- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-969-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04674-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- A. Š., UAB ,,Forest plius“
- Ieškovas
- AB DNB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovams UAB ,,Forest plius“ ir A. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7884-727/2012 pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovams UAB ,,Forest plius“ ir A. Š. dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo pareikšto reikalavimo sumai – 17 768,83 Lt (5 146,21 Eur) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra areštuotas atsakovų UAB ,,Forest plius“ ir A. Š. nekilojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginės lėšos, turtinės teisės, paliekant UAB ,,Forest plius“ teisę iš areštuotų banko sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, su darbo santykiais išmokas, atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas priteisė ieškovo AB DNB lizingas naudai iš atsakovų UAB „Forest plius“ ir A. Š. solidariai 5 146,21 Eur skolos, 8,06 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 2 348 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 174 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Teismo sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs.
3. Atsakovas A. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7884-727/2012 ieškovo AB DNB lizingas prašymu atsakovo A. Š. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovui A. Š. yra paskelbtas bankrotas, Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu byloje Nr. C30672517, bylos Nr. C-2731-18/12, patvirtintas nemokaus fizinio asmens A. Š. bankroto procedūros užbaigimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nustatė, jog:
4.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas neturi duomenų, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas būtų įvykdytas;
4.2. Europos Sąjungos valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000-05-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas). Reglamento preambulės 16 punkte numatyta, kad teismui, turinčiam jurisdikciją iškelti pagrindines bankroto bylas, turėtų būti suteikta teisė nuo tada, kai pateikiamas reikalavimas iškelti bylą, taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones. Taigi, jurisdikciją spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taikymo, pakeitimo ar panaikinimo) turi tos valstybės narės teismas, kuriame iškelta fizinio asmens bankroto byla – šiuo atveju Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismas. Patikrinus Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad šalutinė bankroto byla A. Š. būtų iškelta Lietuvos Respublikoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nei spręsti šio klausimo apskritai;
4.3. bankroto bylą nagrinėjančio Latvijos Respublikos teismo procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti pripažįstami pagal ES proceso teisės taisykles. Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Pagal Reglamento 25 straipsnio 1 dalį, teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų. Tai taikoma ir sprendimams dėl apsaugos priemonių, kurių imamasi po to, kai buvo pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones A. Š. turtui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas skundžiama nutartimi atsisakė apginti teisėtą ir pažeistą bankrutavusio A. Š. prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones neegzistuojančio kreditoriaus naudai (ieškovas AB DNB lizingas yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro). Formalus teismo atsisakymas išspręsti neigiamas teisines pasekmes sukeliančius teisinius klausimus pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė;
5.2. teismas vadovavosi 2000-05-29 Tarybos reglamento (EB) Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų, kai tuo tarpu nuo 2017 m. birželio 26 d. galioja ir tiesiogiai taikomas visas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2015/848 Dėl nemokumo bylų, 2015 m. gegužės 20 d., kuris pakeičia Tarybos reglamentą (EB) Nr.1346/2000 (25 straipsnis įsigalioja nuo 2019 m. birželio 26 d.), numato nemokumo registrų tarpusavio sujungimą;
5.3. apelianto turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones prašoma panaikinti tuo pagrindu, jog kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje priimtu teismo sprendimu apeliantas pripažintas bankrutavusiu ir atleistas nuo visų likusių prievolių savo kreditoriams vykdymo. Toks teismo sprendimas be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokius pat padarinius kaip ir bylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama šalutinė nemokumo byla. Atitinkamai be tolesnių formalumų pripažįstami ir teismo sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu. Apeliantui Lietuvos Respublikos teisme nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl šiuo atveju taikytini pagrindinės Latvijos Respublikoje iškeltos bankroto bylos teisiniai padariniai, nustatytini pagal tos valstybės teisę;
5.4. užbaigus A. Š., kaip fizinio asmens, bankroto procesą įsiteisėjusiu Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje C30672517, A. Š. šio teismo procesiniu sprendimu nuo 2018 m. spalio 10 d. buvo atleistas nuo visų likusių savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, įskaitant ir skolą ieškovui AB DNB lizingas, kuri buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7884-727/2012. Tai sudaro pagrindą panaikinti šioje byloje apelianto turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-34-186/2017). Užbaigus fizinio asmens nemokumo procedūrą jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatlieka savo funkcijos, ir yra tik formalus ir visiškai neinformatyvus įrašas valstybės tvarkomuose registruose, kurio buvimas sukelia asmeniui įvairias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje C30672517 su vertimu į lietuvių kalbą; išrašo iš Juridinių asmenų registro apie AB DNB lizingas, kopiją (vieša paieška); Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-34-186/2017 kopiją.
