Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo GNSB „Smiltaitė“ ir trečiųjų asmenų atstovo advokato V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ ieškinį atsakovui P. V. dėl nuosavybės teisės gynimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys G. Š., A. Š., P. V., Č. P., G. R., N. Z., S. Ž., A. C., J. C., L. O., K. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4000 Lt skolą inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, 36283 Lt kompensaciją už nuotekų linijos įvedimą ir eksploatavimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2014-03-21 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų areštas, neviršijant 40283 Lt reikalavimo sumos.

2014-11-07 teisme gautas atsakovo įgalioto asmens prašymas, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą per 5 darbo dienas pateikti 50000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-05-25 atsakovas su V. M. pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jam priklausantį žemės sklypą, suformuotą detaliuoju planu, patvirtintu 2013-04-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-11 įsakymu Nr. AV-636, projektinis Nr. 2, bendras plotas 873 kv. m. (pagrindinės sutarties sudarymo data numatyta iki 2014-12-10). Pagal sudarytą preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus, gauti jam adresą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal sutarties sąlygas pardavėjui (atsakovui) buvo sumokėtas 50000 Lt avansas ir numatyta, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, pastarasis privalės pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti 50000 Lt baudą. Tačiau vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas atsakovui priklausantis žemės sklypas, dėl ko atsakovas neturi galimybės vykdyti preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų, kas sudaro pagrindą galimiems nuostoliams atsirasti dėl neįvykdytos preliminarios sutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-14 nutartimi atsakovo P. V. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino. Įpareigojo ieškovą gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Smiltaitė“, įmonės kodas )(duomenys neskelbtini), per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įnešti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DnB NORD bankas, 50 000 Lt. Konstatavo, kad atsakovas pagrindė savo prognozuojamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti; už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skirti sumokėti 20 000 Lt baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

Iki 2014-03-21, kai teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu, jokie veiksmai pagal tariamą preliminarią sutartį atliekami nebuvo, o reikalingumas suformuoti atskirą parduodamą žemės sklypą, tai yra, suteikti jam kadastrinį numerį bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2014- m. spalio mėnesį, po pusantrų metų po preliminarios sutarties sudarymo. Nuostolių atsiradimo galimybė yra siekis išvengti materialinės deliktinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje ir praturtėti kitų asmenų sąskaita. Nesąžiningas prašymas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti visų pagal preliminarią sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o neįvykdžius įsipareigojimų jam kyla neigiamos pasekmės, privalo grąžinti V. M. sumokėtus 50 000 Lt ir 50 000 Lt baudą. Teigia, kad ieškovė pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo suvaržė atsakovo nuosavybės teisę laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį, kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir CPK 55 straipsnyje nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo reikalavimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.

CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti atlyginamas ir banko garantija. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Tik šių dviejų aplinkybių visetas sudaro nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimo taikymo pagrindą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1351/2011, 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11038/2014 ).

Nustatyta, kad 2014-03-21 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų areštas, neviršijant 40283,00 Lt reikalavimo sumos.

Šiuo atveju atsakovas būtinumą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą grindė, nurodydamas aplinkybes, kad tarp jo ir pirkėjo 2013-05-25 yra sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo būsimam pirkėjui parduoti jam priklausantį žemės sklypą ir pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-12-10. Pagal preliminariosios sutarties pirkimo-pardavimo sąlygas, atsakovui yra sumokėtas 50000 Lt avansas, kurį atsakovas privalės grąžinti pirkėjui ir papildomai sumokėti 50000 Lt baudą tuo atveju, jei preliminarioji sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės. Atsakovas savo nuostoliais nurodė preliminariąja pirkimo-pardavimo sutarttimi numatytą 50000 Lt baudą, kurią galimai teks sumokėti pirkėjui, kadangi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausančiam žemės sklypui jis negali įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytas sąlygas, tai yra, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, be kurių nėra galimybės sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties.

Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo 2013-05-25 preliminariąja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo parengti žemės sklypui, suformuotam detaliuoju planu, patvirtintu 2013-04-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-11 įsakymu Nr. AV-636 (kadastro Nr. 5523/0004:307 ir 5523/0004:16, projektinis Nr. 2, bendras plotas 873 kv. m., (duomenys neskelbtini), kadastrinę bylą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pirkėjas įsipareigojo pirkti žemės sklypą, šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2014-12-10. Pagal sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus, gauti jam adresą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal sutarties sąlygas pardavėjui (atsakovui) buvo sumokėtas 50000 Lt avansas ir numatyta, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, pastarasis privalės pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti 50000 Lt baudą. Iš pateikto 2014-10-31 Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. 5523/0004:307 ir 5523/0004:16, kadastro duomenų pakeitimai negali būti atliekami, kadangi žemės sklypams yra taikytas areštas. Be to, iš VĮ Registrų centras 2014-10-23 pažymos matyti, kad VĮ registrų centras netenkino atsakovo prašymo įregistruoti preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi atsakovui priklausančiai ½ daliai žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 5523/0004:13, esančiam (duomenys neskelbtini), yra taikytas areštas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė V. M. (pirkėjo) 2014-12-15 reikalavimą atsakovui (pardavėjui) grąžinti jam sumokėtą avansą ir sumokėti 50000,00 Lt baudą už 2013-05-25 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymą. Byloje nėra įrodymų, ieškovas neįrodinėjo tokių aplinkybių, jog atsakovui dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrus nuostolių, realus jų išieškojimas iš ieškovo nepasunkės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, kurias atsakovas pagrindė pateiktais įrodymais, iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų patirti nuostolių, ir nesant įrodymų, jog atsakovui dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrus nuostolių, realus jų išieškojimas iš ieškovo nepasunkės, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie būtinumą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuostolių atlyginimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu, išnagrinėjus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, taigi atmestini apelianto argumentai, kad nuostolių atsiradimo galimybė yra siekis išvengti materialinės deliktinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje ir praturtėti kitų asmenų sąskaita.

Iš bylos duomenų matyti, kad prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo padavė atsakovo įgaliotas asmuo V. P.. Bylos duomenys patvirtina, kad be V. P. atsakovą atstovauja ir advokatas S. T., taigi vadovaujantis CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atmestinas apelianto argumentas, kad nesąžiningas prašymas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

Apelianto argumentas, kad iki 2014-03-21, kai teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu, jokie veiksmai pagal tariamą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį atliekami nebuvo, o reikalingumas suformuoti atskirą parduodamą žemės sklypą, tai yra, suteikti jam kadastrinį numerį bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2014 m. spalio mėnesį, po pusantrų metų po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.

Apeliantas prašo skirti atsakovui pagal CPK 95 straipsnį 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tik atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl apelianto prašymas atsakovui skirti baudą atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį.