Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Evelinai Dzenytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.2. laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ”, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės sumokėjimo į biudžetą, pateikė įmonės darbuotojams įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą neįvykusias ūkines komercines operacijas, kurios realiai neatliktos, nesumokant pirkimo PVM, pagal:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-08-17 serija BLD Nr. 63, viso sumoje 16 904,23 Lt, tame skaičiuje 2 933,79 Lt PVM, 2009-09-16 serija BLD Nr. 68, viso sumoje 20 277,88 Lt, tame skaičiuje 3 519,30 Lt PVM;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-09-07 serija ST Nr. 18, viso sumoje 34 537,64 Lt, tame skaičiuje 5 994,14 Lt PVM, 2009-10-13 serija ST Nr. 20, viso sumoje 41 790,54 Lt, tame skaičiuje 7 253 Lt PVM;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-09-15 serija AST Nr. 13, viso sumoje 22 617,78 Lt, tame skaičiuje 3 925,40 Lt PVM, 2009-10-15 serija AST Nr. 15, viso sumoje 19 560,57 Lt, tame skaičiuje 3 394,81 Lt PVM, 2009-11-05 serija AST Nr. 19, viso sumoje 18 404,10 Lt, tame skaičiuje 3 194,10 Lt PVM;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras: 2009-10-15 serija GB Nr. 15, viso sumoje 31 242,20 Lt, tame skaičiuje 5 422,20 Lt PVM, 2009-11-12 serija GB Nr. 22, viso sumoje 41 527,20 Lt, tame skaičiuje 7 207,20 Lt PVM; viso sumoje 24 6862,14, tame skaičiuje 42 843,94 Lt PVM,

po ko šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims įrašius žinomai neteisingus duomenis į 2009 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio PVM deklaracijas ir jas 2009-10-23, 2009-11-25, 2009-12-28, 2010-01-25 pateikus Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę prievolę, mokėtino 42 843,84 Lt PVM mokesčio, tokiais veiksmais M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

1.2.Be to, M. R. buvo išteisintas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-12-31 pažeidė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo:

13 str. reikalavimus: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus vardas (ai) ... , pavardė (ės), parašas (ai) ir pareigos...Įrašai apskaitos dokumentuose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio ...nurodytus rekvizitus...“,

pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam darbuotojui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, į įmonės apskaitą įtraukti neįvykusias ūkines komercines operacijas:

sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-08-17 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 63, viso sumoje 16904,23 Lt, tame skaičiuje 2933,79 Lt PVM, 2009-09-16 PVM sąskaitą faktūrą serija BLD Nr. 68, viso sumoje 20 277,88 Lt, tame skaičiuje 3 519,30 Lt PVM;

sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 18, viso sumoje 34537,64 Lt, tame skaičiuje 5994,14 Lt PVM, 2009-10-13 PVM sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 20, viso sumoje 41 790,54 Lt, tame skaičiuje 7 253 Lt PVM;

sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 13, viso sumoje 22617,78 Lt, tame skaičiuje 3925,40 Lt PVM, 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 15, viso sumoje 19 560,57 Lt, tame skaičiuje 3394,81 Lt PVM, 2009-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 19, viso sumoje 18 404,10 Lt, tame skaičiuje 3 194,10 Lt PVM;

sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini).“ 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 15, viso sumoje 31242,20 Lt, tame skaičiuje 5422,20 Lt PVM, 2009-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 22, viso sumoje 41 527,20 Lt, tame skaičiuje 7 207,20 Lt PVM, dėl ko buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn.;

nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įrašyti neteisingus duomenis apie sandorius su (duomenys neskelbtini) IĮ pagal 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą serija B Nr. 0415, viso sumoje 7 673,70 L, tame skaičiuje 1 331,80 Lt PVM ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3194, viso sumoje 13 769,80 Lt, tame skaičiuje 2 389,80 Lt PVM, kurios neišsaugotos ir dėl to buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos;

neapskaitė ir nedeklaravo už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus Alytaus kolegijai ir nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM,

nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui išrašyti kasos išlaidų orderius apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą:

