- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-1276-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19285-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- UAB „Sautrana“
- Atsakovas
- UAB „Ignitis“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Sautrana“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Ignitis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sautrana“ ieškinį atsakovei UAB „Ignitis“ dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės 2020 m. birželio 23 d. pranešimu „Dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo“ atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 40 931,64 Eur sumai negaliojančiu dalyje dėl 34 261,64 Eur bei priteisti iš atsakovės 34 261,64 Eur sumą kaip skolą už atliktus darbus, taip pat 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo šios sumos, skaičiuojamus nuo 2020 m. liepos 10 d. iki galutinio atsiskaitymo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 16 d. su atsakove sudarė rangos darbų sutartį Nr. EV-2019-59 dėl 59 vienetų elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo Vilniaus mieste. Pagal minėtą sutartį, ji būdama rangovu, įsipareigojo atlikti elektromobilių įkrovimo stotelių projektavimo, leidimų gavimo ir įrengimo (rangos) darbus. Šalys susitarė, kad darbai bus atliekami trimis paketais (etapais): 1-as paketas – 25 stotelės iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2-as paketas – 16 stotelių iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 3-ias paketas - 18 stotelių iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Buvo susitarta dėl kiekvieno atskiro darbų paketo kainos, taip pat dėl to, jog bus atsiskaitoma už kiekvieną atlikto projekto stadiją. Vykdant sutartį, dėl nuo ieškovės jos valios nepriklausančių aplinkybių, vėlavo 12 stotelių įrengimo darbų atlikimas. Tačiau skaičiuodama delspinigius atsakovė į šias aplinkybes neatsižvelgė ir apskaičiavo maksimalius sutartyje numatytus delspinigius už maksimalų įstatymo numatytą delspinigių išieškojimo senaties terminą. Už pavėluotai atliktus darbus atsakovė priskaičiavo 40 931,64 Eur sumą delspinigių. Ieškovė tokio dydžio delspinigius laikė nepagrįstais, siūlė atsakovei juos skaičiuoti tik nuo faktiškai pavėluotai įrengtų stotelių ir tik už faktinį terminą, nuo kada atsakovė jas pradėjo naudoti. Pažymėjo, jog atsakovė 2020 m. birželio 23 d. pranešimu atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 40 931,64 Eur sumai, ir 2020 m. birželio 22 d. pavedimu pervedė ne visą sumą pagal pateiktą jai PVM sąskaitą – faktūrą, o tik 104 594,68 Eur. Ieškovės vertinimu. atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo 40 931,64 Eur delspinigių sumą, ir nepagrįstai bei neteisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dalyje dėl 34 261,64 Eur sumos, todėl teikia šį ieškinį dėl delspinigių sumažinimo ir 34 261,64 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių priteisimo. Mano, jog nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl kainos be PVM, todėl atsakovė nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo sutarties kainos su PVM. Taip pat mano, jog atsakovė nepagrįstai delspinigius paskaičiavo nuo 2020 m. birželio 2 d. pakeistos sutarties kainos, nes tokiu būdu naujos sutarties nuostatos buvo pritaikytos darbams, kurie buvo atlikti iki sutarties pakeitimo, kas pažeidžia bendruosius sutarčių galiojimo laike principus. Pažymėjo ir tai, jog atsakovės paskaičiuoti delspinigiai sudaro 13,5 procentus visos sutarties kainos, todėl tokį delspinigių paskaičiavimą vertina atsakovės piktnaudžiavimu teise.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Paaiškino, kad pagal šalių sudarytą sutartį buvo susitarta tiek dėl atliekamų darbų kainos tiek dėl darbų atlikimo terminų bei atliktų darbų priėmimo tvarkos t. y. pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą. Nurodė, jog sutarties įgyvendinimui ženkliai vėluojant, darbų perdavimo– priėmimo faktą šalys užfiksavo šiomis datomis: I paketas – 2020 m. balandžio 29 d., uždelsta 253 kalendorinėmis dienomis; II paketas – 2020 m. balandžio 8 d., uždelsta 226 kalendorinėmis dienomis; III paketas – 2020 m. balandžio 29 d., uždelsta 243 kalendorinėmis dienomis, atsižvelgiant į tai šalys 2020 m. birželio 2 d. pasiekė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriuo, įvertinus atsisakytų ir papildomų darbų apimtis, sulygo dėl naujos sutarties kainos. Paaiškino, kad pasinaudodama įstatymo suteikta teise bei šalių sudarytos sutarties sąlygomis paskaičiavo ieškovei 40 931,64 Eur netesybas už 182,5 dienų. Nustatytu terminu negavus ieškovės mokėjimo pagal pareikalavimą, atliko įskaitymą ir sumažino savo paskutinį mokėjimą pagal sutartį ieškovei priskaičiuota 40 931,64 Eur delspinigių suma. Pažymėjo, atsakomybė už sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ieškovei taikyta teisėtai ir pagrįstai, o ieškinio tenkinimas jame nurodytais motyvais akivaizdžiai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, be to, paneigtų nukentėjusios sutarties šalies teises bei teisėtus lūkesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkinto iš dalies. Pripažino negaliojančiu atsakovės 2020 m. birželio 23 d. atliktą vienašalį delspinigių pagal Rangos Sutartį Nr. EV-2019-59 įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas dalyje, kuria įskaityta 20 774,89 Eur suma. Priteisė ieškovei iš atsakovės 20 774,89 Eur skolos, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 7 338,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 660,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sulygti rangos darbai pilna apimtimi buvo atlikti ir priduoti 2020 m. balandžio mėnesį (II paketas - 2020 m. balandžio 8 d., I ir III paketas - 2020 m. balandžio 29 d.), nors sutartimi sulygtas galutinis darbų atlikimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, kad sulygti darbai nebuvo atlikti per nustatytą terminą, konstatavo, kad atsakovė įgijo teisę į sutartinių netesybų atlyginimą už laikotarpį iki visiško darbų atlikimo (iki darbų pridavimo 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. atitinkamai pagal paketus). Pažymėjo, jog nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog tam tikrų sulygtų darbų –stotelių negalėjo įrengti laiku dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos aplinkybės, neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės teisei į sutartinių delspinigių atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog visi pagal rangos sutartį sulygti rangos darbai buvo atlikti ir užsakovės pagal priėmimo – perdavimo aktus priimti iki susitarimo dėl Rangos sutarties pakeitimo sudarymo, o susitarime šalys nesulygo, jog delspinigiai už pavėluotai priduotus darbus bus skaičiuojami nuo naujos sutartinės kainos, sprendė, jog po darbų pridavimo pakeistos sutarties nuostatos ratione temporis (laiko atžvilgiu) negali būti taikomos įsipareigojimams atliktiems iki sutarties modifikavimo. Konstatavo, jog atsakovė nepagrįstai delspinigius ieškovei paskaičiavo nuo susitarimu padidintos kainos. Pasisakydamas dėl šalių ginčo dėl PVM įtraukimo į sutarties kainą, skaičiuojant netesybas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo nuo sutarties kainos, ne rangos darbų vertės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo sutartinės kainos su PVM, o ieškovės argumentus dėl delspinigių skaičiavimo nuo sutarties kainos be PVM atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs padarytas išvadas, teismas sprendė, jog dėl ieškovės vėlavimo atsakovė turėjo teisę į sutartines netesybas, paskaičiuotas nuo Rangos sutartimi, ne ją pakeičiančiu susitarimu, sulygtos kainos už kiekvieną paketą (su PVM) už laikotarpį iki darbų pagal kiekvieną paketą pridavimo t. y. už I paketą – 15 173,05 Eur (166 278,20 * 0,05 % * 182,5), pagal II paketą– 8 517,28 Eur (93 351,50 * 0,05 % * 182,5), už III paketą – 9 903Eur (108 524,90 * 0,05 % * 182,5), iš viso – į 33 593,33 Eur netesybas, t. y. 7 338,31 Eur dalyje atsakovės reikalavimas dėl sutartinių netesybų mokėjimo yra neteisėtas ir nepagrįstas (40 931,64 - 33 593,33 = 7 338,31).
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors sutartimi sulygti darbų atlikimo terminai buvo pradelsti daugiau nei pusę metų, tačiau dauguma vėluojamų atlikti darbų buvo susiję su prieigų tinkamu apipavidalinimu (netinkamai atliktas horizontalus bei vertikalus ženklinimas, apsauginių konstrukcijų netinkamas įrengimas ar jų trūkumas ir kt.), tuo tarpu absoliuti dauguma įkrovimo stotelių buvo įrengta ir pateikta visuomeniniam naudojimui 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Atsižvelgdamas į neatliktų darbų pobūdį bei į tai, kad neatlikti darbai nekliudė įrengtų stotelių naudoti pagal paskirtį, teismas sprendė, jog dalies prievolės įvykdymas šios bylos kontekste vertinamas kaip pagrindas mažinti netesybas, t. y. egzistuoja vienas iš pagrindų sutartinių netesybų mažinimui. Įvertinęs tai, kad netesybų paskirtis yra kompensacinė, ne baudiminė, bei tai, jog pati atsakovė jokių realių nuostolių dėl pavėluoto darbų atlikimo nepatyrė, o jos ieškovei paskaičiuoti delspinigiai sudaro beveik 10 procentų visų atliktų darbų vertės, konstatavo, jog yra ir antras pagrindas sutartinių netesybų mažinimui.
9. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybų dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktika, numatančia, jog tokiu atveju, kuomet vėluojami atlikti darbai netrukdo daikto naudoti pagal paskirtį, o vėluojamų atlikti darbų vertė palyginus jau su atliktų darbų verte, yra nežymi, neteisinga skaičiuoti šalių rangos sutartyje nustatytus 0,05 proc. delspinigius nuo visos objekto statybos kainos, bet pagrįsta delspinigius apskaičiuoti proporcingai neatliktų darbų vertei. Nustatęs, kad jog priėmimo – perdavimo aktai nebuvo pasirašyti dėl nustatytų prieigų trūkumų, o dėl elektrotechninės dalies jokių pretenzijų atsakovė rangovui neturėjo, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sumažintos netesybos turi būti paskaičiuotos nuo paskutinės stadijos – PPA (priėmimo perdavimo akto) kainos pagal kiekvieną paketą. Remdamasis Rangos sutarties priedo Nr. 2 Projekto darbų atlikimo terminai ir mokėjimai PPA stadijų kainomis pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, jog delspinigiai už I paketą – 9 103,83 Eur (99 766,92 * 0,05 % * 182,5), pagal II paketą – 5 111,09 Eur (56 010,90 * 0,05 % * 182,5), už III paketą – 5 941,83 Eur (65 114,94 * 0,05 % * 182,5), iš viso atsakovei priklauso 20 156,75 Eur netesybų.
10. Dėl atlikto įskaitymo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes įskaitymo dieną - 2020 m. birželio 23 d. atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ieškovei į 40 931,64 Eur delspinigius, nes atsakovė paskaičiavo delspinigius nuo sutartinės kainos, kuris laiko atžvilgiu negalėjo įtakoti netesybų už anksčiau atliktus ir priimtus darbus, antra, dėl atsakovės reikalavimo buvo akivaizdus ginčas, o patenkindama savo teises į ginčijamą reikalavimą atsakovė iš esmės prisiėmė teismo funkcijas. Teismui nustačius, jog pagrįstai priskaičiuota netesybų suma yra 33 593,33 Eur, kuri teismo mažinama iki 20 156,75 Eur, netesybos, kurios buvo įskaitytos viršijant šią sumą, pripažintos įskaitytomis nepagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė atliktą įskaitymą prašė pripažinti negaliojančiu tik nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių dalyje, teismui nustačius pagrįstų (sumažintų) netesybų dydį, atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas pripažintinas negaliojančiu 20 774,89 Eur dalyje (40 931,64 – 20 156,75) ir ši suma priteista ieškovės naudai iš atsakovės kaip nepagrįstai įskaityta, atitinkamai – nepagrįstai nesumokėta. Teismas pripažino, kad pagrįstai ir teisėtai atsakovė yra atlikusi 20 156,75 Eur įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kai netesybos mažinamos dėl to, kad jos teismo pripažįstamos nepagrįstai didelėmis ir būtent dėl šios priežasties įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už atliktus darbus ir dėl sumažintos netesybų dalies priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius. Nustačius, kad 7 338,31 Eur netesybų suma buvo priskaičiuota nepagrįstai, nuo šios sumos ieškovei priklausytų sutartinių delspinigių priteisimas. Ieškovė už laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos delspinigių priteisimo neprašė, tačiau pareiškė reikalavimą dėl sutartinių delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 10 d. iki visiško atsiskaitymo. Be sutartinių netesybų ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, numatančia, jog nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos, pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo už laikotarpį po bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tenkino reikalavimą dėl 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo nuo atsakovės nepagrįstai nesumokėtos sumos – 7 338,31 Eur, tačiau o ne nuo sumažintų delspinigių sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sautrana“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą dalyje dėl atmestos ieškinio reikalavimų dalies ir procesinių palūkanų priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir patenkinti ieškinį pilnai.
13. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė grindė savo poziciją, kad ji yra atsakinga tik už darbų vėlavimą iki 2019 m. spalio 15 d., nes šiai dienai buvo įrengtos ir jau veikė 50 stotelių iš numatytų 59. Dėl 12 įkrovimo stotelių, kurių pridavimas užtruko ilgiau, ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tai atsitiko ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl už ilgesnį kaip 46 dienų terminą netesybos negalėjo būti skaičiuojamos. Atsakovė nuo 2019 m. spalio vidurio galėjo naudotis absoliučia dauguma įkrovimo stotelių. Apeliantės vertinimu, tai esminės aplinkybės, nuo kurių priklauso visas ginčo išsprendimo rezultatas, tačiau skundžiamame sprendime jos neįvardytos. Teismas faktiškai pripažino, kad absoliuti dauguma stotelių buvo naudojamos pagal paskirtį nuo 2019 m. spalio-lapkričio mėn., tačiau šią aplinkybę vertino tik kaip pagrindą netesybų mažinimui. Ieškovės įsitikinimu, pripažinus tokias faktines aplinkybes, tai sudaro pagrindą ne tik mažinti netesybų dydį, bet ir nuo 2019 m. spalio 16 d. iš viso neskaičiuoti netesybų. Neatsižvelgdamas į darbų rezultatų faktinio naudojimo pradžią ir esminę reikšmę teikdamas darbų perdavimo priėmimo aktų pasirašymui, teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.694 str. nuostatas, taip pat 6.256 str. 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas neatsižvelgė, kad kiekviena sutartyje numatyta elektromobilių įkrovimo stotelė yra atskiras savarankiškai funkcionuojantis objektas. Todėl faktiškai ginčo rangos sutartis tai buvo sutartis dėl atskirų 59 savarankiškų objektų įrengimo. Tuo tarpu sutartimi numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutartinės darbų paketo kainos. Tokie atsakovės apskaičiuoti delspinigiai nuo visos sutarties sumos, neatsižvelgiant į tai, kad 47 stoteles ji jau faktiškai naudojo, o dėl kitų 12-os stotelių vėlavimo nebuvo ieškovės kaltės, pripažintini aiškiai per dideliais.
15. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad ieškovė prisiėmė visą riziką, susijusią su darbų atlikimu, jų tarpe ir su trečiųjų šalių veikimu ar neveikimu. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su 12 stotelių nesavalaikiu įrengimu dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, neturi jokios reikšmės atsakovės teisei į sutartinių delspinigių atlyginimą. Tokia teismo išvada prieštarauja abiejų šalių išsakytoms bylos nagrinėjimo metu pozicijoms, kadangi pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog tos „probleminės“ 12 stotelių vėlavo ne dėl ieškovės kaltės. Apelianto įsitikinimu, joks apdairus ir rūpestingas verslininkas, būdamas jo vietoje, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad dėl Vilniaus m. savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ar kitų institucijų sprendimais pakeistų kai kurių stotelių įrengimo vietų, lyginant su konkursine-projektine dokumentacija, atsiras būtinybė atlikti tokius papildomus darbus. Ieškovė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi priduoti užsakovui nei vieno darbų paketo 2019 m. spalio ar lapkričio mėnesiais, nes kiekviename pakete buvo tokių stotelių, kurių įrengimas vėlavo ne dėl jos kaltės. Kartu iš to išplaukia logiška išvada, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, šalinančios ieškovės atsakomybę dėl darbų vėlavimo.
Šalies argumentai
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo sutartinės kainos su PVM, nes ji prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai. Kadangi atsakovė yra PVM mokėtoja, pagal PVM įstatyme numatytą šio mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, jis įtraukia šį mokestį į PVM atskaitą, ir atitinkamai turi mokėti valstybei tik skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo PVM, PVM galutiniame rezultate sumoka prekių ir paslaugų vartotojai. Atsakovė netesybas apskaičiavo už laikotarpį iki galutinių darbų perdavimo priėmimo aktų pasirašymo ir PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo, t.y. tuo laikotarpiu, kol jokios PVM prievolės, susijusios su sutartimi, dar nebuvo atsiradę. Jau vien dėl to toks netesybų skaičiavimas nuo sutarties kainos su PVM yra neteisėtas, nesąžiningas atsakovės bandymas pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties 3.1 p., kuriame sutarties kaina įvardijama kaip atitinkama kiekvieno darbų paketo kaina be PVM, kuri iš viso sudaro 304 260 Eur. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016 suformuotos kasacinio teismo praktikos, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindus netesybų mažinimui, tačiau jas mažindamas nepagrįstai skaičiavo nuo neįvykdytos prievolės dalies, tokia neįvykdyta dalimi laikydamas paskutinę rangos sutartyje numatytą projekto stadiją – Perdavimo priėmimo aktų (PPA) pasirašymą, skaičiuojant PPA kainą už kiekvieną darbų paketą. PPA pasirašymo stadijos kaina niekaip nėra susijusi su pavėluotai atliktų darbų verte. Tokiu būdu teismas, mažindamas netesybas, jas apskaičiavo nuo 60 proc. bendros sutarties kainos. Akivaizdu, kad toks skaičiavimas nelaikytinas pagrįstu. Apeliantė pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti laiku neatliktų darbų vertę, kadangi šalys nebuvo suderinę bei patvirtinę šių darbų kainų detalizavimo, todėl faktiškai nėra jokio objektyvaus ir konkretaus kriterijaus šių darbų kainų skaičiavimui bei atitinkamam delspinigių apskaičiavimui nuo tų darbų kainos. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė jokių jo faktiškai patirtų ar tikėtinų nuostolių konkretaus dydžio neįvardino ir neįrodinėjo. Pabrėžė, kad atsakovė nepasinaudojo teise nutraukti sutartį, kai vėluojama atlikti darbus ir gana pasyviai ilgą laiką priiminėjo atliktus darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei darbų perdavimo - priėmimo termino svarba neturėjo ypatingai didelės reikšmės. Atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl vėlavimo perduoti darbus, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų pobūdį, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 d., darytina išvada, kad pagrįstas ir proporcingas pažeidimui sumažintinų atsakovės priskaičiuotų delspinigių dydis yra toks, kokį ir pripažino ieškovė, t.y. 6670 Eur dydžio bendra delspinigių suma.
Šalies argumentai
18. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo Sprendimu procesines 8 proc. dydžio metines palūkanas priteisti ne nuo visos atsakovės neįvykdytos mokėjimo prievolės sumos ar visos teismo priteistos sumos (20 774,89 Eur), bet tik nuo 7338,31 Eur sumos. Teismui pripažinus atsakovės atliktą 2020 m. birželio 23 d. vienašalį delspinigių įskaitymą dalyje dėl 20 774,89 Eur sumos negaliojančiu, turi būti laikoma, kad įskaitymas negalioja nuo jo atlikimo momento. Ieškovei priteistinos 8 proc. palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti.
20. Nurodė, jog ieškovės apeliaciniu skundu siekiamas primesti sutarties aiškinimas akivaizdžiai iškreipia sutarties turinį bei pačią netesybų esmę, todėl jam negali būti pritarta. Šalims aiškiai susitarus dėl jų santykiuose taikytinos netesybų skaičiavimo tvarkos ir nustačius, kad netesybos bus skaičiuojamos nuo sutarties kainos, Teismas neturėjo pagrindo interpretuoti sutarties nuostatas taip kaip siūlo ieškovė ir skaičiuoti delspinigius tik nuo pradelstų atlikti darbų vertės ir neatsižvelgiant į PVM dalį. Vadovaudamasi šalių abipusiškai patvirtinta logika atsakovė visiškai pagrįstai laikė, jog sutarties rezultatas (jo dalis) nėra gautas tol, kol atsakovei neperduotas konkrečiame pakete numatytas įkrovimo vietų skaičius. Pažymi, jog Sutarties 2.2 punkte nustatytai Sutarties įvykdymo datai (2019 m. rugpjūčio 30 d.) nebuvo nei vienos įkrovimo vietos (adreso), kurios atžvilgiu rangovo įsipareigojimai būtų įvykdyti visumoje pagal pateiktą techninę užduotį. Išskirdama 12 neva probleminių lokacijų, ieškovė tiesiogiai pripažįsta savo kaltę dėl likusių 47 stotelių pavėluoto įrengimo ir perdavimo. Sutikdama su trūkumų aktų išvadomis, ieškovė taisė ne 12 įkrovimo vietų apimtimi, kaip siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, o 56 adresais. Todėl teismas priėjo teisingo įsitikinimo, kad atsakovė įgijo teisę į sutartinių netesybų atlyginimą už laikotarpį iki visiško darbų atlikimo. Derybų dėl sutarties metu ieškovei buvo tinkamai išviešinta, kad 1 Paketas patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją, miesto istorinę dalį, todėl galėjo ir privalėjo iš anksto įsivertinti 1 paketo užduočių didesnį sudėtingumą. Atkreipė dėmesį, kad sutarties galiojimo metu negavo iš ieškovės pranešimų, kad ji susiduria su ne nuo jo valios priklausančiomis kliūtimis. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog projektavimo stadijoje kilę iššūkiai, kuriuos atsakovės atstovės patvirtino per teismo posėdžius (dėl minėtų 12 stotelių), niekaip nepaaiškina rangos darbų kokybės trūkumų. Dėl techninių projektų parengimo ir stotelių elektrotechninės dalies atlikimo pretenzijų ieškovei neturėjo. Esminės problemos kilo tada, kai atsakovė paprašė mažosios architektūros sprendinių deramo bei visiško išpildymo (stulpelių, ratų atmušėjų įrengimo bei kt. darbai buvo konkrečiai numatyti sutartyje ir jų kaina įtraukta į rangovui mokėtiną atlygį). Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių atsakovės nepagrįsto vilkinimo priimti darbus požymių.
