Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Listatus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Listatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

14. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal rangos sutartį (ieškinio reikalavimas), priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir sutarties kainos sumažinimo (atsiliepimo į ieškinį argumentai).

15. Nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

- 2020 m. liepos 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 22, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti trinkelių klojimo ant suformuoto pagrindo ir kelio bortų montavimo darbus pagal atsakovės pageidavimą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 ir 1.2 punktai).

- 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė parengė ir vienašališkai pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Minėtame akte nurodyta, kad perduodami tokie atlikti darbai: 1) trinkelių klojimas (64 kv. m); 2) kelių bortų dėjimas (55 bėg. m). Darbų kaina – 1 465 Eur be PVM (1 772,65 Eur su PVM). Akte pažymėta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti akte, todėl jis pasirašomas vienašališkai.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš statybos rangos teisinių santykių.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti tik keli atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.)

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

20. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė, dalyvaujant ieškovės darbų vadovui, apžiūrėdavo ieškovės atliktus darbus, o pastebėjusi nukrypimas ar kitus galimus trūkumus, pranešdavo apie tai ieškovei ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Tai, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neorganizavo ar netinkamai organizavo atliktų darbų priėmimą–perdavimą. Ieškovė, kaip minėta nutarties 15 punkte, 2020 m. rugpjūčio 21 d. surašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė vienašališkai. Atsakovė atsisakymą pasirašyti aktą ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė viena aplinkybe – ieškovės atliktų darbų trūkumais. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė būtų pažeidusi viso darbo atlikimo galutinį terminą, taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad darbų atlikimui buvo reikalingi bandymai ir kontroliniai matavimai.

22. Apeliacinis instancijos teismas, apibendrindamas teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodytus nutarties 18–19 punktuose, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju užsakovas, ginčydamas vienašališkai rangovo pasirašytą aktą, turėjo įrodyti, kad aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai. Užsakovas, siekdamas, kad aktas būtų pripažintas negaliojančiu dėl rangovo atliktų darbų trūkumų, turėjo įrodyti šių sąlygų visetą: visų pirma, faktą, kad rangovas atliko darbus su trūkumais, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį; antra, faktą, kad atliktų darbų trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CPK 178 straipsnis, CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė šių sąlygų viseto neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akto dalį pripažino negaliojančia.

23. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

24. Tarp šalių sudarytos sutarties 3.2 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja kokybiškai atlikti sutartyje numatytas paslaugas atitinkančias normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų.

25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė atliko darbus su trūkumais: 2020 m. liepos 21 d. defektinį aktą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. defektinį aktą ir nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad ieškovės atlikti darbai neatitinka Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 114, 125–126 punkto reikalavimų (ginčijamo sprendimo 39–41, 45 punktai). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pati ieškovės direktorė elektroniniuose laiškuose pripažino, kad jos darbuotojų atsakovei atlikti darbai neatitinka normatyvinių dokumentų reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai ir kokio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 punkto reikalavimo neatitinka ieškovės atlikti darbai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padaryto išvados, kad ieškovė atliko statybos darbus nekokybiškai (su trūkumais).

26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė atliko rangos darbus nekokybiškai (su trūkumais).

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė privalėjo prašyti byloje skirti statybos ekspertizę, siekdama įrodyti jos atliktų darbų trūkumus. Pažymėtina, kad CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Taigi, prašyti skirti byloje ekspertizę yra šalies teisė, bet ne pareiga. Be to, teisę skirti ekspertizę turi ne tik užsakovas (šiuo atveju atsakovė), bet ir rangovas (šiuo atveju ieškovė).

28. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nutarties 25 punkte, atsakovė, priešingai nei teigia ieškovė, pateikė įrodymus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo argumentams pagrįsti, kad atliko darbus kokybiškai, taip pat paneigti atsakovės pateiktuose įrodymuose užfiksuotus darbų trūkumus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliaciniame procese. Be to, pati ieškovė nepasinaudojo teise, įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 5 dalyje, trūkumų apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis, negu duomenys, esantys atsakovės pateiktuose įrodymuose, t. y. reikalauti skirti ekspertizę darbų kokybei įvertinti.

30. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Nustatyta, kad ieškovė nepateikė byloje iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įspėjo atsakovę dėl gautų medžiagų, todėl ieškovė, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, negali remtis šiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutarties 24–30 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko sutarties sąlygų, pagal kurias ieškovė turėjo laikytis normatyvinių teisės aktų reikalavimų. Tačiau šių nustatytų aplinkybių, kaip minėta nutarties 22 punkte, nepakanka konstatuoti, kad užsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos kitos aplinkybės (kitos sąlygos), kurios yra būtinos pripažinti aktą negaliojančiu CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindu. Kaip minėta nutarties 21 punkte, užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą tik tuo atveju, jeigu nustatomi darbų rezultato trūkumai tokie, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės atliktų darbų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės paklotą trinkelių dangą buvo galima naudoti pagal paskirtį (ginčijamo sprendimo 44 punktas). Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad dėl normatyvinių reikalavimų nesilaikymo tik pablogėjo darbo rezultato naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį sąlygos (ginčijamo sprendimo 51 punktas). Šių aplinkybių šalys neginčijo. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė ir tai, kad ieškovės netinkamai atliktus darbus pašalino P. L. ir atsakovės darbuotojai (ginčijamo sprendimo 53–55 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad darbų rezultatą buvo įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, taip pat į tai, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai buvo pašalinti, konstatuoja, kad atsakovė, kaip užsakovas, negalėjo atsisakyti priimti darbų rezultato CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindu.

