- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-482-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00547-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“
- Atsakovas
- P. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. Š., A. Š., V. G., A. G., M. J., F. P., M. P., D. Š., R. Z., O. P., Ž. N., V. B., A. J., Ž. G., T. S.
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-482-123/2016
2016 m. balandžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ ir trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus Č. P., G. R., N. Z., S. Ž. (S. Ž.), J. C., A. C., L. O., K. L. atstovo advokato V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ ieškinį atsakovui P. V. dėl nuosavybės teisės gynimo ir skolos priteisimo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, Č. P., G. R., N. Z., S. Ž. (S. Ž.), J. C., A. C., L. O., K. L. ieškinį atsakovui P. V. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. Š., A. Š., V. G., A. G., M. J., F. P., M. P., D. Š., R. Z., O. P., Ž. N., V. B. (K.), A. J., Ž. G., T. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė GNSB „Smiltaitė“ ieškiniu prašo iš atsakovo P. V. priteisti 3 333,33 Lt skolą inžinierinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti ir 12 094,35 Lt kompensaciją už nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvedimą ir eksploatavimą trijuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš viso 15 427,68 Lt. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašo iš atsakovo P. V. priteisti po 4 031,45 Lt kompensacijos už nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvedimą, iš viso 24 188,70 Lt. Ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-03-17 iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovas nebuvo bendrijos narys, tačiau jam kilo pareiga vykdyti prievoles, numatytas bendrijos įstatuose 15 p. c. d. p. p., 16 p. g ir j p. p., 27, 30, 55, 57, 58 p., CK 4.76 ir 4.83 str. bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 ir 3 p., Neterminuotos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 2.6 p., tai yra, kas mėnesį mokėti privalomą 100 Lt dydžio įnašą inžinierinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti nuo 2010-11-23, tai yra nuo tada, kai atsakovas tapo nuotekų linijos bendraturčiu, iki 2013-09-03 žemės sklypo perleidimo. Atsakovas nuotekų liniją neteisėtai (neatlygintinai) naudojosi 33 mėnesius ir 10 dienų, todėl eksploatavimo išlaidoms padengti atsakovas privalo sumokėti bendrijai 3 333,33 Lt. Atsakovas savavališkai be bendrijos sutikimo pasijungė prie ieškovės eksploatuojamos, remontuojamos (atliekant būtinus darbus techninei būklei palaikyti) ir teisėtai bendraturčiams priklausančių lietaus nuotekų tinklų, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Toks pasijungimas pažeidė ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, turtines teises. Visą infrastruktūrą, esančią bendrijos gyvenamajame kvartale, susidedančiame iš dešimties turtinių vienetų, savo lėšomis ir ūkio būdu pastatė tretieji asmenys. Kvartalo inžinierinių tinklų statybai 2003-02-11 buvo išduotas statybos leidimas Nr. NS 03-12 (galiojęs iki 2013-02-10). Inžineriniai tinklai priduoti valstybinei komisijai 2009-12-30. Bendraturčių susitarimo pagrindu 2010-01-05 įteisinti viešame registre, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Bendrija, įrengiant nuotekų liniją, turėjo 40 314,45 Lt išlaidų. Atitinkamai, jos nariai turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensuoti nuotekų linijos įrengimo ūkio būdu kaštus. Atsakovas nuotekų linijos bendraturčiu tapo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkęs iš buvusio bendrijos nario N. J. Atitinkamai, atsakovo nuosavybėn perimta buvusio savininko N. J. investicijos į nuotekų linijos dalis, tai yra 4 031,45 Lt, iš bendros lietaus nuotekų tinklo 40 314,45 Lt vertės išminusuotina, todėl šioje dalyje turtinio reikalavimo atsakovui suma yra 36 283,00 Lt. Tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, tai yra kiekvienam nuotekų tinklų savininkui, priteistina 1/10 dalies dydžio kompensacija nuo 40 314,45 Lt bendros išlaidų sumos, tai yra po 4 031,45 Lt. Kadangi bendrija rūpinasi ir bendrijos narių turtinėmis teisėmis ir veikia išskirtinai kitų bendraturčių interesais, kurie ieškinio nepareiškė, todėl bendrijai priteistinos ir likusių asmenų, esančių bendrijos gyvenamajame kvartale, nuotekų linijos įrengimo kaštai, ir tai sudaro 12 094,35 Lt (4 031,45 Lt x 3 vnt.