- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2-5694-887/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01731-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- I. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokatei L. J., atsakovei I. K., jos atstovei advokatei R. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
- pakeisti sutarties 1.3.1. - 1.3.5. punktus nustatant: šalys susitaria, kad M. K. po santuokos nutraukimo bendrauja su nepilnamečiu vaiku vadovaujantis „50:50 procentų laiko” modeliu, t. y. M. K. ir I. K. su nepilnamečiu vaiku bendrauja po dvi savaites paeiliui nuo pirmosios savaitės pirmadienio iki trečiosios savaitės pirmadienio (dvi savaites su nepilnamečiu vaiku praleidžia M. K., dvi savaites su nepilnamečiu vaiku praleidžia I. K.). Savaitės, nuo kurios dvi savaites bendrauti su nepilnamečiu vaiku teisę turi M. K., pirmadienį M. K. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko pamokų ar popamokinių užsiėmimų ir pirmadienį, kurį baigiasi M. K. bendravimo su vaiku laikas, M. K. pristato vaiką į mokyklą likus mažiausiai penkiolikai minučių iki pamokų pradžios. Tuo atveju, jeigu dieną, kurią M. K. turi pasiimti vaiką nevyksta vaiko ugdymo veikla ir/ar kiti užsiėmimai (pavyzdžiui, vasaros atostogų metu), M. K. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmadienį prieš I. K. darbo pradžią. Tuo atveju, jeigu dieną, kurią M. K. turi grąžinti vaiką I. K. nevyksta vaiko ugdymo veikla o ir/ar kiti užsiėmimai (pavyzdžiui, vasaros atostogų metu), M. K. vaiką į jo gyvenamąją vietą pas I. K. grąžina dieną anksčiau, t. y. sekmadienį 20.00 val.;
Žemesnės instancijos teismas
- pakeisti sutarties 1.3.7. punktą nustatant: Vaiko vasaros atostogų, patvirtintų vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje, metu M. K. su nepilnamečiu vaiku bendrauja tokia pačia tvarka, kaip ir likusius kalendorinius metus, t. y. taikant „50:50 procentų laiko” modelį, aptartą šioje sutartyje. Šalys su nepilnamečiu vaiku jo atostogų metu bendrauja: - Poriniais metais vaikas su M. K. praleidžia rudens ir žiemos atostogas, su I. K. - šv. Kalėdų ir pavasario atostogas; - Neporiniais metais vaikas su M. K. praleidžia šv. Kalėdų ir pavasario atostogas, su I. K. - rudens ir žiemos atostogas. Ši nuostata turi pirmenybę prieš sutarties punktą, numatantį šalių bendravimo su vaiku tvarką įprastu laiku. Tai yra, jeigu šio punkto pagrindu su vaiku teisę bendrauti turi vienas iš tėvų ir tuo pačiu laikotarpiu teisę su vaiku bendrauti turėtų ir kitas tėvas (atsižvelgiant į tai, kad tuo metu kitam tėvui priklauso dviejų savaičių trukmės terminas, kurį šis tėvas turi teisę bendrauti su vaiku), su vaiku bendrauti teisę turi tas iš tėvų, kuriam šio punkto pagrindu tenka teisė bendrauti su vaiku jo atostogų metu. Ši aplinkybė niekaip nesąlygoja kito tėvo teisių bendrauti su vaiku jam tenkančiu laikotarpiu, t. y. kitas tėvas, kuriam būtų priklausiusi teisė bendrauti su vaiku neįgyja papildomos teisės į papildomą atostogų trukmės termino pratęsimą bendrauti su vaiku pasibaigus atostogoms;
- pakeisti sutarties 1.3.6.5 punktą nustatant: Savo gimtadienio dieną vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais - savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio), kurios metu išpuola vaiko gimtadienis, vaikas praleidžia su M. K., neporiniais metais - su I. K.. Ši nuostata turi pirmenybę prieš sutarties punktą, numatantį šalių bendravimo su vaiku tvarką įprastu laiku. Tai yra, jeigu šio punkto pagrindu su vaiku teisę bendrauti turi vienas iš tėvų ir tuo pačiu laikotarpiu teisę su vaiku bendrauti turėtų ir kitas tėvas (atsižvelgiant į tai, kad tuo metu kitam tėvui priklauso dviejų savaičių trukmės terminas, kurį šis tėvas turi teisę bendrauti su vaiku), su vaiku bendrauti teisę turi tas iš tėvų, kuriam šio punkto pagrindu tenka teisė bendrauti su vaiku jo gimtadienio savaitę. Kitam tėvui jo buvimo su vaiku laikas yra kompensuojamas - jis įgyja teisę bendrauti su vaiku artimiausią savaitę, kuri pagal bendrą tvarką turėtų priklausyti kitam tėvui;
- pakeisti sutarties 13.8.2., 13.8.5., 13.8.8. punktus numatant: Bendru sutarimu šalys gali nukrypti nuo sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nuostatų. Jeigu M. K. negali bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (liga, artimo mirtis, komandiruotė ir pan.), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu I. K.. Jeigu M. K. negali bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl vaiko ligos ar kitų ypatingų, išimtinių objektyvių aplinkybių, I. K. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu M. K.. Aukščiau nurodytais atvejais laikas, kurį dėl objektyvių priežasčių M. K. negalėjo sutartyje numatyta tvarka praleisti su vaiku, pridedamas prie sekančio dviejų savaičių laikotarpio, kurį M. K. leis su nepilnamečiu vaiku sutartyje numatyta tvarka;
- papildyti sutarties 1.1. punktą numatant: Nepilnametis vaikas lieka gyventi su savo motina I. K.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal motinos gyvenamąją vietą Alytuje ar Alytaus rajone. Tuo atveju, jeigu motina I. K. nori keisti savo gyvenamąją vietą ir išvykti gyventi į kitą miestą ar rajoną Lietuvoje ar užsienio valstybėje, I. K. turi gauti M. K. rašytinį sutikimą dėl jos ir vaiko gyvenamosios vietos persikėlimo į kitą miestą nei Alytus ar kitą rajoną nei Alytaus rajonas. Tokio sutikimo negavus, tačiau vis vien norint perkelti savo gyvenamąją vietą į kitą miestą ar rajoną, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su M. K.;
- įtraukti į sutartį nuostatas: Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo dviejų savaičių laikotarpį vaikas negyvena, turi teisę bendrauti (susimatyti) su nepilnamečiu vaiku iki dviejų kartų per savaitę ne ilgesniems nei trijų valandų laikotarpiams. Tokiu atveju vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo laikotarpiu negyvena, pasiima nepilnametį vaiką iš jo to laikotarpio gyvenamosios vietos ar iš vaiko mokymo/popamokinės veiklos vietos iš anksto sutartu laiku ir grąžina vaiką į jo to laikotarpio gyvenamąją vietą ne vėliau kaip po trijų valandų, skaičiuojant nuo vaiko paėmimo laiko. Papildomai, vienas iš tėvų, pas kurį tą dviejų savaičių laikotarpį negyvena vaikas, turi teisę tiesiogiai bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus. Bendravimo forma ir susitikimų trukmė bei dažnumas su vaiku neribojami, tačiau bendrauti norintis vienas iš tėvų, su kuriuo tuo laikotarpiu vaikas negyvena, privalo iš anksto, likus ne mažiau kaip 1 parai laiko iki susitikimo, pranešti raštu (sms žinute, el. paštu ar kita el. ryšio priemone) iki numatyto susitikimo laiko tam