Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, dirba UAB „Airema“ direktoriumi, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nevykdydamas 2002 m. spalio mėn. 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jam priteista mokėti alimentus savo vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Lt. kas mėnesį nuo 2002-05-22 iki jų pilnametystės; 2010 m. kovo mėn. 05 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant mokėti išlaikymą A. R. po 300 Lt., ir V. R. po 400 Lt. kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-05 iki jų pilnametystės, nuo 2002 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2002 m. lapkričio mėn. 01 d., nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 22 d. iki 2005 m. gruodžio mėn. 20 d., nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. 18 d. iki 2007 m. sausio mėn. 16 d. piktybiškai vengė pareigos išlaikyti savo sūnų, dėl ko įsiskolinimas iki 2011-03-01 sudarė 3.300 Lt., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos BK 164 str.

Kaltinamasis M. R. neigia savo kaltę, kad jis vengė mokėti vaikams išlaikymą. Parodė, kad vaikams išlaikymą mokėjo visada, tačiau visam išlaikymui sumokėti neužtekdavo jo darbo užmokesčio, nes buvo priteista daugiau, nei jis uždirbdavo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Vaikus jis rėmė nuolat, kiekvieną mėnesį – duodavo grynais pinigais, pirkdavo jiems drabužius, dviračius, mobilius telefonus, per gimtadienius –dovanas, prisidėdavo prie maisto, vaikų gydymo, materialiai išlaikyti vaikus padėdavo sesuo, motina. Be to, jis rūpinosi vaikų gerove, dėl kilusių ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų auklėjimo kreipdavosi į vaikų teisių apsaugą. 2002m. vaikų motinai išvykus į Angliją, jis pasiėmė vaikus gyventi pas save – vaikai gyveno pas jį pusė metų. Į darbo biržą nuo 2006m. rugpjūčio iki 2007 m. nesiregistravo - bandė darbą susirasti savarankiškai, bandė ieškoti darbo užsienyje, tačiau nepavyko. Teigia, kad išlaikymą mokėdavo ir ne į sąskaitą, o grynais pinigais buvusiai žmonai, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kaltinamasis išlaikymą teikė nereguliariai: pinigus pervesdavo nepastoviai ir ne visą priteistą sumą. Išlaikymas buvo mokamas pervedant į sąskaitą, grynais pinigais išlaikymo nemokėjo, išskyrus vienintelį atvejį, kai buvo davęs 500 litų dukros gydymui. Kai grįžusi iš Anglijos ji pasiėmė vaikus, kaltinamasis su jais nebendravo gal pusė metų. Kai dukra gulėjo ligoninėje, pinigus davė prieš keturis metus vienintelį kartą, nors dukra guldoma gydymui į klinikas kas kelis mėnesius.

Liudytoja Angelė K. parodė, kad vykdomasis raštas buvo gautas 2006 m. ir nusiųstas į UAB „Airema“. Į jų kontorą kreipėsi išieškotoja, kad kaltinamojo darbovietė išskaičiuoja per mažai alimentų. Už kaltinamajam buvo skirta bauda ir areštuotas automobilis. Duomenų, kad kaltinamasis išlaikymą mokėjo grynais, ji neturi – tiek skolininkas, tiek išieškotoja turi pranešti antstoliui kad išlaikymas teikiamas grynais arba pervedama pašto perlaida, tuomet antstolis perskaičiuoja įsiskolinimą. Skolininkui yra siunčiamas patvarkymas, kuriame nurodoma ir įsiskolinimo suma. Jei su ta suma skolininkas nesutinka, jis gali skųsti, o jei neskundžia, reiškia, kad įsiskolinimą pripažįsta.

Iš 2011-03-09 A. S. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą buvusiam sutuoktiniu M. R., dėl vengimo mokėti alimentus dviejų vaikų išlaikymui ( 1 t. b. 1).

Iš 2011-03-30 antstolės A. K. kontoros pažymos matyti, kad M. R. iki 2011-03-01 yra skolingas alimentų 15036,21 Lt. (1 t., b. l. 8-19).

2011-04-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš A. S. paimti dokumentai: santuokos liudijimo kopija, ištuokos liudijimo kopija vaikų gimimo liudijimų kopijos, 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriame nurodyta iki vaikų pilnametystės kas mėnesį M. R. išlaikymui nuo 2002-06-14 turi mokėti kiekvienam po 150 litų, kopija, 2010-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriame nurodyta nuo 2010-03-05 sūnui iki pilnametystės mokėti po 300 litų, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį po 400 litų, kopija(1 t., b. l. 19).

2011-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašte nurodyta visos buvusios ir esamos darbovietės, kuriose dirbo M. R., bei jo gautos pajamos (1 t., b. l. 99-102).

2011-03-16 UAB „Palink“ rašte nurodyta, kad M. R. pas juos dirbo nuo 2002 iki 2006 m., alimentai iš atlyginimo buvo atskaičiuojami kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio (1 t., b. l. 104-105, 107-113).

2011-06-02 UAB „Airema“ rašte nurodyta, kad M. R. pas juos dirbo nuo 2007 m. iki 2008 m., per kuriuos uždirbo 23071,34 Lt., A. S. buvo sumokėta 4779,53 Lt. alimentų (1 t., b. l. 115).