33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutarties 23–32 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė turėjo teisę nepriimti ieškovės nekokybiškai (su trūkumais) atliktų darbų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą (jo dalį) pripažino negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl akto dalies pripažinimo negaliojančia panaikinti dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ir išaiškinimo (CPK 330 straipsnis).

34. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nepagrįstai nepasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nėra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės visą prašomą skolos sumą už atliktus darbus. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. vienašališkai pasirašytas ieškovės aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl jis sukėlė teisines pasekmes abiem šalims – galimybę ieškovei reikalauti atliktų darbų apmokėjimo, o atsakovei teisę ginti savo pažeistą teisę dėl nekokybiškai atliktų ar neatliktų darbų, pasinaudojant CK 6.665 straipsnyje nurodytais pažeistų teisių gynimo būdais.

35. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą jau minėta, atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, atsakovė turėjo teisę pasinaudoti vienu iš alternatyvių užsakovo teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje.

36. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

37. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, jog tuo atveju, kai rangovas netinkamai atlieka rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje. Taigi, tuo atveju, jeigu rangovas netinkamai atlieka rangos sutartyje numatytus darbus, būtent užsakovas turi teisę pasirinkti jo teisių gynimo būdą, o rangovas neturi daryti jokios įtakos rangovo pasirinkimui ar apriboti pasirinkimo galimybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko darbus netinkamai, todėl atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė neprašė atlyginti jos patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, t. y. neprašė jų priteisti iš ieškovės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės prašė ieškovės atliktų darbų kainą, atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, sumažinti iki nulio, t. y. pasirinko teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o ne CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip teigia ieškovė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovės netinkamai pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu atmesti, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo taikytas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas teisių gynybos būdas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto teisių gynybos būdo taikymo nepagrįstumu.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti sumą sumažinti iki nulio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

40. Kaip minėta nutarties 15 punkte, ieškovė už atliktus darbus atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 772,65 Eur sumai (su PVM). Nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidos atsakovei kainavo 1 734,16 Eur (ginčijamo sprendimo 53–55 punktai). Šių aplinkybių apeliaciniame procese nei ieškovė, nei atsakovė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti ieškovės prašomą priteisti sumą, atsakovės patirtų išlaidų trūkumams šalinti suma ir ieškovei iš atsakovės priteisti 38,49 Eur sumą (1 772,65 Eur (atliktų darbų kaina) – 1 734,16 Eur (trūkumų šalinimo išlaidos) = 38,49 Eur).

41. Be to, ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 10,49 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 0,23 Eur palūkanas (38,49 Eur x 8 proc. / 365 x 27 k. d. = 0,23 Eur), taip pat 8 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniame skunde keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta nutarties 15–42 punktuose, sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės reikalavimas dėl akto (jo dalies) pripažinimo negaliojančia, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 38,49 Eur sumą už atliktus darbus, 0,23 Eur palūkanas ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 292,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą pirmosios instancijos teisme (302,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 40 Eur žyminį mokestį ir 950 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą pirmosios instancijos teisme (išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos ir protingo dydžio.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo patenkinta ieškovės 2 proc. ieškinio reikalavimų (38,72 Eur x 100 proc. / 1 783,40 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 25,85 Eur (1 292,50 Eur x 2 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 1 126,51 Eur (1 149,50 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Apeliacinis teismas ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. patenkino 2 proc. ieškovės pareikštos ieškinio sumos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino akto dalį negaliojančia, galutinei patenkintų ieškovės reikalavimų apimčiai įtakos neturėjo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo patenkinta daugiau nei 2 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 440 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese (40 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 615,89 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos ir protingo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 8,80 Eur (440 Eur x 2 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 603,57 Eur (615,89 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 34,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (25,85 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 8,80 Eur (apeliacinės instancijos teisme)), o atsakovei iš ieškovės 1 730,80 Eur (1 126,51 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 603,57 Eur (apeliacinės instancijos teisme)).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės, viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas bei atlikęs įskaitymą, sprendžia atsakovei iš ieškovės priteisti 1 696,15 Eur (1 730,80 Eur – 34,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Listatus“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. darbų perdavimo–priėmimo akto dalis, kuria ieškovė vienašališkai perduoda atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“ 40 kv. m trinkelių klojimo ir 55 bėg. m kelio bortų dėjimo darbus už 1482,25 Eur (su PVM).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Listatus“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“, 38,49 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 49 ct) skolą už atliktus darbus, 0,23 Eur (dvidešimt tris centus) palūkanas ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Listatus“ 1 696,15 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.