- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- I3-799-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00005-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. J. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- A. S., D. L., E. L., G. G., G. L., J. T., R. K., R. G., V. R., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., D. L., E. L., G. G., G. L., J. T., R. K., R. G., V. R., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Folinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ginmita“, uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybinis projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Protecha“ dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ (toliau – ir skundžiamas raštas) 1 pastraipą; įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje, pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d., esantį žemės sklypo planą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu raštu atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kampe, (toliau – ir ginčo sklypas), kadastrinių matavimų bylą, nes neatsižvelgta į 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytas pastabas Nr. 4 ir Nr. 5, t. y. patikslinti servituto plotį, vietą bei turinį. Teigė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. raštu atsakovui buvo nurodyta, kodėl 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytos pastabos Nr. 4 ir Nr. 5 negali būti įgyvendinamos. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisingas teiginys, jog pagal ginčo sklypo plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini). Pateiktame tvirtinimui ginčo sklypo plane yra nurodytas 4 m pločio kelio servitutas, jo vieta ir plotis nustatyti optimaliai atsižvelgiant į visų interesus ir juo galima patekti į minėtus objektus. Be to, toks servitutas apskritai nėra būtinas, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribojasi su (duomenys neskelbtini), iš kurio patenkama prie pastato ir į šalia jo įrengtą mašinų stovėjimo aikštelę, o į teritoriją (duomenys neskelbtini), patenkama iš (duomenys neskelbtini) per du, rekonstruojant šią gatvę, įrengtus įvažiavimus. Teigė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir žemė, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėjas manė, kad šiuo atveju nėra jokios objektyvios būtinybės ginčo sklype nustatyti kitokio kelio servituto nei nurodyta jo pateiktame plane. Reikalavimas nustatyti servitutą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei teritoriją (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįstas, nes tokios komunikacijos nėra objektyviai būtinos – abu šie objektai visas reikalingas komunikacijas turi ir jas naudoja. Pareiškėjas mano, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes nepagrįstas teisės aktų normomis; nemotyvuotai atmesti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. prašyme nurodyti argumentai dėl reikalaujamų servitutų nustatymo; reikalaujama nustatyti objektyviai nepagrįstus servitutus.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus. Administracija buvo nurodžiusi, kad: servitutinis kelias, kurį pareiškėjas siekia gauti natūra, aptarnauja kelis žemės sklypus; jis bus naudojamas ne vienkrypčiam eismui; formuojamame žemės sklype reikia nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią; formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini); planas nebus tvirtinamas, kol nebus ištaisytos nurodytos pastabos. Atsakovė paaiškino, kad pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai vykdo komercinę, ūkinę veiklą jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, turi būti sudaryta galimybė prie minėtų pastatų privažiuoti sunkvežimiais, taip pat turi būti sudaryta galimybė prasilenkti automobiliams. Nurodė, kad ginčo sklype kelias privažiuoti prie pastatų yra nuo senų laikų ir minėtų pastatų savininkai ginčo keliu visada naudojosi ir naudojasi. Galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), taip pat privalo būti užtikrinta. Administracija pareiškėjui pasiūlė patį minimaliausią kelio plotį pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“: D3 kategorija, dvi eismo juostos po 2,50 metro, viso – 5 metrai. Pretendentui nesutinkant, žemė neturėtų būti grąžinama natūra, nes yra užimta faktiškai esančiu keliu, kuriuo naudojasi gretimų pastatų savininkai ir naudotojai. Nurodė, jog pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra apriboti privačiais sklypais, pėsčiųjų taku, todėl jokio kito privažiavimo neturi, o (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) vakarinės pusės privažiuoti nėra galimybės. Pareiškėjas nepagrįstai atsisako įvykdyti Administracijos reikalavimus ir nepagrįstai įrodinėja, kad servitutas nebūtinas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Administracija privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą, atsižvelgdama į kitų žemės sklypų, besiribojančių su formuojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų interesus bei poreikius.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog prie pastato (duomenys neskelbtini), nėra jokio kito privažiavimo ir kad palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais bei priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo tikrai tokiam dideliam pastatui aptarnauti nepakanka. Nurodė, jog tarp jo ir pareiškėjo apie 2003–2005 metus vyko teisminis ginčas teisme Klaipėdoje dėl įvažiavimo ir tuo metu teismas aiškiai išaiškino pareiškėjui, jog tinkamas privažiavimas prie pastato (duomenys neskelbtini), turi būti paliktas. Teigė, kad pareiškėjas vėl iš naujo nori apriboti patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kūrybinis projektas“ atsiliepimais į pareiškėjo skundą nurodė, kad byloje interesų neturi ir bylos baigtis jo teisėms neturės įtakos.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Folinas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad privažiavimo kelias į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini), yra vienintelis detaliajame plane pažymėtas servitutinis kelias ir tik šiuo keliu įmanoma įvažiuoti į įmonės teritoriją ne tik jų transportui, bet ir specialios paskirties automobiliams, tokiems kaip greitoji medicinos pagalba, gaisrinės mašinos, komunalinių paslaugų ir kt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nutiestos naujos komunikacijos, prie kurių bus būtina pajungti (duomenys neskelbtini), pastatą, nes šiuo metu naudojamos trasos yra pasenusios ir neatlieka savo paskirties. Šių trasų privedimas įmanomas tik tuo keliu, kuris nurodytas servitute ir, kad patenkinus skunde nurodytus reikalavimus, privažiavimas ir kelias taptų privačia valda. Įstatyme dėl žemės grąžinimo įtvirtinta nuostata, kad grąžinama tik laisva žemė, o ne keliai, komunikacijos ir kt. Tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pažeistos turimos teisės vykdyti veiklą, atnaujinti komunikacijas, remontuoti pastatą, reikalingu transportu patekti į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini), teritoriją ir t. t.