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu ieškovės GNSB „Smiltaitė“ ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės GNSB „Smiltaitė“ 390 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. V. Priteisė iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, Č. P., G. R., L. O., K. L. po 102 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. V. Priteisė iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. Z., S. Ž. 102 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. V. Priteisė iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, J. C., A. C. 102 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. V. Priteisė iš ieškovės GNSB „Smiltaitė“ 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino A. C. 350 Eur žyminį mokestį. Ieškovės atstovai nepateikė jokių įrodymų, kad prašomas priteisti 3 333,33 Lt įnašas, skirtas inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, yra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės, o būtent inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklo tvarkymu ir išlaikymu, kaip bendro daikto (turto) per laikotarpį, kuriuo atsakovas buvo sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus mokėjimus už inžinerinių tinklų priežiūrą, todėl ieškinio reikalavimą dėl įnašų, skirtų inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, atmetė. Dėl ieškovės (trijų žemės sklypų) bei trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo priteisti kompensaciją už nuotekų tinklų įvedimą nurodė, kad atsakovas P. V. 2006-06-15, kaip detaliojo planavimo organizatorius, gavo gretimo žemės sklypo detaliojo plano organizatoriaus bei žemės sklypo savininko sutikimus – lietaus nuotekas ir buitinių nuotekų išvalyto vandens perteklių nuvesti į nurodytą šulinį. 2007-08-30 buvo patvirtintas atsakovui priklausančio žemės sklypo detalusis planas. Šio detalaus plano pagrindu buvo parengtas Vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio projektas. 2008-07-03 atsakovui P. V. buvo išduotas statybos leidimas – vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų statybai. Nurodyti administracinio pobūdžio teisės aktai nebuvo nuginčyti ir galioja iki šiol. Atsakovas P. V. lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti 2008 m., pabaigė 2010 m. Šis inžinerinis tinklas 2008 m. buvo pajungtas į tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, priklausantį lietaus nuotekų tinklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudotis 2009-12-30. Detaliuose planuose nebuvo numatytas atlygintinis inžinerinių tinklų pajungimas į bendrąją sistemą. 2009-10-19 perrašius statybos leidimą tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, tapo statytojo teisių ir pareigų perėmėjais, todėl buvusio statytojo duoti sutikimai buvo ir yra privalomi naujiems statytojams. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenų, kad apie savo pažeistas teises bendrijos pirmininkas žinojo nuo 2009-10-20, o ieškinys pateiktas tik 2014-03-19, teismas pripažino, jog pažeistų teisių gynimui yra praleista ieškinio senatis, todėl šią ieškinio dalį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Apeliaciniu skundu ieškovės GNSB „Smiltaitė“ ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, Č. P., G. R., N. Z., S. Ž., J. C., A. C., L. O., K. L. atstovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo P. V. ieškovui GNSB „Smiltaitė“ 965,40 Eur (3 333,33 Lt) skolą inžinierinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, 3 502,77 Eur (12 094,35 Lt) kompensaciją už nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), įvedimą ir eksploatavimą trijuose turtiniuose vienetuose, žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš viso – 4468,16 Eur (15 427,68 Lt); priteisti iš atsakovo P. V. tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, Č. P., G. R., N. Z., S. Ž., J. C., A. C., L. O. ir K. L. po 1167,59 Eur (4 031,45 Lt) kompensaciją už nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unik. Nr. įvedimą, iš viso: 7 005,53 Eur (24 188,70 Lt); priteisti iš atsakovo ieškovei ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-03-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas – įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, sumokėtas UAB „Gardinta“, už lokalinę sąmatą lietaus nuotekų tinklams įvesti. Nurodo, kad atsakovas savavališkai ir be gyvenamųjų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ sutikimo pasijungė prie ieškovės eksploatuojamos, remontuojamos