8. Nors apeliantas neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), nurodytais dokumentais apeliantas siekia pagrįsti savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinį nepagrįstumo. Tokiu atveju vertintina, kad apelianto tikslas yra kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų prijungimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto šį klausimą.
9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktas Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje C30672517, su vertimu į lietuvių kalbą jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (pateiktas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, b. l. 78-85), todėl remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu šis įrodymas, kaip teikiamas pakartotinai, nepriimamas.
11. Dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-34-186/2017 bei Juridinių asmenų registro viešos paieškos išrašo kopijos, pažymėtina, jog pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Be to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovo teikiamas Juridinių asmenų registro išrašas būtų susijęs su šios bylos apeliacijos dalyku. Atsakovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovo kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos atsakovui (CPK 312, 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
12. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo <…>. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovų UAB ,,Forest plius“ ir A. Š. nekilojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai –piniginės lėšos, turtinės teisės, paliekant UAB ,,Forest plius“ teisę iš areštuotų banko sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, su darbo santykiais išmokas, atsiskaityti su ieškovu. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pareikšto piniginio reikalavimo sumai – viso 17 768,83 Lt (b. l. 27-28).
14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo AB DNB lizingas ieškinys patenkintas visiškai. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, ieškovui 2012 m. liepos 4 d. buvo išduoti vykdomieji raštai.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Turto arešto aktu Nr. 0912001534 yra įregistruotos atsakovo turtui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB ,,Forest plius” išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
16. Atsakovas A. Š. neginčija, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Taigi, solidaraus atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas prieš tai minėtu pagrindu nėra pasibaigęs.
17. Apeliantas prašo panaikinti jo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad jis, kaip fizinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje – priimtu teismo sprendimu pripažintas bankrutavusiu ir atleistas nuo visų likusių prievolių savo kreditoriams.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydamas, kad jurisdikcija spręsti šį klausimą priklauso atsakovo bankroto bylą iškėlusiam Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsisakė priimti nepagrįstai.
20. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (panaikinantis 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų) (toliau tekste – ir Reglamentas 2015/848), kuris taikomas nuo 2017 m. birželio 26 d. išskyrus 86 straipsnį (taikomas nuo 2016-06-26), 24 straipsnio 1 dalį (taikomas nuo 2018-06-26), 25 straipsnį (taikomas nuo 2019-06-26) (Reglamento 2015/848 92 straipsnis).
21. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla (lot. lex fori concursus), teisė. Pagal to paties Reglamento 2015/848 straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Ji konkrečiai nustato: <...> c) atitinkamus skolininko ir nemokumo specialisto įgaliojimus; <...> f) nemokumo bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms, išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas; g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus nemokumo bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą <...>. Pažymėtina, kad esama lex fori concursus taisyklės išimčių, kurios nustatytos Reglamento Nr. 2015/848 8–18 straipsniuose. Kadangi nurodytose teisės normose įtvirtintos išimtys nagrinėjamai bylai neaktualios, tai apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
22. Viena iš svarbiausių Reglamento Nr. 2015/848 veikimo mechanizmo dalių – tam tikroje Europos Sąjungos valstybėje priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir, jei reikia, vykdymo kitose Sąjungos valstybėse taisykles nustatančios normos. Esminė pripažinimo aspektu yra Reglamento 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bet kuris sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, kaip numatyta 3 straipsnyje, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla. Pagal Reglamento 2015/848 20 straipsnio 1 dalį, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas iškelti nemokumo bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes, kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje tol, kol kitoje valstybėje narėje neiškeliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla. Tai reiškia, kad pripažintas teismo sprendimas perkeliamas toks, koks yra, ir pripažįstančiojoje valstybėje negali sukelti kitokių pasekmių, nei jis sukuria kilmės valstybėje. Reglamento 2015/848 32 straipsnyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo yra pripažintas pagal 19 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, ir to teismo patvirtinti susitarimai taip pat pripažįstami nereikalaujant jokių papildomų formalumų. Tokie teismo sprendimai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39 – 44 ir 47 – 57 straipsnius.
23. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad apeliantui A. Š. Lietuvos Respublikos teismuose būtų iškelta šalutinė nemokumo byla, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos pagrindinės Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės, kurios, atsižvelgiant į Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 19, 20 bei 32 straipsnių nuostatas, yra nustatytinos pagal Latvijos Respublikos teisę. Latvijos Respublikoje tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo klausimus reglamentuoja 2010 m. liepos 26 d. priimtas ir nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs („Latvijas Vēstnesis“, 124 (4316), 2010 m. rugpjūčio 6 d.) Nemokumo įstatymas.
24. Iš byloje esančio Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo motyvacinės bei rezoliucinės dalies nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu buvo patenkintas A. Š. prašymas paskelbti fizinio asmens nemokumo procesą, pradedant A. Š. bankroto procedūrą bei paskiriant nemokumo administratorę. Minėtu 2018 m. spalio 10 d. sprendimu nemokus fizinis asmuo A. Š. atleistas nuo likusių neįvykdytų 2018 m. vasario 14 d. įsipareigojimų padengimo plane nurodytų skolinių įsipareigojimų, o taip pat užbaigtas nemokaus fizinio asmens A. Š. nemokumo procesas (b. l. 78-85).
25. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog apelianto nemokumo procesas Latvijos Respublikos teisme jau yra užbaigtas priėmus galutinį sprendimą apelianto nemokumo byloje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodytame Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės (16) punkte reglamentuojama situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant kitoje valstybėje narėje bankroto bylą, bet ne ją išnagrinėjus. Pozicijos, jog (16) Reglamento punktas nereglamentuoja kitos valstybės narės, kurioje bankroto byla jau išnagrinėta, teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų kitoje valstybėje narėje, panaikinimo klausimo laikomąsi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1559-236/2018).
26. Minėta, jog nuo 2017 m. birželio 26 d. taikomas Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (panaikinantis 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų), kurio (36) punkte taip pat reglamentuojama analogiška situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant kitoje valstybėje narėje bankroto bylą, bet ne ją išnagrinėjus.
27. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Latvijos Respublikos teismas, užbaigęs apelianto nemokumo bylą, vis dar turėtų jurisdikciją panaikinti asmens turtui kitoje valstybėje narėje šios šalies teismo taikomas laikinąsias pasaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip neteismingą, o jį priimti ir vertinti, ar apelianto prievolė grąžinti skolą kreditoriui AB DNB lizingas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą yra pasibaigusi tuo pagrindu, jog Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu užbaigė nemokaus apelianto įsipareigojimų padengimo procedūrą ir atleido jį nuo likusių neįvykdytų 2018 m. vasario 14 d. įsipareigojimų padengimo plane nurodytų skolinių įsipareigojimų.
28. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdė veiksmus, nurodytus atleidimo nuo skolų plane, likusios šio asmens prievolės, nurodytos minėtame plane, panaikinamos, o vykdymo procesas dėl jų nutraukiamas. Pagal minėto įstatymo 164 straipsnio 2 dalį skolininkas nėra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu jis nėra įvykdęs minėtame plane nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu įvykdo atleidimo nuo skolų plane nurodytus veiksmus, o atleidimo nuo skolų plane nenurodytos prievolės šiame plane nenurodytiems kreditoriams nepasibaigia ir turi būti vykdomos toliau. Tokią išvadą patvirtina ir Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 156 straipsnio 1 – 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl fizinio asmens atleidimo nuo skolų plano, taigi 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė įsakmiai nurodo, kad veiksmų, nurodytų plane, nevykdymas lemia tai, jog įstatymas neatleidžia skolininko nuo šiame plane nurodytos likusios skolos dalies mokėjimo. Latvijos Respublikos nemokumo teisiniam reguliavimui, kaip, be kita ko, ir kitų išsivysčiusių valstybių teisinėms sistemoms, būdingi fundamentalūs nemokumo teisės principai – inter alia, kreditorių lygiateisiškumo bei skaidrumo (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2, 7 punktai). Pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 straipsnis).
29. CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio prašymo pagrįstumo iš viso nenagrinėjo egzistuoja pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir šio klausimo išsprendimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o nagrinėjant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti teismui pateiktą procesinį dokumentą, dėl ginčo esmės nepasisakoma, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. Nr. 2-34-186/2017, kuria savo atskirajame skunde remiasi apeliantas, išaiškinimai šiuo atveju taip pat nėra aktualūs, kadangi apelianto cituojamoje nutartyje faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7884-727/2012 ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.