Šalies argumentai
21. Atsakovė UAB „Ignitis“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir ieškovės UAB „SAUTRANA“ ieškinį atmesti visiškai bei priteisti žyminį mokestį.
22. Nurodė, kad teismas tikrindamas, ar atsakovė teisingai pritaikė netesybų skaičiavimo formulę sutarties kaina x 0,05 proc./d., teismas priėjo ginčytinos išvados, kad atsakovė nepagrįstai delspinigius paskaičiavo nuo susitarimu padidintos kainos. Teismas, darydamas reziumuojančią išvadą, kad vienašalis įskaitymas pripažintinas negaliojančiu 20 774,89 Eur dalyje (40 931,64 – 20 156,75) ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip nepagrįstai įskaityta, atitinkamai – nepagrįstai nesumokėta, viena vertus retrospektyviai pritaikė Sutarties 3.1 punkto 2020 m. birželio 2 d. redakciją tiek, kiek buvo būtina patvirtinti atsakovės 448 565,98 Eur dydžio turtinę prievolę rangovui, tuo tarpu rangovo atsakomybės aspektu nurodė, jog netesybos skaičiuotinos nuo 368 154,60 Eur kainos (vadovavosi Sutarties 3.1 punkto 2019 m. sausio 16 d. redakcija). Toks nenuoseklus (nevienodas) Sutarties 3.1 punkto taikymas laike lemia akivaizdžią naudą rangovui ir yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Teismas nustatė, kad dėl tam tikrų darbų atsisakymo (pilonų įrengimo) bei dėl naujų, sutartimi nesulygtų, darbų atlikimo šalys žodžiu susitarė sutarties vykdymo procese. Tai patvirtina šalių prievolės (kokybiškai naujas subjektinių pareigų turinys pateikti 80 411,38 Eur vertės materialųjį darbo rezultatą vs sumokėti 80 411,38 Eur didesnę kainą) pakito tuo momentu, kai šalys sulygo dėl naujų darbų, o ne tuomet, kai susitarime formaliai atspindėjo šį praeities įvykį. Priešingas aiškinimas, t. y. kad kaina buvo pakeista rašytiniu susitarimu, kuris neturi atgalinio veikimo galios, reikštų, kad darbų kiekio padidėjimas buvo prisiimtas rangovo rizika. Apeliantės vertinimu, sutikdama atlikti papildomus darbus ir už juos gauti papildomą atlygį, ieškovė prisiėmė proporcingai didesnę sutartinę atsakomybę.
23. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai išnagrinėjo ir netesybų dydžio individualizavimo klausimą. Apsiribojo tik ieškovės procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose išdėstytos versijos aptarimu, nepateikdamas net glaustų atsakovės pozicijos ir ją patvirtinančių įrodymų atmetimo motyvų. Atsakovė pateikė didelį kiekį faktinių duomenų, be to, posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus, kad sutarties įvykdymo termino praleidimas, sukėlė atsakovei reikšmingos žalos ir nepateisinamų sunkumų, pakenkė dalykinei reputacijai. Taigi, kritiškai vertintinas sprendimo deklaratyvus sakinys, kad atsakovės atstovės patvirtino, jog jokių realių nuostolių dėl vėluojamų atlikti darbų atsakovė nepatyrė. Apeliantė pažymi, jog viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengimas buvo ne tik privačiu atsakovės komercinės-ūkinės veiklos reikalu, bet ir viešuoju interesu. Net 2–2,5 mėn. atsakovė visiškai negalėjo eksploatuoti ginčo objektų, kadangi net nebuvo pastatyta ir prie elektros tinklo pajungta inžinerinė įranga. Po 2019 m. lapkričio mėnesio problemos su tam tikrų stotelių paleidimu išliko. Per Sutarties pažeidimo laikotarpį, trukusį nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., atsakovė surašė ieškovei net 15 trūkumų aktų. Atsakovė negali pritarti teismo motyvui, kad darbai, dėl kurių atsakovė nustatė trūkumus, buvo susiję su neva antraeiliais saugaus naudojimosi užtikrinimo bei informavimo apie stotelių buvimo vietą aspektais. Iš pirmo žvilgsnio nesvarbaus vertikaliojo kelių ženklo neįrengimas sudarė terpę piktnaudžiauti vairuotojams. Atsakovės nuomone, rangovas, nagrinėjamoje byloje prašydamas mažinti netesybų dydį, neįrodė būtino požymio, kad ginčijamos 40 931,64 Eur netesybos yra akivaizdžiai (labai aiškiai) per didelės. Faktiniai bylos duomenys suponuoja Sprendimo argumentams kardinaliai priešingą išvadą – įskaitytos netesybos yra proporcingomis ieškovės sutartinės prievolės pažeidimo esmei, pobūdžiui, sukeltiems padariniams. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
24. Apeliantės vertinimu, dokumentų, patvirtinančių išlaidas už advokato teisines paslaugas, ieškovė nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neturėjo būti nagrinėjamas.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmame sutarties vykdymo etape (projektavime) žodinių derybų būdu šalys susitarė dėl atsisakomų ir papildomų darbų pobūdžio bei apimties. Pilonų (automobilių įkrovimo vietas žyminčių reklaminių stendų su apšvietimu) įrengimo stotelėse atsakovė atsisakė vėliau, kai ieškovė jau buvo faktiškai atlikusi kai kuriuos parengiamuosius darbus ir patyrusi išlaidų medžiagoms ir darbams. Dėl šių išlaidų kompensavimo šalys galutinai susitarė tik sudarius 2020-06-02 Susitarimą. Taip pat ir dėl papildomų darbų – visų tokių darbų būtinybė, apimtys ir kiekiai dar nebuvo paaiškėję projektavimo stadijoje. Papildomų darbų kainos ir atlikimo terminų šalys nebuvo suderinę nei žodžiu, nei raštu. Todėl apeliantė neteisingai skunde teigia, kad pirminis šalių susitarimas, įtvirtintas sutartyje, kitais požiūriais išliko nepakitęs, kad pasikeitė tik darbų kaina. Susitarimu darbų kaina buvo ne šiaip sau padidinta, o dėl papildomų darbų atlikimo, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti, taip pat dėl dalies darbų atsisakymo. Pasinaudodama stipresne savo padėtimi, atsakovė privertė ieškovę pasirašyti tokio turinio susitarimą, ir, kaip matyti iš vėlesnės įvykio eigos, iškart po to pareikalavo delspinigių, apskaičiuotų nuo susitarimu pakeistos kainos. Akivaizdu, kad buvo ženkliai pakeista darbų apimtis, įtraukiant papildomus darbus. Skaičiuojant netesybas už darbų vėlavimą, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Sutartyje numatyta kaina, nes visi darbai buvo atsakovo priimti gerokai iki Susitarimo, o tuo metu galiojo tik Sutartis ir joje nurodyti darbų kiekiai bei kainos. Be to, nesant jokių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo terminų, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė iš viso vėlavo atlikti šiuos darbus.
