- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- eII-331-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00240-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.11Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31-1 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas 800 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d., 01.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus RX400H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,83 promilių neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą 0,81 prom.), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Minėtu nutarimu A. K. taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. spalio 14 d. gautas A. K. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika nors ir turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, tačiau buvo padaryta veikiant būtinojo reikalingumo situacijoje (ANK 16 straipsnis).
2.1. Skundo autorius nesutinka su Institucijos nutarimu, mano, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Nutarimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į pateiktą prašymą netaikyti administracinės atsakomybės ir nutraukti administracinę teiseną. Nutarime nebuvo aptarti ir (ar) išanalizuoti A. K. rašytiniuose paaiškinimuose teikti duomenys apie tai, kad: 1) 2025 m. rugpjūčio 24 d., 00.27 val., žmona A. K. gavo skambutį iš A. K. uošvienės I. G. D., kuri nurodė, jog ką tik nugriuvo, jaučia skausmus, negali atsikelti, kalbėjo neaiškiai, gailiai dejuodama. Bandymai išsikviesti taksi per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę apie 15 minučių nebuvo sėkmingi, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko „(duomenys neskelbtini)“; 2) greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes jie nebūtų galėję patekti į butą, kadangi nakčiai butas užrakinamas, o raktai uošvienei nepaliekami dėl senatvinės dimensijos, jos pačios saugumo. Žmona nevairuojanti ir teisių niekada neturėjo. Giminaičių (duomenys neskelbtini) neturi, vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl neturėjo jokių kitų galimybių suteikti pagalbą; 3) A. K. nesijautė neblaivus, nors ir buvo 22 val. išgėręs keletą skardinių alaus. Bijodamas dėl uošvienės sveikatos ir gyvybės, sėdo už automobilio vairo, jog kuo skubiau nuvyktų ir suteiktų uošvienei pagalbą.
2.2. Taip pat skundo autorius nurodo, kad Institucija nutarime neaptarė pateikto Medicinos dokumentų išrašo (duomenys neskelbtini), išduoto 2025 m. rugsėjo 14 d., kuris patvirtina A. K. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl būtinosios pagalbos 2025 m. rugpjūčio 24 d. suteikimo. Institucija nepagrįstai nekonstatavo nusižengimo padarymo metu egzistavusios būtinojo reikalingumo situacijos.
2.3. Skundo autorius pažymi, kad administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala jokiems asmenims, išskyrus įstatymo saugomus interesus, darant įstatymų draudžiamą veiką. Tokio pobūdžio žalą galima laikyti mažesne žala už tą, kurios siekė išvengti, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų uošvienės gyvybei ir sveikatai. Asmens gyvybė ir sveikata visais atvejais yra labiau saugomi teisiniai gėriai nei įstatymo draudžiamas transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam su 0,83 promilių alkoholio koncentracija (lengvas girtumo laipsnis), o gresianti žala gyvybei ir sveikatai yra reikšmingesnė už žalą, kuri daroma įstatymo draudžiamu transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam su 0,83 promilių alkoholio koncentracija.
2.4. Aptariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnis, kuriuo vadovaujantis skundo autorius nurodo, kad pagalbos žmogui nesuteikimas, kai žmogus yra pavojingoje gyvybei padėtyje, yra baudžiamas kaip kriminalinis nusikaltimas, tuo tarpu, kai vairavimas esant neblaiviam (nuo 0,41 iki 1,4 promilės) užtraukia administracinę atsakomybę. Tai leidžia palyginti ir pasverti įvykusią situaciją lyginamų veikų pavojingumo visuomenei ir saugomo gėrių aspektais. Asmuo nesijautė neblaivus, nesuvokė, jog negali vairuoti, intuityviai rinkosi suteikti pagalbą asmeniui, kuriam ji buvo skubiai reikalinga, todėl laikytina, kad pavojinga situacija vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, buvo sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime Institucija prašo skundo netenkinti, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Institucija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.
3.2. Institucija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, nurodo, kad A. K. administracinį nusižengimą, už kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė tyčia, todėl, vadovaujantis ANK 16 straipsnio 2 dalimi, vien dėl to jis negali remtis būtinojo reikalingumo nuostatomis.
3.3. Taip pat Institucija pažymi, kad A. K. turėjo galimybę nuvykti iki žmonos mamos ir suteikti jai pagalbą kitomis priemonėmis, kurios šiuo atveju nebuvo išnaudotos. Nuo A. K. gyvenamosios vietos iki žmonos mamos namų yra 2 kilometrų atstumas, kurį pėsčiomis buvo galima įveikti per 20 minučių. Taip pat A. K., bandydamas pasinaudoti „(duomenys neskelbtini)“ platformos paslaugomis, neišnaudojo galimybės pasinaudoti kitais pervežimo paslaugų teikėjais.
