Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, nuteistajam M. R., nuteistojo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. už tai, kad jis nevykdydamas 2002 m. spalio mėn. 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jam priteista mokėti alimentus savo vaikų A. R., gim.(duomenys neskelbtini), ir V. R., gim.(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį nuo 2002-05-22 iki jų pilnametystės; 2010 m. kovo mėn. 05 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant mokėti išlaikymą A. R. po 300 Lt, ir V. R. po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-05 iki jų pilnametystės, nuo 2002 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2002 m. lapkričio mėn. 1 d., nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 22 d. iki 2005 m. gruodžio mėn. 20 d., nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. 18 d. iki 2007 m. sausio mėn. 16 d. piktybiškai vengė pareigos išlaikyti savo sūnų, dėl ko įsiskolinimas iki 2011-03-01 sudarė 3300 Lt.

Nuteistasis M. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, dėl kaltinimo pagal BK 164 str. jį išteisinti. Nurodo, kad niekada nevengė pareigos išlaikyti vaikus. Nebuvimas faktiniuose darbiniuose santykiuose negali būti vertinamas kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjimas. Laikotarpis nuo 2002-09-01 iki 2002-11-01 yra neįrodytas. Teismas sprendimą priėmė 2002-10-14, kuris įsiteisėjo per 14 dienų (nuo 2002-10-29, sprendime išlaikymas priteistas ne nuo sprendimo priėmimo momento, bet 4 mėnesius atgal t.y. nuo 2002-06-14, todėl neįsiteisėję sprendimas negalėjo būti vykdomas. Laikotarpiai nuo 2005-08-22 iki 2005-12-20 ir nuo 2006-08-18 iki 2007-01-16 yra neįrodyti objektyviais duomenimis, nes vaikams pinigus mokėjo savanoriškai. Apelianto teigimu, jo bei jo artimųjų duodami pinigai tiesiogiai vaikams, bet ne motinai, yra tinkamas išlaikymo vaikams skyrimas. Teismo sprendime nenumatytas lėšų mokėjimo būdas, pavedimu ar grynaisiais pinigais, nenumatyta, kad pinigai negali būti skiriami tiesiogiai vaikams. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis tyčia vengė teikti materialinį išlaikymą savo vaikams. Atskirais laikotarpiais skiriamas išlaikymas buvo mažesnis už nustatytą teismo sprendimu, dėl nepakankamų pajamų. Tik atskirais laikotarpiais dėl rimtų pateisinamų priežasčių nebuvo pervedami pinigai į nukentėjusiosios sąskaitą, tačiau pinigai buvo duodami vaikams, jiems perkami reikalingi daiktai. Jis nuolat bendrauja su vaikais, su sūnumi daugiau, su dukra mažiau, tačiau nuolat aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime ir lavinime. Sūnus dažnai gyvena su juo, visiškai yra jo išlaikomas, tačiau pasikeitus situacijai vėl grįžta pas nukentėjusiąją, nes jis yra griežtas, reikalauja, kad sūnus lankytų pamokas, mokytųsi, laikytųsi elementarios drausmės, asmens ir buitinės higienos. Teismas neatsižvelgė į jo bei kitų proceso dalyvių parodymus, neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių apie vaikams realiai skirtą išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji nenurodė jokiais įrodymais nepagrindė, kad būtent konkrečiais laikotarpiais nebuvo skirtas išlaikymas vaikams. Dėl ko teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus. Jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 164 str. nes jis nepadarė nusikalstamų veiksmų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo M. R. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja teismo išvadoms, padarytoms ištyrus visus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija įstatyminio pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį apelianto nurodytais motyvais nemato. Apylinkės teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir teisminio posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui, vengimą. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti.

Byloje nustatyta, kad 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, iš M. R. priteistas išlaikymas dviems vaikams, kuriame nurodyta išlaikymo forma – pareiga kas mėnesį mokėti nuo 2002-06-14 kiekvienam vaikui po 150 litų, periodinių išmokų iki sulauks pilnametystės, išieškojimą dėl išlaikymo pradėti nuo 2002-06-14 (1 t. b.l. 24-27). Vykdomasis raštas Nr. N-2-2452-04/2002 išduotas 2002-10-14 dėl išlaikymo 2002-11-05 buvo gautas teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo (1 t. b.l. 9-11).

Nuteistasis išlaikymo vaikams nemokėjo apie 11 mėnesių ir viso įsiskolino 3300 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. R. kaltę, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios A. S., liudytojos A. K. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. K. yra teismo antstolė ir bylos baigtimi nesuinteresuota, ji patvirtino, kad į jų kontorą kreipėsi išieškotoja, kad kaltinamojo darbovietė išskaičiuoja per mažai alimentų. Duomenų, kad kaltinamasis išlaikymą mokėjo grynais, ji neturi – tiek skolininkas, tiek išieškotoja turi pranešti antstoliui kad išlaikymas teikiamas grynais arba pervedama pašto perlaida, tuomet antstolis perskaičiuoja įsiskolinimą. Skolininkui yra siunčiamas patvarkymas, kuriame nurodoma ir įsiskolinimo suma. Jei su ta suma skolininkas nesutinka, jis gali skųsti, o jei neskundžia, reiškia, kad įsiskolinimą pripažįsta. Nustatyta, kad iš nuteistojo darbovietės per mažai išskaičiuojamas išlaikymas vaikams. Buvo susidaręs įsiskolinimas. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. R.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartimi už antstolio reikalavimo nevykdymą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui – direktoriui M. R. buvo paskirta 300 Lt bauda (2 t. b.l. 8). Liudytoja A. Z. yra M. R. sesuo, todėl vienaip ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi, o be to, jos parodymai esminės įrodomosios vertės neturi. Tai, kad ji kurį laiką gyveno pas brolį, ar paremdavo brolį finansiškai kuomet jis nedirbo ir vieną ar kitą kartą nuteistasis galėjo duoti šiek tiek pinigų sūnui A. ekskursijoms ar nupirkdavo vaikams dovanų ar kokį daiktą, negali būti laikoma normaliu vaikų išlaikymu. Toks prisidėjimas prie išlaikymo vertinamas teigiamai tuo atveju, kai asmuo, privalantis mokėti alimentus, vykdo teismo sprendimą reguliariai. Nežiūrint į tai, kad santuoka tarp nukentėjusiosios ir apelianto nutraukta, tarp jų vyksta nesutarimai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo, tačiau tai nedaro įtakos teikti išlaikymą vaikams reguliariai pareigos nevykdymui.

