- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- eI2-11788-1029/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02055-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. A. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 25S85619.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 25S85619 nuspręsta panaikinti pareiškėjui ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes, pasak atsakovo, pareiškėjas yra Lenkijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, o nurodyta bendrovė neva bendradarbiavo, t. y. eksportavo prekes Rusijos Federacijos subjektui ((duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2022 m. spalio 16 d. yra įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą. Atsakovas vertino, kad būdamas Lenkijoje registruotos įmonės, kuri bendradarbiavo su sankcionuojamu Rusijos Federacijos subjektu, akcininku, pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo neteisėtame sankcijų apėjimo procese, todėl galima daryti išvadą, kad jis yra lojalus Rusijos Federacijai ir Kremliaus režimui, kuris nuolat ieško būdų kaip apeiti jam taikomas sankcijas, siekiant įsigyti sankcionuotas prekes bei technologijas. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas iš esmės paremtas 2025 m. kovo 31 d. Valstybės saugumo departamento pateiktoje išvadoje Nr. 18-3549 nurodytais teiginiais ir išvada neva pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pabrėžia, kad Valstybės saugumo departamento išvada pagrįsta prielaidomis ir samprotavimais bei tikrovės neatitinkančia informacija, kad 2024 m. balandžio 19 d. Lenkija pareiškėją ir jo įmonę (duomenys neskelbtini) įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) niekados neturėjo jokių tarpusavio santykių su nurodyta bendrove, kuriai taikomos sankcijos, o Lenkijoje priimtas sprendimas dėl pareiškėjo ir jo įmonės (duomenys neskelbtini) įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, buvo priimtas per klaidą, suklystant dėl Rusijos Federacijos bendrovės pavadinimo, nes bendrovės, su kuria bendradarbiauja pareiškėjo įmonė (duomenys neskelbtini), pavadinimas yra labai panašus – (duomenys neskelbtini), tačiau tai visiškai atskiras ir su prieš tai nurodyta sankcionuota bendrove nieko bendro neturintis juridinis asmuo. Teigia, jog Lenkijoje dėl klaidos (didelio skirtingų bendrovių pavadinimų panašumo) pareiškėjas buvo nepagrįstai susietas su sankcionuota bendrove, todėl pareiškėjas siekia panaikinti 2024 m. balandžio 19 d. Lenkijoje priimtą sprendimą pareiškėją ir jo įmonę (duomenys neskelbtini) įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas gimė ir augo Lietuvoje ir turėjo Lietuvos pilietybę, kurią prarado įgijęs Rusijos pilietybę, pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai ir stiprūs, kas patvirtina pareiškėjo lojalumą Lietuvos Respublikai. Argumentuoja, jog atsakovo priimtas sprendimas daro itin neigiamą įtaką pareiškėjo ir jo šeimos dabartinei situacijai bei galimybei gyventi Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 25S85619 panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, todėl ši institucija turėjo pagrindą teikti Migracijos departamentui išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžia, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo grėsmė nacionaliniam saugumui nustatyta vadovaujantis ne prielaidomis ar įtarimais, o konkrečiu faktu, kad nuo 2024 m. balandžio 19 d. Lenkija pareiškėją ir įmonę (duomenys neskelbtini), kurios 51 proc. akcijų valdo pareiškėjas, 49 proc. įmonės akcijų – jo sūnus, įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Akcentuoja, kad Lenkijos institucijos pareiškėjo ir jo įmonės įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, grindė tokiais argumentais: buvo nustatyta, kad įmonė eksportavo draudžiamas prekes – sunkvežimių padangas, metalo gręžimo įrankius, automobilių dalis į Rusiją; įmonė pirko žemės ūkio technikos dalis iš Lietuvos įmonės ir vėliau jas eksportavo į Rusiją, nors įmonė registruota Lenkijoje (produkcijos tiekimo grandinė nurodo, kad yra neekonomiško transportavimo maršruto tikimybė); įmonė turėjo tarpininkams būdingų savybių, joje nebuvo darbuotojų; eksportavo produkciją subjektams, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašą. Teigia, kad priimant ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas surinko bei įvertino su pareiškėju susijusią individualią informaciją – buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs Lietuvoje, savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo sutuoktinė ir sūnūs yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Pareiškėjo motina taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietė, taigi jo ryšiai su Lietuva yra vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Mano, kad nei pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliečiais ir Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis, nei darbinės veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinami kaip prioritetiniai ir svarbesni aspektai grėsmės valstybei kontekste. Pabrėžia, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad Lenkijos kompetentingų institucijų priimtas sprendimas įtraukti jį ir jo valdomą įmonę (duomenys neskelbtini) į sankcionuojamų asmenų sąrašą buvo priimtas per klaidą, suklystant dėl bendrovės pavadinimo, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikta jokių dokumentų, kad N. A. yra kreipęsis į teismą ar ėmęsis kitų veiksmų, nors po minėto sprendimo priėmimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai. Argumentuoja, jog faktas, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia Valstybės saugumo departamentą atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2025 m. kovo 31 d. raštu Nr. 18-3549 Migracijos departamentui buvo pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Akcentuoja, kad pareiškėjas, 2025 m. vasario 11 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nenurodė, jog yra susijęs su įmone (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, nors jau nuo 2024 m. balandžio 19 d. Lenkija pareiškėją ir minėtą įmonę įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad Lenkijos institucijos sprendimą dėl jo ir jo valdomos įmonės įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašą priėmė per klaidą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, įgydamas Rusijos Federacijos pilietybę, prisiekė ištikimai ir besąlygiškai tarnauti šiai šaliai, tuo savanoriškai atsisakydamas Lietuvos Respublikos pilietybės