Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. 2021 m. kovo 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 70-ANR_P-668-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis 2019 m. balandžio 18 d., apie 11.48 val., miškelyje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia, diskiniu pjūklu nupjovė krepšinio stulpą, kurio atstatomoji vertė pagal PVM sąskaitą faktūrą yra 121 Eur, tuo padarydamas 121 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi ir 665 straipsnio 1 dalimi, iš V. P. I. S. ir R. G. naudai priteista 121 Eur suma turtinei žalai atlyginti. V. P. priteistą turtinę žalą I. S. ir R. G. įpareigotas atlyginti iki 2021 m. gegužės 2 d.

3. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, V. P. kreipėsi su skundu į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, kurie 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi Institucijos nutarimą patikslino skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis kurioje už tai nustatyta atsakomybė“, vietoje „115 straipsnio 1 dalis“ nurodant „115 straipsnis“. Taip pat, iš skundžiamo nutarimo pašalinta nurodyta V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Ta pačia nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundas tenkintas iš dalies ir skundžiamas nutarimas pakeistas dalyje dėl V. P. paskirtos administracinės nuobaudos ir įpareigojimo atlyginti turtinę žalą - V. P. pagal ANK 115 straipsnį paskirta administracinė nuobauda sumažinta iki 100 Eur ir iš V. P. R. G., A. M. ir J. Ž. priteista po 30 Eur turtinei žalai atlyginti, o I. S. – 31 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad turtinė žala turi būti atlyginta per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje V. P. skundas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu apeliantas V. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl miškelyje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), krepšinio stulpo nupjovimo, nurodo padarytus procesinius pažeidimus, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kaip tik iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Apygardos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. P. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi tyčia sugadino svetimą turtą.

8. Apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojų R. G., J. Ž., M. M., E. G. parodymai, teigiant, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir R. G. jau daugiau kaip dešimt metų tęsiasi su statybomis susiję teisminiai ginčai, dėl ko pastarasis pradėjo kurti tokias strategijas, kad V. P. patirtų kuo daugiau diskomforto. Tuo tarpu kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti liudytojai minėto įvykio apskritai nematė. Tokiu būdu, pasak skundo autoriaus, R. G. parodymų nepatvirtina jokie kiti surinkti įrodymai, dėl ko lieka nepaneigta versija, kad V. P. buvo apkaltintas nepagrįstai, dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

8.1. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įstatymu nedraudžiama procesinio sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo R. G. parodymais duotais teisme, jo nurodomomis aplinkybėmis, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jo nurodytos aplinkybės pagrįstos ir kitais byloje surinktais duomenimis. R. G. apklaustas administracinio nusižengimo tyrimo metu įvykio dieną nurodė, kad apie 11 val. 45 min. jis išgirdo didelį garsą. Priėjęs prie lango pastebėjo, kad priešais jo namą esančioje krepšinio aikštelėje V. P., laikydamas rankoje pjūklą, pjausto metalinę krepšinio konstrukciją. Tai pamatęs jis iš karto paskambino žmonai E. G. ir paprašė, kad ši iškviestų policiją. Vėliau išėjęs į kiemą pamatė, kad V. P. kieme buvo padėtas vamzdis – viena iš krepšinio konstrukcijų (1 t., b. l. 30). Šiuos savo parodymus liudytojas R. G. patvirtino ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai paaiškino, kad paskambino E. G. ir paprašė iškviesti policiją, nes jis pats bandė nufilmuoti įvykį. Jam pavyko nufilmuoti, kaip V. P. su motoriniu pjūklu stovi prie pavirtusio stovo, ateina jo žmona ir jie išeina, V. P. turi motorinį pjūklą. Po kelių minučių V. P. su žmona grįžo prie krepšinio stovo ir, pasiėmęs vieną krepšinio stovo koją, ją laužė. Liudytojas J. Ž. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną gatvėje tvarkė automobilį, keitė ratą. Matė, kaip V. P. užsivedęs pjūklą nuėjo per gatvę ir miškelį link krepšinio. Girdėjo garsą, bet per tvorą nematė, ką jis pjauna. Jam tvarkant automobilį, atvažiavo policija ir klausė, ar jis kvietė policiją. Atitinkamai M. M. taip pat patvirtino, kad įvykio rytą girdėjo „družbos“ ir kritimo garsą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minėti liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, tam tikrose detalėse skiriasi, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad minėti liudytojai, apklausti tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną matė V. P., girdėjo pjūklo garsą, o R. G. taip pat patvirtino, kad matė, kaip V. P. nešėsi krepšinio stovo detalę. Abejoti šiais liudytojų parodymais pagrindo nėra, kadangi juos patvirtino ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Tuo tarpu tam tikri neatitikimai liudytojų parodymuose nėra esminiais, ypatingai įvertinus tai, kad pakartotinai teismo posėdyje liudytojai buvo apklausti praėjus keliems metams nuo nagrinėjamo įvykio.