tėvui, pas kurį vaikas tą laikotarpį gyvena, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokyklinio ugdymo įstaigoje ar užklasiniuose būreliuose bei poilsio režimą ir kitas aplinkybes. Vaiko ligos atveju vaiką slaugo tas tėvas, pas kurį gyvendamas vaikas susirgo, t. y. vaiko ligos atveju vaikas gyvena pas tą tėvą, pas kurį būdamas jis susirgo. Tuo atveju, jeigu vaiko būklė ligos metu leidžia vaiką saugiai transportuoti iš vieno tėvo gyvenamosios vietos į kito tėvo gyvenamąją vietą, vaikas tėvo, pas kurį susirgimo metu gyveno, transportuojamas pas tėvą, kuriam sutartyje numatyta tvarka priklauso bendrauti su vaiku. Jeigu vaiko būklė ligos metu neleidžia vaiko transportuoti pas kitą tėvą, kuriam sutartyje numatyta tvarka priklausytų bendrauti su vaiku, vaikas gyvena pas vieną iš tėvų, pas kurį susirgo, iki tol, kol pasveiksta ir/ar gali būti transportuojamas pas kitą iš tėvų. Vaiko mokymo-ugdymo įstaiga parenkama abiejų tėvų rašytiniu sutarimu. Nepilnamečio vaiko mokymo-ugdymo įstaiga gali būti keičiama taip pat tik rašytiniu abiejų tėvų rašytiniu sutarimu.
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. ieškinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6680-558/2021 2021-12-23 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė šalių santuoką bei patvirtino 2021-11-22 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalių dukros Liepos gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove bei bendravimo tvarka su ieškovu. Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ji greitai pasirodė esanti neefektyvi ir sunkiai įgyvendinama. Nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio ieškovas faktiškai su vaiku praleido daugiau laiko nei numatyta sutartyje bei daugiau nei su atsakove. Atsakovė piktnaudžiauja aplinkybe, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja ir pastoviai grasina, kad vaiką išsiveš gyventi į Druskininkus ar Vilnių, kas sukuria stiprų neužtikrintumą ir nesaugumo jausmą vaiko gyvenime. Vaiko geriausius interesus užtikrintų toks bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet vaikas su ieškovu ir atsakove gyventų po dvi savaites paeiliui (nuo pirmos savaitės pirmadienio iki trečios savaitės pirmadienio). Toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taip pat efektyviai užtikrintų ieškovo, kuris gyvena skyrium nuo vaiko, teisę lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko auklėjimo. Bei maksimaliai užtikrins vaiko interesus, o taip pat atitiks aiškiai išreikštą vaiko norą kuo daugiau laiko praleisti su ieškovu. Tarp ieškovo ir vaiko užsimezgęs itin stiprus emocinis ryšys, kuris vaikui, esant su ieškovu, leidžia jaustis itin saugiai ir komfortabiliai. Tuo tarpu net ir praleidžiant itin daug laiko su ieškovu, prieš vaiką parvežant į jo gyvenamąją vietą pas atsakovę, vaikas kartais labai aiškiai išreiškia norą praleisti su ieškovu dar daugiau laiko. Vaikas yra beveik septynerių metų amžiaus. Šiuo metu vis dar formuojasi vaiko asmenybė, pasaulėžiūra bei vertybės. Lygus buvimas su abejais tėvais neabejotinai papildys vaiko asmenybės formavimąsi bei darys jį įvairiapusiškesnį. Tai, atitinkamai, užtikrins vaiko poreikių visapusišką patenkinimą, kadangi nustačius prašomą bendravimo tvarką bus užtikrintas visokeriopas vaiko emocinis gerbūvis. Taip pat vaikui leidžiant vienodai laiko su abejais tėvais, jie turės galimybę fiziškai lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko ugdymo, t. y. ne tik materialiai, skyrium gyvenančiam ieškovui mokant kas mėnesinį vaikui skirtą išlaikymą, bet ir realiai daugiau laiko leidžiant su vaiku. Vaikui susirgus, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi galimybę bei geba visapusiškai rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Vaikui su tėvais bendraujant lygiomis dalimis su kiekvienu po dvi savaites paeiliui, nebus sukelta jokių nepatogumų nei dėl buvimo vietos, nei dėl patekimo į mokymo įstaigą - atstumas tiek nuo tėvų gyvenamųjų vietų tarp viena kitos, tiek nuo tėvų gyvenamųjų vietų iki planuojamos vaiko mokymo įstaigos yra nedidelis. Iš nurodyto matyti, kad ieškovas deda itin daug pastangų, kad būtų pilnaverte vaiko gyvenimo dalimi. Tokiu būdu ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaiku lygiomis dalimis kaip atsakovė, nors su vaiku ir negyvena. Prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas tik užtikrins ir įtvirtins ieškovo teisę bendrauti su vaiku lygiomis dalimis, kaip ir atsakovei bei apsaugos ieškovo teisę ir toliau būti svarbia vaiko gyvenimo dalimi prisidedant tiek prie jos emocinio ir moralinio augimo, tiek prie jos kasdienio gerbūvio. Vaikas per dviejų savaičių laikotarpį, kuomet gyvens su vienu iš tėvų, turės galimybę bendrauti, matytis su kitu iš tėvų. Tai užtikrins vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, bendravimo su tėvais tvarką maksimaliai suderinant su vaiko poreikiais bei paties vaiko pasirinkimais. Sutartyje nenumatyta bendravimo su vaiku tvarka kitų sezoninių - žiemos, pavasario, rudens atostogų metu. Kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsirado poreikis nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir šiais laikotarpiais. Sutarties sąlyga, jog I. K. turi gauti M. K. rašytinį sutikimą dėl jos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo į kitą miestą nei Alytus ar kitą rajoną nei Alytaus rajonas, neapsunkins atsakovės, kadangi ji neprivalės informuoti ir raštu suderinti su ieškovu kas kartą keičiant savo gyvenamąją vietą Alytuje. Tačiau tai bus itin reikšminga prevencinė priemonė, apsaugant ieškovo bei vaiko interesus, užkertant kelią atsakovei, be ieškovo ir vaiko sutikimo išgabenti vaiką į kitą Lietuvos miestą ar rajoną. Vaikas nuo gimimo gyvena Alytuje ir Alytaus rajone. Čia visi jos draugai, artimieji, giminaičiai, pažįstami. Vaikas būtent Alytuje planuoja savo artimą ateitį, kadangi turi siekį mokytis toje pačioje ugdymo įstaigoje, toje pačioje klasėje su tais pačiais klasiokais, kaip ir paruošiamojoje klasėje. Vaiką išvežus gyventi į kitą miestą ar rajoną, bus itin smarkiai apribota vaiko galimybė matytis su ieškovu. Gyvenamosios vietos perkėlimas į kitą miestą ar rajoną pažeis vaiko interesus. Vaikas nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą. Atsakovė nuolat grasina, kad vaiką išsiveš gyventi į kitą miestą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti aiškumą, išvengti nesąžiningo ir ieškovo bei vaiko interesus pažeidžiančio atsakovės elgesio, būtina į bendravimo tvarką įtraukti nuostatą, jog mokymo-ugdymo įstaiga gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų nepilnamečio vaiko tėvų rašytiniu sutarimu.
Ieškovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad esama bendravimo tvarka niekam netinka, yra niekinė bei dukra išreiškė norą su juo būti ilgiau. Esamos bendravimo tvarkos nesilaikė bendru su atsakove sutarimu pagal gyvenimo sąlygas. Kuomet dukra susirgo, prabuvo pas jį tris savaites, taip pat buvo ilgiau negu numatyta bendravimo tvarkoje, kuomet atsakovė susirgo Covid-19, važiavo į komandiruotę. Kadangi anksčiau neteko susidurti, pasirinko šabloninę bendravimo tvarką. Per dukros rudens atostogas atsakovė nesudarė galimybės bendrauti su dukra, nes išvažiavo. Vertina, kad atostogos turi būti lygiai padalintos, kad galėtų susiplanuoti išvykas. Bendraujant pagal jo prašomą pakeisti tvarką, jis galės lygiaverčiai dalyvauti dukros gyvenime. Kadangi jis yra įmonės vadovas, darbo grafikas lankstus, praktiškai viską gali daryti nuotoliu. Vertina, kad jo siūloma bendravimo tvarka yra aiški ir suprantama, pagal ją būtų įmanoma gyventi. Prašomais įtraukti papildomais bendravimo tvarkos punktais, visiškai neribojama atsakovės judėjimo teisė. Ji nuolat kvailina dukrą, kad išvyks kitur gyventi, kas vaikui sukelia netikrumą, negerą savijautą bei jo dalyvavimas vaiko auklėjime tik simbolinis. Dėl mokyklos pasirinkimo dukrai susitarė, susiderino, po to atsakovė grasina pakeisti mokyklą, kas vėlgi trukdytų pilnaverčiai dalyvauti dukros auklėjime.
Ieškovo M. K. atstovė advokatė L. J. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos šalys nesilaikė, nes ji neatitiko nei vaiko, nei tėvų poreikių. Ieškovas su dukra praleisdavo gerokai ilgiau laiko negu nustatyta sprendimu ir netgi ilgiau negu su atsakove. Ieškovas rūpinosi sergančia dukra, mergaitė priprato prie tokios bendravimo tvarkos. Esama bendravimo tvarka nepatogi ir paini, atsakovė neturi galimybės pasiimti dukros iš mokyklos, tai daro auklė. Visi neigiami atsiliepimai apie ieškovą atsirado tik po ieškinio padavimo, teiginiai, jog ieškovas negebės įgyvendinti bendravimo tvarkos neatitinka tikrovės. Prašoma nustatyti tvarka atitiks aiškiai išreikštą vaiko norą, nes būtent dėl šios priežasties ji tiek ilgai būdavo pas ieškovą. Vaikas į psichologės klausimus atsakydavo, kad nežino, neįsivaizduoja, dėl ko peršasi išvada, jog vaikui arba buvo padarytas poveikis prieš apklausą, arba jusdamas nuolatinius tėvų nesutarimus jis pats pasirinko tokį gynybos mechanizmą - palikti viską kaip yra. Akivaizdu, jog šiuo atveju vaiko geriausius interesus užtikrintų toks bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet vaikas ir toliau po lygiai bendrautų su abiem tėvais po dvi savaites paeiliui. Toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taip pat efektyviai užtikrintų ieškovo, kuris gyvena skyrium nuo vaiko, teisę lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko auklėjimo. Vaiko poziciją šalių atžvilgiu puikiai iliustruoja vaiko pasakymas, kad savo namais jis laiko tiek ieškovo, tiek atsakovės namus ir vienodai gerai jaučiasi su abiem tėvais. Vienintelė aplinkybė, kurią išskyrė vaikas atsakovės namuose - tai katinas. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog tarp ieškovo ir vaiko yra užsimezgęs itin stiprus emocinis ryšys, kuris vaikui, esant su ieškovu, leidžia jaustis itin saugiai ir komfortabiliai. Tuo tarpu net ir praleidžiant itin daug laiko su ieškovu, prieš vaiką parvežant į jo gyvenamąją vietą pas atsakovę vaikas kartais labai aiškiai išreiškia norą praleisti su ieškovu dar daugiau laiko. Šiuo metu vis dar formuojasi Vaiko asmenybė, pasaulėžiūra bei vertybės. Lygus buvimas su abejais tėvais neabejotinai papildys vaiko asmenybės formavimąsi bei darys jį įvairiapusiškesnį. Taip pat vaikui leidžiant vienodai laiko su abejais tėvais, jie turės galimybę fiziškai lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko ugdymo. Ligos atveju vaiku bus tinkamai pasirūpinta, vaikui nebus sukelta jokių nepatogumų dėl patekimo į mokymo įstaigą. Ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas užtikrins vaiko geriausius interesus, įtvirtins ieškovo teisę bendrauti su vaiku lygiomis dalimis, kaip ir atsakovei bei apsaugos ieškovo teisę ir toliau būti svarbia vaiko gyvenimo dalimi prisidedant tiek prie jos emocinio ir moralinio augimo, tiek prie jos kasdienio gerbūvio. Ieškovo įsitikinimu, bendravimo tvarka vasaros atostogų metu privalo būti pakeista, nes turi būti numatyta abiejų tėvų teisė bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu. Kitos vaiko atostogos - rudens, žiemos ir pavasario galiojančioje tvarkoje apskritai nėra paminėtos, dėl ko šalys negali pilnavertiškai išnaudoti atostogų laiko ir turiningai praleisti laiko su vaiku. Sąlygos dėl atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimo, neapsunkins atsakovės, kadangi ji neprivalės informuoti ir raštu suderinti su ieškovu kas kartą keičiant savo gyvenamąją vietą Alytuje ar Alytaus rajone. Tačiau tai bus itin reikšminga prevencinė priemonė, apsaugant ieškovo bei vaiko interesus, užkertant kelią atsakovei be ieškovo ir vaiko sutikimo išgabenti vaiką į kitą Lietuvos miestą ar rajoną. Vaiką išvežus gyventi į kitą miestą ar rajoną, bus itin smarkiai apribota vaiko galimybė matytis su ieškovu. Kaip matyti, vaikas turi itin stiprų emocinį ryšį su ieškovu, su kuriuo nori praleisti kuo daugiau laiko. Taigi, gyvenamosios vietos perkėlimas į kitą miestą ar rajoną atitinkamai pažeis vaiko interesus. Sąlygos dėl ugdymo įstaigos pakeitimo yra objektyviai būtinos, kadangi atsakovė nuolat grasina ieškovui išvežti vaiką į Druskininkus ir