3.4. Institucija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina A. K. kaltę dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu A. K. prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o jo uošvienė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena toje pačioje gatvėje, bet skirtingose miesto dalyse. Tą dieną apie 22 val. buvo išgėręs dvi skardines alaus. Kažkur 00.30 val. sulaukė skambučio iš uošvienės, kurios kalba buvo nerišli, ji buvo iškritusi iš lovos (ar eidama į tualetą nukrito). Bandė kviestis taksi, pavėžėją per „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepavyko, todėl išvažiavo automobiliu. Jei būtų buvęs blaivas, būtų iš karto pats važiavęs automobiliu. Nuvykus apžiūrėjo uošvienę, sudavė vaistus ir išvažiavo namo. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjo kviestis nebebandė. Norėjo greičiau grįžti namo, nes keldamas uošvienę pasitempė nugarą, norėjo greičiau susileisti vaistų. Vairuotojo pažymėjimas, kaip paaiškino, jam reikalingas darbui, dirbo (duomenys neskelbtini), po objektus važinėja kiekvieną dieną. Prašė, jei nebūtų panaikintas nutarimas, skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
5. Kaip liudytoja apklausta A. K. paaiškino, jog naktį paskambino jos mama, suprato, kad mama nugriuvusi. 15 minučių bandė išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėją, tačiau nepavyko. Greitosios mamai kviesti negalėjo, nes ji serga demencija, namuose yra užrakinta. Kadangi nežinojo, kas motinai, išvažiavo pas ją automobiliu. Apžiūrėję motiną ir įsitikinę, kad jai viskas gerai, grįžo namo. Pati vairuotojo pažymėjimo liudytoja nurodė niekada neturėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nustatytas 0,83 promilių neblaivumas (b. l. 30) ir šios aplinkybės jis neginčija.
7. Skunde tvirtinama, jog šiuo atveju asmuo važiavo automobiliu dėl būtinojo reikalingumo situacijos – blogai pasijutusios sutuoktinės mamos, kuri namuose buvo užrakinta dėl ligos (demencijos), todėl greitosios iškviesti nebuvo galima, tuo tarpu taksi ar „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjo išsikviesti nepavyko, kadangi mieste tą naktį vyko miesto šventė (2.1., 2.2. pastraipos, A. K. ir jo sutuoktinės paaiškinimai teisme). Skunde teigiama, jog Institucija šių aplinkybių nevertino, tačiau A. K. nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinės mamos sveikatos yra aptartos skundžiamame Institucijos nutarime. Nors nutarime ir nėra pacituota pateikta medicininė pažyma (4, 5 b. l.), ši pažyma, teismo vertinimu, Institucijos išvadų dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat nepaneigia.
7.1. Visų pirma teismas pažymi, jog vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalimi, būtinasis reikalingumas gali būti nustatytas tais atvejais, kuomet asmuo atitinkamus veiksmus atliko siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju A. K. pripažino, jog jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas tuo metu, kuomet jis važiavo iš savo sutuoktinės mamos namų, tai yra, tuo metu, kuomet būtinojo reikalingumo situacija bet kokiu atveju jau buvo išnykusi. Kaip nurodė jis pats, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. K., iš pastarosios mamos jie išvažiavo apžiūrėję mamą, įkėlę ją į lovą ir palikę miegoti. Taigi pagrindo kalbėti apie ANK 14 straipsnio nuostatų taikymą šiuo atveju nėra.
7.2. Antra, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 14 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pats A. K. patvirtino, jog prieš važiuodamas automobiliu bandė išsikviesti „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėją, kadangi buvo gėręs alaus. Taigi faktiškai asmuo suprato, jog sės už vairo būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, todėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Ši aplinkybė taip pat užkerta kelią nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 14 straipsnio nuostatas.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog A. K. pagrįstai nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį gali būti skiriama bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šį administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Pagal kasacinio teismo praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019). Analogiškos taisyklės taikytinos ir parenkant asmeniui taikytinas administracinio poveikio priemones, taip pat ir specialiosios teisės atėmimą, nustatant šios priemonės terminą.
11. A. K. posėdžio metu prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 31¹ straipsnio nuostatas, tai yra, skirti jam draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokiam prašymui neprieštaravo ir skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė. Teismo vertinimu, pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę šiuo atveju yra. Visgi kartu su minėtu draudimu teismas, vadovaudamasis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, privalo skirti asmeniui ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo atveju nustatytinas trumpesnis. Kaip matyti iš „Sodra“ duomenų informacinėje sistemoje LITEKO, A. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodė posėdžio metu, teisė vairuoti jam reikalinga kiekvieną dieną, kadangi automobiliu važiuoja tikrinti objektus. Taigi paskyrus net ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (6 mėnesius), asmuo galimai prarastų darbą ir pragyvenimo šaltinį. Išskirtinė aplinkybė, patvirtinanti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, šiuo atveju yra ir nusižengimo padarymo priežastys – nors teismas ir nenustatė būtinojo reikalingumo situacijos, būdamas neblaivus A. K. visgi važiavo pas sutuoktinės mamą, kuriai reikėjo pagalbos, dėl pastarosios sveikatos nurodė išsigandęs tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo sutuoktinė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nustato trumpesnį – 3 mėnesių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. administracinio nusižengimo byloje – vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą A. K. sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d., ir skirti A. K. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.