8.2. Tai, kad V. P. įvykio dieną buvo prie krepšinio stovo, kartu su savimi turėjo metalo pjūklą, patvirtina ir R. G. pateiktas vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kad vyriškis dešine ranka laiko krepšinio stovo apatinę dalį. Tuo metu link jo, A. g. važiuojamoje dalyje išeina moteris, kuri eina link miške esančio vyro. Vyriškis paleidžia bei su dešine ranka išjungia metalo pjūklą ir sparčiu žingsniu nueina iš miškelio į gatvę bei nusuka kairiau (1 t., b. l. 57-58). Nors apeliantas skunde nurodo, kad byloje esantis vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu, nes yra montuotas, išdidintas, originalas neapžiūrėtas, tačiau minėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

8.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti viešosios vietos, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad privačiai padarytas įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019). Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pagrįsti administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo nepatikimumą, teigiama, kad jis buvo montuotas, išdidintas, o originalas neišlikęs ir dėl šios priežasties vaizdo įrašas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, tačiau aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pirmiausia pažymėtina, jog dėl vaizdo įrašo padidinimo jis nepraranda savo kaip įrodymo reikšmės nustatant V. P. kaltę, priešingai leidžia geriau nustatyti įvykio aplinkybes. Liudytojas D. K. dirbantis tyrėju nurodė, kad jam buvo pateiktu du vaizdo įrašai, vienas – filmuotas iš toliau, o kitas – tas pats įrašas tik pritrauktas, kad būtų galima identifikuoti asmenį. Vaizdo įrašai buvo pateikti USB laikmenoje. R. G. taip pat parodė telefoną, todėl tyrėjas sulygino įrašus, abejonių jam nekilo, todėl įrašai buvo perrašyti į kompaktinį diską ir pridėti prie medžiagos. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismui peržiūrėjus vaizdo įrašą taip pat užfiksuota, kad jo sukūrimo data 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 48 min. Minėtos aplinkybės atitinka ir kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat R. G. ir E. G. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad pranešėja E. G. bendruoju pagalbos telefonu dėl nepažįstamo vyro, kuris krepšinio aikštelėje pjausto krepšinio stovą kreipėsi 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 45 min. (4 t., b. l. 101-103). Tai atitinka ir R. G. paaiškinimus, jog jis pirmiausia paskambino žmonai ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kai tuo metu jis pats bandė nufilmuoti V. P.. Nors sutiktina su pirmosios instancijos nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad negalima tiksliai atpažinti įrašuose užfiksuotų asmenų, o tai ir nebuvo daroma, tačiau šių įrašų negalima vertinti atsietai nuo įrodymų visumos. Byloje esanti įrodymų visuma, tame tarpe ir vaizdo įrašai, kurių autentiškumu abejoti nėra pagrindo, taip pat, liudytojų R. G., J. Ž., M. M. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną pjūklo pagalba buvo nupjautas krepšinio stovas ir minėti liudytojai atpažino V. P. kaip asmenį, kuris buvo krepšinio aikštelėje. Pažymėtina, kad minėti liudytojai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaimynystėje gyvena jau daugiau nei 10 metų, todėl abejoti, jog šie asmenys, net ir esant tolimesniam atstumui, galėjo atpažinti V. P., pagrindo nėra.