Tretysis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad prie jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame vykdoma ūkinė komercinė ūkinė veikla, nėra jokio kito privažiavimo. Palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais ir priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo aptarnauti keliems pastatams tikrai nepakanka. Nurodė, kad 3 metrų plotyje negalėtų prasilenkti net lengvieji automobiliai.
Tretysis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kelio patekti į valdas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išskyrus tą, kurį apriboti siekia pareiškėjas, nėra. Pabrėžė tai, kad alternatyviais privažiavimais prie valdos (duomenys neskelbtini), pareiškėjas laiko iš (duomenys neskelbtini) gatvės suformuotus įvažiavimus į privačius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už kurių tolėliau yra valda (duomenys neskelbtini). Jokių kelių, takų ar pravažiavimų iš (duomenys neskelbtini) g., kurie būtų skirti pateikti į (duomenys neskelbtini), nėra numatyta nei dabar, nei ateityje, nėra suprojektuota ar suplanuota jokiais žemės planavimo dokumentais ar detaliais planais, kadangi objektyviai nėra tokios galimybės. Pareiškėjas nori, jog į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų patenkama kitų privačių sklypų sąskaita ir nesuprojektuotais bei nesuformuotais keliais, o nuo seno pastatyto kelio dalis atitektų pareiškėjui. Nuosavybė gali būti atkurta tik laisvoje neužstatytoje žemėje, o keliai ar infrastruktūros objektai neįeina į sąrašą objektų, į kuriuos būtų galima nukreipti nuosavybės teisių atkūrimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir V. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra duomenų, jog savivaldybės patvirtintuose dokumentuose, pavyzdžiui, detaliajame ir bendrame plane, yra numatytos kitokios aplinkybės, negu buvo reikalaujama iš pareiškėjo Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto pastabomis Nr. 4 ir Nr. 5. Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštas, tame tarpe ir pastabose Nr. 4 bei Nr. 5 nurodyti reikalavimai yra galiojantys ir vykdytini. Pareiškėjas, kaip numatyta šiame rašte, jų neskundė, todėl terminas apskundimui yra praleistas. Teigė, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą, situacija liktų tokia pati, t. y. pareiškėjas galėtų kreiptis dėl plano patvirtinimo tik įvykdęs aukščiau nurodytus savivaldybės reikalavimus. Pareiškėjas visiškai nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų ir įrodymų dėl kitų kelių privažiavimų ir jų pateikti negali. Savivaldybės nurodomoje vietoje egzistuoja faktinis asfaltuotas kelias, kuriuo šiuo metu visi faktiškai naudojasi ir taip yra nuo seno. Nurodė, jog pagal teismų praktiką dėl servitutų nustatymo prioritetas teikiamas nusistovėjusiai tvarkai. Teigė, kad pareiškėjo interesas dėl servituto yra privatus, o savivaldybės nurodyti reikalavimai gina viešuosius interesus ir atitinka įstatymų reikalavimus.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. J. M. skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipos, kuria atsisakyta tvirtinti žemės sklypo planą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydamas suderinti kadastrinių matavimų bylą. Administracija 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. (8.6)-D3-14-463r-1099 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių, nurodydama, kad Administracijai 2017 m. kovo 9 d. pateiktas pareiškėjo prašymas suderinti kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą“, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad NŽT vykdo nuosavybės teisių grąžinimą, prašė pagal kompetenciją pateikti informaciją į kieno žemę pretenduoja pareiškėjas bei pateikti buvusio savininko valdytos žemės ribas LKS94 koordinačių sistemoje skaitmeninėje laikmenoje. Taip pat prašė pateikti informaciją ar yra likusios negrąžintos žemės pareiškėjui. NŽT Palangos skyrius 2017 m. birželio 9 d. raštu Nr. 16SD-729-(14.16.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ Administracijai pateikė pretendento V. J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas LKS-94 koordinačių sistemoje. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė atsakovei, kad grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir kad byla papildyta pagal pageidavimus. Administracija 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir teikia pastabas. Šio rašto ginčui aktualioje pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), numatytas per formuojamą žemės sklypą. Pagal plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias aptarnaus kelis žemės sklypus ir į tai, kad bus naudojamasi ne vienkrypčiu eismu, formuojamame žemės sklype nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią. Taip pat nurodyta tikslinti servituto plotį ir vietą. Šio rašto ginčui aktualioje pastaboje Nr. 5 pažymėta, kad formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), ir nurodyta tikslinti servituto turinį. Šiuo raštu, atsižvelgiant į jame nurodytas pastabas, nuspręsta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,0887 ha ploto, plano netvirtinti. Taip pat nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Palangos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Pareiškėjas šio rašto, kuriame nurodytos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pastabos, neskundė.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad dar kartą grąžina patvirtinimui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šiame rašte nurodė, jog byla papildyta pagal Administracijos naujausius pageidavimus. Atkreipė dėmesį, kad norint patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebūtina važiuoti per formuojamą sklypą, nes yra įvažiavimas ir galimybė pasidaryti papildomus įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini). Į teritoriją (duomenys neskelbtini), patenkama per du įvažiavimus tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, jog į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau seniai atvestos visos komunikacijos, todėl tiesti naujų nėra reikalo. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipoje nurodyta, kad pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas nebus tvirtinamas, kadangi neatsižvelgta į Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose pateiktas pastabas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas dėl minėtos rašto pastraipos panaikinimo kreipėsi į teismą.
Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimas pagal pareiškėjo V. J. M. skundą ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl kelio servituto administraciniu aktu nustatymo ginčo žemės sklype. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipos, kuria atsisakyta tvirtinti žemės sklypo planą, teisėtumas ir pagrįstumas. Šia skundžiama rašto dalimi pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pateiktas žemės sklypo planas nebus tvirtinamas, kadangi neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292 4 ir 5 punktuose pateiktas pastabas.
Kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjas, gavęs 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292, koregavo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir su 2017 m. lapkričio 2 d. raštu, kuriuo paaiškino dėl 4 ir 5 punktų neįvykdymo, pateikė ją atsakovei tvirtinti.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2018-04-02) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017).
Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovė nepagrįstai, nemotyvuotai 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl 4 ir 5 punktuose pateiktų pastabų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors šios bylos ginčo dalykas ir nėra 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292 teisėtumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent juo rėmėsi atsakovė, atsisakydama tvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, teismas pažymi, kad šioje byloje skundžiamame rašte, nei 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (8.6)-D3-m-1873r-3292, kuriame nurodytos kadastrinių matavimų bylos pastabos, pareiškėjui nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remiantis pareiškėjui nustatytas reikalavimas pažymėti 5 metrų pločio servitutinį kelią. Taip pat nenurodyti jokie teisiniai pagrindai, argumentai, dėl reikalavimo užtikrinti galimybę tiesti komunikacijas į gretimus žemės sklypus.
Iš byloje esančių dokumentų (pvz., Palangos m. savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto) matyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies teritoriją, kuri yra suprojektuota detaliuoju planu, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui ginčo teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ištrauką (TPDR Nr. T00048066) bei nurodė, „kadangi detalusis planas patvirtintas daugiau kaip prieš dvidešimt metų, todėl jame nėra išspręstas privažiavimo prie trečiųjų asmenų pastatų klausimas“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą detaliojo plano ištrauką, paaiškinimą apie tai, jog minėtame detaliajame plane kelias nėra numatytas, o kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, reikalavimas nustatyti 5 metrų servitutinį kelią grindžiamas tuo, jog ginčo teritorijoje kelias privažiuoti prie pastatų buvo nuo tarybinių taikų ir gretimų pastatų savininkai ginčo keliu visada naudojosi ir tebesinaudoja, pažymi, kad viešojo administravimo subjektų veikloje, skirtingai nei privačių subjektų veikoje, taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012). Savivaldybė, remdamasi minėtu detaliuoju planu, kuriame nėra numatytas kelias ginčo teritorijoje, negali reikalauti iš pareiškėjo kadastrinių matavimų byloje numatyti kelio, nes toks kelias teritorijų planavimo dokumentuose neegzistuoja. Nenustatytų asmenų nenustatytu laiku pastatytas kelias, nepaimtas savivaldybės žinion, neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentuose, negali sukelti pareiškėjui teisių ar pareigų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas, apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje, pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d., esantį žemės sklypo planą. Dėl pastarojo pareiškėjo reikalavimo pažymėtina, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas Palangos miesto savivaldybės administraciją priimti konkretų sprendimą (pvz. patvirtinti konkretų žemės sklypo planą) turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktą žemės sklypo planą ir priimti atitinkamą sprendimą.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai, kad už skundo padavimą pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. atstovo – advokato 2018 m. spalio 24 d. prašymu prašoma priteisti 1 295 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipą.
Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. M. 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateiktą žemės sklypo planą.
Priteisti pareiškėjui V. J. M. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.