leisti ten į mokyklą. Jei tokie atsakovės grasinimai bus įgyvendinti, ieškovo galimybės bendrauti su vaiku sumažės iki minimumo. Prašo patenkinti ieškinį pilnai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir teismo prašo jį atmesti. Nurodė, jog vadovaujantis teismų praktika, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo galima esant sąlygų visumai, t. y.: pasikeitė faktinės aplinkybės/nustatytos svarbios priežastys, dėl kurių objektyviai neįmanoma laikytis nustatytos galiojančios bendravimo tvarkos; nustatytas atskirai gyvenančio(-ios) tėvo/motinos bendravimas su vaiku neatitinka vaiko interesų; prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku atitiktų geriausius vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra tiesiog vieno iš tėvų pageidavimas ar poreikis. Tačiau ieškovas neįrodė nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų buvimo, kai tuo tarpu tik šių sąlygų visuma sudarytų pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką su vaiku. Ieškovas aiškina, kad bendravimo su vaiku tvarka greitai pasirodė esanti neefektyvi ir sunkiai įgyvendinama, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Bendravimo tvarkos pokyčiai buvo įtakoti paties ieškovo, jam susiplanuojant savo laiką taip, kad jis negalėjo vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku dėl įvairių asmeninių priežasčių. Jis prašė atsakovės pakeisti numatytą bendravimo su vaiku laiką kitu laiku. Iš pateiktos ieškovo suvestinės akivaizdu, kad jis bendravo su vaiku ne papildomai jo nenumatytu laiku, o vietoje jam skirto bendravimo laiko, nes iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad vaikas nebuvo pas ieškovą kas antrą savaitgalį. Ieškovas nesilaikė bendravimo tvarkos ir dėl papildomos politinės veiklos, renginių, susitikimų, atostogų, medžioklės ir pan. 2022 metų vasario mėnesį ji sirgo COVID-19, todėl negalėjo pasiimti vaiko apie dvi savaites dėl vaiko saugumo. 2022 metų balandžio mėnesio pirmąją pusę vaikas gyveno pas ieškovą, nes sirgo, o ji neturėjo galimybės paimti nedarbingumo, nes dalyvavo konferencijoje, skaitė pranešimą. Ieškovas pats pasiūlė jai išnaudoti visą jam skirtą atostogų su vaiku vasaros metu laiką - 21 dieną birželio mėnesį, su kuo ji vėlgi sutiko. Ieškovo teiginys, kad jis su vaiku praleido didžiąją dalį vaiko vasaros atostogų laiko visiškai nepagrįstas, nes atsakovė su vaiku praleido liepą bei rugpjūtį. Ieškovo nurodomi argumentai, kad nėra laikomasi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kad tvarka neefektyvi nepagrįsti, nes būtent pats ieškovas šią tvarką sistemiškai keičia, bendravimo tvarkos pakeitimai įtakoti arba nenumatytų aplinkybių - vaiko liga, arba aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo/nenorėjo numatytu laiku bendrauti su vaiku - medžioklė, politika, susitikimai, jo dviejų savaičių trukmės atostogos. Pastarosios aplinkybės nelaikomos objektyviomis, o bendravimo tvarkos nesilaikymo priežastys svarbiomis, kaip to reikalaujama teismų praktikoje, todėl nesudaro pagrindo keisti nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo tarpu atsakovė visada laikėsi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, klausdavo ieškovo, kada pastarasis paims vaiką, kai jis turėdavo kitokių reikalų, buvo geranoriška ieškovo atžvilgiu, suteikdama jam galimybę kompensuoti bendravimo su vaiku laiką kitu laiku, taikydavosi prie ieškovo planų bei užimtumo. Ji nuolat turėjo taikytis prie ieškovo pasikeitusių planų, naujų aplinkybių, vežti vaiką iki degalinės, esančios už 10 kilometrų, nes ieškovas niekada nėra paėmęs vaiko iš Vaiko gyvenamosios vietos, kaip numatyta sutartyje. Ieškovas nurodo, kad ji nuolat grasina išsivežti vaiką gyventi į kitą miestą, tačiau ieškovas pateikia tik ištraukas, fragmentus iš bendro pokalbio - susirašinėjimo, kurio metu dėl ieškovo užgauliojimų, priekaištų, nuolatinių įžeidinėjimų, ji paveikta emocijų, pasikarščiavusi parašė ieškovui, kad išvažiuos, siekdama būti kuo toliau nuo ieškovo, tačiau faktiškai ji gyvenamosios vietos nekeičia, yra sudaryta mokymo paslaugų sutartis su Alytaus miesto mokykla ir ketina likti savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas nuolat užgaulioja ją, siūlo pasigydyti ar išgerti vaistų, kas kiekvieną kartą žeidžia, keikiasi, tokiu būdu reikšdamas priešiškumą bei pyktį dėl jai atitekusio namo, tačiau ji vis tiek bando gražiuoju su ieškovu bendrauti, sutinka su jo prašymais dėl vaiko bendravimo tvarkos keitimo, kaskart atsiradus kažkokioms naujoms aplinkybėms. Vaikui būnant pas ieškovą, pastarasis neleisdavo vaikui bendrauti su ja, ieškovas pasiūlydavo jai pasigydyti, išgerti raminamųjų. Ieškovas teigia, kad vaikas aiškiai išreiškia savo nuomonę, jog nori kuo daugiau laiko praleisti su ieškovu. Ieškovas pažadėjo vaikui dovanų, atrakcijų, dėl ko vaikas norėjo pabūti pas tėtį dar dvi dienas, tačiau tai negali būti aiškinama, kad vaikas prašo pusę laiko 50/50 gyventi pas tėtį. Vaiko buvimas pas ieškovą neigiamai veikia Vaiko psichologinę/emocinę būseną, vaiko elgesį bei savijautą - pradėdavo keiktis, pasidarydavo grubi, stačiokiška. Jai teko įdėti nemažai pastangų, kad keiksmažodžiai dingtų iš vaiko leksikono. Pas ieškovą vyrauja visiška elgesio laisvė, chaosas, jokios disciplinos bei elgesio taisyklių, vaikui duodama viskas be jokių apribojimų, paperkama dovanomis, tačiau toks išsibalansavimas neigiamai veikia vaiko elgesį, emocinę būseną, ji tampa irzli ir išsibalansavusi. Atsakovės manymu, toks gyvenimas pas tėvą neigiamai veiks