- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-831-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00413-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“ atžvilgiu taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos – areštuoti atsakovei UAB ,,Euroseka“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 5 000 Eur sumai, o tokio turto nesant, areštuoti UAB ,,Euroseka“ priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas UAB ,,Euroseka“ ir (ar) trečiuosius asmenis, nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti.Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB ,,Euroseka“ ieškinį atsakovui V. B. dėl kelio servituto nustatymo. Minėtoje byloje ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pareiškėjas (atsakovas) yra pareiškęs prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo nurodytas prašymas, peržiūrėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareikalavo ieškovę pateikti pareiškėjo (atsakovo) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 5 000 Eur sumai užtikrinimą, ją sumokant į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją iki 2018 m. vasario 14 d. Kadangi ieškovė teismo nustatytos sumos, kaip atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per nustatytą terminą nėra užtikrinusi, pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį UAB ,,Euroseka“ dėl nuostolių, atsiradusių naudojant pareiškėjui priklausantį turtą, atlyginimo, kuris šiuo metu yra rengiamas, vertinami realią turto rinkos vertę galintys pagrįsti įrodymai, nustatinėjamas tikslus patirtų nuostolių dydis. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones suponuoja UAB ,,Euroseka“ prasta finansinė padėtis, atsakovo teismo nustatytų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo nepateikimas, praeityje UAB ,,Euroseka“ ir jos vadovo V. K. tariamų sandorių sudarymas, reikalavimo sumos dydis, dėl ko egzistuoja grėsmė pareiškėjui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmetė.Teismas sprendė, kad vien tik aplinkybių, susijusių su balansiniais duomenimis apie atsakovės turimą turtą bei įsipareigojimus, jo pokyčių apie blogėjančią turtinę padėtį nurodymas, pačios savaime negali būti vertinamos kaip pagrindas asmens atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neįrodo atsakovės nesąžiningo elgesio bei nesudaro prielaidų manyti, kad ji pareiškėjui (ieškovui) palankaus teismo sprendimo atveju galėtų elgtis nesąžiningai, bandant nuslėpti savo turtą ar imtis kitų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas duomenų apie atsakovės veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji akivaizdžiai siekia ar sieks apsunkinti pareiškėjui (ieškovui) palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą bandydama perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus, nepateikė. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui kelia atsakovės UAB ,,Euroseka“ ir jos vadovo V. K. praeityje turimo turto tariamų sandorių sudarymas, kadangi teismui nepateikta jokių duomenų apie turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti kildinamo ginčo metu. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę suponuoja Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl UAB ,,Euroseka“ turtinės padėties, nes tokių aplinkybių vertinimas bei nustatymas sprendžiant pareiškėjo, kaip atsakovo, toje byloje klausimą, susijusį su nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu, negali būti pagrindžiančiomis aplinkybėmis, teismui nagrinėjant klausimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Pareiškėjo argumentas, jog grėsmę taikyti laikinąsias apsaugos priemones suponuoja ir UAB ,,Euroseka“ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo nustatytas užtikrinimo neįvykdymas, nepagrįstas, nes tai išimtinai susiję su asmens procesinių teisių bei pareigų vykdymu toje civilinėje byloje, kurioje nustatyti įpareigojimai, o jų nevykdant patiriamos įstatymo nustatytos pasekmės. Taigi nurodytas UAB ,,Euroseka“ kaip šalies procesinis elgesys (procesiniai veiksmai) kitoje civilinėje byloje yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šioje byloje.Teismas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog grėsmė būsimo teismo sprendimui egzistuoja ir dėl ketinamos pareikšti reikalavimo sumos, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismas, įvertinęs prašyme preliminariai nurodytą 5 000 Eur ketinamą pareikšti veikiančiam juridiniam komerciniam subjektui reikalavimo sumą, taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, iš kurių matyti, jog UAB ,,Euroseka“ atžvilgiu nėra pareikšta jokių turtinio pobūdžio reikalavimų, teismas laikė, kad reikalavimo suma nėra didelė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skubiai iš anksto nepranešus UAB „Euroseka“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Euroseka“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą V. B. reikalaujamai sumai, t. y. 5 000 Eur, turto neužtenkant, areštuoti UAB „Euroseka“ priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas UAB „Euroseka“ ir (ar) trečiuosius asmenis, nustatyti ieškovui V. B. 