- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- eI3-450-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03150-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. J. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje mišriu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu su skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (8.6.) D3-3582 „Dėl žemės sklypo plano“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Administraciją patvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą su jame pažymėtu 4 m. pločio kelio servitutu;
3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Sprendimu atsisakė suderinti 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą 0,0887 ha žemės sklypo planą (toliau – ir Sklypo planas). Sprendime teigiama, kad nėra pagrindo suderinti pateiktą Sklypo planą, nes: 1) Sklypo plane numatytas 4 m. pločio kelio servitutas yra nepakankamo pločio; 2) į greta esantį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra įrengti privatūs buitinių nuotekų tinklai. Ateityje bus poreikis atnaujinti minėtus tinklus, todėl yra tikslinga nustatyti servitutą leidžianti tiesti tokius tinklus; 3) žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neužtikrina galimybės inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms juos aptarnauti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendime nurodyti Sklypo plano netvirtinimo argumentai yra neteisėti bei nepagrįstai ribojantys jo teisę atgauti natūra jo motinai priklaususią žemę. Sprendimas yra neargumentuotas bei nemotyvuotas. Sprendime nepateikti faktiniai ir teisiniai jo priėmimo pagrindai, jis nėra grindžiamas teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
Paaiškino, kad nuo 2001 m. siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į jo motinai iki 1940 m. nacionalizacijos priklaususią žemę Palangoje (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje dalyje. Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 50 patvirtino, kad minėtoje teritorijoje esanti žemė yra laisva (neužstatyta). Teigia, jog atsakovė vilkina įvykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, todėl savo iniciatyva 2017 m. lapkričio 2 d. Administracijai pateikė Sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylą. Administracija 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsisakė suderinti Sklypo planą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje I3-799-362/2022 panaikino atsakovės 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir įpareigojo pakartotinai įvertinti Sklypo planą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d.
Nurodo, kad ginčo sklype nėra jokių buitinių nuotekų tinklų, todėl nėra ko atnaujinti ar remontuoti. Sprendime pateikti argumentai, jog ateityje galimai teks remontuoti buitinių nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra nesusiję su Sklypo planu bei nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, o Administracija Sprendime nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio jai nustatyti tokį reikalavimą.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovė reikalavimą ginčo teritorijoje nustatyti 5,5 m pločio servitutą grindžia aplinkybe, jog įvažiavimu naudojasi ir sunkiasvoris transportas, todėl jis privalo būti formuojamas pagal reikalavimus, taikomus D3 kategorijos gatvėms. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovė nenurodė kokiomis teisės normomis remdamasi ji priėjo tokią išvadą. Pažymi, kad ginčo teritorijoje kelias neegzistuoja nei teisiškai, nei faktiškai, kadangi gretimybėje esančių pastatų savininkai pradėjo važiuoti per pievą, o iš provėžų susidarė apie 3 m. pločio keliukas. Sprendime minimas kelias nėra nurodytas jokiame teritorijų planavimo dokumento, todėl nėra daikto, kurio naudojimui privalo būti nustatytas servitutas.
Pareiškėjo nuomone Sklypo plane nurodytas 4 m. pločio kelio servitutas, jo vieta yra nustatyta išlaikant interesų tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų proporcingumą. Tokio servituto pločio užtenka įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) prie gretimybėje esančių pastatų, tuo pačiu užtikrinant racionalų likusios ginčo sklypo dalies naudojimą pagal nustatytą žemės naudojimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. M. nurodė, kad palaiko keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad servitutinis kelias, kurį pareiškėjas siekia gauti natūra, aptarnauja kelis žemės sklypus bei bus naudojamas ne vienkrypčiu eismu, todėl formuojame žemės sklype reikia nustatyti 5,5 m. pločio servitutinį kelią. Pareiškėjas buvo informuotas, kad formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palanga, todėl Sklypo planas nebus tvirtinamas kol nebus ištaisytos Sprendime nurodytos pastabos.
Paaiškino, kad pastatų (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkai vykdo komercinę, ūkinę veiklą jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, todėl privalo būti sudaryta galimybė prie jų privažiuoti sunkvežimiais bei prasilenkti automobiliams. Ginčo teritorijoje esantis kelias buvo nuo senų laikų ir minėtų pastatų savininkai juo visada naudojosi ir tebesinaudoja. Pažymėjo, jog pastatai (duomenys neskelbtini), Palanga yra apriboti privačiais žemės sklypais, pėsčiųjų taku, todėl jokiu kito privažiavimo neturi. Taip pat privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palanga.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo teiginiai, jog kelias susiformavo stichiškai neatitinka tikrovės, kadangi asfaltuotu keliu suinteresuoti asmenys važiuoja prie sandėlio, automobilių remonto dirbtuvių, reklamos gamybos cecho. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis yra aptrupėjęs, tačiau tai nereiškia, jog jis privalo būti panaikintas. Faktiškai ginčas yra dėl 1,5 m., nes pareiškėjas sutinka tik su 4 m. pločio servitutiniu keliu. Lengvasis automobilis yra apie 1,8 m. pločio, o krovininio automobilio standartinis plotis yra 2,46 m., todėl tokio pločio kelyje saugiai neprasilenktu nei lengvieji automobiliai, nei krovininiai automobiliai.
