prašo jį sumažinti iki 300 Eur.

Teismo vertinimu, po 160 Eur kasmėnesinis abiejų tėvų išlaikymas vaikui yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Įvertinant tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis, prie savo sūnaus išlaikymo prisidėdavo, teismas pripažįsta, kad susidariusi ieškovės nurodoma įsiskolinimo už vaiko išlaikymą suma yra ir proporcinga, ir pagrįsta. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą 5760 Eur (išlaikymo įsiskolinimą po 160 Eur kas mėnesį už 3 metus), į tai, kad, atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti 160 Eur išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog aplinkybės, susijusios su nepilnamečio šalių sūnaus R. L. poreikiais, ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi ir jų gaunamomis pajamomis laikotarpiu nuo 2014 m. iki ieškinio padavimo dienos ir bylos nagrinėjimo dieną būtų iš esmės skirtingos, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiais atvejais, teismas nutaria ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 36 mėn., skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį išlaikymą, viso 5760 Eur išlaikymo skolą (CK 3.200 str.).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovė sumokėjo 150 Eur (18 b.l.) žyminio mokesčio, duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti.

Nepilnamečio sūnaus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Šalių sūnui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 236,00 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5760,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

V. V. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti tokią atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Atsakovas R. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. L. jo gyvenamoje vietoje, išskyrus atvejus, kai vaikas pageidauja su tėvu lankyti kultūrinius renginius, esant poreikiui vaikas nuvežamas (parvežamas) į /iš/ neformaliojo ugdymo užsiėmimus, gydytojo konsultacijas ir kt., o vaikui pageidaujant ieškovė vyksta kartu. Atsakovas R. L., bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. L., tokia tvarka: darbo dienomis (pirmadieniais, antradieniais ir penktadieniais) nuo 19 val. iki 22 val.;

savaitgaliais (vaikui pageidaujant, suderinus bendravimo laiką su ieškove prieš parą);

per vaiko mokslo metų atostogas kasdien nuo 8 val. iki 14 val.; vaiko ligos atveju nuo 8 val. iki 14 val.;

per vaiko gimtadienį kasmet (suderinus su ieškove bendravimo laiką prieš parą);

per valstybines šventes (suderinus su ieškove bendravimo laiką prieš parą);

per šv. Velykas (vieną dieną - antrąją šv. Velykų dieną);

per šv. Kalėdas (vieną dieną - antrąją šv. Kalėdų dieną);

per Naujuosius metus (sausio 1 d.);

per tėvo gimtadienį (suderinus su ieškove bendravimo laiką prieš parą);

per Tėvo dieną (suderinus su ieškove bendravimo laiką prieš parą).

Vasaros metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) vaikas su tėvu bendrauja tėvui patogiu laiku, suderinus su ieškove bendravimo laiką prieš parą.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.