- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- II-460-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00766-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540).
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog nudažydamas alpinariumo akmenis ir trinkeles pareiškėjas savo mamos D. K. prašymu pažymėjo žodžiu sutartą sklypo naudojimosi tvarkos ribą. Tiek mama D. K., tiek V. K. naudojasi visu sklypu bendru sutarimu ir V. K. nėra žemės sklypo ar alpinariumo akmenų su trinkelėmis vienintelis savininkas, o pareiškėjas ribą pažymėjo kitos savininkės D. K. prašymu, kadangi ji pati to padaryti dėl sveikatos negali. Negana to, mama D. K. dėl tokio žymėjimo jokių pretenzijų nereiškia, ji pati prašė taip ribą pažymėti. Tokiu būdu akivaizdu, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, nes jis nesiekė tyčia sugadinti turtą, o tik vykdė vieno iš savininkų pavedimą pažymėti naudojimosi sklypu ribą. Negana to, institucija nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą visiškai nevertino fakto, jog turtas netgi nebuvo sugadintas, ir šiuo metu dažai yra nuvalyti, todėl šiuo metu nei akmenys nei trinkelės nėra sugadintos, todėl žala nepadaryta, jos dydis neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog sklypų ribą jis pažymėjo raudonais dažais savo mamos prašymu, nes ji pati to padaryti negali, jai 93 metai, ji jau 25 metus sega demensija, Alzhaimeriu. Vyksta teismuose ginčai dėl turto su nukentėjusiuoju, ginčijama dovanojimo sutartis, kuria jo motina padovanojo V. K. nekilnojamąjį turtą. Jis nėra matininkas, aparatų, technikos koordinatėms, riboms žymėti neturi ir tuo metu žymėdamas sklypo naudojimosi ribą nenaudojo. Jis nužymėjo pagal prisiminimus kur buvo tvora, o ten kur prie prūdo nebuvo tvoros, tai paėmė domėn kaip tiesią lygiagrečią liniją ir nužymėjo alpinariumo akmenis. Kai žymėjo tai tam, kad nebūtų ginčų į mamos pusę, jos nenaudai dar arčiau pažymėjo ribą, kur tvora turėtų būti. Mama rašė V. K. 2021 ir 2022 metais du raštus, kad atstatytų tvorą, kad mašinos nevažinėtų, kad prūdą užpiltų. Tuos raštus jis pats parašė, o mama pasirašė. Kadangi V. nereagavo į tuos raštus, tai tada mama žodžiu po paskutinio rašto parašymo maždaug vasario gale – kovo pradžioje paprašė jo nužymėti sklypo ribas. Todėl jis nupurškė dažais. Mama tuo metu kai jis purškė dažus, buvo šalia jo, viską matė. V. viską nuplovė, jis nieko nevalė. Turtas nebuvo sugadintas, jis tik užpurškė raudonais nuplaunamais dažais linijas, kurias nukentėjusysis pats ir nusivalė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir jas pagrindė teisiniais motyvais.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi byloje neginčytinai įrodyta pareiškėjo kaltė, dėl to, kad jis padarė jam inkriminuotą nusižengimą, o jo teiginys, kad veikė neatsargiai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Pareiškėjas purkšdamas dažus suvokė savo veikos pobūdį ir akivaizdu, kad norėjo taip veikti, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad veikė tiesiogine tyčia. Pažymi, kad dažais nupurškimas byloje nurodytas vietas neabejotinai padaro turtinės žalos, t. y. pakinta trinkelių pirminis ir vientisas vaizdas, suniokotos vietos išsiskiria iš bendro estetinio vaizdo, po ko nukentėjęs turėjo papildomai imtis veiksmų, t. y. turėjo paskirti papildomai savo laiko dažais nupurkštomis vietomis nuvalyti, po ko iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, kad nepavyko nuvalyti. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo nustatytas žalos dydis, nepagrįstas, nes byloje yra pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusio asmens teigimu jam yra padaryta žala, t. y. nurodytas žalos dydis ir tokių duomenų institucijos vertinimu visiškai pakanka žalai patvirtinti. Juo labiau nurodytas žalos dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