Administracijos nuomone minėtos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas yra išsamus bei teisėtas, priimtas atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų asmenų lūkesčius, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (8.6.) D3-3582 „Dėl žemės sklypo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad ginčo šalių prašymu 2023 m. sausio 12 d. teisėjo rezoliucija prie nagrinėjamos administracinės bylos buvo prijungta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose (toliau – ir RAAT Šiaulių rūmai) išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-799-362/2021, kadangi šioje byloje pateiktais faktiniais duomenimis grindžiamas tiek pareiškėjo skundas, tiek atsakovo atsikirtimai į skundą.
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydamas suderinti kadastrinių matavimų bylą. Administracija 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. (8.6)-D3-14-463r-1099 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių, nurodydama, kad Administracijai 2017 m. kovo 9 d. pateiktas pareiškėjo prašymas suderinti kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą“, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad NŽT vykdo nuosavybės teisių grąžinimą, prašė pagal kompetenciją pateikti informaciją į kieno žemę pretenduoja pareiškėjas bei pateikti buvusio savininko valdytos žemės ribas LKS94 koordinačių sistemoje skaitmeninėje laikmenoje. Taip pat prašė pateikti informaciją ar yra likusios negrąžintos žemės pareiškėjui. NŽT Palangos skyrius 2017 m. birželio 9 d. raštu Nr. 16SD-729-(14.16.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ Administracijai pateikė pretendento V. J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas LKS-94 koordinačių sistemoje.
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė atsakovei, kad grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir kad byla papildyta pagal pageidavimus. Administracija 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylą ir teikia pastabas. Pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatytas per formuojamą žemės sklypą. Pagal plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga. Nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias aptarnaus kelis žemės sklypus ir į tai, kad bus naudojamasi ne vienkrypčiu eismu, formuojamame žemės sklype nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią. Taip pat nurodyta tikslinti servituto plotį ir vietą. Pastaboje Nr. 5 pažymėta, kad formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir nurodyta tikslinti servituto turinį.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu „Dėl kadastrinių žemės sklypo bylos patvirtinimo“ kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad dar kartą grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Paaiškino, jog byla papildyta pagal Administracijos naujausius pageidavimus. Atkreipė dėmesį, kad norint patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, nebūtina važiuoti per formuojamą sklypą, nes yra įvažiavimas ir galimybė pasidaryti papildomus įvažiavimus iš Klaipėdos plento. Teigė, kad į teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenkama per du įvažiavimus tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, jog į pastatus (duomenys neskelbtini), Palangoje jau seniai atvestos visos komunikacijos, todėl tiesti naujų nėra reikalo.
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo 2017 m. lapkričio 2 d. raštą, 1 pastraipa pareiškėjas informuotas, kad 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas nebus tvirtinamas, kadangi neatsižvelgta į Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose pateiktas pastabas.
Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (toliau – ir RAAT Klaipėdos rūmai). Pagal pareiškėjo skundą RAAT Klaipėdos rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-69-386/2019. Minėtoje administracinėje byloje teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir paliko Administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą galioti.
Pareiškėjas nesutikdamas su RAAT Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1627-438/2020 nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikino RAAT Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą iš naujo išnagrinėti bylą.
Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas RAAT Šiaulių rūmuose. RAAT Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-799-362/2021 nusprendė, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas – panaikino atsakovės 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą. RAAT Šiaulių rūmais sprendime konstatavo, jog atsakovės 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas. LVAT išnagrinėjęs Administracijos apeliacinį skundą 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1262-642/2022 nutarė atmesti Administracijos apeliacinį skundą ir paliko galioti RAAT Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
Atsakovė, vykdydama RAAT Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovė pakartotinai atsisakė suderinti Sklypo planą. Sprendime atkreipiamas dėmesys, kad ginčo teritorijoje yra įrengtas kelias, kuriuo patenkama į pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Sklypo plane nustatytas servitutinis kelias suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, tačiau planuojamo servitutinio kelio plotis (4 m.) pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Atsakovė akcentuoja, kad ginčo teritorijoje esančiu pravažiavimu naudojasi ne tik lengvasis, bet ir sunkiasvoris transportas. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) nustatytu teisiniu reguliavimu minimalus D kategorijos gatvės eismo juostos plotis yra 2,75 m., o minimalus eismo juostų skaičius yra dvi juostos, todėl siekiant užtikrinti saugų transporto priemonių judėjimą Sklypo plane privalo būti numatytas 5,5 m. pločio kelio servitutas.
