- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-134-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Evelinai Dzenytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.2. laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ”, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės sumokėjimo į biudžetą, pateikė įmonės darbuotojams įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą neįvykusias ūkines komercines operacijas, kurios realiai neatliktos, nesumokant pirkimo PVM, pagal:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-08-17 serija BLD Nr. 63, viso sumoje 16 904,23 Lt, tame skaičiuje 2 933,79 Lt PVM, 2009-09-16 serija BLD Nr. 68, viso sumoje 20 277,88 Lt, tame skaičiuje 3 519,30 Lt PVM;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-09-07 serija ST Nr. 18, viso sumoje 34 537,64 Lt, tame skaičiuje 5 994,14 Lt PVM, 2009-10-13 serija ST Nr. 20, viso sumoje 41 790,54 Lt, tame skaičiuje 7 253 Lt PVM;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-09-15 serija AST Nr. 13, viso sumoje 22 617,78 Lt, tame skaičiuje 3 925,40 Lt PVM, 2009-10-15 serija AST Nr. 15, viso sumoje 19 560,57 Lt, tame skaičiuje 3 394,81 Lt PVM, 2009-11-05 serija AST Nr. 19, viso sumoje 18 404,10 Lt, tame skaičiuje 3 194,10 Lt PVM;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-10-15 serija GB Nr. 15, viso sumoje 31 242,20 Lt, tame skaičiuje 5 422,20 Lt PVM, 2009-11-12 serija GB Nr. 22, viso sumoje 41 527,20 Lt, tame skaičiuje 7 207,20 Lt PVM; viso sumoje 24 6862,14, tame skaičiuje 42 843,94 Lt PVM,
po ko šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims įrašius žinomai neteisingus duomenis į 2009 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio PVM deklaracijas ir jas 2009-10-23, 2009-11-25, 2009-12-28, 2010-01-25 pateikus Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę prievolę, mokėtino 42 843,84 Lt PVM mokesčio, tokiais veiksmais M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.
1.2.Be to, M. R. buvo išteisintas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 pažeidė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo:
4 str. reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
6 str. 2 d. reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu...“;
12 str. 1 d. reikalavimus: „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;
13 str. reikalavimus: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus vardas (ai) ... , pavardė (ės), parašas (ai) ir pareigos...Įrašai apskaitos dokumentuose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio ...nurodytus rekvizitus...“,
pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam darbuotojui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, į įmonės apskaitą įtraukti neįvykusias ūkines komercines operacijas:
sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-08-17 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 63, viso sumoje 16904,23 Lt, tame skaičiuje 2933,79 Lt PVM, 2009-09-16 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 68, viso sumoje 20 277,88 Lt, tame skaičiuje 3 519,30 Lt PVM;
sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 18, viso sumoje 34537,64 Lt, tame skaičiuje 5994,14 Lt PVM, 2009-10-13 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 20, viso sumoje 41 790,54 Lt, tame skaičiuje 7 253 Lt PVM;
sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 13, viso sumoje 22617,78 Lt, tame skaičiuje 3925,40 Lt PVM, 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 15, viso sumoje 19 560,57 Lt, tame skaičiuje 3394,81 Lt PVM, 2009-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 19, viso sumoje 18 404,10 Lt, tame skaičiuje 3 194,10 Lt PVM;
sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini).“ 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 15, viso sumoje 31242,20 Lt, tame skaičiuje 5422,20 Lt PVM, 2009-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 22, viso sumoje 41 527,20 Lt, tame skaičiuje 7 207,20 Lt PVM, dėl ko buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn.;
nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įrašyti neteisingus duomenis apie sandorius su (duomenys neskelbtini) IĮ pagal 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija B Nr. 0415, viso sumoje 7 673,70 L, tame skaičiuje 1 331,80 Lt PVM ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3194, viso sumoje 13 769,80 Lt, tame skaičiuje 2 389,80 Lt PVM, kurios neišsaugotos ir dėl to buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos;
neapskaitė ir nedeklaravo už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus Alytaus kolegijai ir nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM,
nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui išrašyti kasos išlaidų orderius apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą:
- 2009-09-16 kasos išlaidos orderį Nr. 313 apie 16 904,23 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2009-09-30 kasos išlaidos orderį Nr. 326 apie 20 277,88 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2009-10-01 kasos išlaidos orderį Nr. 328 apie 34 523,64 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2009-10-15 kasos išlaidos orderį Nr. 331 apie 41 790,54 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2009-11-06 kasos išlaidos orderį Nr. 340 apie 31 242,20 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2009-12-18 kasos išlaidos orderį Nr. 355 apie 41 527,20 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini).“;
- 2009-12-04 kasos išlaidos orderį Nr. 350 apie 50 722,32 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini).“, šiuos realiai neįvykusius sandorius pinigų neišmokant nurodytoms bendrovėms, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip sumažinti grynųjų pinigų likutį kasoje,
tokiu būdu M. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-02-09 iki 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais veiksmais M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu M. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisino, padaręs išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir nuteisti 50 MGL bauda. Bausmę, pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d., bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę - 65 MGL baudą ir 10 mėn. laisvės apribojimo, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį, 15 MGL ir 10 mėn. laisvės apribojimo, ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3.1.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir atsisakė pagal prokuroro prašymą prijungti dokumentus, ko pasėkoje bylą ištyrė neišsamiai ir padarė neteisingas išvadas dėl kaltinamojo kaltės. Prokuroro nuomone, išteisinimą dėl BK 222 str. 1 d. teismas išimtinai siejo su išteisinimu pagal BK 182 str. 2 d. - sukčiavimu PVM srityje ir formaliai nagrinėjo pasekmes, kurias sukėlė šių PVM įtraukimas į apskaitą - piniginių lėšų išmokėjimą arba PVM sąskaitų neišrašymą ir neįtraukimą į apskaitą. Teismas nuosprendyje teisingai nurodo, kad BK 222 str. 1 d. sudėtis yra materiali, baudžiamajai atsakomybei atsirasti reikalingi padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad pagal netikras sąskaitas faktūras iš kasos išlaiduoti grynieji pinigai. Teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė prašymą teismui prijungti prie bylos iš mokesčių administratoriaus Kauno apskrities VMI gautus papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - kasos knygos kopijas bei kitus, tačiau teismas prašymą tenkino dalinai ir kasos knygos kopijų neprijungė. Iš šių duomenų matosi, kad lėšas išmokėti pagal netikras sąskaitas faktūras į bendrovės kasą įnešinėjo pats M. R., jo sesuo E. Z. arba jo žmona S. Ž., t. y. suformuodavo reikalingą lėšų sumą kasoje, kad išmokėti pagal netikras sąskaitas faktūras. Akivaizdu, kad šių netikrų sąskaitų faktūrų įtraukimas į bendrovės apskaitą ir piniginių lėšų išmokėjimas pagal jas sukelia BK 222 str. 1 d. numatytus padarius - negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes M. R., E. Z. bei S. Ž. asmeninių lėšų įnešimas bendrovei padidina bendrovės įsipareigojimus šiems asmenims. Būtent šios aplinkybės įrodo, kad lėšos į bendrovės kasą buvo įnešinėjamos su M. R., kuris buvo įmonės direktorius, taip pat ir kasininkas, žinia.