7. Nukentėjusysis pateiktame atsiliepime prašo atmesti skundą, kad gaudamas bent jau administracinę atsakomybę, pasimokytų iš savo neteisėtų veiksmų ir tikėtina ateityje taip nebesielgtų. Nurodoma, jog A. K., akivaizdžiai žinodamas, kad močiutės D. K. sveikatos būklė stipriai pablogėjo per pastaruosius metus (nuolat ją prižiūri moteris, pati negamina valgyti, nenueina į parduotuvę, maišo artimos aplinkos žmones) ir tuo naudojasi, nes jam paklausus močiutės D. K., ji nesugebėjo atsakyti, kas tai atliko, kodėl ir kam to reikėjo,- akivaizdžiai nesuprato šios situacijos. Minėtą faktą, kad asmuo naudojasi kito žmogaus sveikatos būkle liudija ir tai, kad tik pablogėjus močiutės sveikatai kreipėsi į teismą, amoraliai stengdamasis dar savo mamai gyvai, gauti naudos, kenkia tiek jam, tiek ir pačiai savo mamai. 2022 m. kovo 21 d. nupurškė keliniais dažais alpinariumo akmenis, o 2022 m. balandžio 1 d. išpurškė dažais apie 10 metrų naujai įrengtų trinkelių juostą. Įvykį matė namuose buvusi žmona, taip pat apie įvykį pranešė ir bendruoju pagalbos tel. 112, užregistravo epolicijoje. Po įvykio kalbėjosi su minėtu asmeniu, kuris vėl savo veiksmus motyvavo prisidengdamas sergančia mama. Akivaizdžiai matosi, kad piešta dažais tol kol pasibaigė balionėlis, daugiau nei viena linija pirmyn-atgal. Vėl teko pirkti priemones ir valyti dažus iš karto, kol netapo nepataisoma žala. Pabrėžia, kad sklypas nėra juridiškai padalintas, o yra su močiute sudaryta tik naudojimosi tvarka, kuri buvo tiesiog reikalinga įteisinant sandorį pas notarą. Bet kokie veiksmai turi būti suderinti su abiem bendrasavininkais, o ne prisidengiant tik vienu, juolab, kad ribų žymėjimas šiais laikais nėra atliekamas tokiais metodais. Jis patyrė faktines išlaidas pirkdamas valymo priemones, nuomodamas aukšto slėgio valymo įrengimus, aukodamas savo laiką po darbo, tam kad panaikintų minėto asmens tyčia padarytus veiksmus (prisidengiant sergančia mama). Tai, kad šiai dienai dažai yra nuvalyti, yra tik dėl jo įdėtų skubių pastangų, nors dažų padariniai iki galo nepasinaikina.
8. Nukentėjusysis teismo posėdyje palaikė savo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas kaip įmanydamas stengiasi pakenkti jam ir savo mamai tyčiniais veiksmais, mėgino panaikinti dovanojimo sutartį, kuria močiutė jam padovanojo pastatą ir dalį žemės sklypo, buvo atvežęs žemės mašinos priekaboje, nors ji iš esmės nereikalinga, malkų, nors namas dujomis kūrenamas. A. K. pripažino, kad jis nupurškė dažais alpinariumo akmenis, trinkeles. Trinkelių pakeitimo kaina, kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, 108 Eur. Kadangi jis jų negavo pirkti, teko jas bandyti nuvalyti, todėl patyrė 108 Eur valymo išlaidas. Nors A. K. sako, kad močiutė prašė, tačiau jis gyvena vienoje namų valdoje, visada užsuka pas močiutę, klausė jos kas tai padarė, kodėl, bet močiutė atsakė, kad nieko nežino, nieko nematė, Alvydo nematė, nieko neprašė ir nesupranta kas atsitiko. Kai gavo tuos du raštus iš A. K., tai klausė močiutės kas tai, o ji sakė, kad nesupranta kas tai, nežino, kas ten prirašyta. Žemė nepadalinta, nustatyta naudojimosi tvarka. Turtas sugadintas vizualiai, tiek alpinariumo akmenys, tiek trinkelės, atšokę siūlės, pakitusi spalva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
11. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
12. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu A. K. už ANK 115 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą paskirta 400 Eur bauda, t.y. už tai, kad jis 2022 m. kovo 21 d. purškiamais dažais nudažė pareiškėjui priklausančio alpinariumo akmenis, o 2022 m. balandžio 1 d. – purškiamais dažais nudažė pareiškėjui priklausančias trinkeles, dėl ko padaryta 108 Eur žala.
13. Visų pirma pastebėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tiek 2022 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 65-ANR_P-407-2022, tiek ir skundžiamame 2022 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 70-ANT_N-8841-2022 grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. K. padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (AN bylos, b. l. 1, 3). Kadangi ANK 115 straipsnis dalių neturi, todėl šis netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, skundžiamame nutarime šią nuorodą į ANK 115 straipsnio 1 dalį keičia nurodydamas ANK 115 straipsnį. Nuorodos į ANK 115 straipsnį patikslinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nesunkina ir veiksmų kvalifikacijos nekeičia, todėl naikinti skundžiamą nutarimą vien dėl A. K. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, kai minėtas straipsnis struktūrinių dalių neturi, pagrindo nėra.
14. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę.
15. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jis per du kartus purškiamais dažais nudažė nukentėjusiojo alpinariumo akmenis ir trinkeles. Pareiškėjo nurodytų protokole ir skundžiamame nutarime inkriminuotų veiksmų atlikimą be pačio A. K. pripažinimo, patvirtina ir kiti bylos duomenys: įvykio suvestinės duomenys, pranešimas, pareiškėjo teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokolas, fotonuotraukos, žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, elektroniniai laiškai su priedais, tarnybinis pranešimas, A. K. 2022 m. balandžio 21 d. paaiškinimas, S. K. ir V. K. apklausos protokolai.
16. Nors pareiškėjas pripažino nupurškęs dažais trinkeles ir alpinariumo akmenis, tačiau teigė, kad tai atliko nesiekdamas padaryti žalos, o tokius veiksmus atliko prašomas savo mamos D. K.. Priešingai pareiškėjo nurodytai šiai aplinkybei, nukentėjusysis tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai ir vieningai nurodė aplinkybes, jog močiutė D. K. iš esmės negalėjo paprašyti A. K., nes pati nesuprato kas įvyko, kodėl ir kam to reikėjo. Visų pirma pastebėtina, kad šiems argumentams dėl vieno iš nekilnojamojo turto bendrasavininkių D. K. prašymo, pagrįsti pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, neprašė teismo apklausti liudytoja asmenį, galimai prašiusį atlikti minėtus veiksmus - motiną D. K.. Kita vertus, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo mamai 93 metai ir ji jau apie 25 metus serga demensija, Alzhaimeriu, kas neabejotina įtakoja šio asmens suvokimo lygį, galimybę suprasti savo veiksmus, savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Be to, pareiškėjas nurodė, jog teisme užvesta byla dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, ieškinį grindžiant motinos sveikatos būkle, t. y. CK 1.89 straipsnio pagrindu, dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai, kad pareiškėjo motinai reikalinga pagalba įvairiose srityse, net nesant nustatyto neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikrose srityse, patvirtino ir nukentėjusysis atsiliepime ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad močiutė D. K. ne viską supranta ir atsimena. Šios tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl D. K. sveikatos būklės suponuoja išvadą, kad minėtas asmuo tiek dėl nurodytos sveikatos būklės, tiek dėl itin garbaus amžiaus pagrįstai tikėtina apskritai neturėjo suinteresuotumo dėl žemės sklypo naudojimosi ribų nužymėjimo, juolab neįrodyta, kad būtent šio asmens prašymu ir turint kito šio sklypo bendrasavininko sutikimą buvo atlikti nužymėjimo veiksmai. Todėl šis pareiškėjo argumentas, jog dažais užpurškė trinkeles ir alpinariumo akmenis paprašytas motinos, vertintinas kritiškai, kadangi jis prieštarauja paties pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms ir laikytinas pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ginčo vietoje – sklypas valdomas dviejų asmenų: V. K. ir D. K., nustatytos kiekvieno savininko nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalys, taigi, abu bendrasavininkiai tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką turi pareigą minėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.72 , 4.75 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, net ir laikant, jog pareiškėjas užpurškė dažais paprašytas motinos, lieka nepaneigtas faktas, kad kito bendrasavininkio V. K. sutikimo pareiškėjas neturėjo.
17. Pareiškėjas nurodė, jog mama du kartus rašytiniais raštais prašė V. K. atstatyti tvorą, užpilti prūdą, tačiau jis nereagavo, todėl jis mamos prašymu pažymėjo dažais sklypo naudojimo ribas. Nors V. K. ir pripažino, kad gavo minėtus du raštus, tačiau nurodė, jog jie surašyti pačio A. K., močiutė paklausta dėl tų raštų nieko nesuprato, nežinojo kas tai per raštai. Pareiškėjas A. K. pripažino, kad pats surašė tuos raštus, nurodydamas, jog mama neraštinga. Įvertinus abiejų proceso dalyvių tapačiai nurodytas aplinkybes dėl minėto asmens sveikatos būklės, teismas kritiškai vertina šių raštų atsiradimo aplinkybes, jų reikšmę šioje byloje, juolab kaip šalys pripažino, vyksta ginčai dėl minėto turto įgyto dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl minėtų raštų įrodomosios reikšmės šioje byloje teismas pažymi, kad visų pirma, minėtų raštų pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nepateikė į bylą, kita vertus jie nėra nepertraukiamai susiję su nagrinėjama byla, kadangi kaip nurodė pareiškėjas, rašytiniais raštais buvo prašoma atstatyti tvorą, užpilti prūdą, tačiau nebuvo kalbos apie žemės sklypo naudojimosi ribų nužymėjimą. Tuo pačiu pastebėtina, kad, kaip minėta aukščiau, žodinis bendrasavininkio prašymas šioje byloje taip pat neįrodytas.
18. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų bei pateiktų atsiliepimų su nuotraukomis, pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant trinkelių yra užpurkšta raudonos spalvos dažais kelis kartus, taip pat nemažu plotu (ne viena linija) užpurkšti akmenys, esantys prie alpinariumo, kas tik patvirtina, jog pareiškėjas siekė sugadinti kuo didesnį plotą, o ne nubrėžti žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas ribas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pats pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu, jog nėra matininkas, neturi jokių aparatų, technikos koordinatėms nustatyti, jis žemės naudojimosi ribą nustatė iš prisiminimų, kur anksčiau buvo tvora, ir iš žemės naudojimosi tvarkos plano, o ribą, kur yra prūdas nužymėjo pagal lygiagretumą, imdamas tiesę. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, nes asmuo neturėdamas specialių žinių, kvalifikacijos ir reikiamos įrangos, net ir turėdamas savininko sutikimą nužymėti ribas negalėtų atlikti prašomų veiksmų, kuriems reikalinga atitinkama kvalifikacija, atitinkamų institucijų išduodami pažymėjimai šiai veiklai vykdyti ir t. t. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų (VĮ registro centro išrašo, žemės naudojimosi tvarkos plano), ginčo sklype nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, ji įregistruota, nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš pareiškėjo ar nukentėjusiojo paaiškinimo nenustatyta, kad tarp minėto turto bendrasavininkų būtų kilęs ginčas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos. Be to, pabrėžtina, jog asmuo negyvena ginčo adresu, savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Nusižengimo padarymo vietoje pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto nėra, jis kaip nurodė teismo posėdžio metu tik atvažiuoja aplankyti mamos. Iš teismo posėdyje tiek nukentėjusiojo, tiek ir paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas su nukentėjusiuoju yra konfliktiškuose santykiuose, kaip pats pareiškėjas nurodė dėl turto, kurį jo motina padovanojo V. K.. Pareiškėjas kaip nurodė teismo posėdžio metu, siekia padėti motinai, apginti jos teises. Teismas pažymi, kad visi nesutarimai tarp bendrasavininkų, tarp kitų asmenų turi būti sprendžiami teisėtais būdais, pasirenkant teisėtas gynybos priemones, numatytas CK 1.138 straipsnyje, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kaip numato CK 1.137 straipsnio nuostatos, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį (atitinkamai ir ANK 115 straipsnį), sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, aplinkybė, jog nenustatytas konkretus padarytos žalos dydis, nešalina būtinojo nusižengimo objektyviosios pusės požymio, nes ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur, ir nenustatytas minimalus padarytos žalos dydis (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 212 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-493/2022). Nagrinėjamu atveju faktą, jog žala padaryta, akivaizdžiai patvirtina byloje pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad dažai visiškai neišsivalė, likę spalvos pakitimai. Nukentėjusysis patvirtino, kad nors jis pats ėmėsi šalinti žalos, ištaisyti sugadinto turto, tačiau visiškai nepavyko pašalinti dažų, kas matyti iš fotonuotraukų, siūlės atšokinėję, sugadinti daikai pakeitę spalvas. Tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog žala – 108 Eur, ar tai skaičiuotum keičiant sugadintus daiktus naujais, ar skaičiuotum sugadinto turto žalos šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad A. K. skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais žala svetimam turtui buvo padaryta, o pareiškėjo ir advokato subjektyvaus vertinimo aplinkybė, kad šiuo metu žalos nėra, pareiškėjo atsakomybės nešalina. Be to, kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad joks turtas nebuvo sugadintas, nes dažai nuvalyti, nors turto sugadinimo pasekmių dažų šalinimo veiksmai buvo atlikti ne pareiškėjo pastangomis ir lėšomis, o paties nukentėjusiojo.
20. Pareiškėjas veikė tyčia, nes suprato savo veikos pobūdį, norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad jis nebūdamas ginčo turto savininku, neturėdamas visų bendrasavininkių sutikimo, esant konfliktiškiems santykiams su vienu iš bendrasavininkų, negalėjo įgyvendinti daiktinių teisių, kurios jam nepriklauso, gynimo, todėl konstatuotina, kad tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimą, o ne į teisių gynimą, juolab neįrodyta, kad pareiškėjas apskritai buvo įgaliotas vieno iš bendrasavininkų atlikti kokius tai veiksmus jo naudai.
21. Įvertinus administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime užfiksuotus A. K. veiksmus, inkriminuotą nusižengimą, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
22. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės necharakterizuoja pareiškėjo kaip pareigingo, nepažeidinėjančio įstatymų asmens. Byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, tyčinę kaltės formą, pareiškėjo asmenybę, pareiškėjui už nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą pagrįstai buvo skirta bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, kuri laikytina tinkamai individualizuota (ANK 34 straipsnis).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą ar jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
24. Nukentėjusiajam skundžiamu nutarimu nebuvo priteista patirta žala, nutarime išaiškinant teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikšto civilinio ieškinio, atitinkančio jam keliamus įstatymo reikalavimus, nukentėjusiajam pakartotinai išaiškintina, jog jis turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, pareikšdamas civilinį ieškinį, atitinkantį CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540) nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Patikslinti 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8841-2022 (ROIK: 22164780540) skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ vietoje „115 straipsnio 1 dalis“ nurodant „115 straipsnis“.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.