- 2009-09-16 kasos išlaidos orderį Nr. 313 apie 16 904,23 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2009-09-30 kasos išlaidos orderį Nr. 326 apie 20 277,88 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2009-10-01 kasos išlaidos orderį Nr. 328 apie 34 523,64 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2009-10-15 kasos išlaidos orderį Nr. 331 apie 41 790,54 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2009-11-06 kasos išlaidos orderį Nr. 340 apie 31 242,20 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2009-12-18 kasos išlaidos orderį Nr. 355 apie 41 527,20 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini).“;

- 2009-12-04 kasos išlaidos orderį Nr. 350 apie 50 722,32 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini).“, šiuos realiai neįvykusius sandorius pinigų neišmokant nurodytoms bendrovėms, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip sumažinti grynųjų pinigų likutį kasoje,

tokiu būdu M. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-02-09 iki 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais veiksmais M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

4.Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria M. R. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo minėtą nuosprendžio dalį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį - M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL bauda bei paskirtąją bausmę sudėti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. R. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

9. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Vertindamas įrodymus teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne) kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes gali būti pripažįstami esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).

10.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes ji padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Įrodymų nepakankamumo klausimas priimant išteisinamąjį nuosprendį gali būti konstatuotas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų negalima gauti dėl objektyviai susiklosčiusių tokių aplinkybių, kurias pašalinti nėra jokios galimybės. Tačiau pirmos instancijos teismas, kurio vaidmuo yra aktyvus, esant prašymui padėti surinkti įrodymus, privalo atlikti visus būtinus veiksmus įrodymams gauti. Taigi šiuo konkrečiu atveju nebuvo apklausti visi asmenys, kas reiškia, jog teismo išvados padarytos neištyrus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, M. R. versiją paneigia šie įrodymai:

12.10. UAB „duomenys neskelbtini“ darbų rangos sutartis su duomenys neskelbtini kolegija ir darbų priėmimo – perdavimo aktas pagal kuriuos UAB „duomenys neskelbtini“ neapskaitė ir nedeklaravo VMI 2009 m. 180301 Lt pajamų už „duomenys neskelbtini“ kolegijai atliktus darbus (1 t., b.l.45-65).

