Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-292-253/2014

2014 m. liepos 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, Mildai Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuostolių atlyginimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei V. B., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas santuoką tarp šalių nutraukė konstravęs abiejų sutuoktinių kaltę, nes byloje nė viena iš šalių neteikė konkrečių kaltės įrodymų patvirtinančių vieno iš jų kaltę. Teismas vertino, kad šalių gaunamos pajamos yra apytikriai vienodos, šalys disponuoja vienodu turtu, todėl minimalius, būtinus vaikų poreikius galima tenkinti priteisiant iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Taip pat priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-01-01 iki 2013-03-07, t. y. už du mėnesius. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo momentui, šalims jungtinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas adresu, (duomenys neskelbtini). Iki šio turto įsigijimo, sutuoktiniai pirko ir pardavė dar du butus. Teismas nustatė, kad ieškovė buto įsigijimui panaudojo 16 000 Lt savo asmeninių lėšų, tai sudaro 10 procentų nuo visos jungtinės nuosavybės masės. Teismas įgytą santuokos metu turtą – keturių kambarių butą, padalijo natūra pagal šalių nurodytas kainas. Atsižvelgdamas, kad šeimoje yra du skirtingos lyties vaikai ir turto įgijimui panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui priteisė mažesnę nei ½ buto dalis. Nors atsakovas bute negyvena nuo 2013 m. vasario mėn. ir nesinaudoja tokiomis paslaugomis kaip vanduo, elektra, dujos, tačiau kaip buto bendrasavininkas turi prisidėti prie šio turto išlaikymo bendrų išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 1 510,09 Lt kompensacija dėl bendro turto išlaikymo išlaidų. Teismas vertino, kad šalys pirkdamos butą kartu įsigijo ir jame esančius daiktus – prieškambario baldus, šaldytuvą su šaldymo kamera, indaplovę, virtuvinį stalą su keturiomis kėdėmis, virtuvės spinteles, įmontuotą buitinę techniką, minkštą kampą, miegamojo lovą, spintą su antresolėmis svetainės sekciją, kurie tam tikra dalimi buvo įvertinti mokant buto pirkimo kainą, todėl į bendrą dalintino turto masę netrauktini ir nedalintini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys.

Dėl vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Apeliantė V. B. teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 str.). CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apeliantė pažymi, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog būtent atsakovas negerbė ieškovės nuomonės, visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ignoravo ieškovės bandymus pagerinti šeimos ir vaikų buitį ir prieš šeimos narius naudojo psichologinį smurtą, 2013 m. sausio mėn. palikęs šeimą išlaikymo vaikams nebeteikė, nebeprisidėjo prie šeimos būsto išlaikymo. Atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, prasidėjus nuolatiniams konfliktams, priekaištams, nelikus abipusės pagarbos ir supratimo. Ieškinyje ieškovė patvirtino, kad atsakovas iki 2012 m. rugsėjo mėn. beveik visas pajamas atiduodavo jai, tik vėliau skyrė mažiau lėšų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas materialai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Liudytojų V. J. (ieškovės sesers) ir V. B. (buvusios kaimynės) paaiškinimai apie matytą atsakovo elgesį, nesutarimus šalių bendravime yra epizodiniai ir nelaikytini įrodančiais esminį atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimą. Kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių neginčijamą vien atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo apeliantė nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti abipusiai sutuoktinių tarpusavio nesutarimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendras šalių gyvenimas tapo negalimas tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaikų išlaikymo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo padidinti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį iki 700 Lt kiekvienam kas mėnesį. Šalims santuokoje gimė du vaikai – dukra I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 1 974 Lt, o ieškovės – 1 679 Lt (t. 1, b. l. 54, 96–97, t. 2, b. l. 72). Apeliantė nurodo, kad neskaičiuojant mėnesių, kuriais atsakovas sirgo, atsakovo darbo užmokestis yra 27 proc. didesnis už ieškovės, t. y. 2 297,88 Lt. Pažymėtina, kad šalims priklauso tik nutraukiant santuoką dalytinas nekilnojamasis turtas – butas, kito nekilnojamojo turto šalys neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad šalių nepilnamečiams vaikams būtų nustatyti specialūs poreikiai. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju išlaikymas priteisiamas dviem vaikams ir, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, pirmiausia turi būti patenkinami būtinieji vaikų poreikiai. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, duomenis apie abiejų tėvų materialinę padėtį, šalių nepilnamečių vaikų poreikius, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteista orientacinį kriterijų atitinkančio dydžio išlaidų dalis vaikų išlaikymui – kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam vaikui – yra racionali, užtikrina būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (CK 3.192 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad įstatymas neriboja tėvams galimybės, tam esant sąlygoms, savo vaikų poreikių maksimaliam patenkinimui gera valia teikti ir didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendimu. Taip pat CK 3.201 str. nustatytais pagrindais, padidėjus vaikų poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai, išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi.

Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto V. B. skundo argumentus dėl 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Matyti, kad skundžiamu sprendimu išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-07, t. y. už du mėnesius. Apeliantas nurodo, kad su šeima negyvena nuo 2013 m. vasario mėn., iki to laiko visą atlyginimą atiduodavo ieškovei. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas vaikų neišlaiko nuo 2013-01-01. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo nurodžiusi, kad 2013 m. sausio mėn. atsakovas mokėjo tik už butą, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu paaiškino, kad mokėjimas buvo už šilumą. Šią aplinkybę, kad sausio mėn. mokėjo už butą, atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau įrodymų, kad tuo metu skyrė lėšų vaikų išlaikymui nepateikė. Apeliantas nurodo, kad mokėjo vaikams priteistą laikiną išlaikymą po 350 Lt kiekvienam kas mėnesį, tačiau laikinas išlaikymas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi šalių nepilnamečiams vaikams nustatytas tik nuo 2013-03-12 (t. y. kreipimosi į teismą dienos). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nurodytas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas pagrįstai.

Dėl skolos už buto išlaikymą.

Apelianto V. B. teigimu, byloje nėra įrodymų apie sutuoktinių įsiskolinimus, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteista 1 510,09 Lt nuostolių. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad nurodyta suma iš atsakovo priteista kaip kompensacija dėl bendro turto išlaikymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas bute negyvena nuo 2013 m. vasario mėn., ir atsižvelgė į tai, priteisdamas tik bendrų turto išlaikymo išlaidų dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių santuokos metu įgytas turtas nepadalytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip buto bendrasavininkas, turi prisidėti prie šio turto išlaikymo bendrų išlaidų.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas V. B. nesutiko su kilnojamojo turto padalijimu. Teismo posėdžio metu apeliantas sutiko, kad gartraukis ir dujinė viryklė buvo įskaičiuoti į buto kainą, atskirai už juos nemokėjo, taip pat sutiko, kad baldai, kompiuteris ir spausdintuvas liktų naudotis vaikams ir nebūtų įtraukiami į dalytino turto masę. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su dalies kilnojamųjų daiktų vertėmis: nurodė, kad šaldytuvą vertina 300 Lt, indaplovę 500 Lt, skalbimo mašiną – 400 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šaldytuvą įvertino – 200 Lt, indaplovę – 500 Lt, skalbimo mašiną – 100 Lt. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nurodytas kilnojamasis turtas buvo įsigytas šalių, todėl priskirtinas dalytinam turtui ir, kadangi skundžiamu sprendimu buvo paliktas šalių bute, priteistinas ieškovei V. B.. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Šalys sutarė, kad indaplovės vertė 500 Lt; įvertinus šalių nuomones ir daiktų nusidėvėjimą kitų kilnojamųjų daiktų kaina nustatytina: šaldytuvo – 250 Lt, skalbimo mašina – 250 Lt. Atsakovas nesutinka su televizoriaus Grunding verte, ir teismo posėdžio metu jį įvertino 800 Lt. Pažymėtina, kad priešieškinyje atsakovas minėto televizoriaus vertę nurodė 700 Lt. Ieškovės pateikta nuomone šio daikto vertė – 300 Lt. Nesant kitų įrodymų apie šio turto vertę, atsižvelgiant į šalių nuomonę ir nusidėvėjimą vertintina, kad ieškovei priteisto minėto televizoriaus vertė ne 300 Lt, o 500 Lt, tokią šio daikto kainą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nurodžiusi ir ieškovė. Atitinkamai 600 Lt mažintinas ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto vertę dydis iki 2 625 Lt.