27. Teismas pagrįstai ir tinkamai konstatavo, kad šioje byloje egzistuoja abu LR CK 6.258 str. 3 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai. Atsakovė skunde bando tai paneigti, iš esmės remdamasi savo teiktais į bylą paaiškinimais, samprotavimais. Tačiau jokių konkrečių įrodymų apie patirtus dėl darbų vėlavimo nuostolius nepateikė. Ieškovė pažymi, jog pateikiamas pavyzdys ir nuotrauka su stovinčiu neekologišku automobiliu neįrodo, kad toje stotelėje buvo neįrengtas reikiamas ženklas (nuotraukoje nesimato įkrovimo stotelės bendro vaizdo iš toliau). Bet kuriuo atveju šis vienas pavyzdys neįrodo ir nepaneigia išvados, kad nuo 2019 m. spalio – lapkričio mėnesių vartotojai galėjo naudotis įkrovimo infrastruktūra, įrengta pagal Sutartį. Atsakovės apeliaicinio skundo argumentai nėra įrodymas apie patirtus realius nuostolius ar realią reputacinę žalą. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad netesybos, atsižvelgiant į pažeidimo podūdį, vertintinos kaip labai didelės, todėl yra mažintinos.
Motyvuojamoji dalis
28. Ieškovė taip pat nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus dėl to, jog ieškovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra iš viso atmestinas, nes prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įskaitymo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atsakovės priskaičiuotų delspinigių dydžio pagrįstumo ir jų mažinimo.
31. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo sudaryta rangos sutartimi Nr. EV-2019-59 ieškovė UAB „Sautrana“ įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis bei priemonėmis atlikti visus darbus, reikalingus pilnai įgyvendinti 59 elektromobilių įkrovimo stotelių ir pilonų įrengimą, o atsakovė UAB „Ignitis“ įsipareigojo kokybiškai, tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi šalys sulygo dėl galutinio darbų atlikimo termino – 2019 m. rugpjūčio 30 d. bei galutinės darbų kainos - 304 260 Eur (+ PVM) arba 368 154,60 Eur su PVM. Šalys susitarė darbus išskaidyti į tris paketus, jų kainų ir atlikimo terminų: I paketas (25 stotelės) - iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., 137 420 Eur be PVM; II paketas (16 stotelių) - iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 77 150,00 Eur be PVM; III paketas (18stotelių) - iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 89 690 Eur be PVM. Nustatyta, kad I paketas buvo priimtas 2020 m. balandžio 29 d., II paketas - 2020 m. balandžio 8 d., III paketas - 2020 m. balandžio 29 d. Šalys 2020 m. birželio 2 d., pasirašė Susitarimą dėl 2019 m. sausio 16 d. Rangos sutarties Nr. EV-2019-59 pakeitimo, susitarė pakeisti Rangos sutarties 3.1. punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: „3.1. Sutarties kaina už tinkamai ir laiku atliktus darbus yra: I paketas – 133 120 Eur be PVM; II paketas – 78 890 Eur be PVM; III paketas - 158 725,69 Eur be PVM; bendra kaina - 370 715,69 Eur be PVM, PVM – 77,850,29 Eur, Sutarties kaina – 448 565,98 Eur su PVM. Susitarimo priede Nr. 4 šalys nurodė, jog rangovui sumokėta – 303 039,66 Eur (su PVM), liko sumokėti – 145 526,32 Eur (su PVM). Ieškovė 2020 m. birželio 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija SAU Nr. 001820 apmokėti likusią atliktų darbų kainos dalį - 145 526,32 Eur. 2020 m. birželio 12 d. raštu dėl delspinigių apmokėjimo atsakovė pareikalavo iš ieškovės sumokėti 40 931,64 Eur dydžio delspinigius už pavėluotą sulygtų darbų atlikimą, delspinigius paskaičiavo atskirai kiekvienam iš trijų paketų už 182,5 dienų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. susitarimu nustatytos (padidintos) sutarties kainos. 2020 m. birželio 23 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog negavusi 40 931,64 Eur delspinigių apmokėjimo, atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija SAU Nr. 001820 pervedė ieškovei joje numatytos sumokėti sumos ir delspinigių skirtumą – 104 594,68 Eur (145 526,32 – 40 931,64 = 104 594,68). Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė įskaitymą pripažinti dalyje negaliojančiu ir priteisti jai atlygį už atliktus darbus, nurodydama, kad nesumokėta 40 9631,64 Eur dalis būtų sumažinta 6 670 Eur suma, t.y. delspinigių dydis, kurį ieškovė pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Konstatavo, kad atsakovė įgijo teisę į sutartinių netesybų atlyginimą už laikotarpį iki visiško darbų atlikimo (iki darbų pridavimo 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. atitinkamai pagal paketus), tačiau nuo Rangos sutartimi, o ne ją pakeičiančiu susitarimu, sulygtos padidintos kainos už kiekvieną paketą. Teismo vertinimu, kadangi šalių sutartyje sutarties kaina įvardijama su PVM, delspinigiai skaičiuotini nuo sumos su PVM. Nustatęs teisinius pagrindus sutartinių netesybų mažinimui, teismas skaičiavo jas nuo paskutinės stadijos – priėmimo perdavimo akto kainos pagal kiekvieną paketą. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl pripažino jo dalį negaliojančiu nepagrįstai priskaičiuotų netesybų dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 8 proc. procesinės palūkanos ieškovei gali būti priteisiamos tik nuo nepagrįstai nesumokėtos sumos, tačiau nepriteistinos nuo sumažintų delspinigių sumos.
33. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
34. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, paneigdamas šalių teisę susitarti dėl netesybų, nepagrįstai sprendė, jog jos šiuo atveju skaičiuotinos nuo pradinės, o ne 2020 m. birželio 2 d. Susitarimu padidintos sutarties kainos, taip pat nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja pagrindai netesybų mažinimui bei nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
35. Ieškovė apeliaciniu skundo prašo sprendimą pakeisti dalyje kurioje atmestas ieškinys ir jį tenkinti pilna apimtimi. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, jog 2019 m. spalio 15 d. dienai buvo įrengtos ir jau veikė 50 stotelių iš numatytų 59, todėl netesybos po šios datos neskaičiuotinos, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad dalies stotelių ieškovė negalėjo priduoti ne dėl savo kaltės, nukrypdamas nuo teismų praktikos delspinigius skaičiavo su PVM, nepagrįstai netesybas paskaičiavo nuo sutartyje numatytos tam tikros projekto stadijos.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų susijusių sutarties kaina, nuo kurios skaičiuotinos netesybos
36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sumos, nuo kurios skaičiuotini delspinigiai, t.y. nuo pradine sutartimi nustatytos ar 2020 m. birželio 2 d. susitarimu dėl 2019 m. sausio 16 d. Rangos sutarties pakeitimo padidintos sutarties kainos.
37. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinės sutarties kainos, teigia, jog dėl tam tikrų darbų atsisakymo (pilonų įrengimo) bei dėl naujų, sutartimi nesulygtų, darbų atlikimo šalys žodžiu susitarė sutarties vykdymo procese, todėl laikytina, kad rangovo ir užsakovo prievolės (kokybiškai naujas subjektinių pareigų turinys pateikti 80 411,38 Eur vertės materialųjį darbo rezultatą vs sumokėti 80 411,38 Eur didesnę kainą) pakito tuo momentu, kai šalys sulygo dėl naujų darbų, o ne tuomet, kai susitarime formaliai atspindėjo šį praeities įvykį. Apeliantė pažymi, jog šalys nesitarė ir nustatyta tvarka nepatvirtino sprendimo, kuriuo inter alia papildomiems darbams galiotų išlyga dėl netesybų.
38. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, t.y. pradinės sutarties, 2020 m. birželio 2 d. susitarimo turinį, šalių susirašinėjimą ir derybas iki susitarimo pasirašymo, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo padidintos sutarties kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju analizuojant sutarties šalių valią, pakankamai svarbi aplinkybė, jog prieš sudarant susitarimą ieškovė derybų metu informavo atsakovę, jog į susitarimo turinį nori įtraukti sąlygą numatančią, jog „siekiant išvengti nesutarimų ir skirtingo traktavimo, šalys aiškiai susitaria, kad šis susitarimas neturės įtakos galimų netesybų (delspinigių ar kt.) skaičiavimui pagal sutartį, t.y. delspinigiai gali būti skaičiuojami nuo pradinėje sutartyje nurodytos kainos, o ne nuo šiame susitarime nurodytos pakeistos kainos“. Pažymėtina ir tai, kad šalių susitarimas yra 2020 m. birželio 2 d. datos, o 2020 m. birželio 3 d. rašte ieškovė informuoja atsakovę, jog delspinigių skaičiavimas nuo papildomų darbų kainos, kurie į sutarties kainą nebuvo įtraukti ir dėl kurių susitariama tik dabar, visiškai nepagrįstas. Dar 2020 m. birželio 10 d. laiške nesutikdama su ieškovės siūloma į susitarimą įtraukti sąlyga, ieškovė informuoja, jog „atsakymas į Jūsų 2020-06-03 pranešimą Nr. 66 „Dėl darbų pagal Rangos sutartį Nr. EV - 2019-59“ šiuo metu yra rengiamas, tame pačiame atsakyme pateiksime ir savo argumentus dėl sutarties kainos, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai. Siekdami elgtis sąžiningai ir teisėtai pakartotinai pateikiame susitarimo projektą pasirašymui, siekdami suderinti faktinę sutarties kainą, kuri Jūsų pačių jau yra nurodyta Rašte“. O 2020 m. birželio 12 d. atsakyme atsakovė paaiškindama, jog delspinigius skaičiuos nuo padidintos sutarties kainos, jau remiasi 2020 m. birželio 2 d. Susitarimo turiniu. Taigi, pasirašant 2020 m. birželio 2 d. susitarimą tarp šalių buvo akivaizdus ginčas dėl to, nuo kurios sumos bus skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, jog pagal atsakovės apeliaciniame skunde plačiai aptariamas sutarčių aiškinimo taisykles, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog priešingai nei bando įteigti apeliantė, pasirašant 2020 m. birželio 2 d. susitarimą tarp šalių nebuvo suderintos valios delspinigius skaičiuoti nuo padidėjusios kainos.
40. Pažymėtina, jog nors apeliantė ir pagrįstai teigia, kad papildomi darbai buvo atliekami žodinio susitarimo pagrindu, pagal aplinkybes sutarties vykdymo eigoje ir tik vėliau jie įforminti 2020 m. birželio 2 d. susitarimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog juos atliekant nei vienai iš šalių nebuvo aiškus nei šių papildomų darbų kiekis, nei jų atlikimo terminai, nei įkainiai. Dėl papildomų darbų kainos susitarta tik po darbų priėmimo minėtu susitarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šį klausimą svarbu ne tik formaliai vertinti 2020 m. birželio 2 d. susitarimo turinį, bet ir atsižvelgti į kokios aplinkybės lėmė pasirašymą. 2020 m. birželio 2 d. susitarime įvardijama, jog jis sudaromas atsižvelgiant į darbų atlikimo metu susiklosčiusias aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto ir Rangovo 2020 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 60. Minėtame rašte ieškovė detaliai aptaria aplinkybes lėmusias ženklų kainų išaugimą. Pažymėtina, jog iš esmės visos minėtame rašte nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsirado papildomų darbų ir išlaidų medžiagoms, buvo susijusios su atitinkamų institucijų nesutikimu įrengti stoteles pirminėse numatytose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė formaliai ir nepasinaudojo sutartyje įtvirtinta galimybe pratęsti sutarties įvykdymo terminus ir taip savo rizika prisiėmė jų praleidimo pasekmes, tačiau sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo, jos apimties, susiklosčiusią situaciją svarbu įvertinti ir protingumo bei sąžiningumo rėmuose. Natūralu, kad esant poreikiui pakeisti stotelių vietas, tai užėmė papildomo laiko, todėl taikyti sutartinę atsakomybę ir skaičiuoti delspinigius už papildomus darbus, kuriuos abi šalys pripažino būtinais sutarčiai tinkamai įvykdyti ir kurie atsirado dėl aplinkybių, kurias abi šalys laikė negalimomis numatyti iš anksto, neatitiktų netesybų tikslo ir paskirties.
41. Atkreiptinas dėmesys, jog netesybos, kaip vienos iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo. Taigi, 2020 m. birželio 2 d. susitarime nustatytos sutarties kainos taikymas skaičiuojant delspinigius už darbus, kurie faktiškai atlikti ir priimti dar iki jo pasirašymo laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu nurodytų netesybų tikslų ir paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju, šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis, laikytinas netesybų skaičiavimas nuo pradinės sutarties kainos.
Dėl ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentų, susijusių su netesybų mažinimu
42. Ieškovės įsitikinimu, teismas pagrįstai laikė, jog egzistuoja pagrindai netesybų mažinimui, tačiau nepagrįstai netesybas paskaičiavo ne nuo neįvykdytų darbų kainos, o nuo sutartyje numatytos projekto stadijos, t.y. tam tikro atsiskaitymo etapo kainos, kuri niekaip nėra susijusi su faktine neatliktų (pavėluotai atliktų) darbų verte, neatsižvelgė, jog kiekviena sutartyje numatyta elektromobilių įkrovimo stotelė yra atskiras savarankiškai funkcionuojantis objektas. Ignoravo ieškovės argumentus ir įrodymus, jog 2019 m. spalio 15 d. dienai buvo įrengtos ir jau veikė 50 stotelių iš numatytų 59, o dėl 12 įkrovimo stotelių, kurių pridavimo ilgesnį terminą lėmė ne nuo ieškovės priklausančios priežastys. Tokios aplinkybės, apeliantės vertinimu, sudaro pagrindą ne tik mažinti netesybų dydį, bet ir nuo 2019 m. spalio 16 d. iš viso neskaičiuoti netesybų.
43. Atsakovė nesutikimą su teismo nustatytu netesybų dydžiu iš esmės grindė tuo, kad teismas mažindamas netesybų dydį nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nepagrįstai ignoravo faktus ir atsižvelgė tik į ieškovės deklaratyvius pasvarstymus, kad darbų trūkumai buvo mažareikšmiai bei nesukėlė atsakovui juntamų nepatogumų. Atsakovės vertinimu, teismo nustatyta 20 156,75 Eur netesybų suma yra simbolinė, nekompensuojanti atsakovės patirtų praradimų ir iškreipianti sutarties šalių, kurios abi yra verslininkai, teisių ir pareigų pusiausvyrą.
44. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
45. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertintina pagal konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
46. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas nuo 2019 m. spalio 16 d. iš viso neskaičiuoti netesybų. Taip pat nepagrįsti, ir neatitinkantys šalių sudarytos sutarties nuostatų ir neturintys įtakos netesybų skaičiavimui ieškovės samprotavimai apie tai, kad kiekviena sutartyje numatyta elektromobilių įkrovimo stotelė yra atskiras savarankiškai funkcionuojantis objektas. Pažymėtina, jog Rangos sutarties 7.2. p. šalys susitarė, jog rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus sutartyje (įskaitant jos priedus) nurodytus darbus per nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, turi sumokėti užsakovui 0,05 procentus dydžio delspinigius nuo sutarties kainos, bet visais atvejais ne mažiau kaip 145 Eur už kiekvieną pradelstą dieną; ši taisyklė taikoma ir tada, kai vėlavimo priežastis yra trūkumų, nustatytų jau atliktuose darbuose, taisymas. Šalys taip pat susitarė, jog darbai bus priimami ir už juos atsiskaitoma ne atskirai už kiekvieną stotelę, o tam tikrais etapais (paketais). Taigi, laikytina, jog kiekvienas iš sutartyje numatytų paketų, laikytinas nedalomu sandoriu, o jo tikslas yra pasiekiamas ieškovei atlikus visus darbus pagal sutartį, šiuo atveju sutarties 7.2 p. formuluotė patvirtina, jog netesybų taikymas buvo nukreiptas ne į tarpinio, o galutinio rezultato pasiekimą.
48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės įvardijamą datą 2019 m. spalio 16 d., nors vienas iš etapų buvo įgyvendintas perdavus atsakovei tinkamai pagal sutarties techninę užduotį išpildytus darbus. Priešingai, pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog kiekviename iš trijų paketų buvo bent po kelias stoteles, kurių įrengimas vėlavo. Pažymėtina, jog ieškovės sutartimi prisiimtus darbus apėmė įsipareigojimas pastatyti įkrovimo stotelę, įrengti elektros energijos apskaitą, grindinyje įtvirtinti apsauginius stulpelius, ratų atmušėjus, laikantis normatyvinių reikalavimų pažymėti horizontaliąsias linijas, įrengti ir į reglamentuotą aukštį iškelti kelio ženklus, rangos darbų zoną atstatyti į pradinę būklę. Byloje pateikti atsakovės įrodymai patvirtina, jog daugeliui stotelių nuo pirminio jų pridavimo momento, atsakovė po kelis kartus atlikdavo jų apžiūras, nustatydama trūkumus ir surašydama eilę trūkumų aktų, su kuriais ieškovė sutiko ir kurie buvo taisomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė ir neturėjo pastabų elektrotechninei projekto daliai ir atsakovė dalį stotelių galėjo naudoti/ar naudojo pagal paskirtį, tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus (techninę užduotį) minėtoje dalyje ir visiškai atleisti ją nuo sutartinės atsakomybės ir netesybų mokėjimo ir jų neskaičiuoti nuo 2019 m. spalio 16 d. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog ginčo sutarties 7.2 p. be kita ko numato, kad netesybos skaičiuojamos ir tais atvejais, kai vėlavimo priežastis yra trūkumų, nustatytų jau atliktuose darbuose, taisymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino tik kaip pagrindą mažinti sutartinių netesybų dydį.
49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės sutartinė atsakomybė ir pareiga mokėti netesybas, šiuo atveju negali būti paneigta, remiantis jos įvardijamomis aplinkybėmis, kad sutartimi nustatyti darbai nebuvo atlikti laiku, ne dėl ieškovės kaltės, o dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiomis priežastimis ieškovė įvardijo užsakovo (atsakovės) atsakingų darbuotojų ir jų reikalavimų darbams keitimąsi, techninėje dokumentacijoje nenumatytų reikalavimų atsiradimą, atitinkamų institucijų nepritarimą dėl pradinių stotelių įrengimo vietų ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo sutarties 2.2 p. numato, jog darbų užbaigimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Sutarties 4.4 p. numatė galimybę pratęsti sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą raštišku šalių susitarimu. Apie bet kokią ne nuo rangovo priklausančią aplinkybę, kuri rangovo nuomone, sudaro pagrindą pratęsti sutarties įvykdymo terminą, ieškovė įsipareigojo atsakovei pranešti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu, priešingu atveju, rangovė netenka teisės prašyti pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę ir derybų būdu siekė pasinaudoti sutarties įvykdymo termino pratęsimo galimybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė būdama verslininkė, kuriai keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai, žinodama, kad sutarties įvykdymo terminas yra esminė sąlyga, bei manydama, jog projekto įgyvendinimas vilkinasi dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nesinaudodama galimybe tartis su atsakove dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, prisėmė riziką dėl šio termino praleidimo ir sutartyje numatytų jos tinkamo neįvykdymo pasekmių taikymo.
50. Priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, koks netesybų dydis pripažintinas pagrįstu ir atitinkančiu šalių interesų pusiausvyrą, konkrečios, tarp šalių susiklosčiusios situacijos atveju, visapusiškai įvertino šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situacija ir visas reikšmingas aplinkybes protingam netesybų dydžiui nustatyti. Įvertino ieškovės akcentuojamą aplinkybę, jog laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos netesybos, dalis sutartyje numatytų darbų buvo įvykdyta, atsižvelgė į sutarties kainos į atsakovės paskaičiuotų netesybų santykį. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentų dalis, kurioje ji aptarinėja nustatytų darbų trūkumų mąstą, jų reikšmę, padarinius, iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja savarankiškas netesybų mažinimo pagrindas, t.y. prievolės dalinis įvykdymas.