3.2.Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad M. R. nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į apskaitą įtraukti duomenis apie sandorius su (duomenys neskelbtini) IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo dokumentus, kurie neišsaugoti. Nesutinka ir su teismo išvada, kad nepaneigti kaltinamojo paaiškinimai, kad sąskaitos faktūros į apskaitą galėjo būti įtrauktos per klaidą, sudubliavus. Į sąskaitų registrą įtraukiami konkretūs duomenys - įmonė išrašiusi sąskaitą faktūrą, jos Nr., data, sandorio vertė, tame tarpe PVM bei kita. Apskaita bendrovėje tvarkyta kompiuterių pagalba taikant buhalterines programas, taigi sąskaitų sudubliavimas iš esmės negalimas, tuo labiau, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai nenurodyti, duomenų, kad įmonė būtų pateikusi kitas sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerasta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neigia išrašę tokią sąskaitą faktūrą. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia teigti, kad šios sąskaitos faktūros egzistavo ir apskaitą tvarkęs asmuo jas įtraukė į apskaitos registrus. Nesutinka ir su teismo išvada, kad už pažeidimą, susijusį su pardavimo pajamų nedeklaravimu už (duomenys neskelbtini) kolegijai atliktus darbus, atsakingas tiesiogiai bendrovės apskaitą tvarkęs asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų už 218164,21 Lt ir (duomenys neskelbtini) kolegija juos priėmė 2009 m. gruodžio mėn. Tai patvirtina darbų priėmimo aktai. Bendrovė privalėjo išrašyti ir apskaityti apskaitoje PVM sąskaitą faktūrą, tačiau jos neišrašė. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo į apskaitą atliktus darbus galėjo įtraukti tik gavus PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi ji nebuvo išrašyta, teigti, kad dėl jos neįtraukimo į apskaitą kaltas apskaitą tvarkęs asmuo, nėra jokio pagrindo. Kaip matosi iš bylos dokumentų, sutartį su (duomenys neskelbtini) kolegija pasirašė M. R., bendrovėje buvo surašyti atliktų darbų priėmimo aktai, pasirašyti ir M. R.. Taigi M. R. buvo žinoma, kad darbai buvo atlikti ir pajamos uždirbtos, jis ir turėjo pats, arba jo nurodymu kiti asmenys išrašyti (duomenys neskelbtini) kolegijai PVM sąskaitą faktūrą ir pateikti ją apskaitai. Už deklaracijų pateikimą laiku ir su teisingais duomenimis jose atsakingas įmonės vadovas. Iš byloje nustatytų duomenų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ manipuliavo PVM deklaracijose nurodytais, teiktais duomenimis. Buhalterinė apskaita byloje tvarkyta naudojant kompiuterines programas, PVM deklaracijos taip pat gali būti suformuotos naudojant tokias programas, tačiau teiktos PVM deklaracijos neatitinka realių duomenų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad apskaitą tvarkęs asmuo būtų buvęs suinteresuotas tokių klaidingų duomenų teikimu VMI, priešingai nei M. R.. Duomenų už (duomenys neskelbtini) kolegijai atliktus darbus, nesurašant PVM sąskaitos faktūros ir neįtraukiant į PVM deklaraciją vertintinas kaip tyčinis veiksmas, siekiant išvengti sumokėti PVM 2010 m. sausio mėn. ir tai nukeliant vėlesniam laikui.
4.Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).
Žemesnės instancijos teismas
4.1.Teismo posėdyje specialistė A. P. parodė, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadą atliko mokestinį patikrinimą 2013 m. Ji patvirtino atlikto patikrinimo išvadas. Specialistės manymu, prie patikrinimo akto buvo pridėti visi reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie kėlė įtarimų. Šiuo atveju į buhalterinės apskaitos registrus buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros įmonių, kurios neveikiančios, darbuotojų nebuvo arba veikla buvo visiškai kitokia sandorio sudarymo metu. PVM deklaracijoje šios sumos nebuvo įtrauktos. Dėl šių aplinkybių E. Z. siuntė paklausimus tačiau atsakymų negavo. Patikrinimo akte priskaičiuoti ir papildomi pardavimo PVM, kur nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra pagal darbų pridavimo aktą. Kai įmonė deklaruoja pardavimo PVM, pirkimo PVM darosi grąžintinas arba mokėtinas. Šiuo atveju atsiranda mokestinė prievolė. Jei įmonė apskaitoje apskaito, bet nedeklaruoja, neatsiranda tos prievolės arba grąžinimo. Įmonė galėjo paneigti sandorius, kad nereikėtų įvertinti tų sąskaitų faktūrų. Patikrinimo metu buvo priskaičiuota pardavimo PVM, kai kurios sumos registruose buvo vienos, o deklaruotos buvo mažesnės sumos. Pagal darbų pridavimo aktą buvo išrašyta sąskaita faktūra. Iš to susidarė pardavimo PVM. Mokestiniai laikotarpiai irgi neatitiko pagal gautus PVM sąskaitų faktūrų registrus. Sumos pagal sąskaitas faktūras įmonių, kuriose ūkinės operacijos nebuvo realiai atliktos, yra kaip ir fiktyvios. Šios sumos nebuvo deklaruotos, jos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Kasoje neigiamo likučio nebūna. Paprastai įmonės iš banko įneša į kasą ir iš kasos sumoka. Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) kolegijoje - buvo pateikta sutartis, darbų pridavimo aktai, kad buvo atlikti statybos darbai. Pagal įstatymą įmonė turėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir įtraukti į pardavimo PVM bei pelno atžvilgiu į pajamas. Tai turėtų būti padaryta pasirašius darbų priėmimo aktus (3 t., b.l. 133-134).
