- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- A-1627-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00005-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. J. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- A. S., D. L., E. L., G. G., G. L., J. T., R. K., R. G., V. R., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus
- Kategorijos
- 15.4Žemės servitutai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., D. L., E. L., G. G., G. L., J. T., R. K., R. G., V. R., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Folinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ginmita“, uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybinis projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Protecha“ dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ (toliau – ir skundžiamas raštas) 1 pastraipą; 2) įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje, pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d., esantį žemės sklypo planą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu raštu atsisakyta tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktą grąžinamo natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). kampe, Palangoje (toliau – ir ginčo sklypas), kadastrinių matavimų bylą, nes neatsižvelgta į 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytas pastabas Nr. 4 ir Nr. 5, t. y. patikslinti servituto plotį, vietą bei turinį. Teigė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. raštu atsakovui buvo nurodyta, kodėl 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodytos pastabos Nr. 4 ir Nr. 5 negali būti įgyvendinamos.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisingas teiginys, jog pagal ginčo sklypo plane nurodytą servitutą nėra galimybės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pateiktame tvirtinimui ginčo sklypo plane yra nurodytas 4 m pločio kelio servitutas, jo vieta ir plotis nustatyti optimaliai atsižvelgiant į visų interesus ir juo galima patekti į minėtus objektus. Be to, toks servitutas apskritai nėra būtinas, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribojasi su (duomenys neskelbtini), iš kurio patenkama prie pastato ir į šalia jo įrengtą mašinų stovėjimo aikštelę, o į teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenkama iš (duomenys neskelbtini) per du, rekonstruojant šią gatvę, įrengtus įvažiavimus. Teigė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir žemė, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėjas manė, kad šiuo atveju nėra jokios objektyvios būtinybės ginčo sklype nustatyti kitokio kelio servituto nei nurodyta jo pateiktame plane. Reikalavimas nustatyti servitutą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat yra nepagrįstas, nes tokios komunikacijos nėra objektyviai būtinos – abu šie objektai visas reikalingas komunikacijas turi ir jas naudoja.
4. Pareiškėjas manė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes: nepagrįstas teisės aktų normomis; nemotyvuotai atmesti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 2 d. prašyme nurodyti argumentai dėl reikalaujamų servitutų nustatymo; reikalaujama nustatyti objektyviai nepagrįstus servitutus. Skundžiamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Teigė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus. Administracija buvo nurodžiusi, kad: servitutinis kelias, kurį pareiškėjas siekia gauti natūra, aptarnauja kelis žemės sklypus; jis bus naudojamas ne vienkrypčiam eismui; formuojamame žemės sklype reikia nustatyti 5 metrų pločio servitutinį kelią; formuojant žemės sklypą privalo būti užtikrinta galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje; planas nebus tvirtinamas, kol nebus ištaisytos nurodytos pastabos.
7. Atsakovas paaiškino, kad pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkai vykdo komercinę, ūkinę veiklą jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, turi būti sudaryta galimybė prie minėtų pastatų privažiuoti sunkvežimiais, taip pat turi būti sudaryta galimybė prasilenkti automobiliams. Nurodė, kad ginčo sklype kelias privažiuoti prie pastatų yra nuo senų laikų ir minėtų pastatų savininkai ginčo keliu visada naudojosi ir naudojasi. Galimybė tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir teritoriją (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat privalo būti užtikrinta. Administracija pareiškėjui pasiūlė patį minimaliausią kelio plotį pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“: D3 kategorija, dvi eismo juostos po 2,50 metro, viso – 5 metrai. Pretendentui nesutinkant, žemė neturėtų būti grąžinama natūra, nes yra užimta faktiškai esančiu keliu, kuriuo naudojasi gretimų pastatų savininkai ir naudotojai. Nurodė, jog pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra apriboti privačiais sklypais, pėsčiųjų taku, todėl jokio kito privažiavimo neturi, o (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės pusės privažiuoti nėra galimybės. Pareiškėjas nepagrįstai atsisako įvykdyti Administracijos reikalavimus ir nepagrįstai įrodinėja, kad servitutas nebūtinas.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, Administracija privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą, atsižvelgdama į kitų žemės sklypų, besiribojančių su formuojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkų ir naudotojų interesus bei poreikius. Administracija teisėtai atsisakė tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktoje nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį ginčo sklypo planą, kadangi pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti Administracijos reikalavimus pagal suformuluotas pastabas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Teigė, jog prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra jokio kito privažiavimo ir kad palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais bei priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo tikrai tokiam dideliam pastatui aptarnauti nepakanka. Nurodė, jog tarp jo ir pareiškėjo apie 2003–2005 metus vyko teisminis ginčas teisme Klaipėdoje dėl įvažiavimo ir tuo metu teismas aiškiai išaiškino pareiškėjui, jog tinkamas privažiavimas prie pastato. (duomenys neskelbtini), Palangoje, turi būti paliktas. Teigė, kad pareiškėjas vėl iš naujo nori apriboti patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini), Palanga.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kūrybinis projektas“ atsiliepimais į pareiškėjo skundą nurodė, kad byloje interesų neturi ir bylos baigtis neturės įtakos.