14.1.Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad 2009 metais į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini.“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vardu (1 t., b.l. 22-23, 33-34, 39-40, 28-30), kas reiškia, jog UAB „duomenys neskelbtini“ paslaugos nebuvo parduotos, o išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliktos ir realiai neįvyko, todėl nebuvo pagrindo už jas atsiskaityti. To pasėkoje nepagrįstai išrašyti kasos išlaidų orderiai: 2009 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 313 (1 t., b.l.26), 2009 m. rugsėjo 30 d. orderis Nr. 326 (1 t., b.l. 27), 2009 m. spalio 1 d. orderis Nr. 328 (1 t., b.l. 37), 2009 m. spalio 15 d. orderis Nr. 331 (1 t., b.l.38), 2009 m. lapkričio 6 d. orderis Nr. 340 (1 t., 43) , 2009 m. gruodžio 18 d. orderis Nr. 355 (1 t., b.l. 44), 2009 m. gruodžio 4 d. orderis Nr. 350 (1 t., b.l. 32). Liudytojais apklausti buvę UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.” vadovai teisme patvirtino, kad jokių paslaugų pagal jų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „duomenys neskelbtini“ neatliko ir iš šios bendrovės pinigų negavo (3 t., b.l. 72, 129, 112-114, 99-101). Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Kauno apskrities VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-17 (T.1, b.l. 15-21) bei jo pagrindu priimtu 2013 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (04.3)-K3-218, kur, be kita ko, nurodyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitytose išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderiuose naudojamas logotipas, identifikuojantis įmonę, akivaizdžiai skiriasi nuo UAB „duomenys neskelbtini“ patikrinimui pateiktose anksčiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose esančių logotipų. Patikrinus UAB “ duomenys neskelbtini“ dokumentus nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros (2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. serija BLD Nr. 63 ir Nr. 68) UAB “ duomenys neskelbtini“ išrašytos nebuvo. UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugpjūčio 25 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos, tuo tarpu sąskaitos faktūros yra išrašytos 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. spalio 13 d. Be to, UAB „duomenys neskelbtini.“ vadovu Z. B. buvo nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. balandžio 16 d., o byloje esantys kasos pajamų orderio kvitai (1 t., b.l. 41-42) , tariamai patvirtinantys, jog pinigus už paslaugas iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo kasininkas Z. B., yra 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d., t.y. tuo metu kai įmonėje Z. B. jau nebedirbo. Nors M. R. paaiškino, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros bendrovėje apskritai nebuvo gautos ir negalėjo būti įtrauktos į apskaitą, nes FNTT pareigūnai galėjo šias sąskaitas netyčia surinkti iš praktikantų, ir kad pagal jas pinigai nebuvo išmokėti, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia bylos duomenys. Kad iš įmonės kasos pinigai buvo realiai išmokėti, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo ir kasos pajamų orderio kvitai (1 t., b.l. 24, 25, 35, 36, 41,42,31), atitinkamai patvirtinantys, jog pinigai buvo išmokėti tariamiems pardavėjams, beje, ant pinigų priėmimo kvitų nurodyta, jog pinigus sumokėjo pats M. R.. Kauno apskrities VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akte Nr. AU16-17 pažymėta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2013 m. vasario 12 d. dokumentų poėmio aktu Nr. 04.3.2-AU8-20 ir 2013-07-10 Nr. 04.2.2-AU8-53 (1 t., b.l. 15, 3 t., b.l. 148, 150). Liudytoja M. B. patvirtino, kad išeidama iš darbo UAB „duomenys neskelbtini“ visus buhalterinius dokumentus suarchyvavo (3t.,b.l.199). Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teikė VMI inspektorei įmonės „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b.l. 13). Be to, ir į įmonės PVM pirkimų registrą yra įtrauktos UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. spalio 13 d., UAB „duomenys neskelbtini.“ 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d., UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros (3 t., b.l. 153-166). Pabaigus patikrinimą, surašytas 2013-08-16 patikrinimo aktas, kuriame taip pat konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais apskaitė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose PVM sąskaitas faktūras, įformintas UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini.“ vardu. Kad minėtos PVM sąskaitos buvo UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitytos, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja VMI specialistė A. P. (3 t., b.l. 8-9). Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.”, UAB „duomenys neskelbtini ” bendrovei „duomenys neskelbtini“ darbų neatliko, todėl šių įmonių vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jų pagrindu surašyti kasos pajamų orderių kvitai bei pinigų priėmimo kvitai negali būti pripažinti turinčiais juridinę galią. Be to, iš PVM pirkimo registro duomenų matyti, jog į minėtą ataskaitą yra įtraukta UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. 3194 (3 t., b.l. 160) ir IĮ „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugpjūčio 15 d. sąskaita faktūra Nr. B 0415(3 t., b.l. 164) pagal kurias buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos, tačiau mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė minėtų prekių ar paslaugų įsigijimo dokumento, dėl ko nėra galimybės nustatyti kas buvo įsigyta, ir ar buvo apmokėta. 2013 spalio 2 d. patikrinimo akto duomenimis, atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jokio 2009 m. gruodžio 1 d. pardavimo dokumento bendrovei „duomenys neskelbtini“ neišrašė ir jo neapskaitė (1 t., b.l. 11).