4.2.Liudytoja S. R. parodė, kad išteisintasis M. R. yra jos vyras. 2009 m. dirbo administratore – vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje dirbo nuo jos įkūrimo iki tol, kol išėjo motinystės atostogų. Apskaitą įmonėje tuo metu tvarkė M. B.. Ji pildė darbuotojų sutartis, formindavo darbuotojų priėmimus į darbą ir atleidimus, sudarydavo sutartis su klientais. Dokumentus nešdavo į buhalteriją. Jei klientas sumokėdavo įmonei avansą, buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderį, atiduodavo buhalterei pinigus, ji pasirašydavo, kad gavo, ir į kasą padėdavo. Su banko dokumentais nebuvo susijusi, tačiau turėjo įgaliojimą iš banko paimti pinigus. Pinigus parveždavo pagal direktoriaus nurodymą, direktorius nurodydavo kokią sumą pinigų reikia paimti. Grynuosius pinigus parveždavo buhalterei, ji suskaičiuodavo, duodavo kasos pajamų orderį pasirašyti ir pinigus padėdavo į kasą. Iš banko paėmus pinigus buvo išduodamas čekis. Nežino, ar įmonėje buvo kasininko pareigybė. Kasos pajamų orderiuose turi atsispindėti, kas juos išrašė. Kiek yra mačiusi, kasos pajamų orderius išrašinėjo buhalterė. Savo asmeninių pinigų niekada neįnešinėjo į kasą. Išėjus iš darbo buhalterei, kadangi tuo metu mokėsi buhalterijos kursuose, tvarkė apskaitą, vėliau buhalterinę apskaitą perdavė tvarkyti M. B.(3 t., b.l. 132-133).
4.3. Liudytoja M. B. parodė, kad ji UAB „„(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere galimai nuo 2009 metų. Tuo metu įmonės direktoriumi buvo M. R.. Grynieji pinigai buvo direktoriaus dispozicijoj, ji jų nematė – prie jos grynieji pinigai nebuvo išmokami. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą pagal pirminius dokumentus, kuriuos perduodavo direktorius, suvedinėjo apskaitą į kompiuterinę programą. Direktorius pateikdavo išrašus iš banko, pajamų orderius, o liudytoja juos suvesdavo į programą. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi pagal avansines apyskaitas arba pagal pateiktus dokumentus. Juos pasirašydavo direktorius ir buhalterė. Kasos išlaidų orderiai nebuvo išrašomi nesant pirminių dokumentų. Pasirašyti kasos orderiai buvo segami į kasos išlaidų knygą. Kam ir kiek sumokėti iš kasos nurodydavo direktorius. Jei nebūdavo direktoriaus, pinigus iš klientų imdavo administratorė, kuri sutvarkydavo dokumentus ir perduodavo juos jai. Avansų nepalikdavo. Kasos likutis buvo saugomas seife, kuris buvo buhalterijoje. Raktas nuo seifo buvo pas ją. Jos darbo metu o visi buhalteriniai dokumentai, kadangi juos tikrindavo įvairios institucijos: valstybinė mokesčių inspekcija, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai. Kodėl vyko tokie patikrinimai, atsakyti negali, nes nežino. Gale mėnesio ji atspausdindavo suvestinius registrus. PVM deklaracijos buvo teikiamos pagal kompiuterines ataskaitas, iš pradžių buvo teikiama popieriniu variantu, vėliau – per sistemą. Kokiu būdu deklaracijos buvo teikiamos 2009 m. gruodžio mėnesį, neatsimena, tačiau duomenys visuomet būdavo teikiami iš programos, juos atspausdindavo ir suderindavo su direktoriumi, jose turėjo pasirašyti direktorius. Deklaracijas direktorius žiūrėdavo. Buhalterija buvo tvarkoma vadovaujantis įstatymais. Įmonių UAB „„(duomenys neskelbtini).“, UAB „„(duomenys neskelbtini)“, UAB „„(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „„(duomenys neskelbtini)“ pavadinimai nieko nesako. Nežino, ar su šiomis įmonėmis vyko atsiskaitymai ir ar buvo teikiamos paslaugos. Ji matydavo tik dokumentus. Direktorius rašydavo ataskaitas už atliktus darbus. Prisijungimų prie Registrų centro neturėjo. Prie mokesčių inspekcijos įmonė turėjo prisijungimą. Sąskaitos, kurias gaudavo iš direktoriaus, buvo išrašomos laisva forma, ir jas suvesdavo. Iš darbo išėjo savo noru dėl sveikatos. Išeidama iš darbo suarchyvavo bylas. Ataskaitos buvo spausdinamos laiku. Programa be jokių slaptažodžių, todėl programa galėjo bet kas naudotis (3t., b.l. 197-200).
5. Atlikus įrodymų tyrimą, prokuroras J.Vailionis prašė jo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Išteisintas asmuo M. R. ir jo gynėja advokatė V.Petrauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
6. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria M. R. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo minėtą nuosprendžio dalį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį - M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL bauda bei paskirtąją bausmę sudėti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl M. R. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
8. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, jog byloje nesurinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, kad fiktyvios PVM sąskaitos faktūros į UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos būtent dėl kaltinamojo M. R. tyčinių veiksmų bei padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad M. R., kaip tarpinis vykdytojas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl M. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų ir jų pagrindu išrašytų kasos išlaidų orderių įtraukimu į „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išteisintas, neįrodžius jo veikoje visų būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo apskaitos tvarkymo požymių.
9. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Vertindamas įrodymus teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne) kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes gali būti pripažįstami esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).
