- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-243-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00192-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- J. K., Šiaulių pramonės, E. P., Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės, Radviliškio rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybei, viešajai įstaigai Nacionalinei regionų plėtros agentūrai, Šiaulių pramoninkų asociacijai
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.5Viešosios įstaigos
dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ atstovui advokatui E. M.,
advokatei D. S., atstovaujančiai atsakovę J. K. ir atsakovą Šiaulių pramonės ir amatų rūmus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ ieškinį atsakovams J. K. (B.), E. P., Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių rajono savivaldybei, Radviliškio rajono savivaldybei, Pakruojo rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybei, Joniškio rajono savivaldybei, viešajai įstaigai Nacionalinei regionų plėtros agentūrai, Šiaulių pramoninkų asociacijai, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmams, trečiajam asmeniui bankrutavusiai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl 818 206,77 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė RUAB „Meba“ ieškiniu prašo priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų J. K., E. P., Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės, Radviliškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės, Kelmės rajono savivaldybės, Joniškio rajono savivaldybės, viešosios įstaigos Nacionalinės regionų plėtros agentūros, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų 818 206,77 Eur žalos atlyginimą, 5% metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė RUAB „Meba“ yra bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (toliau – ir agentūra, VšĮ ŠRPA) kreditorius. Ieškovės RUAB „Meba“ teigimu, VšĮ ŠRPA įstaigos vadovai (J. K., E. P.) ir dalininkai (Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, VšĮ Nacionalinė regionų plėtros agentūra, Šiaulių pramoninkų asociacija, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai) nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl šio delsimo kreditoriams buvo padaryta žala. Ieškovės teigimu, VšĮ ŠRPA nemokia tapo 2014 m. spalio mėnesį, kuomet pradelsti įsipareigojimai buvo 72 169,55 Eur. VšĮ ŠRPA 2015 m balanse kaip nuosavą turtą nurodė iš trečiųjų asmenų gautinas ir ieškovei RUAB „Meba“ už atliekamus darbus mokėtinas sumas bei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio pastato pagerinimus ir tai iš esmės iškreipė jos finansinius rodiklius. Ši padėtis neabejotinai turėjo būti žinoma įstaigos vadovei atsakovei J. K., kuri įmonės direktore buvo iki 2015-12-31. Atsakovei E. P. VšĮ ŠRPA nemokumo faktas tapo žinomas ne vėliau kaip 2016-01-18, kuomet ji pasirašė įstaigos finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą. VšĮ ŠRPA dalininkams įstaigos nemokumas turėjo paaiškėti 2015 metų pradžioje, kuomet jiems buvo pristatyta įstaigos veiklos ataskaita. Kreditoriams žalos padarę įmonės vadovas ir dalininkai atsako solidariai, todėl kiekvieno atsakovo atsakomybė neindividualizuojama. Jeigu atsakovai būtų inicijavę bankroto bylos iškėlimą įstaigai tapus nemokia, ši būtų galėjusi padengti didžiąją dalį įsipareigojimų kreditoriams, tačiau to nedarant ir sparčiai mažinant turto masę, buvo sukurta situacija, kai įstaiga visiškai nebegali vykdyti savo įsipareigojimų ir ši situacija yra tiesioginis įstaigos vadovų ir dalininkų neteisėto neveikimo padarinys.
3. Nurodo, kad ieškovei RUAB „Meba“ padarytą žalą sudaro 203 048,95 Eur už pagal 2014-05-16 rangos sutartį atliktus ir neapmokėtus statybos rangos darbus, 200 702,29 Eur už 2015 m. sausio mėnesį atliktus darbus, kurių atsakovė ŠRPA nėra priėmusi. Taip pat nurodo, kad atsakovės ŠRPA piniginių įsipareigojimų pagal rangos sutartį nevykdymas lėmė ieškovės RUAB „Meba“ restruktūrizavimo procesą, kurio metu įmonė nuostolingai pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir dėl to patyrė 414 455,53 Eur nuostolį.
4. Ieškovės teigimu atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – jiems laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – delsimo laikotarpiu įsipareigojimai kreditoriams augo, o įmonės turto iš esmės neliko. VšĮ ŠRPA vadovai ir dalininkai ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdė, priešingai – atsakovai aktyviai veikė priešingai kreditorių interesams: buvo intensyviai mažinamas ŠRPA turtas, kurio nepakaks bankroto administravimo išlaidoms padengti ir kreditorių reikalavimams patenkinti. Jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, ŠRPA būtų turėjusi objektyvią galimybę patenkinti esminę dalį kreditorių reikalavimų, o ieškovė būtų išvengusi nuostolių dėl pastato ir žemės sklypo pardavimo. Atsakovų kaltė pasireiškia tuo, kad jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Posėdžio metu ieškovės RUAB „Meba“ atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ŠRPA nemokia tapo 2014 metų spalio pabaigoje. 203 048,95 Eur skola yra priteista teismo sprendimu, tačiau nėra galimybės skolos išieškoti, todėl ieškovė kreipiasi dėl žalos iš vadovų ir dalininkų priteisimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė E. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad agentūros direktorės pareigas ėjo nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30; į 2015-12-31 agentūros balansą nebuvo įtrauktos panaudos pagrindu valdomo Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė (nebaigta statyba) ir minėto pastato rekonstrukcijai Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos verslo paramos agentūros skiriamos lėšos; 2016-11-23 balanso duomenimis įstaigos turtas sudarė 40 898 Eur, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 11 584,69 Eur, neskaitant ginčijamų sumų, agentūra buvo moki; 2016-11-24, pastebėjus, kad įstaigos finansinė padėtis gali pablogėti, vykdydama ĮBĮ numatytas pareigas, agentūros dalininkams pateikė visus reikalingus duomenis apie įstaigos finansinę padėtį, kad būtų užtikrintas tinkamas bankroto iškėlimo procesas. Atkreipė dėmesį, kad agentūros bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, ieškovas neįrodinėja, kad jam buvo padaryta individuali žala, ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str.), pareikšdamas ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu; ieškovas ieškinyje nenurodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindu; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prašoma priteisti žala yra padaryta bendrais atsakovų veiksmais; ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl laiku nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30 būtų išaugęs bendras skolų dydis. Posėdžio metu atsakovės E. P. atstovas advokatas E. O. ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad atsakovai nepažeidė pareigos kreiptis į teismą, atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįrodinėja individualių veiksmų, kuriais padaryta žala.
6. Atsakovai J. K. (B.) ir Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą argumentavo tuo, kad ieškovė RUAB „Meba“, t. y. pavienė bankrutuojančios įmonės kreditorė, reikšdama ieškinį, neįrodė CK ar ĮBĮ įtvirtinto teisinio pagrindo reikšti tokius savo reikalavimus, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo; ieškovė nedetalizuoja, kaip dalininkai, turintys tik ribotas teises, gali įtakoti įstaigos veiklą; bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi yra galiojantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) numatantis visų netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su Projektu kompensavimą, tai reikalavimai atsakovams galėtų būti nukreipti tik po to, kai Šiaulių miesto savivaldybė būtų nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimo; ieškovė nenurodo, kokie atskirų atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi ir sukėlę žalą ieškovei; 2015 m. gruodžio 31 d. balansas atspindėjo tikrąją įstaigos būklę; ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, todėl atsakovai prašo teismo taikyti ieškinio senatį 403 751,24 Eur reikalavimui; ieškovė neįrodo kokiu pagrindu nurodomas patirtas nuostolis dėl nekilnojamojo turto sandorio; juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra individuali, todėl ieškovas turi pareigą įrodyti atskirai su kiekvienu atsakovu susijusią žalą bei priežastinį ryšį.
7. Posėdžio metu atsakovė J. K. papildomai paaiškino, kad iki 2015-12-31 įstaiga buvo moki, buhalterinė apskaita vedama tinkamai. Pažymėjo, kad ieškovė prašo apmokėjimo už 2015 m. sausio mėnesį atliktus darbus, kurie nebuvo priduoti sutartyje nustatyta tvarka, darbų aktai buvo pateikti po sutarties nutraukimo, darbai atlikti ne ta apimtimi ir techninės priežiūros specialistai darbų nepriėmė. Posėdžio metu atsakovų J. K. ir Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovė advokatė D. S. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, taip pat prašė skirti ieškovei RUAB „Meba“ 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų baudos skiriant atsakovams.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodoma agentūros nemokumo data – 2014 m. spalio mėn. – yra neteisinga, nes Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės 2015 m. rugsėjo mėnesio pareiškimą, kelti ŠRPA bankroto bylą atsisakė (civilinė byla Nr. B2-914-368/2015); VšĮ ŠRPA vadovas ir įstaigos dalininkai veikė tinkamai, domėjosi įstaigos finansine būkle ir bankroto byla įstaigai iškelta laiku, kai buvo pakankamai įrodymų, kad įstaiga tapo nemokia 2017 m. sausio mėn. Posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės atstovas P. Š. su ieškiniu nesutiko.