14.2.Taigi, iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad M. R., būdamas direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. reikalavimus, žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini ”, UAB „duomenys neskelbtini.”, UAB „duomenys neskelbtini“ jokių darbų neatliko, pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. B., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į įmonės apskaitą įtraukti neįvykusias komercines operacijas (t.y. tikrovės neatitinkančius dokumentus – sąskaitas faktūras) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderius, patvirtinančius kad pagal fiktyvias sąskaitas faktūras už darbus pinigai gauti. M. R. taip pat nurodė apskaitą tvarkiusiam darbuotojui į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įrašyti neteisingus duomenis apie sandorius su IĮ „duomenys neskelbtini“ bei UAB „duomenys neskelbtini“ pagal sąskaitas faktūras, kurios neišsaugotos ir dėl to buvo suformuotos neteisėtos PVM atskaitos.

15.3.Kaltinimai M. R. taip pat pareikšti ir dėl to, kad jis neapskaitė ir nedeklaravo už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai ir nuo jų apskaičiuoto 37 863 Lt pardavimo PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už pažeidimą, susijusį su pardavimo pajamų nedeklaravimu už (duomenys neskelbtini) kolegijai atliktus darbus, atsakingas tiesiogiai bendrovės apskaitą tvarkęs asmuo. Spręsdamas dėl šios kaltinimo dalies pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo atsirado BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai, kurie šiuo atveju yra būtini. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. R. pripažino, jog laiku neapskaitė ir nedeklaravo pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai, tai nukeliant vėlesniam laikui. Tačiau faktinė aplinkybė, kad valstybė dėl to jokios žalos nepatyrė ir neigiamų pasekmių neatsirado, nešalina M. R. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau anksčiau buvo minėta, LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, be kita ko, nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų pateikiama laiku, o 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu, arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2009 m. rugsėjo 9 d. darbų rangos sutartį Nr. B2-123 su užsakovu (duomenys neskelbtini) kolegija (1 t., b.l. 45-46) pasirašė direktorius M. R., jis taip pat pasirašė ir atliktų darbų aktus (1 t., b.l. 47-53) bei 2009 m. gruodžio 11 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą (1 t., b.l.56). Taigi M. R. buvo žinoma, kad darbai buvo atlikti ir pajamos uždirbtos. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo į apskaitą atliktus darbus galėjo įtraukti tik gavus PVM sąskaitą faktūrą. M. R. pats arba jo nurodymu kiti asmenys turėjo išrašyti (duomenys neskelbtini) kolegijai PVM sąskaitą faktūrą ir pateikti ją apskaitai. Kadangi ji nebuvo išrašyta, teigti, kad dėl jos neįtraukimo į apskaitą kaltas apskaitą tvarkęs asmuo nėra jokio pagrindo. Todėl būtent dėl M. R. veiksmų buvo neapskaityta ir nedeklaruota už 2009 metus 180 301 Lt pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai.

15. Veika pagal BK 222 straipsnį kvalifikuojama tada, kai ji padaroma tyčia. Nors M. R. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors M. R. nurodė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo gi atveju taip pat nustatyta, jog M. R. taip pat yra atsakingas už pirminių dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, t.y. už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį. Taigi, M. R. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Būdamas įmonės vadovu, priimdamas atitinkamus sprendimus bei duodamas žodinius nurodymus, M. R. vadovavo įmonės ūkinei veiklai, ją koordinavo ir kontroliavo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis yra atsakingas už pirminių dokumentų, pagrindžiančių neįvykusias ūkines operacijas, pateikimą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei bei jo nurodymu fiktyvios sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į registrą bei jų pagrindu išrašyti kasos išlaidų orderiai apie realiai neįvykusias finansines operacijas apie pinigų grynaisiais išmokėjimą, taip pat laiku neapskaitytos ir nedeklaruotos pardavimo pajamos už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) kolegijai, t.y. M. R. veikė aktyviai, kryptingai ir sąmoningai, kas atitinka tyčios apibrėžimą. M. R., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir tie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais.