10.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes ji padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Įrodymų nepakankamumo klausimas priimant išteisinamąjį nuosprendį gali būti konstatuotas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų negalima gauti dėl objektyviai susiklosčiusių tokių aplinkybių, kurias pašalinti nėra jokios galimybės. Tačiau pirmos instancijos teismas, kurio vaidmuo yra aktyvus, esant prašymui padėti surinkti įrodymus, privalo atlikti visus būtinus veiksmus įrodymams gauti. Taigi šiuo konkrečiu atveju nebuvo apklausti visi asmenys, kas reiškia, jog teismo išvados padarytos neištyrus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
11.Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog M. R. laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 būdamas UAB „„(duomenys neskelbtini)“, į. k. „(duomenys neskelbtini), reg. „(duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 pažeidė teisės aktų reikalaujamą UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 str. reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;12 str. 1 d. reikalavimus: „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;13 str. reikalavimus: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus vardas (ai) , pavardė (ės), parašas (ai) ir pareigos...įrašai apskaitos dokumentuose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio nurodytus rekvizitus...“, pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam darbuotojui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, į įmonės apskaitą įtraukti neįvykusias ūkines komercines operacijas:
sandorius su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ - 2009-08-17 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 63, viso sumoje 16904,23 Lt, tame skaičiuje 2933,79 Lt PVM, 2009-09-16 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 68, viso sumoje 20 277,88 Lt, tame skaičiuje 3 519,30 Lt PVM;
sandorius su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 18, viso sumoje 34537,64 Lt, tame skaičiuje 5994,14 Lt PVM, 2009-10-13 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 20, viso sumoje 41 790,54 Lt, tame skaičiuje 7 253 Lt PVM;
sandorius su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 13, viso sumoje 22617,78 Lt, tame skaičiuje 3925,40 Lt PVM, 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 15, viso sumoje 19 560,57 Lt, tame skaičiuje 3394,81 Lt PVM, 2009-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 19, viso sumoje 18 404,10 Lt, tame skaičiuje 3 194,10 Lt PVM;
sandorius su UAB „„(duomenys neskelbtini).“ 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 15, viso sumoje 31242,20 Lt, tame skaičiuje 5422,20 Lt PVM, 2009-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 22, viso sumoje 41 527,20 Lt, tame skaičiuje 7 207,20 Lt PVM, dėl ko buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn.;
nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įrašyti neteisingus duomenis apie sandorius su „(duomenys neskelbtini)IĮ pagal 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija B Nr. 0415, viso sumoje 7 673,70 L, tame skaičiuje 1 331,80 Lt PVM ir UAB „„(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3194, viso sumoje 13 769,80 Lt, tame skaičiuje 2 389,80 Lt PVM, kurios neišsaugotos ir dėl to buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos;
neapskaitė ir nedeklaravo už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus „(duomenys neskelbtini) kolegijai ir nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM,
nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui išrašyti kasos išlaidų orderius apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą:
- 2009-09-16 kasos išlaidos orderį Nr. 313 apie 16 904,23 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“; 2009-09-30 kasos išlaidos orderį Nr. 326 apie 20 277,88 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“; 2009-10-01 kasos išlaidos orderį Nr. 328 apie 34 523,64 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“; 2009-10-15 kasos išlaidos orderį Nr. 331 apie 41 790,54 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“; 2009-11-06 kasos išlaidos orderį Nr. 340 apie 31 242,20 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini).“;2009-12-18 kasos išlaidos orderį Nr. 355 apie 41 527,20 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“; 2009-12-04 kasos išlaidos orderį Nr. 350 apie 50 722,32 Lt išmokėjimą UAB „„(duomenys neskelbtini).“, šiuos realiai neįvykusius sandorius pinigų neišmokant nurodytoms bendrovėms, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip sumažinti grynųjų pinigų likutį kasoje, tokiu būdu M. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-02-09 iki 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
11.1.M. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, tokios pozicijos laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Paaiškino, kad dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31, nes tuo laikotarpiu jo sesuo E. Z., kuri buvo šios bendrovės akcininkė ir vadovė, buvo vaiko auginimo atostogose. Įmonės buhaltere dirbo M. B., kuri tvarkė visą buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis neturėjo specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje, todėl visiškai pasitikėjo buhaltere. Jo manymu, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, jokia apgaulinga apskaita bendrovėje nebuvo vedama, įmonė mokėjo visus mokesčius, PVM, visi dokumentai buvo tvarkomi pagal įstatymus, jis dokumentus atiduodavo bendrovės buhalterei, kuri juos tvarkė, traukė į registrus, teikė deklaracijas VMI. Kaltinamasis sutiko, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną mokestinį pažeidimą, kada laiku neapskaitė ir nedeklaravo pajamų, kurias bendrovė gavo 2009 metais už „(duomenys neskelbtini)kolegijai atliktus šiltinimo darbus, šias pajamas reikėjo apskaityti ir deklaruoti tuo laiku, kai faktiškai buvo atlikti darbai, t. y. 2009 m. gruodžio mėnesį, tačiau įmonė šias pajamas apskaitė 2010 m., mokesčius sumokėjo, taigi, pažeidimą pašalino ir jokių pavojingų padarinių dėl to nekilo. Kaltinamasis M. R. nepripažino, kad jis apgaulingai tvarkė bendrovės „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iš kur tarp dokumentų atsirado PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos įmonių UAB „„(duomenys neskelbtini)“, UAB „„(duomenys neskelbtini)“, UAB „„(duomenys neskelbtini)“, UAB „„(duomenys neskelbtini).“ vardu, kaltinamasis nežino, jis šių sąskaitų neišrašinėjo, jam nežinoma kas galėjo jas išrašyti, jose nėra jo parašų. Šias sąskaitas pirmą kartą pamatė pas tyrėją K. Sandoriai su minėtomis įmonėmis yra neįvykę, nes PVM sąskaitos faktūros įmonėje „„(duomenys neskelbtini)“ nėra gautos, ant jų nėra įmonės žymos „gauta“, tai reiškia, kad PVM sąskaita faktūra yra neregistruota. Bendrovėje buvo tokia tvarka, kad paštu ar kitu būdu gaunamas sąskaitas užregistruodavo sekretorė, ji dėdavo spaudą „gauta“ ir parašydavo, kada sąskaita gauta, po to ją nunešdavo buhalterei. Buhalterė privalėdavo patikrinti, ar yra pagrindas apmokėti tokią sąskaitą, ji tikrindavo sutartis, atliktų darbų aktus. Kaltinamasis pats sąskaitų buhalterei nepristatydavo, taigi, ir kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų jis nepateikė „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, jos nebuvo įtrauktos į PVM deklaracijas, todėl jokios apgaulės valstybės atžvilgiu nebuvo. Prie šių PVM sąskaitų faktūrų išrašyti kasos pajamų/išlaidų orderiai yra niekiniai dokumentai, nes juose nėra privalomų rekvizitų, kaltinamasis jų nepasirašė ir jam nežinoma, kas išrašė šiuos dokumentus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiaiškino, kas galėjo surašyti kasos pajamų/išlaidų orderius. Byloje nėra duomenų, kad pagal šiuos dokumentus pinigai buvo realiai išlaiduoti (išmokėti) iš įmonės kasos (3 t., b.l. 16-19).
Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, M. R. versiją paneigia šie įrodymai:
11.2. Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. ji dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktore, šios įmonės veikla buvo mažmeninė prekyba drabužiais. Įmonės užsakymu 2007-2008 m. UAB „„(duomenys neskelbtini)“ įrenginėjo parduotuves, už atliktus darbus su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta. PVM sąskaitų faktūrų už paslaugas: 2009-10-15 GB Nr. 015 ir 2009-11-12 GB Nr. 022 ji neišrašė ir jose nepasirašė, jos nepanašios į įmonės išrašomas sąskaitas faktūras per buhalterinę programą. Taip pat nepasirašė ir 2009-11-06 kasos pajamų orderyje serija GB Nr. 21 ir 2009-12-18 kasos pajamų orderyje serija GB Nr. 28, šių dokumentų į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apie šių dokumentų išrašymo aplinkybes nieko nežino. Kaltinamąjį liudytoja pažįsta kaip UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą, su juo teko bendrauti darbo reikalais, jis daugiau bičiuliavosi su buvusiu UAB „„(duomenys neskelbtini).“ direktoriumi Z. B. (2 t., b.l. 99-101).
