- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2242-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01964-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 167,66 Eur skolą, kurią sudaro: 576,33 Eur negrąžintas kreditas, 190,20 Eur pelno palūkanos, skaičiuojamos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 8 d.), 304,72 Eur pelno palūkanos kaip ieškovės negautos pajamos, 96,41 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 95384 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 600 Eur vartojimo kreditą 720 kalendorinių dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo iki 2026 m. rugsėjo 18 d. grąžinti kreditą ir sumokėti 569,76 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (metinių palūkanų norma 74,25 procentai), iš viso sumokėti 1 169,76 Eur sumą. Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. liepos 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 576,33 Eur negrąžintą kreditą, 494,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 071,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,15 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai, t. y. suteikė atsakovei kreditą, pervesdama pinigus į atsakovės sąskaitą banke, bet atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, įmokų nemokėjo, prievolės ar skolos dydžio neginčijo, todėl priteisė iš atsakovės 576,33 Eur negrąžintą kreditą ir 494,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, iš kurių 190,20 Eur skaičiuojamos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir 304,72 Eur negautos palūkanos (kaip ieškovės negautos pajamos), kurias atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti per sutarties galiojimo laikotarpį.
6. Teismas spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
7. Teismas pažymėjo, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad geranoriškai sumažino prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį iki numatyto VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, skaičiuojant 0,05 procento dydžio palūkanas už 180 d., ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė 25,15 Eur (26 Eur x 91,74 proc.) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje apeliantės (ieškovės) ieškinys netekintas, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – apeliantės (ieškovės) ieškinį tenkinti ir atitinkamai priteisti žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 .Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai aiškino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
10.2 . Pagal teismų praktiką, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei apeliantė (ieškovė) neprašo taikyti.
Žemesnės instancijos teismas
10.3 .Kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu, apeliantei (ieškovei) kompensacinės palūkanos turi būti priteistinos nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos t. y., nuo 2024 m. gruodžio 18 d. ir mokamos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už 180 d. laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliantė (ieškovė) ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria teismas atmetė apeliantės (ieškovės) reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas. Ji nurodo, kad dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamųjų palūkanų vienu metu, be to, jos paskaičiuotos vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).
14. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė (ieškovė), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 d., kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
16. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta VKĮ, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
17. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
18. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. O negautų pajamų (nuotolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, taigi, yra negalimas.
19. Nagrinėjamu atveju šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl apeliantei (ieškovei) priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal su ieškiniu teismui pateiktą kliento (duomenys neskelbtini) detalizaciją, pirma mokėti prievolės pradelsimo diena yra 2024 m. gruodžio 18 d., o sutartis buvo nutraukta 2025 m. gegužės 8 d., atitinkamai apeliantei (ieškovei) iš atsakovės priteistina 40,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų (576,33 Eur x 0,05 proc. x 142 d.).
20. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, kad kompensuojamosios palūkanos priteisiamos už terminą iki sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-249-1060/2024; Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-544/2024, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2705-643/2023 ir 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-286-880/2024, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-796-1043/2024).
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad apeliantei (ieškovei) iš atsakovės priteisiamos 40,92 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
22. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai paskaičiavo proporciją tarp patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalies (91,74 proc.), taip pat teisingai nurodė, kad taikytina formulė 26 Eur × 91,74 proc., bet neteisingai nurodė rezultatą (sandaugą), t. y. nurodė 25,15 Eur, kai turėjo būti 23,85 Eur, todėl neteisingai nurodytas rezultatas ir rezoliucinėje dalyje priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, laikoma rašymo apsirikimu.
24. Ieškinį patenkinus iš dalies – 95,25 proc. (1 112,17 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. / 1 167,66 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai apeliantei (ieškovei) iš atsakovės priteistina 24,77 Eur (26 Eur x 95,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 42,44 proc. (40,92 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. / 96,41 Eur (apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų suma), iš atsakovės apeliantei (ieškovei) priteisiamos 9,76 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (23 Eur) dalis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 576,33 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 33 ct) negrąžintą kreditą, 494,92 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 92 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 40,92 Eur (keturiasdešimties eurų 92 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 112,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,77 Eur (dvidešimt keturių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodama per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti atsakovei, kad ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,76 Eur (devynių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.