Nuteistasis, žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaikus ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti gaunant nors ir neoficialias ar nepakankamas pajamas, teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus nevykdė, dėl to nukentėjusioji A. S. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikams būtų išieškomas priverstinai. Tai, kad nuteistasis kurį laiką nedirbo ir neturėjo oficialių darbinių pajamų, aktyviai ieškojo darbo negali būti laikoma svarbia priežastimi neteikti vaikams išlaikymo. Kaltinime (t. 2, b.l. 30) nurodytu laikotarpiu M. R. darbo biržoje registruotas nebuvo. Nustatyta, kad M. R. vaikams duodavo pinigų, pirko drabužius, šventė vaikų gimtadienius, lankydavo juos, tačiau tai nėra reguliarus vaikų išlaikymas, kas mėnesį mokant nustatytą pinigų sumą pagal vykdomą teismo sprendimą.

Apeliacinio skundo argumentai apie apelianto pareigą skirti išlaikymą atsiradimo momentą nuo teismo sprendimo priteisti išlaikymą įsiteisėjimo yra nepagrįsti. Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-10-14 sprendime Nr. N-2-2452-04/2002 nurodyta, kad išieškojimą dėl išlaikymo pradėti nuo 2002-06-14, nežiūrint į tai, kad apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2002-10-29. Sprendimui įsiteisėjus nuteistasis turėjo jį vykdyti ir sumokėti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2002-06-14.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-10-14 sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina, todėl pagal LR CK 3.190 str. teismo priteisto išlaikymo tvarkymo teisė priklausė A. S., todėl nepagrįsti apelianto argumentai apie tai, kad nukentėjusioji nepripažinta naudojanti išlaikymo pinigus uzufrukto teise ir kad tiesioginiai išlaikymo gavėjai yra vaikai.

2012-01-12 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. teismui paaiškino, kad iš Anglijos grįžo 2002 m. rugpjūtį, mėnesio laikotarpyje vaikai grįžo pas ją. Pas tėvą sūnus gyveno praeitą vasarą. 2012-01-12 teisiamojo posėdžio metu M. R. sūnus A. R. teismui paaiškino, kad tėtis jam ir sesei duodavo pinigų, pirkdavo drabužius, treniruotes lankyti pradėjo užpernai, praeitą vasarą gyveno pas tėtį. Darytina išvada, kad nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio vaikai gyveno su savo mama ir jiems buvo reikalingas išlaikymas. Sporto treniruotes, už kuria mokėjo M. R., A. R. pradėjo lankyti tik 2009-2010 metais.

Nekyla abejonių, kad M. R. žinojo, apie iš jo priteistą išlaikymą vaikams, pateisinančių priežasčių dėl kurių jis neturėjo galimybės teikti išlaikymą nustatyta nebuvo, todėl darytina išvada, kad jis tyčia vengė vykdyti savo pareigą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiams vaikams, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašydamas nuteistojo veiką, klaidingai nurodė, kad M. R. nevykdė 2010-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, nes prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo ir teismo aprašytoje veikoje nurodytas pareigos nevykdymo laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2002 m. lapkričio mėn. 1 d., nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 22 d. iki 2005 m. gruodžio mėn. 20 d., nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. 18 d. iki 2007 m. sausio mėn. 16 d. laikotarpis, kai minėtas 2010-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo priimtas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad nuteistasis vengė išlaikyti ne tik savo sūnų, bet ir dukrą. Be to klaidingai nurodyta, kad pagal teismo sprendimą išlaikymas priteistas nuo 2002-05-22, nes 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta išieškojimą dėl išlaikymo pradėti nuo 2002-06-14.

Aptartos klaidos nekeičia nuosprendžio esmės ir neblogina nuteistojo padėties, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už kaltinimo ir apeliacinio skundo ribų, patikslina nuteistojo nusikalstamos veikos aprašymą ir nurodo, kad M. R. nuo 2002-09-01 iki 2002-11-01, nuo 2005-08-22 iki 2005-12-27, nuo 2006-08-12 iki 2007-01-16 vengė pareigos pagal 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų A. R., gim. 1997-12-23, ir V. R., gim. 2001-07-25, išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį nuo 2002-06-14, dėl ko vaikų išlaikymo įsiskolinimas iki 2011-03-01 sudarė 3300 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nuteistojo M. R. nusikalstamą veiką, nurodant, kad M. R. nuo 2002-09-01 iki 2002-11-01, nuo 2005-08-22 iki 2005-12-27, nuo 2006-08-12 iki 2007-01-16 vengė pareigos pagal 2002-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim.(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį nuo 2002-06-14, dėl ko vaikų išlaikymo įsiskolinimas iki 2011-03-01 sudarė 3300 Lt.