- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1559-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00411-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R. L., uždarajai akcinei bendrovei „Baldų vizija“, V. G., K. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1895-153/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baldų vizija“, R. L., V. G. ir K. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lanlita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1895-153/2010 pagal ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams UAB „Baldų vizija“, R. L., V. G. ir K. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. 2009 m. liepos 17 d. nutartimi byloje atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas ieškinio sumos ribose.
2. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteisė ieškovei UAB „Medicinos bankas“ solidariai iš atsakovų UAB „Baldų vizija“, R. L., V. G., K. G. 62 072 Lt negrąžinto kredito, 3 336,04 Lt palūkanų, 5 331,67 Lt delspinigių, viso – 70 739,71 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 2 189 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
3. Atsakovas R. L. pateikė teismui prašymą panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Centrinio Londono apygardos teismo Karališkojo teisingumo teismas 2016 m. vasario 5 d. iškėlė jam bankroto bylą. Apie bankroto bylos iškėlimą tinkamai ir laiku buvo informuota antstolė Reda Stašenienė, vykdanti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą, o UAB „Medicinos bankas“ buvo įtraukta kreditorių sąrašą. Centrinio Londono apygardos teismo Karališkojo teisingumo teismo 2017 m. vasario 5 d. sprendimu atsakovui iškelta bankroto byla buvo užbaigta. Šio sprendimo priėmimo dieną nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteista skola, buvo nurašyti, prievolė grąžinti nesumokėtą kreditą bankui pasibaigė. Dėl šios priežasties byloje atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas būtų įvykdytas, kas sudarytų pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
6. Taip pat teismas nustatė, kad Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris iš dalies pakeistas Tarybos 2007 m. birželio 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 681/2007 (toliau – Reglamentas). Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės (16) punkte numatyta, kad teismui, turinčiam jurisdikciją iškelti pagrindines bankroto bylas, turėtų būti suteikta teisė nuo tada, kai pateikiamas reikalavimas iškelti bylą, taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones. Teismas, kompetentingas nagrinėti pagrindinę bankroto bylą, taip pat turėtų turėti galimybę reikalauti laikinų kitos valstybės narės teritorijoje esančio turto apsaugos priemonių. Taigi, remiantis Reglamento nuostatomis, jurisdikciją spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taikymo, pakeitimo ar panaikinimo) turi tos valstybės narės teismas, kuriame iškelta fizinio asmens bankroto byla – šiuo atveju Centrinio Londono apygardos teismo Karališkasis teisingumo teismas. Patikrinus Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nenustatė, kad R. L. būtų iškelta šalutinė bankroto byla Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad Kauno apygardos teismas neturi jurisdikcijos nei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nei iš viso spręsti šį klausimą.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui R. L. Jungtinėje Karalystėje pradėtame bankroto procese taikoma Jungtinės Karalystės, kaip valstybės narės, iškėlusios atsakovui bankroto bylą, teisė. Atitinkamai Jungtinėje Karalystėje iškeltoms bankroto byloms be tolesnių formalumų taikomi šios valstybės teisės aktuose numatyti bankroto bylų iškėlimo teisiniai padariniai, teismo sprendimų dėl bankroto bylos iškėlimo automatinio pripažinimo taisyklė.
8. Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad jurisdikcija spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bankrutuojančio R. L. turtui priklauso jo bankroto bylą iškėlusiam Centrinio Londono apygardos teismo Karališkajam teisingumo teismui, o ne Kauno apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas R. L. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš dabartinio reikalavimo teisės turėtojo advokatų kontoros TVINS 38 Eur žyminį mokestį. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:
9.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi 2000 m. gegužės 29 d. reglamentu, kuris nuo 2015 m. birželio 24 d. nebegalioja. Šiam ginčui aktualios yra 2015 m. gegužės 20 d. reglamente Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų įtvirtintos nuostatos.
9.2. Teismo nutartyje padarytos išvados būtų aktualios tuo atveju, jei fizinio asmens bankroto byla vis dar būtų nagrinėjama Jungtinėje Karalystėje. Visgi šiuo atveju bankroto byla jau yra užbaigta, todėl jurisdikcija spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priklauso Kauno apygardos teismui. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė perleidusi savo reikalavimo teisę į apeliantą UAB „EDS Invest“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Prieš pasisakydamas dėl atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje skirti atsakovo atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje atidėti nutarties dėl atsakovo atskirojo skundo priėmimą ir paskelbimą yra klaidingai nurodyta nutarties, kurią atsakovas skundžia atskiruoju skundu, data. Nors atsakovo atskirojo skundo pavadinime ir nurodyta, kad jis teikiamas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties, paties skundo turinys, jo reikalavimas bei laikas, kada atsakovas pateikė teismui šį atskirąjį skundą neabejotinai patvirtina, kad atsakovas siekė apskųsti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį, o ne 2018 m. birželio 13 d. nutartį. Kito skundo, kuriame būtų skundžiama ir 2018 m. birželio 13 d. nutartis byloje nėra. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisako būtent dėl atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties atžvilgiu, o minėtose 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyse nurodytas nutarties datas laiko rašymo apsirikimu.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu atsakovo R. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Atsakovas savo prašymą grindė aplinkybe, jog Centrinio Londono apygardos teismo Karališkojo teisingumo teisme 2017 m. vasario 5 d. sprendimu buvo užbaigta jo, kaip fizinio asmens, bankroto byla, nurašant visus iki to laiko nepatenkintus kreditorių reikalavimus. Tarp tokių reikalavimų buvo ir Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteista skola UAB „Medicinos bankas“.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokį ieškovo prašymą paliko nenagrinėtu konstatavęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis spręsti dėl asmens, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla, atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jurisdikciją turi tik tos valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.
16. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismų praktika, reglamentuojančia situaciją, kai laikinąsias apsaugos priemones, taikomas Lietuvos Respublikos teismuose, prašoma panaikinti vis dar vykstant kitoje valstybėje narėje fizinio asmens bankroto bylai. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje Jungtinėje Karalystėje atsakovui iškelta bankroto byla, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jau yra užbaigta priėmus galutinį sprendimą joje.
17. Teismo nurodytame Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės (16) punkte taip pat reglamentuojama situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant kitoje valstybėje narėje bankroto bylą, bet ne ją išnagrinėjus. Tokiu būdu nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Jungtinės Karalystės teismas, užbaigęs fizinio asmens bankroto bylą, vis dar turėtų jurisdikciją panaikinti asmens atžvilgiu kitoje šalyje šios šalies teismo taikomas laikinąsias pasaugos priemones.
18. CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikytinas nepagrįstai palikęs nenagrinėtą atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio prašymo pagrįstumo iš viso nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad egzistuoja pagrindas šio klausimo išsprendimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 338 str.).
19. Kartu su atsakovo atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo R. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.