ir tuo tik patvirtindamas lojalumą Rusijos Federacijai ir jos vykdomam totalitariniam režimui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 25S85619 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia 2020 m. vasario 28 d. išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimas. Atsakovo priimtu ginčijamu administraciniu aktu nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 25S85619 grindžiamas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau ir – VSD) – pateiktą 2025 m. kovo 31 d. išvadą Nr. 18-3549, kurioje nurodoma, kad 2025 m. vasario 11 d. pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, pareiškėjas nenurodė, jog yra susijęs su įmone (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, nors viešaisiais duomenimis, nuo 2024 m. balandžio 19 d. Lenkija N. A. ir šią įmonę įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Įtraukimo priežastis – N. A. įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su Rusijos įmone (duomenys neskelbtini)), kuriai nuo 2022 m. spalio 26 d. taikomos JAV sankcijos. (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas – Rusijos Federacijos pil. I. Z. (rus. (duomenys neskelbtini)), kuriam sankcijas taiko JAV. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2023 m. vasario 14 d. Įmonės akcininkai – N. A. (valdo 51 proc. įmonės akcijų) ir jo sūnus (valdo 49 proc. įmonės akcijų). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) veikla yra didmeninė prekyba žemės ūkio technika, įranga ir papildoma įranga. Lenkijos institucijos N. A. ir jo įmonės įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, grindė tokiais argumentais: buvo nustatyta, kad įmonė eksportavo draudžiamas prekes – sunkvežimių padangas, metalo gręžimo įrankius, automobilių dalis į Rusiją; įmonė pirko žemės ūkio technikos dalis iš Lietuvos įmonės ir vėliau jas eksportavo į Rusiją, nors įmonė registruota Lenkijoje (produkcijos tiekimo grandinė nurodo, kad yra neekonomiško transportavimo maršruto tikimybė); įmonė turėjo tarpininkams būdingų savybių, joje nebuvo darbuotojų; eksportavo produkciją subjektams, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašą. VSD teigimu, tokiais veiksmais N. A. patvirtina, kad yra lojalus Rusijos Federacijai ir Kremliaus režimui, kuris nuolat ieško būdų, kaip apeiti jam taikomas sankcijas, siekdamas įsigyti sankcionuotas prekes ir technologijas. VSD turimais duomenimis, Rusijos Federacijos pilietis N. A. periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, N. A. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas ir Rusijos, ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) aiškinama, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindė tuo, jog Lenkijoje į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą N. A. ir (duomenys neskelbtini) įtraukti per klaidą, sumaišius įmonių pavadinimus, nes pareiškėjo įmonė bendradarbiauja su panašaus pavadinimo įmone – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. teikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai, siekiant pagrįsti (duomenys neskelbtini) įmonės bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), nepaneigia fakto, kad pareiškėjo įmonė bendradarbiavo su į sankcijų sąrašą įtraukta Rusijos įmone (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad Lenkijos institucijos padarė klaidą, suklysdamos dėl šių įmonių pavadinimų. Atkreiptinas dėmesys, jog juridinį asmenį identifikuoja ne tik jo pavadinimas, tačiau ir juridinio asmens kodas. Pats pareiškėjas nurodo tiek (duomenys neskelbtini), tiek Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodus, kurie nėra nei tapatūs, nei panašūs. Viešai prieinami duomenys, atnaujinti 2025 m. birželio 3 d., t. y. savaitė iki šio teismo sprendimo priėmimo, ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad tiek N. A., tiek (duomenys neskelbtini) Lenkijoje taikomos sankcijos nėra panaikintos. Jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs administracinius ar teisminius procesus dėl jo įvardijamos klaidos ištaisymo teismui nebuvo pateikta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti VSD apie pareiškėją pateikta informacija.
Iš skundžiamo administracinio akto turinio matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. surinko ir vertino duomenis, susijusius su pareiškėjo šeimyniniais ryšiais, darbiniais santykiais ir kt.
Nustatyta, kad N. A. yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs Lietuvoje. Savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Paskutinė jo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmas leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1995 m. Vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas, o paskutinį kartą buvo pakeistas 2020 m. vasario 28 d., išduodant leidimą nuolat gyventi, galiojantį iki 2025 m. vasario 8 d. Nuo 1999 m. balandžio 16 d. iki 1999 m. liepos 7 d., nuo 2001 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. vasario 19 d. ir nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2025 m. sausio 27 d. asmuo Lietuvos Respublikoje buvo įdarbintas ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Siekiant įvertinti asmens šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmens sutuoktinė J. A. gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ir asmens sūnūs K. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei nepilnametis sūnus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Asmens motina M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Nepaisant ilgalaikių šeimyninių ir ekonominių ryšių su Lietuva, byloje taip pat nustatyta, kad N. A. savanoriškai atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, įgydamas Rusijos Federacijos pilietybę. Iš pareiškėjo pildytų prašymų pakeisti leidimą nuolat gyventi matyti, kad N. A. nurodė esąs išsituokęs, ištuokos data (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys šios informacijos nepatvirtina). Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją.
Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nepaneigia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nustatytų aplinkybių apie asmens grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos sankcijos yra panaikintos ir/ar VSD nustatyta grėsmė yra išnykusi.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius jokių ginčijamų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 25S85619 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo N. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.