Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolę I. B. pavaduojančios antstolės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-37421-820/2017 pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų (suinteresuotas asmuo – išieškotojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Antstolė I. B. vykdo keturis išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos išduotos vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. G.: 1) nutarimą Nr. 10N-2835486-13 dėl 173,77 Eur išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0011/13/08227); 2) nutarimą Nr. 10N-18845934-14 dėl 28,96 Eur išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0011/14/09278); 3) nutarimą Nr. 10N-16052097-14 dėl 57,92 Eur išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0011/14/09302); 4) nutarimą Nr. 39N-16007375-14 dėl 144,81 Eur išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0011/14/11264). Skolininkas E. G. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl antstolė 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S1-357982 nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

3. 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu antstolė I. B. skolininko skundą atmetė ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas priimtas CPK 688 str. pagrindu. Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK 733 str. – 743 str. normos nereglamentuoja, sąrašą. Trečiųjų asmenų lėšos, įneštos į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Skolininkas neįrodė, kad iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų, išieškojimas yra negalimas (CPK 510 str., 668 str., 739 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų antstolė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

8. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius; CPK 733 str. – 743 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

9. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 str. 1 nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

10. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, remdamasis šios nutarties 8 p. – 10 punktuose nurodytu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

12. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė I. B. 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S1-357982 nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolė areštavo 383,58 Eur skolos ir 238,40 Eur vykdymo išlaidų, viso 621,98 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0011/13/08227 l. 145). Antstolė 2017 m. liepos 14 d. patvarkyme Nr. S1-357982 nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, t. y. iš esmės areštavo visas skolininko lėšas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžia, jog antstolė, priimdama 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, patvarkymo priėmimo metu buvusias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, todėl toks patvarkymas buvo pagrįstai panaikintas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolės patvarkymas yra naikintinas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Teismas nevertina kitų apeliantės išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė, siekdama vykdyti tolesnį išieškojimą iš skolininko pajamų, turėtų laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodytų išaiškinimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą.