- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- AN2-248-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00766-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria A. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8841-2022 A. K. (toliau – A. K.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį ir jam paskirta 400 eurų bauda už tai, kad jis 2022 m. kovo 21 d. purškiamais dažais nudažė V. K. (toliau – V. K.) priklausančio alpinariumo akmenis bei 2022 m. balandžio 1 d. nudažė V. K. priklausančias trinkeles, dėl ko buvo padaryta 108 eurų žala.
2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi A. K. skundas dėl Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Skunde A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo naštą jam ir pažymėjo, kad jis nepateikė duomenų apie tai, jog nupurkšti dažais trinkeles jo paprašė mama. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas visiškai nepaisė administracinėje teisėje galiojančių principų, kad asmuo traukiamas atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
3.2. A. K. teigimu, apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė visiškai neįvertinęs esminių skundo argumentų bei nesusipažinęs su prie jo pridėtais dokumentais, kadangi nei vienas administracinio nusižengimo byloje esantis dokumentas nepatvirtina, jog akmenys ar trinkelės buvo sugadintos.
3.3. Skunde nurodoma, kad jokiais duomenimis nepagrįsti teismo argumentai, susiję su D. K. (toliau – D. K.) žinojimu arba nežinojimu apie sklypo ribų žymėjimą. Tokie teismo argumentai taip pat nepaneigia fakto, kad apeliantas dovanojimo sutartyje nustatytą naudojimosi tvarkos žemės sklypu ribą savininko prašymu plaunamais dažais nudažė ir tai atlikdamas nepažeidė jokių teisės aktų bei niekam nepadarė žalos, daiktai nebuvo sunaikinti ir/ar sugadinti. Skunde A. K. pažymi, kad trinkelės taip pat priklauso ir kitam savininkui – D. K., kuri jokių pretenzijų dėl žymėjimo nereiškia ir pati ne vieną kartą prašė taip ribą pažymėti. A. K. taip pat nurodo, kad nors trinkelės, kurias jis nupurškė dažais, visą tą laiką priklausė ir jo motinai D. K., ji netgi nebuvo apklausta policijos pareigūnų, o teismas nepagrįstai sprendė dėl D. K. aplinkybių žinojimo ar nežinojimo.
3.4. Skunde A. K. nurodo, kad jis niekaip nesuniokojo, nenudažė, nesulaužė, nesudaužė ar kitaip nesugadino V. K. ir D. K. trinkelių ir jos šiuo metu yra visiškai švarios ir nepažeistos, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos. Todėl jokia reali žala nukentėjusiajam nei 108 eurų, nei jokia kita apimtimi padaryta nebuvo, nes nei trinkelės, nei akmenys sugadinti nebuvo. Pasak apelianto, jis ne kartą nurodė, kad turtas nebuvo sunaikintas ar sugadintas, todėl apskritai jokios tyčios ir nusižengimo nebuvo. A. K. nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis du kartus atliko veiksmus, t. y. pažymėjo sutartyje sulygtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos ribą savo mamos prašymu, tačiau šie veiksmai jokios žalos nesukėlė.
3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad jis tik vykdė savo motinos, turto bendrasavininkės D. K., kuria rūpinasi, prašymą pažymėti žemės sklypo naudojimosi ribą, todėl jo veiksmuose nėra jokios tyčios, nes ribą jis pažymėjo jos paprašytas. A. K. nurodo, kad jis savo mama rūpinasi, veža pas gydytojus, todėl teismo argumentai, kad D. K. tokio prašymo neišreiškė, pasak apelianto, yra bylos medžiaga nepagrįstos teismo išvados – prielaidos. A. K. teigimu, kadangi jis neatliko jokių tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl nepadarė ir jokio administracinio nusižengimo. Apeliantas nurodo, kad jis suvokė, jog su trinkelėmis ir akmenimis reikia elgtis atsargiai, todėl riba buvo pažymėta nuplaunamais dažais.
3.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, jog naudojimosi tvarka žemės sklypu yra nustatyta dovanojimo sutartyje, būtent toje vietoje ribą savininkės D. K. prašymu jis ir pažymėjo nuplaunamais dažais. Teismas, nurodydamas, kad tokio prašymo iš viso nebuvo, sprendė apie tai, ko prašė ir ko neprašė apelianto motina, jos net neapklausęs.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. K. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. K. skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jam paskirtos nuobaudos dydžiu.
6. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį sprendė, kad įvertinus administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime užfiksuotus A. K. veiksmus, inkriminuotą nusižengimą, konstatuotina, jog skundžiamu nutarimu jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį. Teismas taip pat nurodė, kad A. K. paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, A. K. skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas palikti Institucijos nutarimą nepakeistą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį A. K. skunde nurodytų argumentų pagrindu, teisinio pagrindo nėra.
7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
8. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
9. Pats A. K. neginčija tos aplinkybės, kad jis raudonais nuplaunamais dažais nudažė V. K. priklausančio alpinariumo akmenis ir trinkeles, tačiau nurodo, kad tokie jo veiksmai nebuvo tyčiniai, nes jis tai darė savo mamos D. K. prašymu ir kad dėl šių veiksmų jokia žala nukentėjusiajam nekilo.
10. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis).
11. CK 4.81. straipsnyje numatyta naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (b. l. 27) matyti, kad minėtas sklypas nuosavybės teise priklauso D. K. (A. K. motina) bei V. K.. Šiame plane taip pat matyti žemės sklypo dalių ribos, priklausančios kiekvienam iš bendrasavininkų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad tarp bendrasavininkų būtų kilęs ginčas dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Priešingai nei teigia apeliantas savo skunde, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. tokio prašymo neišreiškė, kadangi į bylą tokį prašymą patvirtinantis įrodymas pateiktas nebuvo. Tokiu atveju įrodinėjimo našta nėra perkeliama apeliantui, kaip kad jis nurodo savo skunde. Teismas pažymi, kad asmuo, nurodydamas tam tikras aplinkybes, turi jas pagrįsti objektyviais įrodymais, kuriuos teismas įvertintų priimdamas sprendimą dėl skundo. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, kai tarp bendraturčių yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CL 4.75 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju, esant nesutarimams tarp bendrasavininkų, D. K. turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, kad iš naujo būtų nustatyta žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, o ne prašyti sūnaus, kuris savo nuožiūra tą tvarką nustatytų.
12. A. K. teigimu, jo veiksmuose nėra tyčios, dėl ko negalima pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, tačiau teismas su tokia asmens pozicija nesutinka. Kaip jau nurodyta anksčiau, sklypas nuosavybės teise priklauso D. K. ir V. K.. Pats A. K. teigia, kad motina yra jo prašiusi pažymėti žemės sklypo naudojimosi ribą, tačiau į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Kaip nurodo A. K., jis yra pakankamai išsilavinęs, kad suprastų, jog sklypo ribą reikia žymėti nuplaunamais dažais, tačiau, teismo vertinimu, būdamas išsilavinęs, asmuo taip pat suprato ir tą aplinkybę, kad nebūdamas vienas iš sklypo bendrasavininkų ir neturėdamas jokio teisinio pagrindo, žemės sklype esančias trinkeles ir alpinariumo akmenis nupurkšdamas raudonais dažais, jis sukels žalą, kadangi veikė priešingais vieno iš sklypo bendrasavininkų interesais. Tai, kad šiuo metu dažai yra nuplauti, nesudaro pagrindo teigti, jog žala padaryta nebuvo, kadangi dažus savo pastangomis ir savo lėšomis pašalino pats nukentėjusysis. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, tam tikrose vietose dažai nevisiškai nusiplovė, ant alpinariumo akmenų yra likę jų pėdsakų, todėl V. K. padaryta žala yra akivaizdi. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad A. K. veiksmuose yra tiesioginė tyčia – administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, A. K., nebūdamas ginčo turto savininku, neturėdamas visų bendrasavininkių sutikimo, esant konfliktiškiems santykiams su vienu iš bendrasavininkų, negalėjo įgyvendinti daiktinių teisių, kurios jam nepriklauso, gynimo, todėl akivaizdu, kad jo tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimą, o ne į teisių gynimą.
13. Byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. nupurkšdamas dažais jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype esančias trinkeles bei alpinariumo akmenis A. K. padarė žalą turtui, dėl ko darytina išvada, jog A. K. pagal ANK 115 straipsnį kaltu pripažintas pagrįstai. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti anksčiau priimtų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.