11.3.Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 –2009 m. jis dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam yra tekę bendrauti su kaltinamuoju kaip su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ vadovu. UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buvo transporto įmonė, be to, vykdė statybos darbus. UAB „Cargobuild“ turėjo komercinių sandorių su UAB „Airema“, kurią atstovavo M. R.. Visi tarp įmonių vykę komerciniai sandoriai buvo apskaityti UAB „„(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, o jeigu jie neapskaityti, vadinasi, darbų neatliko. Jeigu neatliko darbų, tai ir pinigų už juos negavo. Liudytojas negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad jis pasirašė 2009-08-17 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 63, 2009-09-16 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 68, tačiau teigė, kad 2009-09-16 ir 2009-09-30 pinigų priėmimo kvituose, pagal kuriuos jis gavo iš UAB „„(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas 16 904,23 Lt ir 20 277,81 Lt, rankraštiniai įrašai ir parašai rašyti ne jo, o kieno – nežino (2 t., b.l. 112-115).
11.4.Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. sausio mėn. buvo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonės veikla buvo statybos darbai ir statybinių medžiagų prekyba. Kaltinamojo nepažįsta, su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nesudarinėjo, bet galėjo būti, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ samdė UAB „„(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovą. 2009-09-07 PVM sąskaitos faktūros serija ST Nr. 18, 2009-10-13 PVM sąskaitos faktūros serija ST Nr. 20, 2009-10-01 pinigų priėmimo kvito serija ST Nr. 20, 2009-10-15 pinigų priėmimo kvito serija ST Nr. 25, 2009-10-01 kasos išlaidų orderio Nr. 328, 2009-10-15 kasos išlaidų orderio Nr. 328 jis neišrašė. Įmonės sąskaitos faktūros yra kitokios, pateiktose nemato PVM mokėtojo kodo. Ant šių dokumentų yra ne jo parašas, šie dokumentai yra surašyti jam nesant UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes įmonėje 2009-10-01 nedirbo. Su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių darbinių santykių (2 t., b.l. 129-130).
11.5.Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės pagrindinė veikla buvo fasadų šiltinimas. Su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sutartinių santykių. 2009-09-07 ir 2009-10-13 PVM sąskaitų-faktūrų jis neišrašė, 2009-10-01 ir 2009-10-15 kasos išlaidų orderių nepasirašė, šių dokumentų išrašymo aplinkybės jam nežinomos (3 t., b.l. 7-8).
11.6. Liudytoja A. P., dirbanti Kauno apskrities VMI vyr. specialiste, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio patikrinimą UAB „duomenys neskelbtini“. Patikrinimas atliktas tuo pagrindu, kad pagal VMI informacinių bazių duomenis kilo įtarimas dėl kelių ūkinių operacijų (sandorių), kurių pagrindu įmonėje „duomenys neskelbtini“ galimai siekta neteisėtai suformuoti PVM atskaitą, grynųjų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą. Patikrinimo metu nustatė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais apskaitė buhalterinės apskaitos registruose PVM sąskaitas-faktūras su UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, pagal kurias šios įmonės atliko darbus (suteikė paslaugas) bendrovei „duomenys neskelbtini“. Tačiau atlikus priešpriešinius patikrinimus, gauti duomenys, kad minėtos įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų faktiškai neatliko, todėl bendrovės „duomenys neskelbtini“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose apskaitytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų/išlaidų orderių kvitai, pagal kuriuos galimai siekta neteisėtai suformuoti 42 843 Lt PVM atskaitą, 237 001,81 Lt grynų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą, negali būti pripažinti turinčiais juridinę galią. Darant patikrinimą, UAB „duomenys neskelbtini“ direktorei E. Z. buvo įteiktas klausimynas, prašant atsakyti, ar su bendrovėmis UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ buvo pasirašytos sutartys, surašyti atliktų darbų aktai, kas atstovavo minėtas bendroves, tačiau E. Z. į jai pateiktus klausimus neatsakė ir papildomų dokumentų nepateikė. Kartu liudytoja pažymėjo, kad bendrovė „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitų faktūrų apie neįvykusius sandorius į PVM deklaracijas, kurios buvo teikiamos VMI, neįtraukė, taigi, nereikalavo grąžinti iš biudžeto PVM ar jį mažinti (3 t., b.l. 8-12).
11.7.Liudytoja E. Z. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2006 m., pradžioje buhaltere, vėliau nuo 2007 m. iki 2013 m. buvo bendrovės direktorė. Kai 2008 m. rengėsi išeiti motinystės atostogų, susitarė su broliu M. R., kad šis pavaduos ją ir dirbs direktoriumi iki ji sugrįš į darbą. Kadangi brolis neturėjo buhalterinių žinių, buvo pasamdyta didelę patirtį turinti buhalterė M. B., kuri ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. 2010 m. liudytoja sužinojo, kad FNTT paėmė „duomenys neskelbtini“ dokumentus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris tęsėsi du metus(3 t., b.l. 13-15).
11.8. Kauno apskrities VMI 2013-08-16 patikrinimo aktas Nr. AU16-17 ir 2013-10-02 sprendimas dėl patikrinimo akto (1 t., b. l. 11-14, 15-21) patvirtina, kad Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyr. specialistė A. P. atliko UAB „duomenys neskelbtini“ (į. k. duomenys neskelbtini, įregistruota adresu duomenys neskelbtini, deklaruota veikla – statyba ir remonto darbai) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, patikrintas pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis, taip pat buhalterinės apskaitos tvarkymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad:
1) UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais apskaitė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, įformintas: UAB „duomenys neskelbtini“ vardu už šiltinimo darbus iš viso už 37 182 Lt, tame tarpe 6 453,09 Lt PVM; UAB „duomenys neskelbtini“ vardu už šiltinimo darbus iš viso už 76 328,18 Lt, tame tarpe 13.247,04 Lt PVM; UAB „duomenys neskelbtini“ vardu už vidaus apdailos darbus iš viso už 60 582,45 Lt, tame tarpe 10 514,31 Lt PVM; UAB „duomenys neskelbtini.“ vardu už paslaugas iš viso už 72 769,40 Lt, tame tarpe 12 629,40 Lt PVM. Realiai UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini " paslaugų nepardavė, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliktos ir realiai neįvyko (patikrinimo akto tiriamosios dalies 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 punktai). Padaryta išvada, kad UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytais dokumentais galimai siekta neteisėtai suformuoti bendrovėje 42 843 Lt PVM atskaitą, 237 001,81 Lt grynų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą; mokestiniam patikrinimui UAB „duomenys neskelbtini“ nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už 2009 metus, pagal kuriuos galima būtų įvertinti kokios mokėtojo patirtos išlaidos sudarė mokestinio laikotarpio leidžiamus atskaitymus, kokiuose objektuose ir kokios medžiagos buvo nurašytos, kokias prekių ir paslaugų įsigijimo vertes bendrovė apskaitė ir deklaravo 2009 m. pardavimų savikainoje. Negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ grynų pinigų panaudojimą, apskaitytą įmonės kasoje pagal UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini.“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių ir pinigų priėmimo kvitus, kurie negali būti pripažinti turinčiais juridinę galią;
2) UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė 2009-09-15 pirkimo dokumentą Nr. B 0415 IĮ „duomenys neskelbtini“ 6341,90 Lt verte, 1331,80 Lt PVM, iš viso 7673,70 Lt, bet mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė šio dokumento; iš pateiktų bendrovės dokumentų nėra galimybės nustatyti, kas buvo įsigyta, ar buvo apmokėta, kokie IĮ „duomenys neskelbtini“ rekvizitai. Pirkimo PVM į atskaitą gali būti traukiamas tik tada, kai mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą (2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d.), todėl mokėtojo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaityta 1 331,80 Lt pirkimo PVM suma negali būti pripažinta. Taip pat UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. gruodžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre įtraukė 11 380 Lt vertę, 2 389,80 Lt PVM, iš viso 13 769,80 Lt pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2009-12-01 dokumentą Nr. 3194, bet patikrinimui bendrovė nepateikė šio pirminio prekių ar paslaugų įsigijimo iš UAB „duomenys neskelbtini“ dokumento. Atlikus UAB „duomenys neskelbtini“ operatyvų priešpriešinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jokio 2009-12-01 pardavimo dokumento bendrovei „duomenys neskelbtini“ neišrašė ir jo neapskaitė, kurio negalėjo apskaityti ir UAB „duomenys neskelbtini“ bei įtraukti į atskaitą 2 389,80 Lt PVM (patikrinimo akto tiriamosios dalies 1.1 p. ir 1.6 p.). Įvertinus šiuos faktus, padaryta išvada, kad bendrovėje „duomenys neskelbtini“ įmonių IĮ „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vardu siekta neteisėtai suformuoti 3 722 Lt PVM atskaitą;
3) UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė atliktų darbų aktus už 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, pažymas apie atliktų darbų vertę ir darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose nurodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atliko ir 2009-12-11 perdavė užsakovui duomenys neskelbtini kolegijai rangos sutartyje numatytus darbus už 218 164,21 Lt, tame tarpe 37 863,21 Lt PVM. Pajamos pripažįstamos uždirbtomis ir išrašoma PVM sąskaita faktūra, kai faktiškai atliekami darbai. UAB „duomenys neskelbtini“ patikrinimui pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir nedeklaravo Alytaus apskrities VMI už 2009 m. 180 301 Lt pardavimo pajamų už duomenys neskelbtini kolegijai atliktus statybos darbus, nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM (patikrinimo akto tiriamosios dalies 1.7 p.) (1 t., b. l. 15-21).
11.9. PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kurių pagrindu įmonėje „duomenys neskelbtini“ siekta neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir grynųjų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą, bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys ( 1t., b.l. 25-44, 3 t., b.l.167-174).
12.10. UAB „duomenys neskelbtini“ darbų rangos sutartis su duomenys neskelbtini kolegija ir darbų priėmimo – perdavimo aktas pagal kuriuos UAB „duomenys neskelbtini“ neapskaitė ir nedeklaravo VMI 2009 m. 180301 Lt pajamų už „duomenys neskelbtini“ kolegijai atliktus darbus (1 t., b.l.45-65).
12. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas taip pat atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015).
13.Kaip jau minėta, išteisintasis M. R., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius - viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad visą buhalterinę apskaitą ir kasą tvarkė buhalterė M. B., o pats, neturėdamas specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje, visiškai ja pasitikėjo (3 t., b.l. 17-18). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities skyriaus 2011 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-6/2 nustatyta, kad nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsniu už buhalterinių įrašų teisingumą UAB „duomenys neskelbtini“ buvo atsakinga M. B. (3 t., b.l. 42). Formaliai ji turėtų būti atsakinga už buhalterinės apskaitos pažeidimus, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Tačiau M. B. parodė, kad ji kasininke nebuvo, o grynieji pinigai buvo direktoriaus dispozicijoj, jai buvo pavesta pagal pirminius dokumentus, kuriuos jai perduodavo direktorius, suvedinėti apskaitą į kompiuterinę programą, direktorius taip pat nurodydavo kam ir kiek sumokėti (3 t., b.l.198). Liudytoja E. Z. taip pat patvirtino, kad kasininko įmonėje nebuvo (3 t., b.l. 13). Liudytoja S. R. parodė, jog sutartis su klientais sudarydavo ji, jei klientas sumokėdavo avansu pinigus ir dokumentus ji pateikdavo buhalterijai, tuo pagrindu buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderį, ir pinigus padėdavo į kasą. Ji taip pat turėjo įgaliojimą gryniesiems pinigams iš banko paimti, kokią sumą reikia paimti nurodydavo direktorius. Pinigus parveždavo buhalterei, kuri duodavo pasirašyti kasos pajamų orderį ir pinigus padėdavo į kasą (3 t., b.l. 132). Nors pats M. R. ir tvirtino, kad visi gauti dokumentai buvo registruoti administratorės ir turėjo registracijos žymą „gauta“, tačiau taip pat parodė, jog daugiausiai dokumentus priimdavo buhalterė, kuri juos tvarkė, traukė į registrus, teikė deklaracijas VMI, mokėjimai negalėjo būti daromi jo neatsiklausus, jis pasirašinėdavo kasos knygoje ir žinojo, koks pinigų likutis (3 t., b.l. 17-18). Kaip minėta, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Nors įmonės vadovas esant buhalterei nėra už šį nusikaltimą pagal BK 222 straipsnį atsakingas asmuo, tačiau jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Anksčiau minėti bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju buhalterė apskaitą tvarkė pagal direktoriaus M. R. pateiktus dokumentus ir visus buhalterinius veiksmus atliko su direktoriaus žinia, t.y. direktoriaus nurodymu buvo išmokami grynieji pinigai, PVM deklaracijos buvo teikiamos pagal kompiuterinės programos duomenis, jas suderinus su direktoriumi, direktorius išrašydavo sąskaitas faktūras ir pan. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis M. R., kaip tarpinis vykdytojas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB “ duomenys neskelbtini ” buhalterinę apskaitą, kiek tai susiję su tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų ir jų pagrindu išrašytų kasos išlaidų orderių įtraukimu į UAB “ duomenys neskelbtini ” buhalterinę apskaitą. Priešingai, M. R., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, ir buhalterei pateikdamas neobjektyvius duomenis apie jo realiai nevykdomus sandorius, kuriuos jis pagrindė fiktyviais ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, ir nurodydamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui išrašyti kasos išlaidų orderius apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Todėl M. R. yra BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
14.Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 1dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Privalomus reikalavimus apskaitos dokumentų rekvizitams nustato to paties įstatymo 13 straipsnis, išskiriantis šiuos privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, 6) asmens (ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus vardas (ai), pavardės, parašas ir pareigos. Įrašai apskaitos dokumentuose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio. nurodytus rekvizitus“. Taigi, visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie privalo turėti visus LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus privalomus rekvizitus. Nurodyti rekvizitai yra nustatomi tikslu identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, ją vykdžiusius asmenis, todėl jie turi būti tikri. Vienas svarbiausių šiame įstatyme įtvirtintų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys. Toks turinys turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose. Taigi ūkiniame dokumente, be kitų elementų, turi būti nurodyta ūkinės operacijos turinys, kurio elementai turi būti nurodyti ne formaliai, bet jie turi būti tikri. Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją.
14.1.Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad 2009 metais į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini.“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vardu (1 t., b.l. 22-23, 33-34, 39-40, 28-30), kas reiškia, jog UAB „duomenys neskelbtini“ paslaugos nebuvo parduotos, o išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliktos ir realiai neįvyko, todėl nebuvo pagrindo už jas atsiskaityti. To pasėkoje nepagrįstai išrašyti kasos išlaidų orderiai: 2009 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 313 (1 t., b.l.26), 2009 m. rugsėjo 30 d. orderis Nr. 326 (1 t., b.l. 27), 2009 m. spalio 1 d. orderis Nr. 328 (1 t., b.l. 37), 2009 m. spalio 15 d. orderis Nr. 331 (1 t., b.l.38), 2009 m. lapkričio 6 d. orderis Nr. 340 (1 t., 43) , 2009 m. gruodžio 18 d. orderis Nr. 355 (1 t., b.l. 44), 2009 m. gruodžio 4 d. orderis Nr. 350 (1 t., b.l. 32). Liudytojais apklausti buvę UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.” vadovai teisme patvirtino, kad jokių paslaugų pagal jų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „duomenys neskelbtini“ neatliko ir iš šios bendrovės pinigų negavo (3 t., b.l. 72, 129, 112-114, 99-101). Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Kauno apskrities VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-17 (T.1, b.l. 15-21) bei jo pagrindu priimtu 2013 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (04.3)-K3-218, kur, be kita ko, nurodyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitytose išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderiuose naudojamas logotipas, identifikuojantis įmonę, akivaizdžiai skiriasi nuo UAB „duomenys neskelbtini“ patikrinimui pateiktose anksčiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose esančių logotipų. Patikrinus UAB “ duomenys neskelbtini“ dokumentus nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros (2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. serija BLD Nr. 63 ir Nr. 68) UAB “ duomenys neskelbtini“ išrašytos nebuvo. UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugpjūčio 25 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos, tuo tarpu sąskaitos faktūros yra išrašytos 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. spalio 13 d. Be to, UAB „duomenys neskelbtini.“ vadovu Z. B. buvo nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. balandžio 16 d., o byloje esantys kasos pajamų orderio kvitai (1 t., b.l. 41-42) , tariamai patvirtinantys, jog pinigus už paslaugas iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo kasininkas Z. B., yra 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d., t.y. tuo metu kai įmonėje Z. B. jau nebedirbo. Nors M. R. paaiškino, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros bendrovėje apskritai nebuvo gautos ir negalėjo būti įtrauktos į apskaitą, nes FNTT pareigūnai galėjo šias sąskaitas netyčia surinkti iš praktikantų, ir kad pagal jas pinigai nebuvo išmokėti, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia bylos duomenys. Kad iš įmonės kasos pinigai buvo realiai išmokėti, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo ir kasos pajamų orderio kvitai (1 t., b.l. 24, 25, 35, 36, 41,42,31), atitinkamai patvirtinantys, jog pinigai buvo išmokėti tariamiems pardavėjams, beje, ant pinigų priėmimo kvitų nurodyta, jog pinigus sumokėjo pats M. R.. Kauno apskrities VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akte Nr. AU16-17 pažymėta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2013 m. vasario 12 d. dokumentų poėmio aktu Nr. 04.3.2-AU8-20 ir 2013-07-10 Nr. 04.2.2-AU8-53 (1 t., b.l. 15, 3 t., b.l. 148, 150). Liudytoja M. B. patvirtino, kad išeidama iš darbo UAB „duomenys neskelbtini“ visus buhalterinius dokumentus suarchyvavo (3t.,b.l.199). Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teikė VMI inspektorei įmonės „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b.l. 13). Be to, ir į įmonės PVM pirkimų registrą yra įtrauktos UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. spalio 13 d., UAB „duomenys neskelbtini.“ 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d., UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros (3 t., b.l. 153-166). Pabaigus patikrinimą, surašytas 2013-08-16 patikrinimo aktas, kuriame taip pat konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais apskaitė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose PVM sąskaitas faktūras, įformintas UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini.“ vardu. Kad minėtos PVM sąskaitos buvo UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitytos, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja VMI specialistė A. P. (3 t., b.l. 8-9). Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.”, UAB „duomenys neskelbtini ” bendrovei „duomenys neskelbtini“ darbų neatliko, todėl šių įmonių vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jų pagrindu surašyti kasos pajamų orderių kvitai bei pinigų priėmimo kvitai negali būti pripažinti turinčiais juridinę galią. Be to, iš PVM pirkimo registro duomenų matyti, jog į minėtą ataskaitą yra įtraukta UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. 3194 (3 t., b.l. 160) ir IĮ „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugpjūčio 15 d. sąskaita faktūra Nr. B 0415(3 t., b.l. 164) pagal kurias buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos, tačiau mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė minėtų prekių ar paslaugų įsigijimo dokumento, dėl ko nėra galimybės nustatyti kas buvo įsigyta, ir ar buvo apmokėta. 2013 spalio 2 d. patikrinimo akto duomenimis, atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jokio 2009 m. gruodžio 1 d. pardavimo dokumento bendrovei „duomenys neskelbtini“ neišrašė ir jo neapskaitė (1 t., b.l. 11).
14.2.Taigi, iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad M. R., būdamas direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. reikalavimus, žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.”, UAB „duomenys neskelbtini“ jokių darbų neatliko, pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. B., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į įmonės apskaitą įtraukti neįvykusias komercines operacijas (t.y. tikrovės neatitinkančius dokumentus – sąskaitas faktūras) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderius, patvirtinančius kad pagal fiktyvias sąskaitas faktūras už darbus pinigai gauti. M. R. taip pat nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įrašyti neteisingus duomenis apie sandorius su IĮ „duomenys neskelbtini“ bei UAB „duomenys neskelbtini“ pagal sąskaitas faktūras, kurios neišsaugotos ir dėl to buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos.