Sprendime nurodoma, jog pastate esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, yra įrengti privatūs buitinių nuotekų tinklai. Norint ateityje atnaujinti nuotekų buitinius tinklus yra būtina kelio servituto dalyje taip pat nustatyti ir servitutą suteikianti teisę tiesti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Taip pat Sprendime pažymima, jog 2019 m. birželio 6 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcija, o Sklypo plane yra pažymėtos jau nebegaliojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nėra nurodyta, kad planuojamas formuoti žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga apsaugos zoną.
Įvertinus anksčiau minėta darytina išvada, jog atsakovė Sprendime nurodė keturias Sklypo plano nederinimo priežastis: 1) planuojamas kelio servitutas neatitinka STR 2.06.04:2014 įtvirtintų D kategorijos gatvei keliamų reikalavimų; 2) nenumatytas servitutas leidžiantis žemės sklype tiesti, naudoti požemines bei antžemines komunikacijas; 3) Sklypo plane naudojamos nebegaliojančios redakcijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos sąvokos; 4) Sklypo plane nenurodyta, kad ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės kelio apsaugos zoną.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, jog jis nesutinka su Sprendimu tik toje apimtyje, kurioje atsakovė nurodė, kad kelio servitutas neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų ir, jog Sklypo plane nėra pažymėtas servitutas leidžiantis ginčo teritorijoje tiesti naudoti požemines bei antžemines komunikacijas. Darytina išvada, kad pareiškėjas neginčija Sprendimo dalyje, kurioje teigiama, jog Sklypo plane vartojamos senos redakcijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir nenurodyta, kad teritorija patenka į valstybinės reikšmės kelio apsaugos zoną, todėl teismas šių Sprendimo dalių teisėtumo nevertins.
Dėl kelio servituto
Analizuojant Sklypo plano sprendinius nustatyta, kad ginčo teritorijoje pareiškėjas planuoja nustatyti kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Kelio servituto tikslas sudaryti galimybę iš (duomenys neskelbtini) gatvės per ginčo teritorija patekti prie pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), Palanga. Planuojamo kelio servituto plotis – 4 m.
Kaip ir anksčiau minėta, atsakovė Sprendime laikosi pozicijos, jog planuojamas kelio servitutas neatitinka STR 2.06.04:2014 įtvirtintų D kategorijos gatvei keliamų reikalavimų. Administracija teigia, jog minimalus servitutinio kelio plotis privalo būti 5,5 m. Atsiliepime į skundą atsakovė akcentavo, jog greta esančiuose žemės sklypuose yra vykdoma ūkinė veikla, faktiškai egzistuojančiu privažiavimu naudojasi tiek lengvasis, tiek sunkusis transportas, todėl yra būtina, jog kelio servituto plotis leistu prasilenkti juo vykstančiomis transporto priemonėms.
STR 2.06..04:2014 VII skyriaus „Gatvių klasifikacija“ 4 lentelėje „Pagrindinė susisiekimo linijų klasifikacija“ nurodyta, jog D kategorijos gatvės yra pagalbinės gatvės. D kategorijos gatvės pagrindinė paskirtis yra lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimas prie atskirų statinių ir objektų. STR 2.06.04:2014 IX skyriaus „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 10 lentelėje „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ teigiama, kad D kategorijos gatvėse privalomas minimalus eismo juostų skaičius yra dvi eismo juostos, o minimalus vienos eismo juostos plotis – 2,75 m.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog minimalus leidžiamas D kategorijos gatvės plotis yra 5,5 m. Vis dėlto Civilinio kodeksas taip pat nustato, kad minimalus kelio servituto, kuriuo leidžiama važiuoti transporto priemonėmis, plotis – 4 m. Akivaizdu, jog Sklypo plane numatytas 4 m. pločio servitutinis kelias atitinka CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau prieštarauja STR 2.06.04:2014 įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nėra ginčo, jog ginčo teritorijoje yra kelias, kuriuo naudojasi gretimybėje esančių pastatų savininkai, tačiau Kelių įstatymas reglamentuoja, jog keliai projektuojami ir tiesiami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, įstatymais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais.