ir teisėtiems bendraturčiams priklausančios nuosavybės – nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui statybos leidimas buvo išduotas tik 2008-07-03, kai inžinieriniai tinklai, esantys ieškovės administruojamoje teritorijoje, jau buvo pastatyti, jie funkcionavo ir vyko jų pridavimo valstybinei komisijai procedūros. Į atsakovo iniciatyva paruoštos projektinės dokumentacijos svarstymą nei ieškovai, nei jau pastatyto gretimo gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai įtraukti nebuvo, kaip ir nebuvo informuojami apie atsakovo kuriamo kvartalo detalaus plano sprendinių realizavimą. Sutikimai tik patvirtina susiklosčiusių teisinių santykių tarp buvusio bendrijos nario N. J. ir atsakovo turinį, tačiau sutikimo dėl lietaus nuotekų prisijungimo prie kitų bendraturčių nuosavybės be kitų bendrijos narių sutikimo nėra. Nurodo, kad atsakovas yra pareiškęs, jog sutinka mokėti už lietaus vandens surinkimo sistemą, jei GNSB „Smiltaitė“ pateiks oficialią sąmatą, kuri būtų pagrįsta projektiniais skaičiavimais. Administracinės bylos Nr. 1-113-162/2013 dalykas buvo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008-07-03 statybos leidimo Nr. NS 08-117 panaikinimas, todėl jis nesietinas su šios bylos dalyku – skola ir kompensacija. Mano, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, nes atsakovas pripažįsta prievolę ir apeliantams tik 2011-06-17 buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai neįrodė išlaidų dydžio ir fakto, be to, atsakovas P. V. nėra jungtinės veiklos sutarties šalimi, todėl jam jokios prievolės pagal tą sutartį neatsirado. Nuotekų tinklo pajungimas atitinka detaliojo plano sprendinius. Apeliantai iki 2009-10-19 nebuvo statytojais, todėl ir neturėjo dalyvauti projektavimo darbuose. Aplinkybė, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra statytojo G. S. teisių ir pareigų perėmėjai, yra įrodyta byloje ieškovo pateiktu statybos leidimu Nr. NS03-12. Detaliojo plano sprendiniai buvo įgyvendinami teisėtai ir buvo kontroliuojami kompetentingos institucijos, kuri jokių pažeidimų nenustatė. Apeliantai subjektyviai aiškina 2011-02-10 susitikimo protokolą, nes protokolas atsakovo P. V. sutikimo mokėti prisijungimo mokestį neįrodo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl įnašų, skirtų inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, ir ieškovės (trijų žemės sklypų) bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą priteisti kompensaciją už nuotekų tinklų įvedimą.
Nustatyta, kad 2009-03-10 registruota Gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,Smiltaitė“ bei jos įstatai. 2010-11-23 atsakovas P. V. iš N. J. nusipirko žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-09-03 atsakovas P. V. šį žemės sklypą pardavė M. J. 2010-06-21 buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašė G. Š., A. Š., L. O., G. R., K. L., R. M., Č. P., N. Z., S. Ž., N. J., A. C., J. C., G. R., kurios 2.6. p. numatyta, jog bendrijos partneriai kas mėnesį moka privalomą 60 Lt įnašą inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, o ne bendrijos nariams numatytas 100 Lt mėnesio įnašas.
Apeliantai byloje įrodinėja, kad 2013-09-03 atsakovas buvo bendrijos nariu, todėl turėjo vykdyti jungtinės veiklos sutartį ir mokėti įnašą, skirtą inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nustatyta, kad atsakovas P. V. nėra jungtinės veiklos sutarties šalimi, todėl jam nekyla prievolės pagal jungtinės veiklos sutartį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2010-06-21, ir kad atsakovas P. V. bendrijos nariu buvo 2010-11-23–2013-09-03 laikotarpiu. Atsakovas P. V. nebuvo 2010-06-21 jungtinės veiklos sutarties šalimi ir neturėjo pareigos vykdyti šios sutarties. Be to, 2010-06-21 jungtinės veiklos sutartis galėjo būti keičiama ta pačia tvarka, kokia buvo sudaryta (sutarties 8. 1 p.), tačiau sutartis pakeista nebuvo, ir šia sutartimi P. V. jokios pareigos nebuvo nustatytos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės atstovai nepateikė jokių įrodymų, kad prašomas priteisti 3 333,33 Lt įnašas, skirtas inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidoms padengti, yra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės – inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklo tvarkymu ir išlaikymu, per laikotarpį, kuriuo atsakovas buvo sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)., savininku (CPK 178, 185 str.), todėl pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.