13. Paaiškino, kad rengia Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje detaliojo plano keitimą. Planavimo organizatorius, t. y. Administracijos direktorius, nustatydamas nagrinėjamos teritorijos ribas, į projekto sudėtį įtraukė pareiškėjo dalies posesijos ribas, tačiau projekto tikslai ir numatomi sprendiniai niekaip nedaro įtakos pareiškėjo ir atsakovo interesams.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Folinas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Teigė, kad privažiavimo kelias į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini), Palanga, yra vienintelis detaliajame plane pažymėtas servitutinis kelias ir tik šiuo keliu įmanoma įvažiuoti į įmonės teritoriją ne tik jų transportui, bet ir specialios paskirties automobiliams, tokiems kaip greitoji medicinos pagalba, gaisrinės mašinos, komunalinių paslaugų ir kt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, nutiestos naujos komunikacijos, prie kurių bus būtina pajungti (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatą, nes šiuo metu naudojamos trasos yra pasenusios ir neatlieka savo paskirties. Šių trasų privedimas įmanomas tik tuo keliu, kuris nurodytas servitute ir kad patenkinus skunde nurodytus reikalavimus privažiavimas ir kelias taptų privačia valda. Įstatyme dėl žemės grąžinimo įtvirtinta nuostata, kad grąžinama tik laisva žemė, o ne keliai, komunikacijos ir kt. Tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pažeistos turimos teisės vykdyti veiklą, atnaujinti komunikacijas, remontuoti pastatą, reikalingu transportu patekti į UAB „Folinas“ (duomenys neskelbtini), Palanga, teritoriją ir t. t.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
17. Teigė, kad prie jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame vykdoma ūkinė komercinė ūkinė veikla, nėra jokio kito privažiavimo. Palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemė yra išdalinta sklypais ir priklauso kitiems asmenims, todėl 3 metrų pravažiavimo aptarnauti keliems pastatams tikrai nepakanka. Nurodė, kad 3 metrų plotyje negalėtų prasilenkti net lengvieji automobiliai.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
19. Teigė, kad skundas grindžiamas realybės neatitinkančiomis ir melagingomis aplinkybėmis. Kelio patekti į valdas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, išskyrus tą, kurį apriboti siekia pareiškėjas, nėra. Pabrėžė tai, kad alternatyviais privažiavimais prie valdos (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėjas laiko iš (duomenys neskelbtini) suformuotus įvažiavimus į privačius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už kurių tolėliau yra valda (duomenys neskelbtini), Palanga. Jokių kelių, takų ar pravažiavimų iš (duomenys neskelbtini), kurie būtų skirti pateikti į (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra numatyta nei dabar, nei ateityje, nėra suprojektuota ar suplanuota jokiais žemės planavimo dokumentais ar detaliais planais, kadangi objektyviai nėra tokios galimybės. Pareiškėjas nori, jog į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų patenkama kitų privačių sklypų sąskaita ir nesuprojektuotais bei nesuformuotais keliais, o nuo seno pastatyto kelio dalis atitektų pareiškėjui. Nuosavybė gali būti atkurta tik laisvoje neužstatytoje žemėje, o keliai ar infrastruktūros objektai neįeina į sąrašą objektų, į kuriuos būtų galima nukreipti nuosavybės teisių atkūrimą.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir V. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra duomenų, jog savivaldybės patvirtintuose dokumentuose, pavyzdžiui, detaliajame ir bendrame plane, yra numatytos kitokios aplinkybės, negu buvo reikalaujama iš pareiškėjo Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto pastabomis Nr. 4 ir Nr. 5. Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštas, tame tarpe ir pastabose Nr. 4 bei Nr. 5 nurodyti reikalavimai yra galiojantys ir vykdytini. Pareiškėjas, kaip numatyta šiame rašte, jų neskundė, todėl terminas apskundimui yra praleistas. Teigė, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą, situacija liktų tokia pati, t. y. pareiškėjas galėtų kreiptis dėl plano patvirtinimo tik įvykdęs aukščiau nurodytus savivaldybės reikalavimus. Pareiškėjas visiškai nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų ir įrodymų dėl kitų kelių privažiavimų ir jų pateikti negali. Savivaldybės nurodomoje vietoje egzistuoja faktinis asfaltuotas kelias, kuriuo šiuo metu visi faktiškai naudojasi ir taip yra nuo seno. Nurodė, jog pagal teismų praktiką dėl servitutų nustatymo prioritetas teikiamas nusistovėjusiai tvarkai. Teigė, kad pareiškėjo interesas dėl servituto yra privatus, o savivaldybės nurodyti reikalavimai gina viešuosius interesus ir atitinka įstatymų reikalavimus.
22. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
23. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat patenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens R. K. atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš pareiškėjo V. J. M. priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. 570 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ 1 pastraipos teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos direktoriaus įpareigojimo patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje (pareiškėjo pateiktoje 2017 m. lapkričio 2 d.) esantį žemės sklypo planą.
25. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų (įskaitant fotonuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kadastrinių duomenų bylą ir kt.), teismo posėdyje dalyvavusių šalių (įskaitant pareiškėją), jų atstovų paaiškinimais, viešai prieinamais duomenimis (pvz., www.regia.lt) nustatė, kad per siekiamą suformuoti ginčo sklypą seniai (galimai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo) yra įrengtas asfaltuotas kelias. Kelias šiuo metu yra blogos būklės – duobėtas, vietomis asfaltas sunykęs. Šis kelias išsidėstęs tarp ginčo sklypo vakarinės ir rytinės ribos, arčiau vakarinės ribos, tačiau su šiomis ribomis jis yra nesiliečiantis ir su jomis nesutampantis. Ginčo sklypo plane, esančiame žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje (adresas Palangos m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas 109 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu „Dėl kadastrinių žemės sklypo bylos patvirtinimo“ kreipėsi į Administraciją, pateikdamas ginčo sklypo planą būtent su šiuo pažymėtu servitutu. Taigi, nepaisant pareiškėjo teiginių, jog ginčo sklype apskritai neturėtų būti nustatytas kelio servitutas, teismas nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas ginčo sklypo kadastrinių duomenų matavimų bylą, bent jau iš dalies sutiko dėl kelio servituto. Teismas nurodė, kad pagal Administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-1873r-3292 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-2179r-4077 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių matavimų bylos“ pateiktas pastabas matyti, kad dalyje dėl kelio servituto ginčas kyla ne dėl to, ar apskritai jis turėtų būti nustatytas, bet dėl šio servituto pločio ir vietos.
26. Teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad faktiškai įrengtu keliu nuo seno naudojasi pastatų ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkai ir naudotojai, kurie šiuose pastatuose ir žemės sklypuose vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Pareiškėjas teigė, jog minėtų pastatų ir žemės sklypų naudotojams ir savininkams yra galimybė įsirengti ar naudoti kitus kelius, tačiau teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tokių kelių įrengimą, naudojimą ar suplanavimą teritorijų planavimo dokumentuose. Pavyzdžiui, pareiškėjo nurodytos įrengtos įvažos iš (duomenys neskelbtini) į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus teismo nevertintinos kaip įrengti keliai. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu „Dėl kadastrinių žemės sklypo bylos patvirtinimo“, teikdamas ginčo sklypo planą, kelio servitutą pažymėjo 4 metrų pločio, tačiau ne įrengto kelio faktinėje vietoje, o pagal ginčo sklypo vakarinę ribą, todėl pažymėtas servitutas ir faktiškai įrengtas kelias nesutampa, t. y. bent jau dalyje pažymėto servituto nėra įrengta kelio, be to, pagal plane pažymėtą kelio servitutą nėra galimybės patekti į gretimybėje esantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
27. Taigi, teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklype nuo seno yra įrengtas kelias ir pagal nusistovėjusią tvarką juo naudojasi kitų pastatų ir žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Teismas konstatavo, kad šio kelio vietoje kelio servitutas yra objektyviai būtinas, kadangi kitų kelių nėra įrengta ir nenumatyta teritorijų planavimo dokumentuose, be to, tokių kelių planavimas ir įrengimas pareikalautų papildomų sąnaudų, atsirastų poreikis nustatyti servitutus kituose žemės sklypuose ir t. t. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, nagrinėjamu atveju ginčo sklypo kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane turi būti suprojektuotas siūlomas kelio servitutas, kuris atitiktų faktiškai esančio kelio vietą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, minimaliausias motorizuoto eismo gatvių eismo juostų plotis 2,5 m (D₃ kategorija). Kadangi servitutinis kelias aptarnaus kelis žemės klypus, kuriuose vykdoma ūkinė komercinė veikla ir bus naudojamasi ne vienakrypčiu eismu, teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog nagrinėjamu atveju reikalingas mažiausiai 5 m pločio kelio servitutas.
28. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypas gretimybėje ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir teritorija adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriose yra pastatai ir vykdoma ūkinė-komercinė veikla, teismas vertino, jog objektyviai yra būtinas servitutas tiesti komunikacijas, todėl vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, nagrinėjamu atveju ginčo sklypo kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane turi būti patikslintas servituto turinys.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas konstatavo, kad Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktoje nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį ginčo sklypo planą, kadangi pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti Administracijos reikalavimus pagal nurodytas pastabas.
30. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, jog ši byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, teismas nusprendė, kad prašoma priteisti 1 295 Eur suma sumažintina iki 570 Eur (400 Eur už atsiliepimo paruošimą ir 170 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).
III.
31. Pareiškėjas V. J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas teismo taip pat prašo prijungti naują įrodymą – 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/19F-2.
32. Pareiškėjo vertinimu, teismas neobjektyviai tyrė įrodymus, nevisapusiškai juos įvertino, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstas išvadas. Sprendime teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia teismo nustatytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismas iš esmės rėmėsi ne objektyviais įrodymais, bet atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Pažymi, kad atsakovas šioje byloje buvo akivaizdžiai šališkas, klaidino teismą melagingais parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas pažymėjo, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teises. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog trečiųjų asmenų nuosavybė gali būti naudojama tik atsakovo nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjo pateikti dokumentai (nuotrauka Nr. 3, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F18-35) įrodo, kad įvažiuoti į sklypą (duomenys neskelbtini) ir prie jo stovinčio pastato yra įrengtas ir naudojamas įvažiavimas rytinėje sklypo pusėje iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, atsakovas ir pastato savininkas UAB ,,Folinas“ turėjo įrodyti, kad įrengtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) yra nepakankamas, todėl turi būti įrengtas įvažiavimas ir iš sklypo šiaurinės pusės. Pareiškėjas paaiškina, kad jo pateiktus įrodymus bandė paneigti ne dokumentais, o tik paaiškinimais, jog buvo daryta (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, dėl kurios buvo panaikintas minėtas įvažiavimas ir dabar likęs vienintelis – iš (duomenys neskelbtini), tačiau šis paaiškinimas yra neteisingas, nes (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija ties sklypu (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma ir įvažiavimas nebuvo panaikintas.
34. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei atsakovas, nei pastato (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nepateikė įrodymų, jog įvažiavimas yra ar turi būti 5 m pločio, o teisės aktai reikalautų, kad įvažiavimai į sklypus būtų formuojami kaip D3 kategorijos gatvės. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kad dabartinis įvažiavimas nėra nei kelias, nei gatvė, nes nesuprojektuotas Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, nenurodytas pažymint laisvą neužstatytą žemę, neįtrauktas į Palangos miesto vietinės reikšmės kelių sąrašą, nejungia (duomenys neskelbtini) gatvės su jokia kita gatve, niekada nebuvo savivaldybės nei prižiūrimas, nei tvarkomas, jam įrengti nebuvo parengtas projektas ar išduotas leidimas. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad atsakovas yra suformavęs dalį įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės per šaligatvį. Šio įvažiavimo plotis 3,75 m, o ne 5 m. Pažymi, kad šiuo 3,75 m įvažiavimu įvažiuoja ir išvažiuoja pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkai. Byloje nėra duomenų, kad tokio pločio įrengtą įvažiavimą tretieji asmenys būtų apskundę ar reikalavę jį platinti.