Byloje nustatyta, kad ginčo teritorija yra suplanuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių galiojimas yra sustabdytas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2020 nurodė, jog Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.189 1 punktu Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas teritorijose buvo tik sustabdytas, iki bus padaryti jo pakeitimai ir papildymai, t. y. detalusis planas (jo sprendiniai) nėra negaliojantis nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei juos įgyvendinančių žemesnės galios administracinių aktų prasme.
Iš Administracijos 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. (19.1) JPS3-353 „Dėl detaliojo plano pateikimo“ turinio matyti, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais nėra išspręstas. Akivaizdu, jog pati atsakovė sutinka, kad kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, jog ginčo teritorijoje yra suplanuota D kategorijos gatvė.
Administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ nutarė rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje. Vienas iš planavimo tikslų – inžinerinių komunikacijų tinklų ir jiems reikalingų teritorijų bei koridorių ribų suformavimas.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis RAAT Klaipėdos rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-476-609/2019. Minėtoje administracinėje byloje RAAT Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu konstatavo, jog Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ yra neteisėtas bei naikintinas. RAAT Klaipėdos rūmų sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ginčo teritorijoje nėra galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose yra įtvirtina, kad ginčo teritorijoje yra suplanuota D kategorijos gatvė. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu buvo pradėta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra, kurios vienas iš tikslų buvo pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, suformavimas, tačiau šis įsakymas panaikintas RAAT Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimu.
Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, jog Sprendimo dalis, kurioje siekiama įpareigoti pareiškėją Sklypo plane numatyti kelio servitutą, kurio parametrai atitiktų STR 2.06.04:2014 reglamentuotus D kategorijos gatvės parametrus, yra nepagrįsta galiojančių teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais ar teisės aktų nuostatomis. Sklypo plane numatytas 4 m. pločio kelio servitutas atitinka Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad tokio pločio kelias prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Atsakovės argumentai, kad ginčo teritorijoje faktiškai egzistuoja kelias, kuriuo reguliariai naudojasi sunkiasvoris transportas nėra teisiškai reikšmingi ir negali pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių, nes viešojo administravimo subjektų veikloje, skirtingai nei privačių subjektų veikoje, taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012).
Dėl servituto leisti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas
Kaip ir anksčiau minėta, Sprendime teigiama, jog pastate (duomenys neskelbtini), Palanga, yra įrengti privatūs buitinių nuotekų tinkai, o ateityje norint atnaujinti buitinių nuotekų tinklus gali nebūti galimybės prisijungti prie privačių tinklų, nes sąlygos galimai bus išduodamos iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių tinklų, todėl kelio servituto dalyje, turi būti nustatomas ir servitutas suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas teigia, kad vienas iš principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis išsamumo principų. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (aktualios redakcijos 10 str.), yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Analizuojant Sprendimo turinį apimtyje dėl reikalavimo Sklypo plane numatyti servitutą suteikianti teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, matyti, kad joje abstrakčiai nurodyta, kad greta ginčo teritorijos esančiame pastate yra įrengti seni buitinių nuotekų tinklai, kurios galimai ateityje gali tekti prijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių tinklų, todėl yra būtina nustatyti minėtą servitutą. Sprendime nėra pateiktas teisinis tokio reikalavimo pagrindas, jis yra grindžiamas hipotetinio pobūdžio situacija, jog galimai ateityje kils poreikis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esančius buitinių nuotekų tinklus per ginčo teritoriją prijungti prie tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtas aplinkybes konstatuoja, kad Sprendimas šioje apimtyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – jame nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, jis grindžiamas išskirtinai hipotetinio pobūdžio argumentais ir jo trūkumai pripažįstami esminiais, sudarančiais pagrindą Sprendimą šioje apimtyje pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (8.6.) D3-3582 „Dėl žemės sklypo plano“ toje apimtyje, kurioje atsisakyti suderinti pareiškėjo V. J. M. 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą su kadastrinių matavimų byla, nes kelio servituto plotis siekia 4 m. ir nėra numatytas servitutas suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, naikintinas kaip nepagrįstas.
Minėtos Sprendimo dalies panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti klausimą dėl Sklypo plano sprendinių suderinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Administracijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas teismui skundą 2022 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kitų dokumentų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Įvertinus minėtas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas ir jam iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinas 23,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (8.6.) D3-3582 „Dėl žemės sklypo plano“ dalyje, kuria nuspręsta atsisakyti suderinti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą su kadastrinių matavimų byla dėl žemės sklypo plane suplanuoto 4 metrų pločio kelio servituto.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (8.6.) D3-3582 „Dėl žemės sklypo plano“ dalyje, kuria nuspręsta atsisakyti suderinti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą su kadastrinių matavimų byla dėl jame nesuplanuoto servituto suteikiančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
Pareiškėjui iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.