Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1018-460/2013

NUTARTIS

2013 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. (apeliantės) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-4415-328/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantė teismui pateikė atskiruosius skundus (b. l. 56–57, 58–59).

Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio, apeliantė prašo minėtą nutartį pakeisti – ieškovę V. B. atleisti nuo 2 728,15 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodo, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos sunkią dabartinę turtinę padėtį, tačiau nėra tikimybės, kad ji ateityje turės pakankamai lėšų, kad jos finansinė padėtis pagerės ir ji bus pajėgi ateityje sumokėti žyminį mokestį (b. l. 58–59).

Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria išnagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė prašo minėtą nutartį pakeisti – priteisti iš atsakovo V. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ievai ir Dominykui po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-03-12 (kreipimosi į teismą dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, joje akcentuojama, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt (b. l. 56–57)

Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio, tenkintinas.

Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarčių, kuriomis išnagrinėti ieškovės prašymai dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2S-1019-460/2013)

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog ieškovė teismui pateikdama ieškinį prašė atleisti ją nuo likusios – 2 728,15 Lt – žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, atleido ieškovę nuo 1/2 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kitą ½ dalį atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Pastebėtina, jog apylinkės teismas, atidėdamas kitą ½ žyminio mokesčio dalį savo sprendimo nemotyvavo, t. y. nenurodė teisinių argumentų ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus.

Teismas pabrėžia, jog CPK 84 straipsnyje nustatyta: teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet nustatyti, o tai svarbiausia, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Taigi įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovės pateiktas įrodymų visetas nesuponuoja išvados, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeis – pagerės iki teismo sprendimo priėmimo – ir ji turės galimybę sumokėti apylinkės teismo atidėtą 1 264 Lt žyminį mokestį (CPK 178 straipsnis).

Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovės turtinė padėtis sudaro pagrindą visa apimtimi tenkinti ieškovės prašymą ir atleisti ją nuo likusios – 2 728,15 Lt – žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 12 straipsnis, CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Esant anksčiau nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pakeistina – ieškovė V. B. atleistina nuo 2 728,15 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. 2S-1018-460/2013)

Apeliantė skundžia šios nutarties dalį dėl išlaikymo dydžio, mano, kad priteistas po 350 Lt kiekvienam vaikui išlaikymas yra per mažas, jos nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteista po 700 Lt kiekvienam vaikui.

Teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus (atsakovas turi darbą, nuo 2013-01-01 neskiria vaikams išlaikymo, ieškovės prasta turtinė padėtis), taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 350 Lt, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir juos apsaugo laikinai, bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai ar apeliantės teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pakeisti – ieškovę V. B. atleisti nuo 2 728,15 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.