- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eA-2281-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02055-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 25S85619 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, skunde nurodė:
2.1. atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2025 m. kovo 31 d. išvada Nr. 18-3549 (toliau – ir Išvada) ir konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas Sprendimą priėmė formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, besąlygiškai remdamasis Išvadoje pateiktu vertinimu ir neanalizuodamas Išvados;
2.2. tiek Išvada, tiek Sprendimas yra pagrįsti tikrovės neatitinkančia informacija apie tai, kad pareiškėjui priklausanti Lenkijos Respublikoje registruota įmonė „Domtora“ sp.z.o.o bendradarbiavo su Rusijos įmone „Agro-Region“ ir kad dėl šios priežasties Lenkija 2024 m. balandžio 19 d. įtraukė pareiškėją ir įmonę „Domtora“ sp.z.o.o į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Iš tikrųjų įmonė „Domtora“ sp.z.o.o niekada neturėjo santykių su įmone „Agro-Region“, kuriai yra taikomos sankcijos. Pareiškėjas į minėtą sąrašą buvo įtrauktas per klaidą, nes suklysta dėl Rusijos įmonės pavadinimo, t. y. įmonė „Domtora“ sp.z.o.o bendradarbiauja ne su įmone „Agro-Region“, o su įmone „Agroregion“, kuri yra visiškai kitas juridinis asmuo (turi kitą kodą, veikia kitoje vietoje, priklauso kitiems asmenims ir kt.). Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti advokatą Lenkijoje ir panaikinti 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą;
2.3. pareiškėjas gimė ir augo Lietuvoje. Jis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet ją prarado, kai įgijo Rusijos Federacijos pilietybę. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai ir stiprūs. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas yra lojalus būtent Lietuvai;
2.4. pareiškėjas Lietuvoje gyvena ilgai, turi šeimą (sutuoktinę ir vaikus, kurie yra Lietuvos piliečiai), jo socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. Dėl Sprendimo pareiškėjas (ir jo šeima) netenka realios galimybės gyventi Lietuvoje, todėl laikytina, kad ginčijamas sprendimas sukelia itin neigiamas, aiškiai neproporcingas pasekmes, kurios nebuvo tinkamai įvertintos;
2.5. pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką dėl verslo santykių, t. y. įmonė „Domtora“ sp.z.o.o turi klientų šiose valstybėse. Šios išvykos nepagrindžia prielaidos apie palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus su pareiškėju. Pareiškėjas nėra susijęs su jokiomis žvalgybos tarnybomis ar pan.;
2.6. nėra nė menkiausio pagrindo įtarti, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) padarė kažką netinkamo. Jis neturi prieigų prie svarbių Lietuvos valstybės duomenų, infrastruktūros objektų, svarbių asmenų ar pan. Pareiškėjas yra iš esmės pripažintas kaltu, nors jokia jo kaltė nenustatyta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. atsakovas, atsižvelgdamas į Išvadoje pateiktą informaciją, atliko savarankišką pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, įskaitant duomenis apie pareiškėjo įmonės „Domtora“ sp.z.o.o vykdomą produktų eksportą į Rusiją (be kita ko, subjektams, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašą), pareiškėjo ir įmonės „Domtora“ sp.z.o.o įtraukimą į sankcionuotų asmenų sąrašą Lenkijoje, pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpius, ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, priimamo sprendimo proporcingumą. Surinkta informacija apie pareiškėją pagrindžia išvadą, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui;
4.2. pareiškėjo šeiminiai ir kiti ryšiai su Lietuva nėra svarbesni nei valstybės saugumas. Vadovaujantis proporcingumo principu, pasveriant valstybės interesus ir asmens teisę gyventi Lietuvoje, laikytina, kad valstybės interesas yra svarbesnis už pareiškėjo galbūt patiriamus nepatogumus ar galinčias kilti neigiamas pasekmes;
4.3. šioje byloje nėra sprendžiamas Lenkijos kompetentingų institucijų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo įtraukti pareiškėją ir įmonę „Domtora“ sp.z.o.o į sankcionuotų asmenų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis į minėtą sąrašą buvo įtrauktas per klaidą. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad per daugiau nei vienerius metus kreipėsi į teismą ar ėmėsi kitų veiksmų, siekdamas nuginčyti šį sprendimą;
4.4. faktą, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, patvirtina jo kelionės dokumente esantys spaudai ir sienos kirtimų informacija. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus;