15.3.Kaltinimai M. R. taip pat pareikšti ir dėl to, kad jis neapskaitė ir nedeklaravo už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai ir nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už pažeidimą, susijusį su pardavimo pajamų nedeklaravimu už (duomenys neskelbtini) kolegijai atliktus darbus, atsakingas tiesiogiai bendrovės apskaitą tvarkęs asmuo. Spręsdamas dėl šios kaltinimo dalies pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo atsirado BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai, kurie šiuo atveju yra būtini. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. R. pripažino, jog laiku neapskaitė ir nedeklaravo pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai, tai nukeliant vėlesniam laikui. Tačiau faktinė aplinkybė, kad valstybė dėl to jokios žalos nepatyrė ir neigiamų pasekmių neatsirado, nešalina M. R. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau anksčiau buvo minėta, LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, be kita ko, nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų pateikiama laiku, o 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu, arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2009 m. rugsėjo 9 d. darbų rangos sutartį Nr. B2-123 su užsakovu (duomenys neskelbtini) kolegija (1 t., b.l. 45-46) pasirašė direktorius M. R., jis taip pat pasirašė ir atliktų darbų aktus (1 t., b.l. 47-53) bei 2009 m. gruodžio 11 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą (1 t., b.l.56). Taigi M. R. buvo žinoma, kad darbai buvo atlikti ir pajamos uždirbtos. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo į apskaitą atliktus darbus galėjo įtraukti tik gavus PVM sąskaitą faktūrą. M. R. pats arba jo nurodymu kiti asmenys turėjo išrašyti (duomenys neskelbtini) kolegijai PVM sąskaitą faktūrą ir pateikti ją apskaitai. Kadangi ji nebuvo išrašyta, teigti, kad dėl jos neįtraukimo į apskaitą kaltas apskaitą tvarkęs asmuo nėra jokio pagrindo. Todėl būtent dėl M. R. veiksmų buvo neapskaityta ir nedeklaruota už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai.
15. Veika pagal BK 222 straipsnį kvalifikuojama tada, kai ji padaroma tyčia. Nors M. R. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors M. R. nurodė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo gi atveju taip pat nustatyta, jog M. R. taip pat yra atsakingas už pirminių dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, t.y. už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį. Taigi, M. R. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Būdamas įmonės vadovu, priimdamas atitinkamus sprendimus bei duodamas žodinius nurodymus, M. R. vadovavo įmonės ūkinei veiklai, ją koordinavo ir kontroliavo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis yra atsakingas už pirminių dokumentų, pagrindžiančių neįvykusias ūkines operacijas, pateikimą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei bei jo nurodymu fiktyvios sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į registrą bei jų pagrindu išrašyti kasos išlaidų orderiai apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą, taip pat laiku neapskaitytos ir nedeklaruotos pardavimo pajamos už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai, t.y. M. R. veikė aktyviai, kryptingai ir sąmoningai, kas atitinka tyčios apibrėžimą. M. R., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir tie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais.
16.BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015). Kauno apskrities VMI 2013 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (04.3)-K3-218, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą padarė išvadą, kad iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ištyrus įrodymus bei juos įvertinus, darytina išvada, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė įforminimu apskaitoje realiai neįvykusių ūkinių operacijų – tariamu paslaugų pirkimu iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini).“. Tokiu būdu, M. R. pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, t.y. neįvykusių operacijų duomenis nurodė įmonės buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą, tuo iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, bei tuo pagrindu taip pat nepagrįstai išmokėti iš įmonės kasos pinigai realiai neįvykusiems sandoriams apmokėti. Tai pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini) ‘“ sąskaitas faktūras įmonėje neteisėtai suformuota 3722 Lt PVM atskaita. Todėl dėl ankščiau paminėtoje išvadoje įvardintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kalbant apie atsiradusias pasekmes taip pat pažymėtina, jog M. R. tvirtino, kad žala valstybei nebuvo padaryta. Tačiau pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini).”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytais dokumentais galimai siekta neteisėtai suformuoti bendrovėje 42 843 Lt PVM atskaitą ir 237 001,81 Lt grynų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą. Ir nors liudytoja A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė 42 843 Lt pirkimo PVM pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, tačiau šis apskaitytas pirkimo PVM nebuvo deklaruotas, t.y. nebuvo įrašytas į PVM deklaracijas ir teiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokias aplinkybes patvirtina ir patikrinimo akto 2.2 p. išvados apie PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą (1 t., b. l. 20, 58). Tačiau kolegija pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį konstatuoti būtina nustatyti minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius. Kokios nors materialios žalos ši straipsnio dispozicija nereikalauja.
17.Esant tokioms aplinkybėms, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis dėl M. R. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl bausmės skyrimo
18.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už BK 222 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.
19.Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas. M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis iki šios veikos padarymo buvo neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b.l. 31-43). Turi vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 55, 3 t., b.l. 27). Į priklausomybės ligų stebimų pacientų tarpą įrašytas nebuvo ( 2 t., b.l. 30).Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslams pasiekti pakanka švelniausios straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšies, todėl M. R. skirtina bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis šioje byloje nėra analogiškas anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes skirtina 50 MGL dydžio bauda.
20.Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d. bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę - 65 MGL baudą ir 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį, 15 MGL ir 10 mėn. laisvės apribojimo, ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL baudą. Šioje vietoje pastebėtina, kad prokuroras bausmes prašo sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., tačiau minėtame straipsnyje yra nurodytas bausmių apėmimo būdas, tačiau ne visiškas bausmių sudėjimas. Todėl atsižvelgus į tai, jog iš prašymo esmės ir prokuroro paaiškinimų matyti, jog prašoma taikyti bausmių visiško sudėjimo būdą, t.y. prašoma taikyti BK 63 str. 3 d., todėl prokuroro nurodytas teisinis pagrindimas – BK 63 str. 2 d. - yra vertintina, kaip rašymo apsirikimas. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. R. yra pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda, yra padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. R. iki šio nuosprendžio priėmimo yra teistas du kartus: 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-295-333/2011 yra pripažintas kaltu, padaręs BK 285 str. 2 d. nustatytą nusikalstamą veiką, ir nubaustas 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda; ir 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-849/2012 yra pripažintas kaltu, padaręs BK 164 str. nustatytą nusikalstamą veiką, ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą. Tai reiškia, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo. Todėl vadovaujantis minėta bausmių bendrinimo taisykle yra pagrindas prokuroro prašymą dėl bausmių sudėjimo, paskirtų ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu bei šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, tenkinti ir bausmes sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu, paskiriant M. R. 65 MGL baudą ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kadangi 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įvykdytas 2013 m. gegužės 8 d., o 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis įvykdytas 2013 m. rugpjūčio 4 d., į bausmę įskaitytinos jau atliktos bausmės - 15 MGL ir 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, paskiriant galutinę bausmę - 50 MGL baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 50 MGL dydžio baudą sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 MGL dydžio bauda ir 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausme. Į bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes, ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL baudą.
Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.