vaiko mokymąsi bei rezultatus. Pas ieškovą dukrai nesaugu, jam stinga priežiūros bei atsakomybės jausmo. Reikalavimu, kad atsakovė gali keisti gyvenamąją vietą tik su ieškovo sutikimu, siekia kontroliuoti jos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, veiksmus, riboti jos Konstitucijoje numatytą teisę į laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, tuo pačiu riboja ir vaiko teisę į gyvenamosios vietos pasirinkimą, kuria vaikas naudojasi per atsakovę. Nustatyta bendravimo tvarka atitinka esamą situaciją ir jos keisti nėra pagrindo. Gali atsirasti nenumatytų ir neplanuotų gyvenimiškų aplinkybių, kai bus neįmanoma preciziškai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos pavyzdžiui dėl šalių užimtumo, darbo grafiko, vaiko ligos ir pan. Nustatyta bendravimo tvarka privaloma abiem tėvams, tačiau jie laisvi tvarką pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Šalies argumentai
Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu visiškai bei paaiškino, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra neatitinka vaiko poreikių, įneštų chaoso, įtampos, o reikalinga harmonija, disciplina. Tokios bendravimo tvarkos ieškovas prašo ne dėl vaiko gerovės, o tokiu būdu su ja suvedinėja sąskaitas. Kuomet dukra būna pas ieškovą ir ji bando su dukra susisiekti, ieškovas neleidžia bendrauti, ignoruoja, siekia atriboti nuo dukros arba tyčiojasi. Pats ieškovas dukrai niekada nepaskambina, jeigu dukra skambina tėčiui – jis niekada nekelia, visus atsakovės bandymus susitarti ieškovas ignoruoja. Jeigu dukra dvi savaites būtų pas ieškovą, tiek laiko ji dukros nematytų ir negalėtų pasikalbėti su ja. Ieškovas labai užimtas, tokiam ilgam laikui dukros jam nereikia, net ir gyvenant šeimoje ieškovo praktiškai nematydavo. Ieškovo kiti prioritetai, pirmiausia medžioklė ir įvairios kitos veiklos, o dukra antrame plane. Dukra pabuvusi pas ieškovą skundžiasi, kad jis visą laiką pramiegojo, jai buvo liūdna. Ieškovas prašo ilgiau pas jį pasilikti, o ne dukra, nes ji sugrįžusi sako, kad tėtis vienas, o mama turi katiną. Tačiau tai nebuvo ieškovo nuoširdus bendravimas su vaiku, tai buvo įdirbis prieš ieškinio padavimą. Ieškovas atsakovę visada įžeidinėja, bet kokia jos nuomonė yra psichinė liga, o ji ligonė. Tai kaip ieškovas su atsakove elgiasi prie dukros, ši perima tokį elgesio modelį, pradėjo vartoti keiksmažodžius. Ieškovą kvietėsi pokalbiui dukros mokytoja, tačiau jis nieko neišgirdo, kas jam buvo sakoma. Pas ieškovą dukrai viskas leidžiama, jai viskas galima, dukra numeta ant žemės drabužius ir sako, kad tėtis jai taip leidžia. Tuo tarpu pas atsakovę dukra turi dienos ritmą, taisykles, yra nustatytos ribos dėl tvarkos ir pamokų ruošimo, po mokyklos ji su dukra žaidžia lavinamuosius žaidimus. Esama bendravimo tvarka jai tinka ir yra suprantama, tai ieškovas pamiršo, kad jis turėjo paimti dukrą iš mokyklos, o ne ji susimaišė tvarkoje. Dukra niekada nėra sakiusi, kad norėjo ilgiau būti su tėčiu, ji yra sakiusi, kad norėjo pabūti ilgiau, nes norėjo pabaigti žaisti žaidimą. Tarp jos ir ieškovo kyla daug nesutarimų dėl nesudėtų dukros daiktų, kuomet į maišelį buvo sudėjusi dukros drabužius ir pakabą, ieškovas pakabą išėmė ir metė jai į veidą. Dėl drabužių dukrai sako viena, jai kitą ir jiems nepavyksta susitarti. Ieškovas pagal prašomą patvirtinti bendravimo tvarką negebėtų tinkamai pasirūpinti dukra dėl laiko stokos ir gyvenimo būdo. Dukra ne kartą yra sakiusi, kad pas ieškovą nuolatos renkasi draugai, jie žiūri rungtynes, geria alkoholį, keikiasi. Dukra nenueina laiku miegoti, miega pas kažkokią tetą ant rankų, tada ją neša į mašiną, dukra lieka nesipraususi, nevaliusi dantų. Buvo atvejis, kuomet ieškovas miegojo, o dukra viena išėjo pas kaimynus, taip pat buvo užrakinusi ieškovą namuose, o pati išėjusi pasivaikščioti. Ieškovas bendravo su dukra ne pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl objektyvių priežasčių, t. y. 2022 metų vasario mėnesį ji buvo išvykusi į stažuotę Vokietijoje, kovo mėnesį ji sirgo Covid-19, balandžio mėnesį dukra būdama pas ieškovą susirgo ir prabuvo ligos laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovės I. K. atstovė advokatė R. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinyje pateiktų reikalavimų, neįrodė, kad egzistuoja visos būtinos galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo sąlygos ir kad ieškovo siūloma tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Šiuo metu nustatyta pakankamai intensyvi bei detali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Bendravimo tvarkos nustatymo sąlygos buvo gana ilgą laiką derinamos, šalims atstovavo profesionalūs teisininkai. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių buvo pasirinkta šabloninė sutartis, vėliau jis, paneigdamas savo žodžius, nurodė, kad sutarties sąlygos buvo derinamos ilgiau negu metus laiko, tačiau praėjus vos kiek daugiau negu pusmečiui, ieškovas pateikė ieškinį. Ieškovo teigimu nustatytos bendravimo tvarkos niekada nebuvo laikomasi, tačiau jis nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad nustatytos bendravimo tvarkos vykdyti objektyviai nėra įmanoma ir kad ji nebeatitinka geriausių vaiko interesų. Šalių buvo numatyta, kad bendru sutarimu gali nukrypti nuo sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nesilaikyta nustatytos bendravimo tvarkos buvo tiek dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip vaiko liga, atsakovės Covid-19 liga, pastarosios stažuotė užsienyje. Tiek atskirų tarp