4.5. sprendimas išduoti leidimą nuolat gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuva leidžia užsieniečiui čia gyventi neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį jį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio santykio (pvz., ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime). Tai reiškia, kad, išduodant leidimą nuolat gyventi, užsieniečiui keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant leidimą laikinai gyventi, vizą ar pan. Šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai yra suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas, užsieniečių pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip grėsmė valstybės saugumui, nes tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:
6.1. Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją;
6.2. pareiškėjas, 2025 m. vasario 11 d. pildydamas Departamento klausimyną, nenurodė, jog jis yra susijęs su įmone „Domtora“ sp.z.o.o. Pagal viešai prieinamus duomenis, Lenkija 2024 m. balandžio 19 d. įtraukė pareiškėją ir įmonę „Domtora“ sp.z.o.o į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Lenkijos institucijos nustatė, kad įmonė „Domtora“ sp.z.o.o bendradarbiavo su Rusijos įmone „Agro-Region“, kuriai taikomos JAV sankcijos, eksportavo draudžiamas prekes į Rusiją ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijai ir Kremliaus režimui, kuris nuolat ieško būdų apeiti sankcijas;
6.3. nėra jokio pagrindo kvestionuoti Lenkijos kompetentingų institucijų sprendimą. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis į sankcionuojamų asmenų sąrašą buvo įtrauktas per klaidą, jis nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais;
6.4. pareiškėjas dažnai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas. Pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip patikimas asmuo;
6.5. VSD, atlikdamas vertinimą, atsižvelgė į pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimas.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. A. skundą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 54 str. 1 d. 2 p.).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą Išvadą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, 2025 m. vasario 11 d. pildydamas klausimyną, nenurodė, jog yra susijęs su įmone „Domtora“ sp.z.o.o, nors, pagal viešai prieinamus duomenis, Lenkija nuo 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėją ir šią įmonę įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Įtraukimo priežastis – įmonė „Domtora“ sp.z.o.o bendradarbiavo su Rusijos įmone „Agro-Region“ (rus. ??? „????-??????“, INN 5047181827), kuriai nuo 2022 m. spalio 26 d. taikomos JAV sankcijos. „Agro-Region“ akcininkas ir vadovas – Rusijos Federacijos pilietis I. Z. (rus. (duomenys neskelbtini)), kuriam sankcijas taiko JAV. Įmonė „Domtora“ sp.z.o.o buvo įregistruota 2023 m. vasario 14 d. Įmonės akcininkai – pareiškėjas (valdo 51 proc. akcijų) ir jo sūnus (valdo 49 proc. akcijų). Pagrindinė įmonės „Domtora“ sp.z.o.o veikla yra didmeninė prekyba žemės ūkio technika, įranga ir papildoma įranga. Lenkijos institucijos pareiškėjo ir jo įmonės įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą grindė tokiais argumentais: įmonė eksportavo draudžiamas prekes (sunkvežimių padangas, metalo gręžimo įrankius, automobilių dalis) į Rusiją; įmonė pirko žemės ūkio technikos dalis iš Lietuvos įmonės ir jas eksportavo į Rusiją, nors įmonė registruota Lenkijoje (produkcijos tiekimo grandinė rodo, kad yra neekonomiško transportavimo maršruto tikimybė); įmonė turėjo tarpininkams būdingų savybių (pvz., joje nebuvo darbuotojų); įmonė eksportavo produkciją subjektams, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašą. VSD konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas patvirtino, kad yra lojalus Rusijos Federacijai ir Kremliaus režimui, kuris nuolat ieško būdų apeiti jam taikomas sankcijas, siekdamas įsigyti sankcionuotas prekes ir technologijas. Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD, atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
10. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo teiginius, jog jis ir įmonė „Domtora“ sp.z.o.o į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukti per klaidą, nes įmonė bendradarbiauja su įmone, turinčia panašų pavadinimą – „Agroregion“. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę, 2025 m. birželio 6 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepaneigia fakto, kad įmonė „Domtora“ sp.z.o.o bendradarbiavo su įmone „Agro-Region“. Pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad Lenkijos institucijos padarė klaidą, suklysdamos dėl šių įmonių pavadinimų. Teismas akcentavo, kad juridinį asmenį identifikuoja ne tik jo pavadinimas, bet ir juridinio asmens kodas. Pareiškėjas nurodė įmonių „Agroregion“ ir „Agro-Region“ juridinio asmens kodus, kurie nėra tapatūs. Viešai prieinami duomenys, atnaujinti 2025 m. birželio 3 d., (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tiek pareiškėjui, tiek įmone „Domtora“ sp.z.o.o Lenkijoje taikomos sankcijos nėra panaikintos. Teismui nepateikti duomenys, kad pareiškėjas inicijavo administracinius ar teisminius procesus dėl jo įvardijamos klaidos ištaisymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nurodė, jog jis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti VSD pateikta informacija apie pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. surinko ir vertino duomenis, susijusius su pareiškėjo šeimyniniais ryšiais, darbiniais santykiais ir kt. Nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs Lietuvoje. Pareiškėjas gyvenamąją vietą nuo 1994 metų deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmas leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1995 metais, vėliau leidimas buvo keičiamas, paskutinį kartą – 2020 m. vasario 28 d., išduodant leidimą nuolat gyventi, galiojantį iki 2025 m. vasario 8 d. Pareiškėjas buvo ne kartą įdarbintas Lietuvoje (be kita ko, nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2025 m. sausio 27 d.) ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėjo sutuoktinė J. A. (santuoka sudaryta 1998 m. rugpjūčio 8 d.) ir sūnūs K. A., E. A. bei nepilnametis E. A. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Pareiškėjo motina M. A. yra Lietuvos Respublikos pilietė.
12. Teismo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savanoriškai atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, įgydamas Rusijos Federacijos pilietybę. Pareiškėjas prašymuose pakeisti leidimą nuolat gyventi nurodė, kad yra išsituokęs, ištuokos data – 2008 m. rugpjūčio 8 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys nepatvirtina šios informacijos). Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją.
13. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuva nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių apie jo grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui taikomos sankcijos yra panaikintos ir / ar VSD nustatyta grėsmė yra išnykusi. Teismas priėjo prie išvados, kad, nenustačius jokių Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti yra atmestinas.
III.
14. Pareiškėjas N. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir panaikinti Sprendimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
15.1. teismo išvados yra nepagrįstos, nesuderinamos su teisingumo ir sąžiningumo principais, o teismas apsiribojo formaliu situacijos vertinimu;
15.2. pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė bendradarbiavo su įmone „Agroregion“, o ne su įmone „Agro-Region“. Iš teismo sprendimo galima suprasti, kad teismas laiko, jog pareiškėjas bendradarbiavo su abiem įmonėmis, tačiau tai prieštarauja logikai, teisingumo ir protingumo principais. Teismas turėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet to nepadarė;
15.3. pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo nespėjo pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis inicijavo administracinius ar teisminius procesus Lenkijoje dėl nurodytos klaidos ištaisymo. Tai lėmė aplinkybės, kad pareiškėjui yra objektyviai sudėtinga Lenkijoje rasti teisininką (advokatą), kuris sutiktų jam atstovauti, inicijuojant atitinkamus procesus;
15.4. aplinkybės, kad pareiškėjas atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, nepatvirtina jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Išvada apie grėsmę valstybės saugumui yra grindžiama vien tik spėjimais ir įtarimais, kurie nepatvirtina, jog yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui;
15.5. pareiškėjas gimė ir augo Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjas prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, įgydamas Rusijos Federacijos pilietybę, nereiškia jo lojalumo Rusijai ir / ar nelojalumo Lietuvai. Nepaneigta, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai ir stiprūs. Teismas sprendime nevertino šių itin svarbių aplinkybių;
15.6. teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su vykimu į Rusiją ir Baltarusiją. Pareiškėjai pakartotinai pabrėžia, kad jis nėra susijęs su jokiomis Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, nėra užmezgęs jokių kontaktų, o priešingi ir prieštaringi spėjimai ir prielaidos yra niekuo nepagrįsti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai deklaratyviai nurodo, jog jis sieks panaikinti Lenkijos kompetentingų institucijų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, tačiau jis iki šiol nepateikė jokių duomenų apie pasikreipimą į teismą ar atliktus kitus veiksmus. Šiuo metu nėra pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingų institucijų priimtu sprendimu.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų.
22. Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.). Pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, jog UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (UTPĮ 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, 2025 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2126-822/2025).
26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, 2025 m. vasario 11 d. pildydamas klausimyną, neatskleidė informacijos, jog jis yra susijęs su Lenkijos Respublikoje registruota įmone „Domtora“ sp.z.o.o (t. y. pareiškėjas turi 51 proc. akcijų ir vadovauja įmonei, o jo sūnus turi 49 proc. akcijų). Pagal viešai prieinamus duomenis, dėl kurių nėra ginčo, Lenkijos kompetentingos institucijos nuo 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėją ir šią įmonę įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ir / ar iki tikrinamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į atitinkamas Lenkijos institucijas (pvz., teismą) dėl jo ir / ar įmonės „Domtora“ sp.z.o.o nepagrįsto įtraukimo į aptariamą sąrašą arba išbraukimo iš jo.
27. Pareiškėjas, pasinaudodamas apeliacinės instancijos teismo nustatytu terminu papildomiems įrodymams pateikti, 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas (jo advokatai) kreipėsi į Lenkijos Respublikos plėtros ir technologijų ministrą su 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, prašydamas išbraukti „Domtora“ sp.z.o.o iš asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo, vadovaujantis 2022 m. balandžio 13 d. Lenkijos Respublikos įstatymo „Dėl specialiųjų priemonių, skirtų kovoti su parama agresijai prieš Ukrainą ir apsaugoti nacionalinį saugumą“ 3 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis ėmėsi veiksmų nuginčyti Lenkijos kompetentingos institucijos (Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administravimo ministro) 2024 m. balandžio 18 (19) d. sprendimą, kuriuo jis ir įmonė „Domtora“ sp.z.o.o buvo įtraukti į aptariamą sąrašą. Pareiškėjas iš esmės nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jis anksčiau nesikreipė į atitinkamas Lenkijos institucijas dėl jo ir įmonės „Domtora“ sp.z.o.o nepagrįsto įtraukimo į aptariamą sąrašą, o apeliaciniame skunde tik deklaratyviai užsiminė, jog patyrė sunkumų rasti advokatą Lenkijoje. Taigi, šiuo metu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo ir įmonės „Domtora“ sp.z.o.o įtraukimo nuo 2024 m. balandžio 19 d. į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu.
28. VSD Išvadoje ir atsakovas Sprendime, vertindami pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, pirmiausiai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Departamento klausimyne nenurodė, jog jis yra susijęs su įmone „Domtora“ sp.z.o.o, ir kad Lenkijos kompetentingos institucijos įtraukė pareiškėją ir įmonę „Domtora“ sp.z.o.o į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Lenkijos institucijos pareiškėjo ir jo valdomos įmonės įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą grindė tokiais argumentais: įmonė eksportavo draudžiamas prekes (sunkvežimių padangas, metalo gręžimo įrankius, automobilių dalis) Rusijos įmonėms (tarp jų – įmonė „Agro-Region“); įmonė pirko žemės ūkio technikos dalis iš Lietuvos įmonės ir jas eksportavo į Rusiją, nors įmonė registruota Lenkijoje (produkcijos tiekimo grandinė rodo, kad yra neekonomiško transportavimo maršruto tikimybė); įmonė turėjo tarpininkams būdingų savybių (pvz., joje nebuvo darbuotojų); įmonė eksportavo produkciją subjektams, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašą (t. y. įmonei „Agro-Region“).
29. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jis tiekė prekes ne įmonei „Agro-Region“, o įmonei „Agroregion“, kurios yra skirtingos, nesusijusios įmonės, o Lenkijos kompetentingos institucijos tik susimaišė dėl įmonių pavadinimų. Pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. pateikė teismui dokumentus (sutartį, susitarimą, CMR važtaraštį ir kt.), iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs parduoti ir pardavė įmonei „AgroRegion“, kaip nurodyta, „žemės ūkio technikos dalis“, „žemės ūkio mechanizmų dalis“ ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo argumentai ir dokumentai dėl bendradarbiavimo su įmone „Agroregion“ savaime nepaneigia vertinimo, kad įmonė „Domtora“ sp.z.o.o turėjo ryšių su įmone „Agro-Region“, ir nepatvirtina, kad Lenkijos kompetentingos institucijos, kurių viešai skelbiama informacija rėmėsi VSD ir Departamentas, šiuo aspektu padarė klaidą. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo vertinimas, jog pareiškėjas galbūt bendradarbiavo ir su įmone „Agroregion“, ir su įmone „Agro-Region“, prieštarauja logikai, teisingumo ir protingumo principams, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.