9. Atsakovė viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei RUAB „Meba“ Šiaulių apygardos teismas 2015-09-21 nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad įstaiga yra moki; atsakovė VšĮ Nacionalinė regionų plėtros agentūra negalėjo pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įstatymas nenumato dalininko prievolės (teisės) pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad viešosios įstaigos „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininku buvo iki 2016 m. gegužės 31 d.; ieškovė neteisi, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ tapo nemokia 2014 metais, nes tai paneigia Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Posėdžio metu Joniškio rajono savivaldybės atstovės su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais.
11. Atsakovė Šiaulių pramoninkų asociacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 atsisakyta iškelti bankroto bylą VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad agentūros dalininkams agentūros nemokumas turėjo paaiškėti 2015 m. pradžioje, tuo metu galiojęs bankroto įstatymas nenumatė dalininko prievolės (teisės) pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą argumentavo tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 atsisakyta iškelti bankroto bylą VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“; ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimą dėl 203 048,95 Eur įsiskolinimo, nes šis klausimas jau buvo sprendžiamas byloje Nr. e2-67-357/2018; agentūros dalininkams informacija apie įstaigos finansinę būklę įstaigos vadovė E. P. pateikė 2016-11-24, buvo inicijuota bankroto procedūra ir 2017-02-01 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra buvo iškelta bankroto byla; ieškovės nurodoma žala dėl nuostolingo turto pardavimo nepagrįsta, nes nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo sąlygota tendencijų nekilnojamojo turto rinkoje, o ne atsakovų veiksmų; ieškovė ieškinyje nurodytu įstatyminiu pagrindu į teismą galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu; reikalavimui dėl 200 702,29 Eur žalos priteisimo pagal 2015 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus prašo taikyti ieškinio senatį. Posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
13. Atsakovė Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės teiginį, jog Šiaulių regiono plėtros agentūra tapo nemokia 2014 metais, paneigia Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą Šiaulių regiono plėtros agentūrai; tiek tuo metu viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vadovavęs vadovas, tiek šios viešosios įstaigos dalininkai veikė tinkamai, domėjosi šios įstaigos finansine būkle. Posėdžio metu Pakruojo rajono savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais.
14. Atsakovė Kelmės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, Nesutikimą argumentavo tuo, kad viešosios įstaigos dalininkas neatsako už juridinio asmens prievoles; ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pagrindinis VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkas buvo Šiaulių miesto savivaldybė, kiti dalininkai neturėjo įtakos sprendimų priėmimui. Kelmės rajono savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko.
15. Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybė, trečiasis asmuo bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, todėl byla nagrinėjama minėtų įstaigų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar bankrutavusios VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra buvusios vadovės J. K. ir E. P. bei įstaigos dalininkai savo veiksmais padarė žalą ir turi ieškovei RUAB „Meba“ solidariai atlyginti 818 206,77 Eur žalos.
Faktinės bylos aplinkybės
17. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra atsižvelgiant į gautą Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą įgyvendino projektą „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ (VP2-2.2-ŪM-02-V-01-009), finansuojamą iš Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų. 2010 m. spalio 15 d. buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kurios pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas - pastatas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudojimui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Ieškovė UAB „Meba“ pagal 2014 m. gegužės 16 d. pasirašytą Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas (duomenys neskelbtini) statybos darbų rangos sutartį (duomenys neskelbtini) vykdė projekto statybos rangos darbus. Sutartis nutraukta 2015 m. sausio 26 d. 2015 m. liepos 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritarti, kad projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinimas būtų nutrauktas. 2015-07-28 aktu Nr. 1 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra perdavė, o Šiaulių miesto savivaldybė priėmė savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą- pastatą adresu (duomenys neskelbtini) bei atliktus rekonstrukcijos darbus. UAB „Meba“ 2015-09-04 kreipėsi dėl bankroto VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-21 nutartyje civilinėje byloje Nr.B2-914-368/2015 vertino, kad nėra teisinio pagrindo kelti bankroto bylą. Bankroto byla VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra iškelta 2017-02-01.