šalių sudaromų susitarimų pagrindu - dėl ieškovo darbo, laisvalaikio, kitokios veiklos šalys nukrypdavo nuo galiojančios bendravimo tvarkos. Atsakovei tekdavo derintis prie ieškovo nuolat besikeičiančių planų bei dinamiško gyvenimo būdo, ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad jo laisvalaikis yra turiningas, tekdavo neretai koreguoti planus pagal gyvenimiškas aplinkybes, nustatyti kitokį bendravimo su dukra laiką, jei atsakovė sutikdavo. Šalys abipusiu sutarimu pusę metų preciziškai nesilaikė sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bendravimo tvarkos nėra įmanoma objektyviai vykdyti ir/ar kad atsirado naujų aplinkybių, svarbių priežasčių, dėl kurių nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas yra objektyviai neįmanomas arba labai apsunkintas. Bei ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo siūloma bendravimo tvarka gali būti jo realiai įgyvendinama bei vykdoma. Išklausant vaiko nuomonę teisme, vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nenorėtų keisti nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. nori daugiau laiko bendrauti su mama, pas tėtį nori nakvoti tik savaitgaliais, keisti nieko nenorėtų. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ieškovo namų grįžusi dukra jai nesakydavo, kad norėtų pas tėtį likti ilgiau, o tik sakė, kad norėjo pabaigti žaisti žaidimą, bet norėjo grįžti namo, nes nepadarytos pamokos. Ieškovas neteisingai nurodo, kad vaikas nori pusę laiko gyventi pas jį, kas prieštarauja paties vaiko išsakytai nuomonei, jis iki kreipimosi į teismą dienos vaiko to net nebuvo klausęs. Tarp ieškovo ir atsakovės esant itin konfliktiškiems bei įtemptiems santykiams, prioritetas turėtų būti teikimas vaiko stabilios gyvenamosios vietos bei dienos ritmo, režimo išlaikymui, orientuojantis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kiek jai yra žinoma iš vaiko pasakojimų, pas ieškovą vyrauja visiška elgesio laisvė, nėra aiškių ribų ir taisyklių, disciplinos, dienos režimo, dienos ritmo, toks išsibalansavimas neigiamai veikia vaiko elgesį, emocinę būseną, vaikas tampa irzlus ir išsibalansavęs. Pats ieškovas patvirtino, jog pas jį namuose, esant dukrai, renkasi kompanijos, vartojamas alkoholis, kas nepriimtina vaiko akivaizdoje. Vaikas, būdamas pas ieškovą, vienas, ieškovui nežinant išeidavo pas kaimynus, yra buvęs atvejis, kai turėdama pinigų su kitu vyresniu vaiku mergaitė buvo išleista į parduotuvę per judrią gatvę, būdama namo kieme viena, ji į statybinę medžiagą įsipjovė ranką. Visi šie atvejai parodo kad ieškovas neturi pakankamai tėvystės įgūdžių ir nesiekia jų įgyti. Ieškovas pokalbyje su vaiku vartoja tokius žodžius, kaip „duosiu šiknon“, „pastatysiu į kampa“, ką pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Ieškovo gyvenimo būdas taip pat neatitinka geriausių vaiko interesų, mergaitei stinga priežiūros, saugumo būnant pas tėtį, režimo, o savaitgaliais ieškovas taip pat dažnai neskiria kokybiško dėmesio dukrai, nes kaip dukra pasakojo atsakovei, ieškovas dažnai miega arba dirba, o pasilikti vaikui nakvoti pas tėtį savaitgalį norisi, nes atvažiuoja jos draugės. Šalių geranoriško susitarimo pagrindu bendravimo tvarka galėtų būti keičiama bei galėtų būti realiai vykdoma. Tarp šalių esant itin konfliktiškiems santykiams neabejotinai nebus išvengta konfliktų dėl bendravimo tvarkos vykdymo ateityje, nes siūloma bendravimo tvarka yra mažiau konkreti ir tiksli. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka siekiama kuo daugiau dinamikos bei kuo mažiau stabilumo, o papildomos kompensacinės sąlygos sukeltų dar daugiau neaiškumo, nestabilumo vaikui, kas akivaizdžiai neigiamai paveiks jo interesus. Akivaizdu, kad kompensacinės bendravimo tvarkos sąlygų pobūdis netinka tokio amžiaus vaikui. Ieškovo reikalavimas nustatyti draudimą atsakovei keisti savo gyvenamąją vietą bei vaiko mokymosi įstaigą be ieškovo leidimo, tai nėra bendravimo su vaiku sąlyga, reikšdamas tokį reikalavimą, ieškovas siekia kontroliuoti atsakovės, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, veiksmus, riboti jos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą teisę į laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, tuo pačiu riboti ir vaiko teisę į gyvenamosios vietos pasirinkimą, kuria vaikas naudojasi per atsakovę. Šalių dukra šiuo metu lanko mokymosi įstaigą, dėl kurios šalys susitarė, byloje nenustatyta, kad atsakovė planuotų keisti dukros mokymosi įstaigą. Be to, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl mokymosi įstaigos pakeitimas pakenktų vaiko interesams, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl prašo atmesti jį, kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ar iš dalies tenkinus ieškinį, prašo mažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2021-11-22 sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra. Kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, sutarties sąlygos buvo derinamos ilgai - daugiau negu metus laiko, teismo nuomone, šalių buvo susitarta gana detali ir intensyvi ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Tačiau 2022-07-29 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, motyvuodamas, kad dukra išreiškė norą daugiau praleisti laiko su ieškovu bei esama bendravimo tvarka neefektyvi, sunkiai įgyvendinama, faktiškai dukra su ieškovu praleido daugiau laiko negu nustatyta pagal tvarką ir daugiau negu su mama, todėl tikslinga nustatyti, kad dukra su ieškovu ir su atsakove bendrauja po dvi savaites.
Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat esant nesutarimui tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (šios nutarties 44, 45 punktai). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimus, nenurodė kurio nors konkretaus bendravimo tvarkos punkto, kaip netinkamo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravimo tvarka niekinė, niekam netinkanti ir bendru sutarimu šalys tvarkos nesilaikė. Atsakovė nesutinka, kad bendravimo tvarka niekinė ar kad jai netinkama, patvirtino, kad esant poreikiui, bendru sutarimu su ieškovu keitė bendravimo tvarką.
Ieškovas faktinei aplinkybei, kiek daugiau laiko negu numatyta bendravimo tvarkoje jis praleido su dukra, pagrįsti pateikė kalendoriuje ranka darytas atžymas bei jų paaiškinimą, tačiau iš pateikto įrodymo teismas neturi galimybės identifikuoti, kurių metų kalendorius, kuriais mėnesiais darytos atžymos ir kad šios atžymos neginčijamai patvirtina ilgesnį ieškovo bendravimą su dukra (2022-07-29 CBP 7477 priedas Nr. 2, 4, 2022-08-29 DOK 31542 priedas susirašinėjimas13). Taip pat, teismo vertinimu, į bylą nepateikti įrodymai, jog atsirado svarbios priežastys, dėl kurių neįmanoma vykdyti teismo nutartimi patvirtintos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendru sutarimu su atsakove nesilaikė bendravimo tvarkos dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Atsakovė paaiškino, kad dukra pas ieškovą prabuvo ilgiau negu numatyta bendravimo tvarkoje, nes 2022 metų vasario mėnesį ji sirgo COVID-19, todėl negalėjo pasiimti dukros apie dvi savaites dėl vaiko saugumo, 2022 metų balandžio mėnesio pirmąją pusę dukra gyveno pas ieškovą, nes susirgo, o ji neturėjo galimybės paimti nedarbingumo, nes dalyvavo konferencijoje, skaitė pranešimą. Atsakovės tvirtinimu ir ieškovas keitė bendravimo su dukra tvarką, kuomet negalėjo bendrauti numatytu laiku dėl savo užimtumo - medžioklės, politikos, susitikimų, atostogų. Teismas susipažinęs su į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu bei elektroniniais laiškais, vertina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl susiklosčiusių nenumatytų objektyvių priežasčių taip pat dėl savo poreikių bei užimtumo bendru sutarimu keitė ieškovo bendravimo su dukra laikus (2022-08-29 DOK 31542 priedas el.laiškas1, 2022-08-29 DOK 31542 priedas susirašinėjimas21, susirašinėjimas22). Tačiau, teismo nuomone, visiškai normali praktika, kuomet esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu pasikoreguoja nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes kokia bebūtų detali ir apgalvota bendravimo tvarka, neįmanoma numatyti visų būsimų trukdžių ar pokyčių gyvenime. Bet tai savaime nereiškia, kad bendravimo tvarka netinkama, nebuvo vykdoma ar neįgyvendinama. Be to, iš šalių pateikto susirašinėjimo, akivaizdu, kad dukros buvimas pas ieškovą užsitęsdavo ir todėl, kad jis nesugrąžindavo dukros atsakovei pagal nustatytą bendravimo tvarką (2022-08-29 DOK 31542 priedas susirašinėjimas2, susirašinėjimas3, susirašinėjimas4, susirašinėjimas5, susirašinėjimas6, susirašinėjimas7, susirašinėjimas8, susirašinėjimas10, 2022-09-28 DOK 35945 priedas Nr. 5, priedas Nr. 7, 2022-09-30 DOK 36335 priedas papildymas 2 _3).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo atveju byloje neigiamos bendravimo tvarkos įtakos vaikui nenustatyta. Vaikui neigiamą įtaką daro tėvų nuolatiniai ginčai, nesutarimai, svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Vaikas neturėtų būti įtraukiamas į tėvų nesutarimus. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
Ieškovas, kaip dar vieną iš argumentų, kodėl reikia keisti bendravimo tvarką, nurodė, kad dukra išreiškė norą, jog nori ilgiau su juo būti. Atsakovės tvirtinimu, dukra niekada nėra sakiusi, kad norėjo ilgiau būti su tėčiu, ji yra sakiusi, kad norėjo pabūti ilgiau, nes norėjo pabaigti žaisti žaidimą. Kadangi šalys savo dukros išsakytus tuos pačius norus traktavo skirtingai, teismas su psichologo pagalba išklausė vaiko nuomonę.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).
Šalių dukra L. neišreiškė akivaizdžių neigiamų nuostatų nei tėvo, nei motinos atžvilgiu. Kalbant tiek apie mamą, tiek apie tėtį (ar dvejus namus) jaučiamas teigiamas emocinis fonas, mergaitė šypsojosi, pasakojo laisvai, spontaniškai. Apibendrinant vaiko nuomonę galima manyti, kad su abiem tėvais yra susiformavę glaudūs, artimi tarpusavio santykiai, juos sieja teigiamas socialinis bei emocinis ryšys. Dėl bendravimo tvarkos su tėčiu L.a pasakė, jog nori, kad būtų, kaip dabar yra, nes jai taip labiau patinka. Ji nori ilgiau laiko praleisti pas mamą. Pas tėtį nori nakvoti, bet ne dažnai, savaitgaliais. Ji nori, kad pabuvus pas tėtį, ją parvežtų pas mamą, nes ten yra katinėlis ir jos mylimiausi žaislai.