2011-06-30 UAB „Airema“ rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose užfiksuota, kiek M. R. buvo išmokėta darbo užmokesčio bei iš jo atskaičiuota alimentų (1 t., b. l. 116-141).

2011-07-28 UAB „Airema“ rašte nurodytos M. R. pajamos ir iš jų atskaičiuojami alimentai už 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio laikotarpį (1 t., b. l. 142-143).

2011-07-28 UAB „Alytaus statybininkai“ rašte nurodyta, kad M. R. dirbo nuo 2009-04-23 iki 2009-12-08, tačiau alimentai nebuvo atskaičiuojami, nes nebuvo gautas vykdomasis dokumentas (1 t., b. l.145 ).

2011-03-22 Alytaus darbo biržos rašte nurodyta, kad M. R. darbo biržoje registruotas buvo nuo 2005-12-20 iki 2006-08-15 (1 t., b. l. 148)

2011-07-26 Alytaus darbo biržos rašte nurodyta, kada M. R., būdamas darbo biržoje registruotas nuo 2005-12 iki 2006-06, gaudavo nedarbo draudimo išmoką. Iš viso išmokėta 2798,06 Lt. (1 t., b. l. 150).

iš 2010-02-09 antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo matyti, kad buvo kreiptasi į teismą dėl to, kad M. R., kaip UAB „Airema“ vadovas, neteisingai vykdė antstolės patvarkymą, t.y. nepilnai buvo išskaičiuojami alimentai (t.2., b.l. 6,7), dėl ko teismo 2010-04-06 M. R. buvo nubaustas ( t.2., b.l. 8,9).

Prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodoma, kad M. R. kaltinamas nemokėjęs teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams laikotarpiais nuo 2002-09-01 iki 2002-11-01, nuo 2005-08-22 iki 2005-12-27 ir nuo 2006-08-12 iki 2007-01-16, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. R. buvo registruotas bedarbiu nuo 2005-12-20 iki 2006-08-15 (t.1., b.l. 148), kas pagal formuojamą teismų praktiką pripažintina svarbiomis priežastimis, dėl ko kaltinamasis nevykdė pareigos išlaikyti vaikų, todėl kaltinimas tikslintinas nurodant tokius laikotarpius: nuo 2002-09-01 iki 2002-11-01, nuo 2005-08-22 iki 2005-12-20 ir nuo 2006-08-18 iki 2007-01-16.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. R. sąmoningai, žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti, šios pareigos nevykdė visą jam inkriminuojamą išlaikymo neteikimo periodą, t.y. tyčia vengė teikti materialinį išlaikymą.

Nors kaltinamasis M. R. teigė, kad išlaikymą vaikams mokėjo ir kitais būdais – pirkdamas vaikams daiktus, rūbus, mokėdamas už vaikų pramogas, laisvalaikį, duodamas pinigų vaikams jų išlaidoms, arba išlaikymą kitais būdais padėdavo teikti jo artimieji, ir šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai A. R. ir A. Z., tačiau tai nepaneigia teismo padarytos išvados, jog teismo nustatyta pareiga mokėti lėšas vaikui išlaikyti nebuvo vykdoma.

BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kaltinamajam M. R. pareiga mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo nustatyta 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodyta išlaikymo forma – pareiga mokėti nuo 2002-06-14 kiekvienam vaikui po 150 litų, ir 2010-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodyta išlaikymo forma pareiga mokėti nuo 2010-03-05 sūnui iki pilnametystės mokėti po 300 litų, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį po 400 litų.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimai dėl išlaikymo formos nėra pakeisti ar panaikinti, todėl jais paskirtą pareigą kaltinamasis M. R. privalėjo ir privalo vykdyti. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos.

Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių.

Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-491-2005).

Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų civilinė pareiga, jos piktybinis nevykdymas sukelia baudžiamaisiais įstatymais numatytas pasekmes. Byloje nėra nustatyta pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nagrinėjamais laikotarpiais negalėjo teikti paramos vaikų išlaikymui.

Tos kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad su nukentėjusiąja nuolat vyksta ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų auklėjimo ir bendravimo tvarkos, kurias patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai iš vaiko teisių apsaugos institucijos surinktos medžiagos (t.1., b.l. 175-201) bei apklausta liudytoja vaiko teisių apsaugos institucijos specialistė V. S., šios bylos nagrinėjimui dėl kaltinamojo vengimo teikti išlaikymą neturi, o kilę buvusių sutuoktinių nesutarimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų auklėjimo ir bendravimo tvarkos turi būti sprendžiami civiline tvarka.

Tokiu būdu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. R. nagrinėjamu laikotarpiu nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas jiems išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis M. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, psichiatrinėje – priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 86).

Kaltinamasis daugybę kartų yra baustas administracine tvarka tiek iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų (t.1., b.l. 88-96), kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus, jokių išvadų dėl savo poelgių ir įstatymų laikymosi nedaro.

Kaltinamojo lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra. M. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis.

Atsižvelgiant į tai, M. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artimas straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą (BK 48 str. 6d. 1p., 7d.).

M. R. kardomieji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, todėl netikslinga ją skirti ir baigus bylos nagrinėjimą, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti M. R., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).