18. Šioje byloje bankrutavusios VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra, kurios bankroto procesas nėra pasibaigęs, kreditorius RUAB „Meba“ (ieškovė) pareiškė tiesioginį ieškinį VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra vadovams ir dalininkams (atsakovams) dėl žalos atlyginimo. Atsakovė J. K. (B.) VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra vadove buvo nuo 2007-05-30 iki 2016-01-11. Atsakovė E. P. įstaigos vadove buvo nuo 2016-01-11 iki 2017-03-01. Įstaigos dalininkai buvo Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė (dalininku buvo iki 2017-01-05), Radviliškio rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė (dalininku buvo iki 2016-08-08), Kelmės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė (dalininku buvo iki 2016-05-01), Akmenės rajono savivaldybė, VšĮ Nacionalinė regionų plėtros agentūra, Šiaulių pramoninkų asociacija, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai.
Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui (dalyviui)
19. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra bankroto byla nėra baigta, bankrotas nėra pripažintas tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, pareikštas ieškinys nagrinėtinas neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovę RUAB „Meba“, kontekste. Tai reiškia, kad ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai - buvę VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vadovai ir dalininkai, būtų atlikę nesąžiningus veiksmus vieno konkretaus kreditoriaus (šiuo atveju – UAB „Meba“ atžvilgiu, t. y. būtų jai padarę individualią žalą. Šių aplinkybių (deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų) egzistavimą turi įrodyti tiesioginį ieškinį reiškiantis kreditorius (CPK 178 straipsnis).
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų
21. Tam, kad būtų konstatuota atsakovų žalos atlyginimo prievolė, turi būti nustatytos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.), bet ir atsakovų specifiniai neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos ieškovei RUAB „Meba“, o ne visiems VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra kreditoriams, atsiradimą. Tokiam tiesioginiam ieškiniui tenkinti, kai dar nepasibaigus bankroto byla, turi būti nustatyta juridinio asmens vadovo ir dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi juridinio asmens vadovo/dalyvio veiksmai, nukreipti į konkretų kreditorių; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės tam konkrečiam kreditoriui; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės tam konkrečiam kreditoriui, t. y. kad būtent dėl tokių nesąžiningų vadovo (dalyvio) veiksmų, nukreiptų į konkretų kreditorių, konkrečiam kreditoriui atsirado žala.
22. Ieškovės RUAB „Meba“ reikalavimai atsakovams grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), tai įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad atsakovų atsakomybės pagrindu ieškovė šiuo atveju nurodo pareigų kreditoriams (nustatytų ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje) vykdymo pažeidimą, bet ne deliktą CK 6.263 straipsnio pagrindu.
23. Ieškovė nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, žinodami, jog agentūra yra nemoki, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl turi atlyginti dėl to ieškovei atsiradusią žalą. Ieškovės teigimu, VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra nemokia tapo 2014 m. spalio mėnesį, kuomet VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra už atliktus darbus pradelsė apmokėti ieškovei 72 169,55 Eur. Ieškovė teigia, kad VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos verslo paramos agentūros gautinas ir ieškovei už atliekamus darbus mokėtinas sumas bei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio pastato pagerinimus balanse nurodė kaip nuosavą turtą ir tai iškreipė finansinius įmonės rodiklius rodant tariamą įmonės mokumą. Ieškovė ieškinyje akcentuoja, kad jog tuo atveju, jei bankroto byla VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra būtų iškelta dar 2014 m. pabaigoje, jos reikalavimas dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus būtų (bent iš dalies) patenkintas, o nuostoliai dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš viso nebūtų atsiradę.