8.4. Tai, kad V. P. nupjovė krepšinio stulpą, taip sugadindamas svetimą turtą, patvirtina ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (1 t., b. l. 28-29), kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą buvo paimtas metalo vamzdis. Policijos pareigūno E. T. tarnybiniame pranešime dėl turto sunaikinimo taip pat nurodyta, kad, nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus ją, akivaizdžiai matėsi ką tik nupjautas metalinis krepšinio stovas. Bendraujant su V. P. jo kieme buvo pastebėta viena iš metalinio krepšinio stovo konstrukcijų. V. P. savo kaltę neigė, negalėjo paaiškinti, kaip jo kieme atsirado metalinė konstrukcija. Sudėjus krepšinio konstrukcijas iš įvykio vietos ir V. P. namų kieme buvusios konstrukcijos akivaizdžiai matėsi vienoda pjovimo siūlė (1 t., b. l. 9). Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad sugadinto krepšinio stovo detalė iš karto po girdėto pjūklo garso buvo rasta V. P. kieme.

8.5. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas netinkamai, kadangi nebuvo pridėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinių automobilių, dėl ko negalima patikrinti liudytojų nurodytų aplinkybių, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, buvo atlikti visi reikiami administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, leidžiantys konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas ir identifikuoti jį padariusį asmenį, taip pat, nėra pagrindo konstatuoti, kad prijungus naujus vaizdo įrašus daromos išvados pasikeistų. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai buvo apklausti teisme, taip pat, gauti jų tarnybiniai pranešimai, todėl vien tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja vertinti surinktus duomenis iš naujo, taip, kaip vertina jis pats, nereiškia, kad buvo padarytos įrodymų vertinimo klaidos.

8.6. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys apie V. P. darbo laiką patvirtina, kad jis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo darbo vietoje, tačiau šiuos duomenis išsamiai išanalizavo ir pagrįstai atmetė apylinkės teismas, daryti kitokios išvados aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo. Pažymėtina, kad N. Č., pateikusi pažymą apie V. P. darbo laiką, kartu su jo nurodytoje darbo vietoje nebuvo, pateiktą pažymą surašė tik 2021 m. lapkričio 29 d. pagal paties V. P. tvarkomą darbo laiko žiniaraštį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pažyma dėl V. P. darbo laiko kaip įrodymais, paneigiančiais aplinkybę, jog V. P. negalėjo būti įvykio vietoje.

9. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje paduotame administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skunde teigiama, kad V. P., atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą administracinį nusižengimą, nesuteikiant jam procesinės garantijos neduoti parodymų prieš save. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis).

10. Pritariant apeliacinio skundo argumentams, teismas pažymi, kad draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Pagal teismų praktiką draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-597/2012). Parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad netgi nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą tai nėra besąlygiškas (t. y. neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais) pagrindas teismų sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017).

11. Nagrinėjamoje byloje iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, nuo tyrimo pradžios nebuvo nustatytas, įvykio aplinkybės buvo neaiškios, todėl asmenys, turėję duomenų apie įvykusį eismo įvykį, buvo apklausti kaip liudytojai. Tik vėliau V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nors turto sugadinimo aplinkybės ir nebuvo aiškios, tačiau situacija, kai V. P. buvo apklaustas neišaiškinus jam teisės atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus, o vėliau jam dėl to paties įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu, nustačius, kad šių reikalavimų V. P. paaiškinimus (2 t., b. l. 41, 58-59) priėmęs policijos pareigūnas nesilaikė, t. y. įrodymai gauti neleistinu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, nustačius, kad minėti parodymai neatitinka leistinumo reikalavimų. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Kartu pritartina, kad vien tai, jog vienas įrodymas pripažįstamas neleistinu, neužkerta kelio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumo (nekaltumo) įrodinėti kitų įrodymų visuma, kurių nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teisme nuomone pakanka.

12. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, kadangi administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiųjų asmenų pareiškimo, protokolo – pareiškimo ar skundo. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 590 straipsniu, priešingai nei tai savo skunde nurodo apeliantas, tik dėl imperatyviai išvardytų administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo byla pradedama vien pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Dėl kitų ANK reglamentuotų nusižengimų, iš jų ir ANK 115 straipsnyje nustatytojo, atliekamas tyrimas, surašomas protokolas ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, dėl nusižengimo, nurodyto ANK 115 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Administracinė teisena pradedama policijos, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo sužinota apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju galėjo būti pradėta tik esant nukentėjusiųjų pareiškimui, protokolui – pareiškimui ar skundui.

13. Kartu sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė buvo nustatyta netinkamai vien tik vadovaujantis jo atkuriamąja verte pagal gautą PVM sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį (atitinkamai ir ANK 115 straipsnį), sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Minėta vertė nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo nustatinėjama. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas konkretus padarytos žalos dydis, nešalina būtinojo nusižengimo objektyviosios pusės požymio, nes ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur, ir nenustatytas minimalus padarytos žalos dydis. Nagrinėjamu atveju faktą, jog žala padaryta, akivaizdžiai patvirtina byloje pridėtos nuotraukos, todėl V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 115 straipsnį pagrįstai ir teisėtai.

14. Kartu pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įrengtas poilsio ir sporto paskirties įrenginys – krepšinio stovas priklausė A. ir R. gatvių gyventojų bendruomenei. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija dar 2007 m. davė A. gatvės gyventojams sutikimą bendro naudojimo želdinių teritorijoje valstybinėje žemėje įrengti laikinus sporto ir rekreacinės paskirties įrenginius (pavėsinę, krepšinio stovą ir pan.) (2 t., b. l. 136), kas kartu patvirtina, kad krepšinio stovas buvo įrengtas teisėtai. Minėtų gatvių gyventojai 2007 m. kovo 23 d. raštu nurodė krepšinio aikštelę ir kt. tolimesniam disponavimui perduodantys (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos žiniai (2 t., b. l. 141). Atitinkamai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo taip pat nurodyta, kad žaidimų aikštelė bei pastatyti įrenginiai priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybės paslaugų ūkiui (4 t., b. l. 169). Atitinkamai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija rašte nurodė, kad dėl nugriauto krepšinio stovo žalos nepatyrė (4 t., b. l.187). Tokiu būdu, nustačius, kad sugadintas turtas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybės paslaugų ūkiui, o turto savininkas pretenzijų dėl turto sugadinimo neturi, Institucijos nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti žalą R. G., A. M., J. Ž. ir I. S., pakeista pirmosios instancijos teismo nutartimi, naikintina.

15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjant V. P. administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimai, nes Institucijos tyrėja, ne teismo tvarka išnagrinėjusi V. P. administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą, nėra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vadovė, todėl negalėjo priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškas klausimas keltas ir apylinkės teisme ir šiuo klausimu išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ANK 615 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų buvo tinkamai laikytasi ir proceso pažeidimų nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokolą surašė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas D. K., o 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą priėmė vyriausioji tyrėja L. R.. Nėra pagrindo išvadai, jog minėti Institucijos pareigūnai nebuvo įgalioti ne teismo tvarka nagrinėti V. P. administracinio nusižengimo bylos vien todėl, kad nėra Institucijos vadovai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dalimi,

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria iš V. P. R. G., A. M. ir J. Ž. priteista po 30 Eur turtinei žalai atlyginti, I. S. – 31 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad turtinė žala turi būti atlyginta per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veikslo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti 121 Eur I. S. ir R. G. padarytą turtinę žalą.

Kitoje dalyje V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.