Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl teismo leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienį, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir išlaikymo padidinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės I. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė – leista ieškovei I. R. išvykti su nepilnamečiais sūnumis D. K. ir G. K. į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę ir ten gyventi be atsakovo A. K. sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

18. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi tokia situacija, kokią nustatė teismas, prieštarauja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principui ir yra nesuderinama su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, paminanti esminius teisingumo ir „iš neteisės negali kilti teisė“ principus, nepagrįstai ignoruojanti atsakovo kaip vaikų tėvo teises ir teisėtus interesus dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

19. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

21. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

22. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą; jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus gali būti taikoma ir laikinoji apsaugos priemonė – leidimas vienam iš tėvų išvykti su nepilnamečiais vaikais į užsienio valstybę ir ten gyventi be kito tėvo sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

25. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kas labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys santuokos nebuvo sudariusios, turi nepilnamečius sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8226-904/2020 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, jog nepilnamečių sūnų nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatoma su ieškove (mama), taip pat kad šalys netaiko jokių apribojimų tėvo bendravimui su nepilnamečiais vaikais. 2022 m. sausio 8 d. ieškovė sudarė santuoką su E. R. 2022 m. vasarą ieškovė kartu su šalių vaikais išvyko pas savo sutuoktinį į Jungtinę Karalystę. Ieškovė 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų yra leisti ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus D. K. ir G. K. gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) be atsakovo A. K. sutikimo.

27. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad priešieškinyje yra nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės apie tai, kad ieškovė netinkamai elgiasi su nepilnamečiais vaikais, pati pripažįsta vartojusi smurtą prieš sūnų D. K. Tačiau nagrinėjamu atveju iš ieškinio, priešieškinio ir prie jų pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) pateiktos preliminarios išvados dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų matyti, kad Skyriui šalių šeima žinoma nuo 2021 m. kovo mėnesio, kai Skyriuje buvo gautas atsakovo pranešimas apie galimą fizinį smurtą prieš mažametį D. K. iš ieškovės pusės. 2021 m. kovo 9 d. buvo atliktas vaiko D. K. situacijos vertinimas, apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau akte užfiksuota, kad vaiko motina (ieškovė) Skyriaus specialistui telefonu nurodė, kad šį kartą ji nesmurtavo prieš sūnų, tačiau patvirtino, jog anksčiau vartojo fizinį smurtą prieš D. K. Po šio pranešimo Skyrius inicijavo atvejo vadybos procesą šalių šeimai Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. 2022 m. liepos 28 d. atvejo vadybos procesas šeimai nutrauktas, kadangi specialistai priėmė sprendimą, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuo 2020 m. liepos 22 d., t. y. daugiau kaip dvejus su puse metų, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo argumentai dėl ieškovės netinkamo elgesio su vaikais atmestini.

28. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomų ir byloje pateiktais įrodymais grindžiamų aplinkybių, jog ieškovės sutuoktinis Jungtinėje Karalystėje nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuomojasi 84 kv. m bendro ploto 2 aukštų namą, kuriame yra pakankamai vietos gyventi tiek ieškovei su sutuoktiniu, tiek nepilnamečiams šalių vaikams, taip pat kad ieškovė su sutuoktiniu gauna pastovias pajamas, pakankamas išlaikyti visą šeimą, kad ieškovė ir jos sutuoktinis taip susiplanavo savo darbo laiką, jog galėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Bylos duomenimis, nepilnametis šalių sūnus G. K. Jungtinėje Karalystėje nuo 2022 m. rugsėjo mėn. lanko darželį, o nepilnametis šalių sūnus D. K. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. lanko pradinę mokyklą. 2022 m. rugsėjo 30 d. darželio pažymoje nurodyta, jog G. K. gerai įsikūrė darželyje, susirado keletą draugų, puikiai supranta didžiąją dalį kalbos ir gali vykdyti pedagogų nurodymus. Pradinės mokyklos 2022 m. spalio 7 d. pažymoje nurodyta, kad D. K. gerai įsitvirtino mokykloje, sugeba vykdyti paprastus nurodymus, D. K. padeda papildomas suaugęs asmuo; tėvai stengiasi padėti vaikui, įsilieti į mokyklos gyvenimą. Byloje taip pateikti pranešimai apie ieškovei ir vaikams išduotus leidimus atvykti į Jungtinę Karalystę ir pasilikti joje ribotą laikotarpį, kuriuose nurodoma, kad šie leidimai suteikia preliminarų nuolatinio gyventojo statusą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas šiuo metu keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kad ieškovė nėra pajėgi pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, kas sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas pakeisti.

29. Atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ieškovė, turėdama galimybę vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje, panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones turėtų grįžti į Lietuvą, nors čia jos ir vaikų gyvenimo sąlygos būtų daug blogesnės. Kaip nurodė ieškovė, Lietuvoje ji su nepilnamečiais vaikais gyveno vieno kambario nuomojamame bute, gaudavo mažas pajamas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas bent jau šiuo metu taip pat negali užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų Lietuvoje, nes jam priklauso tik 1/8 dalis namo, t. y. 8,65 kv. m gyvenamojo ploto, be to, tame name gyvena atsakovo sesers 3 asmenų šeima. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad, panaikinus laikinąją apsaugos priemonę – leidimą šalių nepilnamečiams vaikams gyventi kartu su mama Jungtinėje Karalystėje, šalių vaikų gyvenimo sąlygos ir gyvenamoji aplinka pagerėtų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, t. y. šalių nepilnamečių vaikų amžių, šalių santykius, duomenų apie tai, kad atsakovė kaip nors pažeistų vaikų teises ar interesus, nebuvimą, institucijų pateiktas išvadas ir kt., pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki šioje byloje bus išspręstas ginčas, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – leidimas išvykti su nepilnamečiais vaikais į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę ir ten gyventi be atsakovo sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – labiau užtikrins šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, nei kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nebūtų taikoma. Tokia laikinąja apsaugos priemone bus užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, apsaugoti vaikų prioritetiniais laikomi interesai išsaugoti jų gyvenamąją aplinką ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei galbūt palankaus galutinio teismo sprendimo atveju dar vienas papildomas vaikų gyvenamosios vietos, aplinkos, ugdymo įstaigų ir kt. keitimas nepasibaigus teisminiam procesui šiuo konkrečiu atveju gali labiau pažeisti šalių nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus, nei kad toks keitimas įvyktų vieną kartą – atsakovui galbūt palankaus galutinio teismo sprendimo atveju.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, todėl, esant naujų duomenų dėl faktinių aplinkybių, jog yra pažeidžiami vaiko interesai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas siekdamas apginti savo kaip tėvo ir savo vaikų teises ir teisėtus interesus, t. y. savo teisę ir interesą dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, savo ir vaikų teises ir interesus bendrauti ir matytis, gali prašyti teismo taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – pavyzdžiui, nustatyti laikiną atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. kovo 30 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.