35. Teismas iš pareiškėjo R. K. naudai priteisė 570 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administraciniųbylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia, kad R. K. byloje gynė savivaldybės teisę laisvai planuoti teritoriją, bet ne savo asmeninę teisę, taip pat neteikė į bylą jokių paaiškinimų, įrodymų, jog ginčo sklype nustatytas 4 m įvažiavimas yra per mažas ir pažeidžia jo teisę, be to, jam objektyviai būtina nutiesti komunikacijas, be kurių negali eksploatuoti savo nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, kokias konkrečiai savo teises R. K. gina, negalima teigti, jog būtent jo teisės buvo patenkintos ar apgintos šiuo teismo sprendimu.
Atsiliepimas
36. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
37. Paaiškina, kad suinteresuoti asmenys prie pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra apriboti privačiais sklypais, pėsčiųjų taku, todėl jokio kito privažiavimo neturi, o (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) vakarinės pusės privažiuoti nėra galimybės. Pareiškėjo prie apeliacinio skundo naujai pateiktame įrodyme 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybų konstatavimo protokole nurodyta, jog prie pastato (duomenys neskelbtini) tariamai galima patekti iš (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis nenurodo, kad jo minimi vartai yra tokie pat seni kaip ir pastatas (jie nėra panaikinti), tačiau tai nereiškia, kad per juos galima patekti į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)yra valstybinės reikšmės kelias, į kurį suprojektuoti ir, gavus leidimą, įrengti įvažiavimą (išvažiavimą) galima tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimu. Antstolis G. K. neturėjo teisės už Lietuvos automobilių kelių direkciją nuspręsti, kad be projekto ir leidimo galima patekti iš UAB ,,Folinas“ sklypo (duomenys neskelbtini) tiesiai į valstybinės reikšmės kelią Nr. 2336, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija). Antstolio G. K. nepagrįstas 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybų konstatavimo protokolas nepaneigia L. N. protokole užfiksuotų faktų.
Atsiliepimas
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Ginmita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
39. Teigia, kad UAB ,,Ginmita“ priklauso dalis sandėlio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame laikomos prekės, skirtos paskirstyti į visas parduotuves ,,Aibė“ Palangoje ir Vydmantuose. Bendrovė veiklą vykdo ištisus metus, į sandėlius prekes veža sunkiasvorė technika, todėl 4 m privažiavimas tikrai būtų per siauras ir pabrėžia, kad net 5 m savivaldybės reikalaujamas kelio plotis yra vos pakankamas. Nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog keliamas tariamai yra stichiškai išvažinėtas – melagingas. Kito privažiavimo iki sandėlio (duomenys neskelbtini), Palangoje, UAB ,,Ginmita” neturi, o aplinkui yra registruoti privatūs sklypai, kurie apstatyti Registre registruotais pastatais.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Folinas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad turi patvirtintą detalųjį planą, kuriame nurodyti servitutai, t. y. teritorija, privažiavimo keliai ir pan. Šiame plane privažiavimas nurodytas tik vienas – ginčus keliantis kelias.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
42. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl kelio servituto administraciniu aktu nustatymo ginčo žemės sklype.
44. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.
45. Tai lemia, kad teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai (jų sprendiniai) yra tie teisiškai reikšmingi administraciniai teisės aktai (informacijos šaltiniai), kurie sukuria prielaidas administraciniu aktu nustatyti servitutą bei nulemia ir šio servituto pobūdį bei turinį.
46. Iš byloje esančių dokumentų (pvz., Palangos m. savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto (1 t., b. l. 12–13)) matyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies teritoriją, kuri yra suprojektuota detaliuoju planu, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Iš Palangos m. savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto (1 t., b. l. 12–13) taip pat galima numanyti, jog pagal šio detaliojo plano sprendinius ginčo žemės plote yra numatytas kelias patekti į gretimus žemės sklypus ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).
47. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad minėti detaliojo plano sprendiniai gali turėti esminės reikšmės, sprendžiant byloje kilusį ginčą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio detaliojo plano iš atsakovo neišsireikalavo, jo sprendinių netyrė bei nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl šių priežasčių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
48. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ teisinės situacijos nekeičia. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. A1-1342 matyti, kad juo buvo siekiama atitinkamai pakeisti minėto detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius (1 t., b. l. 126). Todėl panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A1-1342, liko galioti 2000 m. gegužės 25 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.