24. Byloje pateiktas 2014-12-31 balansas, kuriame nurodyta, kad įmonės turtas 2014-12-31sudarė 4 635 062 Lt: nebaigta statyba sudarė 2 064 115 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 2 263 135 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 733 973 Lt. Pasibaigus 2007-2013 metų projektams, įstaiga tikėjosi gauti pajamų iš vykdomos veiklos, skyrus finansavimą naujiems 2014-2020 m. laikotarpio projektams. 2015-08-31 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra balanse nurodyta, kad 2015-08-31 įmonės turtas sudarė 635 716 Eur: nebaigta statyba sudarė 5213 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 542 706 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 070 207 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 atsisakė iškelti bankroto bylą VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra. Teismas, įvertinęs, kad tarp ieškovės UAB „Meba“ ir atsakovės VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra šiuo metu vyksta teisminis ginčas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-661-357/2015, neįskaičiavo skolos UAB „Meba“ į bendrą pradelstų VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra įsipareigojimų masę, nustatė, kad pagal 2015-09-15 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra balansą finansiniais metais bendrovės turtas sudarė 613 473 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2015-09-15 iš viso siekė 170 258,96 Eur, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), ir sprendė, kad VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra yra moki įmonė, ir nėra teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovei, atsakovė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 dalyvauja tie patys asmenys, civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 nustatyti faktai buvo tiek nurodytos bylos, tiek ir šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl civilinėje byloje Nr. B2-914-368/2015 nustatytas faktas, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra buvo moki, yra prejudicinis faktas šioje byloje (CPK 178, 182, 185 str.). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra 2014 m. spalio mėnesį buvo nemoki ir kad bankroto bylos neinicijavimas 2014 m. spalio mėnesį yra atsakovų tyčinis neveikimas, nukreiptas į ieškovę RUAB „Meba“.
25. 2015 metais įstaiga patyrė 228 299 Eur nuostolių, kuriuos iš esmės sąlygojo tai, kad 2015 m. liepos mėnesį nutraukus projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinimą ir grąžinus pastatą su atliktais pagerinimais Šiaulių miesto savivaldybei, atliktų rekonstrukcijos darbų vertė (592 596 Eur) bei į ataskaitas įtrauktas šių darbų pirkimo PVM (124 445 Eur) nurašyti į sąnaudas. Nuo 2016-01-01iki 2016-11-30 įstaigos vadove buvo atsakovė E. P.. 2016-11-23 balanso duomenimis, įstaigos turtas sudarė 40 898 Eur, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 11 584,69 Eur, neskaitant ginčijamu sumų su ieškove. Pažymėtina, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono plėtros agentūra pagrindines pajamas uždirbo administruodama ir rengdama projektus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamu finansavimu, todėl momentas, kuriam suėjus įstaigos vadovui galėjo kilti pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti sutapatintas vien su įstaigos finansinės būklės prastėjimu. 2016-11-24 pranešimu įstaigos vadovė informavo dalininkus, kad įvertinus turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, įstaiga nėra pajėgi sumažinti ankstesnių laikotarpių nuostolių ir tinkamai tęsti veiklą, nuo 2016-12-01 įstaiga negalės laiku sumokėti darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, laiku mokėti mokesčių į valstybės biudžetą ir atsiskaityti už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. VšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ direktorius Ž. A. 2017-01-03 pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ ir nurodė, kad įmonė yra nemoki, nebegali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 194 000 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2017-02-01 nutartimi iškėlė agentūrai bankroto bylą.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau minėta, pareigos laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tinkamo nevykdymo pasekmės paprastai atsiranda ne vienam kreditoriui, o turi įtakos visiems kreditoriams, bankroto byloje pareiškusiems reikalavimus, todėl toks bendrovės vadovo (dalyvio) neveikimas, net jei ir būtų nustatytas, negali būti laikomas sukėlęs individualią žalą UAB „Meba“, todėl konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai šia aplinkybe grindžia tiesioginį ieškinį, reiškiamą bankrutavusios bendrovės vadovams ir dalyviams. Pažymėtina, kad ieškovė pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu reikšti netiesioginį ieškinį atsakovams atsisakė.
27. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ieškovė individualaus atsakovų delikto ieškovės atžvilgiu neįrodė. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.
Dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą
28. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atsakovams solidariai atlyginti žalą pareikštas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė minėtų aplinkybių (bendras išaugęs įmonės skolos dydis) neįrodinėjo. Ieškovė reikalaujamos priteisti žalos dydį siejo su nuostoliais, patirtais vykdant 2014 m. gegužės 16 d. statybos darbų rangos sutartį (duomenys neskelbtini) ir restruktūrizavimo procese pardavus nekilnojamąjį turtą. Ieškovė teigia, kad agentūros skola už priimtus darbus yra 203 048,95 Eur, už atliktus darbus, kurių agentūra nėra priėmusi pagal 2015 m. sausio mėnesį atliktų darbų aktus – 200 702,29 Eur, bendra agentūros skola už ieškovės atliktus darbus yra 403 751,24 Eur, o dėl nuostolingo turto (pastato su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini)), pardavimo patyrė 414 455, 53 Eur nuostolį, nes balansinė šio turto vertė pardavimo dieną buvo 629 331,56 Eur, o minėtas nekilnojamasis turtas parduotas už 214 876,03 Eur (be PVM).
30. Teismas sprendžia, kad atsakovai nėra 2014 m. gegužės 16 d. statybos darbų rangos sutarties (duomenys neskelbtini) šalys ir neturi sutartinių įsipareigojimų ieškovės RUAB „Meba“ atžvilgiu, o ta aplinkybė, jog ieškovė dėl įvykusio VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra bankroto patyrė nuostolių, nėra savaime pakankama sąlyga atsakovų (buvusių vadovų ir dalyvių) civilinei atsakomybei taikyti. Neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, iš esmės nėra reikšmingi ir argumentai dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio, bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Šiuo atveju ieškovė, reikšdama solidarų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tik abstrakčiai nurodo, kad žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė šioje byloje neįrodė atsakovų solidarios atsakomybės pagrindų.
32. Atsižvelgdama byloje nustatytas aplinkybes, į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tą aplinkybę, kad VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovams nagrinėjamoje byloje galėjo būti reiškiamas tik CK 6.263 straipsnio pagrindu, t. y. pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, ir teismo tenkintas tik tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi konkrečiai į ją nukreiptų nesąžiningų atsakovų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimą.
33. Kaip jau minėta, pareikšdamas tiesioginį ieškinį įmonės vadovui (dalyviui) kreditorius turi įrodyti, kad įmonės vadovo neteisėtu veiksmu buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
34. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę. Ieškovės argumentai, susiję su atsakovų pareiga žinoti bendrovės finansinę padėtį ir inicijuoti bankroto bylą, kaip jau minėta, nėra pakankami individualaus ieškovės ieškinio tenkinimui, kadangi bendras bendrovės mokumo sumažinimas, net jei būtų nustatytas, nelaikytinas konkrečiai į ieškovę nukreiptu neteisėtu atsakovo veiksmu. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog atsakovai - VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra vadovai ir dalininkai - atliko kokius nors neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovę RUAB „Meba“, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl piktnaudžiavimo teise
35. Atsakovių J. K. ir Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovė advokatė D. S. prašė ieškovei RUAB „Meba“ paskirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Prašymą argumentavo tuo, kad ieškovės elgesys buvo nesąžiningas, nes ieškovė nurodė teismui žinomai melagingus duomenis apie siekimą su atsakovais sudaryti taikos sutartį, tačiau nepranešė atsakovams, kad pasitraukia iš mediacijos proceso; ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, neįrodinėjo jokių pagrindų susijusių su reikalavimo patenkinimu. Pagal ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog teismo procesas nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti pradėtas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), todėl tokios ieškovo teisės į teisminę gynybą realizavimas ir pasitraukimas iš mediacijos, nepaisant to, kad ieškovės reikalavimai byloje atmesti kaip nepagrįsti, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
37. Atsakovė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai pateikė dokumentus (sąskaitos už teisines paslaugas, ataskaitos, mokėjimo nurodymai), patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 1456,84 Eur, už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams patyrė 2507,12 Eur išlaidų, viso 3963,96 Eur. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Maksimalus atstovavimo išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasiruošimą ir atstovavimą teisme (15 val.) yra 3846 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams priteistina 3846 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
38. Atsakovė E. P. pateikė dokumentus (mokėjimo nurodymų kopijas), patvirtinančius, kad už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 847 Eur išlaidų. Atsakovės E. P. patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei E. P. priteistina 847 Eur atstovavimo išlaidų.
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 9,82 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teismui ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ (j. a. k. 144573262) atsakovei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams (j. a. k. 110067596) 3846 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ (j. a. k. 144573262) atsakovei E. P. 847 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai)atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ (j. a. k. 144573262) valstybei 9,82 Eur (devynis eurus 82 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.