16.BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015). Kauno apskrities VMI 2013 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (04.3)-K3-218, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą padarė išvadą, kad iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ištyrus įrodymus bei juos įvertinus, darytina išvada, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė įforminimu apskaitoje realiai neįvykusių ūkinių operacijų – tariamu paslaugų pirkimu iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini).“. Tokiu būdu, M. R. pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, t.y. neįvykusių operacijų duomenis nurodė įmonės buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą, tuo iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, bei tuo pagrindu taip pat nepagrįstai išmokėti iš įmonės kasos pinigai realiai neįvykusiems sandoriams apmokėti. Tai pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini) ‘“ sąskaitas faktūras įmonėje neteisėtai suformuota 3722 Lt PVM atskaita. Todėl dėl ankščiau paminėtoje išvadoje įvardintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kalbant apie atsiradusias pasekmes taip pat pažymėtina, jog M. R. tvirtino, kad žala valstybei nebuvo padaryta. Tačiau pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini).”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytais dokumentais galimai siekta neteisėtai suformuoti bendrovėje 42 843 Lt PVM atskaitą ir 237 001,81 Lt grynų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą. Ir nors liudytoja A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė 42 843 Lt pirkimo PVM pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, tačiau šis apskaitytas pirkimo PVM nebuvo deklaruotas, t.y. nebuvo įrašytas į PVM deklaracijas ir teiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokias aplinkybes patvirtina ir patikrinimo akto 2.2 p. išvados apie PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą (1 t., b. l. 20, 58). Tačiau kolegija pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį konstatuoti būtina nustatyti minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius. Kokios nors materialios žalos ši straipsnio dispozicija nereikalauja.

17.Esant tokioms aplinkybėms, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis dėl M. R. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės skyrimo

18.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už BK 222 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

19.Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas. M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis iki šios veikos padarymo buvo neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b.l. 31-43). Turi vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 55, 3 t., b.l. 27). Į priklausomybės ligų stebimų pacientų tarpą įrašytas nebuvo ( 2 t., b.l. 30).Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslams pasiekti pakanka švelniausios straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšies, todėl M. R. skirtina bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis šioje byloje nėra analogiškas anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes skirtina 50 MGL dydžio bauda.

20.Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d. bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę - 65 MGL baudą ir 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį, 15 MGL ir 10 mėn. laisvės apribojimo, ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL baudą. Šioje vietoje pastebėtina, kad prokuroras bausmes prašo sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., tačiau minėtame straipsnyje yra nurodytas bausmių apėmimo būdas, tačiau ne visiškas bausmių sudėjimas. Todėl atsižvelgus į tai, jog iš prašymo esmės ir prokuroro paaiškinimų matyti, jog prašoma taikyti bausmių visiško sudėjimo būdą, t.y. prašoma taikyti BK 63 str. 3 d., todėl prokuroro nurodytas teisinis pagrindimas – BK 63 str. 2 d. - yra vertintina, kaip rašymo apsirikimas. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. R. yra pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda, yra padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. R. iki šio nuosprendžio priėmimo yra teistas du kartus: 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-295-333/2011 yra pripažintas kaltu, padaręs BK 285 str. 2 d. nustatytą nusikalstamą veiką, ir nubaustas 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda; ir 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-849/2012 yra pripažintas kaltu, padaręs BK 164 str. nustatytą nusikalstamą veiką, ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą. Tai reiškia, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo. Todėl vadovaujantis minėta bausmių bendrinimo taisykle yra pagrindas prokuroro prašymą dėl bausmių sudėjimo, paskirtų ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu bei šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, tenkinti ir bausmes sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu, paskiriant M. R. 65 MGL baudą ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kadangi 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įvykdytas 2013 m. gegužės 8 d., o 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis įvykdytas 2013 m. rugpjūčio 4 d., į bausmę įskaitytinos jau atliktos bausmės - 15 MGL ir 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, paskiriant galutinę bausmę - 50 MGL baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 50 MGL dydžio baudą sudėti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2011 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 MGL dydžio bauda ir 2012 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausme. Į bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes, ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL baudą.

Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.