Nuomonės išklausymo metu mergaitė bendravo ir į klausimus atsakinėjo noriai, drąsiai, sakiniai nebuvo lakoniški, gebėjo išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Mergaitė, atsižvelgiant į jos amžių dar negali visapusiškai suprasti byloje nagrinėjamos bylos situacijos esmės, analizuoti ir vertinti susiklosčiusios šeiminės situacijos, todėl dar nesugeba suformuluoti argumentuotos nuomonės dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau geba atsakyti į pateikiamus klausimus, įvardinti norus. Ieškovo atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, jog šalių dukrai arba padarytas poveikis, arba ji nedrįsta išreikšti nuomonės. Teismas, vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovės teiginiais.
Todėl, teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo argumentų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Susipažinus su bylos medžiaga, išklausius šalių parodymus, teismo nuomone, ieškovo reikalavimą keisti bendravimo tvarką nulėmė ne tvarkos ydingumas, netinkamumas ar neįgyvendinamumas, bet nesibaigiantys šalių tarpusavio ginčai, konfliktai, negebėjimas bendrauti bei likusios nuoskaudos dėl turto (2022-07-29 CBP 7477 priedas Nr. 5, 2022-08-29 DOK 31542 priedas susirašinėjimas9, susirašinėjimas4, susirašinėjimas17, susirašinėjimas20, susirašinėjimas19).
Be to, teismo nuomone, esama nustatyta bendravimo tvarka konkreti ir aiški, tuo tarpu ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka visiškai nekonkreti, klaidinanti, sudaranti galimybę šalims sąlygas traktuoti kiekvienam pagal savo suvokimą. Pavyzdžiui prašant pakeisti sutarties 1.3.1. - 1.3.5. punktus, nurodyta, kad :“<...>M. K. nepilnametį vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmadienį prieš I. K. darbo pradžią.” I. K. darbo pradžios valandos neaptartos bei neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė dirba Druskininkų mieste, todėl akivaizdu, kad ji iš namų išvyksta gerokai anksčiau negu dirbant tame pačiame mieste. Ieškovas taip pat prašo įtraukti papildomą nuostatą:“ Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo dviejų savaičių laikotarpį vaikas negyvena, turi teisę bendrauti (susimatyti) su nepilnamečiu vaiku iki dviejų kartų per savaitę ne ilgesniems nei trijų valandų laikotarpiams.” Teismo vertinimu, pastaroji bendravimo sąlyga nekonkreti, užprogramuojanti tolimesnius ginčus tarp šalių. Prašant pakeisti sutarties 1.3.7. ir 1.3.6.5. punktus, nurodytos bendravimo nuostatos, tačiau taip pat numatyta jų pirmenybė prieš kitas nuostatas, kas pakankamai klaidina.
Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, patiems geranoriškai susitarti dėl konkrečių datų ir laikų nepavyksta, šalių santykių konfliktiškumą patvirtina šalių į bylą pateikti įrodymai. Tai, teismo vertinimu, lemia būtinybę ieškovui su dukra bendrauti pagal detalią bendravimo su vaiku tvarką, ko apie ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką pasakyti negalima. Teismas posėdžio metu atkreipė ieškovo dėmesį, kad jo prašoma bendravimo tvarka nekonkreti ir neaiški, tačiau tiek ieškovas, tiek jo atstovė nurodė, kad jų vertinimu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka aiški, prašymo ją patikslinti nepareiškė.
Prašant pakeisti sutarties 13.8.2. ir 13.8.5. ir 13.8.8. punktus, numatyta:“ <...> laikas, kurį dėl objektyvių priežasčių M. K. negalėjo sutartyje numatyta tvarka praleisti su vaiku, pridedamas prie sekančio dviejų savaičių laikotarpio, kurį M. K. leis su nepilnamečiu vaiku sutartyje numatyta tvarka.” Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių, pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra pakankamai maža, jai yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, tik įneš chaosą esamoje bendravimo tvarkoje, kuri, kaip minėta, yra pakankamai intensyvi.
Ieškovas taip pat prašo papildyti sutarties 1.1. punktą numatant, kad: „Nepilnametis vaikas lieka gyventi su savo motina I. K.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal motinos gyvenamąją vietą Alytuje ar Alytaus rajone. Tuo atveju, jeigu motina I. K. nori keisti savo gyvenamąją vietą ir išvykti gyventi į kitą miestą ar rajoną Lietuvoje ar užsienio valstybėje, I. K. turi gauti M. K. rašytinį sutikimą dėl jos ir vaiko gyvenamosios vietos persikėlimo į kitą miestą nei Alytus ar kitą rajoną nei Alytaus rajonas. Tokio sutikimo negavus, tačiau vis vien norint perkelti savo gyvenamąją vietą į kitą miestą ar rajoną, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su M. K..” Teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikšto materialinio reikalavimo turinį – bendravimo tvarkos keitimą – pripažįsta, kad pastarosios nuostatos pobūdis visiškai nesusijęs su ieškinio dalyku bei riboja atsakovės judėjimo laisvę.
Atkreiptinas dėmesys, jog CK reglamentuota, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Esant įstatyminiam reglamentavimui, papildomi šalių susitarimai šiuo klausimu nereikalingi, kadangi Konstitucijos ir įstatymų visi privalo laikytis.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis numato, kad pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Akivaizdu, kad pilietis ar asmuo, neturėdamas galimybės laisvai kilnotis ar pasirinkti gyvenamosios vietos, neturės teisinių prielaidų visapusiškai naudotis ir nuosavybės teise. Taigi, apibūdinant teisę laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje galima teigti, kad ši teisė yra neatimama asmens konstitucinio statuso dalis, turinti tiesioginį ryšį su kitomis teisėmis ir laisvėmis. Todėl, teismo vertinimu, ieškovas neturi teisės riboti atsakovės judėjimo laisvės Lietuvoje. Analogiškai pasisakytina ir dėl ieškovo prašomos įtraukti nuostatos: “Nepilnamečio vaiko mokymo-ugdymo įstaiga gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų tėvų sutarimu.” Ši nuostata taip pat sietina su atsakovės ir jos dukros judėjimo laisvės ribojimu.
Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl vertintina, jog motinos/tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyvenamosios vietos pasikeitimas savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.
Taigi, teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka sunkiai įvykdoma ar visai neįvykdoma, didina konfliktų tikimybę ir vaiko interesų pažeidimo riziką.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, šalių parodymus, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė byloje patyrė 2 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-09-29 DOK 36022, 2022-11-07 DOK 41836, 2022-11-16 DOK 43738). Atsakovės patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.