51. Pažymėtina, jog Rangos sutarties priede Nr. 2 Projekto darbų atlikimo terminai ir mokėjimai, šalys darbus suskirstė etapais į stadijas, t.y. projektavimas su suderinimais; leidimas statybai/rašytinis pritarimas; rangos darbai; PPA pasirašymas. Kaip nurodė pati atsakovė, dėl elektrotechninės dalies jokių pretenzijų rangovui neturėjo. Esminės problemos kilo, atsakovei paprašius mažosios architektūros sprendinių deramo bei visiško išpildymo (stulpelių, ratų atmušėjų įrengimo bei kt. darbai buvo konkrečiai numatyti sutartyje ir jų kaina įtraukta į mokėtiną atlygį). Byloje esančių įrodymų visuma, atsakovės pateikti darbų trūkumų nustatymo aktai patvirtina, jog iš esmės sutarties įvykdymas sustojo priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo stadijoje ir užtruko dėl atsakovės nustatytų, kaip juos įvardijo pirmosios instancijos teismas prieigų trūkumų, tokių kaip stotelių neužsandarintas stotelės pamatas, neįtvirtinti arba neįrengti apsauginiai kuoliukai, neišlaikytas vertikalių ženklų aukštis, neįrengti netinkamai įrengti vertikalūs ženklai, nestabilūs/judantys ratų atmušėjai. Šiuos trūkumus pripažindama ieškovė taisė iki pat priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo: I paketas buvo priimtas 2020 m. balandžio 29 d., II paketas - 2020 m. balandžio 8 d., III paketas - 2020 m. balandžio 29 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo parinktas netesybų sumažinimo būdas, skaičiuojant nuo Rangos sutarties priedo Nr. 2 Projekto darbų atlikimo terminai ir mokėjimai PPA stadijų kainos, laikytinas pagrįstu, atitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą ir individualios bylos aplinkybes. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė kvestionuodama tokį netesybų skaičiavimą, pati sau prieštarauja viena vertus teigdama, kad netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo neįvykdytų darbų kainos, kita vertus pripažindama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti laiku neatliktų darbų vertę, kadangi šalys nedetalizavo kiekvienos stotelės įrengimo kainos.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, jog teismo priteista netesybų suma yra simbolinė, nekompensuojanti atsakovės patirtų praradimų ir iškreipianti sutarties šalių, kurios abi yra verslininkai, teisių ir pareigų pusiausvyrą. Nors apeliantė įrodinėja, kad dėl ieškovės vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus patyrė atitinkamo pobūdžio nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir kt., tačiau konkrečių įrodymų pagrindžiančių apčiuopiamą nuostolių dydį neteikė, todėl spręstina, jog duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog atsakovės realiai patirti nuostoliai yra didesni nei nustatytas netesybų dydis, byloje nėra. Pažymėtina, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuota netesybų suma laikytina protinga nagrinėjamos bylos kontekste. Tiek ieškovės įvardijama netesybų suma, kurią ji nurodo pripažįstanti (6670 Eur), tiek atsakovės priskaičiuota 40 931,64 Eur suma, nelaikytinos atitikančiomis netesybų instituto paskirtį bei neužtikrinančios kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą bei ieškovės sutarties pažeidimo mąstą.
Dėl ieškovės argumentų susijusių su delspinigių skaičiavimu nuo sutarties kainos su PVM
53. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo sutartinės kainos su PVM, prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovės argumentais.
54. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Taigi teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).
55. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, kuris inter alia pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.). Sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str. 1 d.). Kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, tai šalių teisė nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu (CK 6.156 str. 4 d.).
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šios civilinės bylos aplinkybės skiriasi nuo cituotos praktikos, t.y. kad nagrinėjamoje byloje šalys sutartimi susitarė, kad netesybos bus skaičiuojamos nuo sutarties kainos, o sutarties kaina joje įvardyta su PVM, bei tai, kad nagrinėjamos bylos atveju sutartis nebuvo nutraukta, o cituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, kai šalių sutartyje nebuvo sutartas PVM priskaičiavimo netesyboms klausimas. Tačiau įstatyme įtvirtintas PVM apmokestinimo objektas išlieka tas pats, t.y. prekių ir paslaugų teikimas už atlygį. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas netesybas nuo sutarties kainos su PVM suabsoliutino sutarties laisvės principą ir neįvertino, kad sutarties laisvės principas negali pakeisti imperatyvių teisės normų reguliavimo. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ir susiklosčiusi situacija, kai pagal imperatyvų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo teisinį reguliavimą (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), netesybos negali būti pridėtinės vertės mokesčio objektas, todėl teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) įvertinti, kad šalių susitarimas, prieštaraujantis imperatyvioms viešosios teisės normoms negali būti taikomas.
57. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, netesybas perskaičiuojant remiantis Rangos sutarties priedo Nr. 2 Projekto darbų atlikimo terminai ir mokėjimai PPA stadijų kainomis be PVM mokesčio, t.y. delspinigiai už I paketą – 7531,96 Eur (82542 Eur * 0,05 % * 182,5), pagal II paketą – 4223,96 Eur (46290 * 0,05 % * 182,5), už III paketą – 4910,53 Eur (53814 * 0,05 % * 182,5), t.y. iš viso atsakovei priklauso 16 666,45 Eur teismo sumažintų netesybų. Atsižvelgiant į tai, tikslintina ir sprendimo dalis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu 24 265,19 Eur sumoje (40 931,64 – 16 666,45).
58. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 8 proc. dydžio metines palūkanas priteisė tik nuo tos sumos, kurią pripažino nepagrįstai nesumokėta atsakovės ir nepriteisė nuo sumažintų delspinigių sumos.
59. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kai netesybos mažinamos dėl to, kad jos teismo pripažįstamos nepagrįstai didelėmis ir būtent dėl šios priežasties įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už atliktus darbus ir dėl sumažintos netesybų dalies priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-516/2018).
60. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netesybas skaičiavo remdamasis sutarties kaina su PVM, atitinkamai perskaičiuotina suma, kurią teismas pripažino nepagrįstai atsakovės nesumokėta atliekant įskaitymą. Už I paketą – 12 539,57 Eur (137 420 * 0,05 % * 182,5), pagal II paketą– 7039,94 Eur (77 150 * 0,05 % * 182,5), už III paketą – 8184,21 Eur (89 690 * 0,05 % * 182,5), iš viso ieškovė turėjo teisę į 27 763,72 Eur netesybas, t. y. 13 715,42 Eur dalyje atsakovės reikalavimas dėl sutartinių netesybų mokėjimo įskaitymo atlikimo metu buvo neteisėtas ir nepagrįstas (40 931,64 – 27 763,72 = 13 167,92). Atitinkamai pirmosios instancijos teismo priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo 13 167,92 Eur sumos.
Dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo
61. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo teismui pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
62. CPK 251 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą numato, jog ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia byloje yra. Pagal CPK 253 str., išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.
63. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų prijungimo prie bylos, ieškovės atstovo parengtas ir elektroniniu parašu pasirašytas 2021 m. sausio 18 d. 17.07 val., o užregistruotas į bylą 2021 m. sausio 19 d. 8.15 val. Teismo posėdyje, kuris vyko 2021 m. sausio 19 d. 8.30 val. buvo aptartas šių įrodymų prijungimo klausimas, teismas išklausęs šalių nuomonę, protokoline nutartimi prijungė ieškovės išlaidas pagrindžiančius dokumentus prie bylos, o tuomet ėmėsi klausyti šalių baigiamųjų kalbų. Taigi, konstatuotina, jog ieškovė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus teismui pateikė iki baigiamųjų kalbų pradžios, t.y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti šių išlaidų atlyginimo pagrįstumą.
64. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui arba nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadų, todėl dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
66. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 387,15 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 648,15 Eur advokato pagalbos išlaidų, surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu bei 739 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisimo neprašė. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkintų ieškovės reikalavimų procentinė išraiška 70,82 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3106,98 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
67. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2240,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (1210 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 726 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, 304,28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą). Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama sudarė 13486,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteistina suma padidėjo 3520,30 Eur. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 26 proc. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 314,6 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 79,11 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1119,71 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 2020 m. birželio 23 d. atliktą vienašalį delspinigių pagal Rangos Sutartį Nr. EV-2019-59 įskaitymą į ieškovei UAB „Sautrana“, juridinio asmens kodas 181535766, mokėtinas sumas dalyje, kuria įskaityta 24 265,19 Eur suma.
Priteisti ieškovei UAB „Sautrana“, juridinio asmens kodas 181535766, iš atsakovės UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 24 265,19 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 19 euro centų) skolos, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 13 167,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 106,98 Eur (tris tūkstančius šimtą šešis eurus ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.
Priteisti ieškovei UAB „Sautrana“, juridinio asmens kodas 181535766, iš atsakovės UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 1 119,71 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.