Dėl nekilnojamojo turto įsigijimui panaudotų lėšų.

Apeliaciniais skundais šalys nesutinka su santuokos metu įgyto buto (duomenys neskelbtini), padalijimu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtą butą 2011-12-01 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, b. l. 16). Tarp šalių nekilo ginčo dėl minėto buto vertės – 153 000 Lt.

Apeliantas V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė buto įsigijimui panaudojo 16 000 Lt asmeninių lėšų, sudarančių 10 proc. nuo visos jungtinės nuosavybės masės. Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). CK 3.88 str. 2 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad iki šalių santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė 1995-09-14 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24–26). Šį nekilnojamąjį turtą 1998-02-25 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė už 16 000 Lt (t. 1, b. l. 34–35). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ir 7 p., šios lėšos buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovės lėšų (16 000 Lt) panaudojimą perkant butą (duomenys neskelbtini), patvirtino ir atsakovas. Vėlesnis ieškovės lėšų, gautų už asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimą, panaudojimas po santuokos sudarymo perkant kitus butus tikėtinas, nes nurodyti civiliniai teisiniai santykiai formavosi per trumpa laiką, pardavus butus nedelsiant įsigyjant kitus butus. Vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 str. 1 d.), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 str. 3 d.), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

Apeliantė prašo pripažinti, kad 34,03 proc. dalies buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 50 028 Lt. Šį reikalavimą apeliantė grindžia argumentais, kad ji savo asmenines lėšas investavo į santuokos metu įgyjamus būstus, kurie buvo parduodami. Nustatyta, kad būdamos santuokoje 1998-03-17 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–23, 36–37). Šį butą šalys 2004-10-18 pardavė už 75 000 Lt ir 2004-10-22 pirkimo–pardavimo sutartimi už 79 000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–21, 38–43). 2011-12-01 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 132 000 Lt ir tą pačią dieną (2011-12-01) už 147 000 Lt įsigijo ginčo butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–53). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškovės asmeninių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje padidėjimo iki 50 028 Lt, santuokos metu parduodant įgytus butus. Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovė 16 000 Lt asmeninių lėšų panaudojo santuokoje įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), ir vėliau perkant ir parduodant kitus butus, taip santuokoje su atsakovu iš esmės kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Turto bendrumo principas nepaneigtas, todėl turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalį jungtinės nuosavybės masės sudaro ieškovės asmeninės lėšos, t. y. 16 000 Lt, dėl to minėtą ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą atmeta.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 str. nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, aplinkybę, kad turto įgijimui panaudotos ieškovės asmeninės lėšos ir pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.127 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu šalių nuosavybėn priteistos ginčo buto patalpos, tačiau nenustatytos šalims nuosavybėn priteisiamo turto dalys. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne priteisti patalpas šalių nuosavybėn, o nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas yra keturių kambarių, 78,19 kv.m. bendro ploto, 58,17 kv.m. gyvenamojo ploto. Įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamu sprendimu turto padalijimas natūra, priteisus atsakovui vieną 13,20 kv.m. kambarį, plane žymimą indeksu 84-6, nepagrįstai apsunkina naudojimosi butu sąlygas, kadangi šiuo kambariu atsakovas galėtų naudotis tik praeidamas pro ieškovei priteistą vieną iš kambarių, plane pažymėtą indeksu 84-2. Atsižvelgiant į bendraturčių interesų pusiausvyros kriterijų, ieškovės ir atsakovo nuomones, skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistas, atsakovui priteisiant vieną kambarį 13,89 kv.m., plane pažymėtą indeksu 84-7, kuris gali būti naudojamas izoliuotai nuo kitų kambarių, patenkant į jį iš bendro naudojimo patalpos. Nustačius pagrindus nukrypti nuo sutuoktinių bendrų dalių principo, nustatytina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamos 2390/7819 dalys, o ieškovei – 5429/7819 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatytina naudojimosi minėtu butu tvarka, atsakovui V. B. paskiriant naudotis vienu kambariu plane žymimu indeksu 84-7 (13,89 kv.m) ir ½ dalimi visų bendro naudojimo patalpų, plane žymimų indeksais 84-1, 84-4, 84-5, 84-8, 84-9, 84-10; ieškovei V. B. paskiriant naudotis kitais trimis kambariais plane žymimais indeksais 84-3 (14,01 kv.m), 84-2 (17,07 kv. m), 84-6 (13,20 kv.m) ir ½ dalimi visų bendro naudojimo patalpų, plane žymimų indeksais 84-1, 84-4, 84-5, 84-8, 84-9, 84-10.

