Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J.M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei Kūrybinis projektas, A.R., uždarajai akcinei bendrovei Ginmita, uždarajai akcinei bendrovei PROTECHA, G.G., R.G., J.T., V.R., R.K., E.L., A.S., D.L. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. A1-1043 „Dėl pritarimo A.R. pasiūlymui“, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“, Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“, teisėtumo.

Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“, pareiškėjas prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XII-407, 2013 m. birželio 27 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16) redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai primtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ar interesai yra pažeisti <...>.

Pareiškėjo teisinis suinteresuotumas ginčo teritorijų planavimo procesu pasireiškia tuo, jog pareiškėjas yra pretendentas į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą natūriniu būdu, o planuojamoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo yra suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe).

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-463r-1099 turinio matyti, jog dar 2017 m. kovo 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas V.J.M. prašymas suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 50 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, į kieno žemę pretenduoja J.V.M. bei pateikti buvusio savininko valdytos žemės ribas LKS94 koordinačių sisteminėje laikmenoje. Taip pat buvo prašoma pateikti informacija, ar yra likusios negrąžintos žemės V.J.M.

Atsakydamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 24 d. raštą Nr. (8.6)-D3-M-463r-1099, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2017 m. birželio 9 d. rašte Nr. 168D-729-(14.16.7.) pateikė informaciją apie F.M. posesijos Nr. 18 ribas, iš pateiktos schemos matyti, jog į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ pagrindu planuojamą teritoriją patenka F.M. posesijos Nr. 18 dalis.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas turi teisę ginčyti administracinius aktus, priimtus ginčo teritorijų planavimo proceso metu.

Nustatyta, jog 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimo, kuriuo prašė pažymėti su jo žemės sklypu besiribojantį 4 metrų pločio ruožą kaip laisvą (neužstatytą) žemę, šį ruožą sugrąžinti, jį prijungiant prie jo žemės sklypo ir patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Palangoje, nustatyti kelio servitutą.

Atsakydama į pareiškėjo prašymą, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ nurodė, jog į pareiškėjo prašymą nebus atsižvelgiama, nes prisijungimas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos prieštarautų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ nustataytiems planavimo tikslams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau - ir Teritorijų planavimo įstatymas), Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr.D1-8 (toliau - ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtintas Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas) .

Teritorijų planavimas – pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tame tarpe – ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d., 5 str. 2 d. 3 p.), keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 1 d.). Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 2 d.). Taisyklių Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Taisyklių 315 punkte reglamentuota, kad detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami. Teritorijų planavimo tikslai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 3 d.). Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d.). Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.). Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1265, kuris taikomas ir iki jo įsigaliojimo patvirtintų vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų keitimui ar koregavimui ir (ar) šių procesų finansavimui (Aprašo 1 p.), nustato, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta: adresas arba geografinės koordinatės (jeigu planuojama teritorija nėra adreso objektas), preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema.

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje teisės normoje alternatyvų skundą paduoti kitai institucijai nenumatyta, o Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio taikymas minėto teisinio reguliavimo nepakeičia ir nepanaikina, todėl darytina išvada, jog, sprendžiant dėl atsakymų į planavimo organizatoriui pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo teisėtumo, ginčas pirmiausiai turi būti nagrinėjamas ikiteismine tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, jog ginčo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“, teisėtumo nustatymo atveju pareiškėjas laikėsi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismui konstatavus, jog administraciniai aktai, kurie buvo ginčo teritorijų planavimo proceso pradėjimo pagrindu, yra neteisėti, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima pasinaudoti, administracinė byla reikalavimų panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą dalyje patenkinti visiškai.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. A1-1043 „Dėl pritarimo A.R. pasiūlymui“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A1-1342 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ panaikinti.

Administracinę bylą reikalavimų panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (8.6)-D3-M-649r-1481 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo, Palangoje“ panaikinimo ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių pakartotinai išnagrinėti jo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dalyje nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.