Apeliantai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad atsakovas P. V. 2008 m. savavališkai prisijungė prie lietaus nuotekų tinklo. Apeliantų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes nuotekų tinklo pajungimas atitinka 2007 m. detaliojo plano sprendinius, kurį įgyvendinant atsakovas parengė techninį projektą ir jam buvo išduotas statybos leidimas, pagal kurį atsakovas įrengė inžinerinius tinklus ir įregistravo juos viešame registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad detalusis planas ir statybą leidžiantys dokumentai yra galiojantys ir nebuvo panaikinti, o statybą 2009 m. tikrinusi kompetentinga institucija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pažeidimų nenustatė.
2009-10-19 perregistravus statybos leidimą iš buvusio statytojo G. S. perėmimo būdu (2003-02-11 statybos leidimas Nr. NS03-12), gyvenamojo kvartalo inžinerinių tinklų statytojais tapo: G. Š., A. Š., L. O., G. R., K. L., R. M., Č. P., N. Z., S. Ž., N. J., A. L., A. C., J. C. Apeliantai iki 2009-10-19 nebuvo statytojais, todėl neturėjo dalyvauti projektavimo darbuose. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantai nedalyvavo G. S. ir P. V. rengto detaliojo plano rengimo procedūrose. Visus būtinus sutikimus davė tuometinis žemės sklypo savininkas G. S. ir N. J., kuris savo sklypą vėliau pardavė P. V. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, buvo statytojo G. S. teisių perėmėjai (Statybos techninio reglamento STR. 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 p.), ir jo vardu duoti sutikimai yra galiojantys. Aplinkybė, jog tretieji suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra statytojo G. S. teisių ir pareigų perėmėjai, yra įrodyta byloje ieškovo pateiktu Statybos leidimu Nr. NS03-12. G. S. ir N. J. sutikimai buvo duoti P. V. žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūrų metu, kuriose apeliantai nedalyvavo. Sutikimą jungtis prie gretimo sklypo nuotekų sistemos, vykdant detaliojo planavimo procedūras, atsakovui davė G. S. ir sutikimas buvo neatlygintinis, o tretieji asmenys yra tik statytojo teisių perėmėjai. 2007-08-30 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-201 detaliojo plano sprendiniai buvo įgyvendinami teisėtai ir buvo kontroliuojami kompetentingos institucijos, kuri jokių pažeidimų nenustatė. Iš byloje esančios detaliojo plano medžiagos matyti, kad perteklinis vanduo iš P. V. žemės sklypų kvartalo nuvedamas į lietaus nuotekų tinklus. Grafinėje dalyje šulinys 7¹ yra pažymėtas, kaip lietaus nuotekų tinklo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir nėra ginčo, kad šulinys 7¹ buvo įrengtas tiesiant lietaus nuotekų tinklą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nuotekų ir pagalbinių statinių sistemą paviršinėms nuotekoms tekinti į šalinimo vietas.
Apeliantai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad iš 2011-02-10 protokolo Nr. A6-31P matyti, kad P. V. savivaldybėje buvo sutikęs mokėti už prisijungimą. Tačiau iš protokolo turinio matyti, kad protokolas atsakovo P. V. sutikimo neįrodo, nes atsakovas pareikalavo pateikti reikalavimo pagrindimą, tačiau sutikimo mokėti už prisijungimą neišreiškė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad detaliuose planuose nebuvo numatytas atlygintinis inžinerinių tinklų pajungimas į bendrąją sistemą. G. S. ir N. J. sutikimuose nenurodyta, kad leidžiama į tinklus pasijungti tik atlygintinai. Byloje apklaustas liudytojas P. D. taip pat nurodė, kad sutikimai buvo neatlygintiniai.
Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad apeliantams apie pasijungimą į lietaus nuotekų tinklą buvo žinoma dar 2009 metais. Administracinę bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-01-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-113-162/2013 konstatavo, kad apie apeliantų nurodomą jų teisių pažeidimą jiems tapo žinoma 2009 m. vasarą. Todėl šio nustatyto fakto apie apeliantų sužinojimą apie jų nurodomą teisių pažeidimą iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 2 p.). Ieškinys teismui dėl nuosavybės teisės gynimo ir skolos priteisimo buvo pateiktas tik 2014-03-19, todėl pirmos instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo (CK 1.131 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.