Apeliantės prašymas visą dalytiną keturių kambarių butą priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti 26 420,20 Lt kompensaciją atmetamas, kadangi turtą dalijant tokiu būdu, atsakovui priteistinos kompensacijos dydis už jo dalį būtų ženkliai didesnis nei prašo priteisti ieškovė. Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad sumokėti didesnę kompensaciją pinigais ieškovė neturi galimybių (CK 1.5 str., 3.127 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-12 nutartimi atleista nuo 2 728,15 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl 2 093,05 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės valstybei naikintina. Įvertinus ginčo ir reikalavimų pobūdį, kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.

Ieškovės apeliacinio skundo materialiniai reikalavimai iš esmės atmesti, atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovui 2 368 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas (t. 2, b. l. 64). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 2 315 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 700 Lt, o atsakovas – 500 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 150–152). Nors ieškovės skundas atmestas, tačiau ieškovei rengtas atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą, kuris tenkintas tik iš dalies, taip pat atsakovui rengtas atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą, kuris atmestas. Įvertinus šias aplinkybes, atstovavimo išlaidos paliekamos kiekvienai ši šalių (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti.

Įtraukti į ieškovės V. B. iš atsakovo V. B. dalytiną kilnojamąjį turtą šaldytuvą su šaldymo kamera LG – 250 Lt vertės, indaplovę BOSH – 500 Lt vertės, skalbimo mašiną BOSH – 250 Lt vertės, ir šį turtą priteisti ieškovei V. B.. Nurodyti, kad atsakovui V. B. priteisto televizoriaus Grunding vertė – 500 Lt.

Sumažinti ieškovei V. B. iš atsakovo V. B. priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto vertę iki 2 625 Lt.

Priteisti ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise 5429/7819 dalis, o atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise 2390/7819 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (78,19 kv.m. bendro ploto, 58,17 kv.m. gyvenamojo ploto) tvarką ir atsakovui V. B. paskirti naudotis vienu kambariu, plane žymimu indeksu 84-7 (13,89 kv.m), ir ½ dalimi visų bendro naudojimo patalpų, plane žymimų indeksais 84-1, 84-4, 84-5, 84-8, 84-9, 84-10; ieškovei V. B. paskirti naudotis trimis buto kambariais, plane žymimais indeksais 84-3 (14,01 kv.m), 84-2 (17,07 kv. m), 84-6 (13,20 kv.m), ir ½ dalimi visų bendro naudojimo patalpų, plane žymimų indeksais 84-1, 84-4, 84-5, 84-8, 84-9, 84-10.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovės V. B. priteista 2 093,05 Lt žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 2 315 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.