30. VSD ir atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją. Byloje yra pareiškėjo paso nuotraukos, kuriose matyti žymos apie sienos kirtimą (pvz., žymos apie vykimą keliskart per metus automobiliu per pasienio kontrolės punktus į / iš Baltarusijos). VSD nurodė, kad ši aplinkybė kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija periodiško vykimo į Rusiją ir Baltarusiją fakto. Pareiškėjo paaiškinimai, jog jis vykdavo į minėtas valstybes išimtinai tik dėl verslo santykių (pas klientus ir pan.), yra abstraktūs ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nelaikytini patikimais; net jei minėti pareiškėjo paaiškinimai pasitvirtintų, tai iš esmės nepaneigtų VSD pateikto vertinimo dėl papildomos rizikos, jog žvalgybos tarnybos gali užmegzti kontaktus su pareiškėju ir išnaudoti jį žvalgybos užduotims vykdyti.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad VSD, rengdamas Išvadą, šiame kontekste pagrįstai atsižvelgė į Nacionalinio saugumo strategiją (Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliuciją Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, kurios yra paminėtos ir Išvadoje. Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte nurodyta: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte pažymėta: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.“ Be to, akcentuotina, jog Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. (t. y. po leidimo nuolat gyventi išdavimo pareiškėjui) pradėjo plataus masto agresiją Ukrainoje. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, yra visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.)
32. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo ryšius su Rusijos ir Baltarusijos valstybėmis (verslo vykdymą, įskaitant bendradarbiavimą su subjektu, kuriam yra taikomos sankcijos), pareiškėjo dažnus vykimus į šias valstybes, pareiškėjo ir įmonės „Domtora“ sp.z.o.o įtraukimą į Lenkijos asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat kitas papildomas aplinkybes (pvz., pareiškėjo pasirinkimą neatskleisti duomenų apie ryšius su įmone „Domtora“ sp.z.o.o, 2025 m. vasario 11 d. pildant Departamento klausimyną), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p.). Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas, atlikdamas savarankišką vertinimą, ne formaliai rėmėsi aplinkybėmis apie pareiškėjo verslą, bet įvertino pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdį, jo išvykimus į Rusiją ir Baltarusiją, jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Atsakovas nustatė individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėju, ir įvertino šias aplinkybes dabartinės geopolitinės situacijos kontekste.
33. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu atsakovas įvertino tai, jog pareiškėjo šeima (sutuoktinė, 3 vaikai (vienas iš jų – nepilnametis) ir motina, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) gyvena Lietuvoje, pareiškėjas čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą nuo 1994 metų, dirba nuo 1999 metų. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad, nors pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai ir stiprūs, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėją (be kita ko, jis, teikdamas paslaugas Rusijos įmonei, tiesiogiai dalyvavo neteisėtame sankcijų apėjimo procese), ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra suderinamas su proporcingumo principu. Pastebėtina, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti gyventi Lietuvoje kitais teisėtais būdais, pavyzdžiui, gavus leidimą laikinai gyventi. Nors Departamentas 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 25S100537 uždraudė pareišėkjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 m.) nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis sprendimas gali būti ir yra ginčijamas administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI2-12702-422/2025).
35. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių jas ištyrė. Pirmosios instancijos teismas patikrino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo nurodytais aspektais ir pagrįstai konstatavo, jog Sprendime yra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p.), Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir individualizuotas, o atsakovo pritaikytos priemonės – išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimas – yra proporcingos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva bei pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje šioje administracinėje byloje nustatytų individualių aplinkybių kontekste negali būti vertinami kaip svarbesni nei grėsmės valstybei, todėl nesudaro pagrindo kitaip vertinti Sprendime nustatytas aplinkybes ir jį (Sprendimą) panaikinti.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis atmetamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.