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų tikėtino (prima facie) pagrįstumo, teismas tik turi įsitikinti, kad, remiantis ieškinyje pateiktais teisiniais bei faktiniais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, ieškovo reikalavimas apskritai galėtų būti tenkinamas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai išplėtė šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, jos nustatymą, siekdamas, kad pareiškėjas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ne tik pagrįstų savo reikalavimus, bet ir įrodytų, kad atsakovė praeityje yra ėmusi veiksmų, kuriais buvo siekiama apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.Teismui buvo pateikta informacija apie tai, kad UAB „Euroseka“ vadovas V. K., kuris anksčiau vadovavo BUAB „Valvaurė“, yra sudaręs visą eilę nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, kuriais, siekdamas išvengti skolinių įsipareigojimų SEB bankui įvykdymo, turtą perleido susijusiems asmenims, iš kurių turtą vėliau nupirko kita jo įkurta bendrovė UAB „Euroseka“, tačiau teismui tokios informacijos nepakako.UAB „Euroseka“ procesinis teisių bei pareigų vykdymas kitoje civilinėje byloje iš tikrųjų yra akivaizdus UAB „Euroseka“ atsisakymas sumokėti už naudojimąsi pareiškėjo žemės sklypu sumą, kurią pati UAB „Euroseka“ prašo teismo priteisti iš jos už servituto nustatymą. UAB „Euroseka“ neketina atlyginti V. B. už naudojimąsi jo žemės sklypu, o atsižvelgiant į bendrovės turtinę padėtį ir ankstesnius jos vadovo V. K. veiksmus, pareiškėjui nekyla abejonių, kad atsakovė ketina imtis priemonių, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo.Pareiškėjas jau šioje procesinėje stadijoje įrodė ieškinio pagrindą, nes jį pagrindžia res judicata galią turinčios Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. sausio 30 d. nutartys, o atsakovės pareiga sumokėti už naudojimąsi pareiškėjo žemės sklypu kyla ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos nėra pagrįstas, pareiškėjas nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinio pagrindo ir nepagrindė jo leistinais įrodymais, todėl prašymą atmetė.Apeliantas (pareiškėjas) V. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismui pateikti duomenys apie UAB „Euroseka“ ir ją kontroliuojančio asmens V. K. praeityje sudarytus sandorius bei tai, kad UAB „Euroseka“ nepateikė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrindžia išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – areštuoti atsakovei UAB ,,Euroseka“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 5 000 Eur sumai, o tokio turto nesant, areštuoti UAB ,,Euroseka“ priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas UAB ,,Euroseka“ ir (ar) trečiuosius asmenis, nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjo V. B. prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.Apeliantas (pareiškėjas) V. B. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą dėl ieškovo reikalavimų tikėtino (prima facie) pagrįstumo, siekdamas, kad pareiškėjas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ne tik pagrįstų savo reikalavimus, bet ir įrodytų, jog atsakovė praeityje yra ėmusi veiksmų, kuriais buvo siekiama apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau tokia apelianto pozicija laikytina nepagrįsta.Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ne tik ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, bet ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Akcentuotina ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.Pareiškėjas V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos grindė argumentu, jog UAB „Euroseka“ kontroliuojantis asmuo V. K., kuris anksčiau vadovavo BUAB „Valvaurė“, yra sudaręs visą eilę nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, kuriais, siekdamas išvengti skolinių įsipareigojimų SEB bankui įvykdymo, turtą perleido susijusiems asmenims, iš kurių turtą vėliau nupirko kita jo įkurta bendrovė UAB „Euroseka“. Pareiškėjo nuomone, šie duomenys patvirtina grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui ateityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto vertinimu ir pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovės UAB „Euroseka“ nuosavybės teise turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti, t. y. atsakovės UAB „Euroseka“ nesąžiningus veiksmus, tokiu būdu siekiant išvengti būsimo pareiškėjui V. B. galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu atsakovės vadovo V. K. (kaip fizinio asmens) ir jo anksčiau vadovaujamos BUAB „Valvaurė“ veiksmai, susiję su turto perleidimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje nevertintini (V. K. ir BUAB „Valvaurė“ nėra atsakovais šioje civilinėje byloje, todėl jų atlikti turto perleidimo veiksmai sąžiningumo aspektu nevertintini). Kita aplinkybė, kad V. K. yra atsakovės UAB „Euroseka“ vadovas, pati savaime nesuponuoja išvados apie galimą atsakovės UAB „Euroseka“ veiksmų nesąžiningumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl V. K. ir BUAB „Valvaurė“ turto perleidimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos civilinės bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-102/2014, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-230/2010) niekaip nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie turto perleidimą, kadangi minėtose bylose nėra sprendžiami jokie klausimai, susiję su turto perleidimo sandorių sudarymu, jų ginčijimu (pvz., civilinėje byloje Nr. 2A-102/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl nuostolių priteisimo iš V. K. ir jo sutuoktinės, jiems laidavus už trečiojo asmens prievolių pagal finansinio lizingo sutartis tinkamą įvykdymą, o civilinėje byloje Nr. 2S-738-230/2010 buvo sprendžiamas ginčas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių V. K. ir jo sutuoktinei). Tuo tarpu pareiškėjo V. B. pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB „Euroseka“ perleido nuosavybės teisę į šį žemės sklypą E. M. ir K. M., tačiau tai padaryta dar 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. iki ginčo tarp UAB „Euroseka“ ir V. B. civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 kilimo (civilinė byla iškelta 2014 m. birželio 5 d.). Taigi minėti duomenys nepagrindžia atsakovės UAB „Euroseka“ galimo nesąžiningumo ir aplinkybės, jog yra grėsmė būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurio procesinėmis apsaugos priemonėmis siekia išvengti pareiškėjas, taip pat grindžiamas tuo, jog UAB „Euroseka“ nepateikė atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 ir tai, pareiškėjo nuomone, yra akivaizdus UAB „Euroseka“ atsisakymas sumokėti už naudojimąsi pareiškėjo žemės sklypu sumą, kurią pati UAB „Euroseka“ prašo teismo priteisti iš jos už servituto nustatymą. Pareiškėjo nuomone, atsakovė UAB „Euroseka“ neketina atlyginti V. B. už naudojimąsi jo žemės sklypu, o atsižvelgiant į bendrovės turtinę padėtį ir ankstesnius jos vadovo V. K. veiksmus, pareiškėjui nekyla abejonių, kad atsakovė ketina imtis priemonių, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės UAB ,,Euroseka“ pasirinkta pozicija civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 neteikti atsakovo V. B. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo arba banko garantijos, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje civilinėje byloje, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes tai išimtinai susiję su asmens (ieškovės UAB „Euroseka) procesinių teisių bei pareigų vykdymu (įgyvendinimu) minėtoje civilinėje byloje (asmuo gali pasirinkti – naudotis savo procesinėmis teisėmis byloje, ar ne), o jų nevykdant patiriamos įstatymo nustatytos pasekmės (ieškovei UAB „Euroseka“ nepateikus atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo arba banko garantijos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartimi buvo panaikintos). Taigi nurodytas ieškovės UAB ,,Euroseka“, kaip proceso šalies, procesinis elgesys (procesiniai veiksmai) civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 nesudaro prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje civilinėje byloje.Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme 2018 m. vasario 26 d. buvo gautas ieškovės UAB „Euroseka“ atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuriame ieškovė prašo atnaujinti terminą, nustatytą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-315-260/2018 (t. y. atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui pateikimo), ir panaikinti 2018 m. vasario 19 d. nutartį, kuria buvo panaikintos civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ieškovė UAB „Euroseka“ 2018 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3325 sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Eur užstatą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Euroseka“ prašymas atnaujinti terminą, nustatytą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-315-260/2018, buvo atmestas, atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, be to, nutarta grąžinti ieškovei UAB „Euroseka“ 2018 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3325 į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 5 000 Eur sumą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir atsakovas V. B. įpareigotas netrukdyti ieškovei UAB „Euroseka“ naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“, pareikalauta, kad ieškovė UAB „Euroseka“ pateiktų atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai, sumokant šią sumą iki 2018 m. balandžio 3 d. į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo V. B. teiginius apie ieškovės UAB „Euroseka“ vengimą pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 tarp šalių yra kilęs ginčas dėl servituto atlygintinumo, nesudaro pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (UAB „Euroseka“) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl servituto atlygintinumo (jo dydžio) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės UAB „Euroseka“ turtinė padėtis taip pat nėra pagrindas taikyti pareiškėjo V. B. prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).Apeliantas V. B. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog jis šioje proceso stadijoje įrodė būsimo ieškinio pagrindą, nes jį pagrindžia res judicata galią turinčios Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. sausio 30 d. nutartys, o atsakovės pareiga sumokėti už naudojimąsi pareiškėjo žemės sklypu kyla ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tačiau, kaip jau minėta, įstatymas numato dvi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo V. B. būsimas ieškinys dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo šioje proceso stadijoje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje) yra preliminariai (prima facie) pagrįstas, tačiau vien preliminarus pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šiuo atveju nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas V. B. nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė atsakovės UAB „Euroseka“ nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui). Pareiškėjui nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, apeliacinės instancijos teismui taip pat neturint pagrindo jų konstatuoti, darytina išvada, jog vien deklaratyvūs pareiškėjo argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės nagrinėjamoje byloje ir siekia pareiškėjas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Pareiškėjo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo buvo pateiktas 2018 m. vasario 19 d., tačiau šis prašymas skundžiama nutartimi buvo atmestas, o iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Euroseka“ ir iki šiol nėra pareikštas. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių paaiškinimų, nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys atsakovei per tiek laiko (daugiau kaip 1 mėnesį) nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos neužkerta galimybės pareiškėjui tokį ieškinį paduoti teismui per CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytą ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Todėl nustačius, kad ieškinys per daugiau kaip 1 mėnesio laikotarpį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos taip ir nebuvo pareikštas ir apeliantui nenurodžius jokių pagrįstų priežasčių, pateisinančių ieškinio nepateikimą tokį ilgą laiką, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenka prasmės. Šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė tiek pareiškėjo turtiniams interesams, tiek ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-154-460/2016).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.