- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- I-113-162/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, P. V., Č. P., K. L., G. R., L. O., Ž. G., R. M., A. C., J. C., N. Z., V. B., V. K., A. J., R. Z., T. S., O. R., J. R., Ž. N., O. P., V. P., R. V., A. Š., G. Š., A. L.
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vytautui Korsakui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmenis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ritai Kleptonienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. V. ir jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Č. P., K. L., G. R., L. O., Ž. G., R. M., A. C.i, 2013 m. sausio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Č. P., K. L., G. R., L. O., J. C., A. C., N. Z., P. V., V. B., V. K., A. J., R. Z., T. S., O. R., J. R., Ž. N., O. P., V. P., R. V., Ž. G., R. M., A. Š., G. Š., A. L. dėl 2008 m. liepos 3 d. statybos leidimo Nr. NS08-117 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (I t., b.l. 3-4) bei patikslintu skundu (II t., b.l. 71-73) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 3 d. statytojui P. V. išduotą statybos leidimą Nr. NS 08-117. Teigia, kad šiuo statybos leidimu P. V. leista prisijungti lietaus nuotekų tinklus prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų. Nurodo, jog yra nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos raj., bendraturtis. Leidimas ir statyba yra neteisėti, nes nėra davęs sutikimo tokiam prisijungimui. Pagal galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2, 15.3 ir 15.4 punktus buvo draudžiama išduoti statybos leidimą, jei nebuvo sukurtas pats statinys, prie kurio norima prisijungti, ir nėra gautas to statinio savininko sutikimas. Mano, kad pirmiausia turi būti sukurtas pats statinys, o statinio savininkas turi duoti notarinės formos sutikimą prisijungti, kadangi sutikimai yra susiję su daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymais, tokie sandorai turi būti notarinės formos (Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymi, kad nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projekte nėra numatyta jokio pasijungimo ir nėra atlikti jokie papildomi nuotekų paskaičiavimai. Teigia, jei teritorijų planavimo dokumente yra numatyta paimti jo nuosavybę ar prie jos prisijungti, neprieštarauja duoti tam sutikimą, tačiau, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, jam, kaip savininkui, už tai turi būti teisingai atlyginta. Pažymi, kad ginčijamu statybos leidimu leista statyti statinį, nuotekų tinklus prijungti prie nesamų nuotekų tinklų. Neneigiantis, kad pagal ginčijamą statybos leidimą buvo leista prisijungti prie neegzistuojančių nuotekų tinklų, kuriuos pagal statybos leidimą Nr. NS-03-12 planavo kažkada statyti G. S., tačiau, pardavęs žemės sklypus, nuotekų tinklų nepastatė. Pareiškėjas nurodo, kad jis, nusipirkęs žemės sklypą iš G. S., pagal 2009 m. spalio 19 d. perregistruotą statybos leidimą, kuriame pagal projektą nebuvo numatyta ir paskaičiuota jokių kitų prisijungimų, kartu su kitais bendraturčiais savo lėšomis pastatė ir tik 2009 m. gruodžio 30 d. pridavė nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinei komisijai, pagal bendraturčių prašymą nuotekų tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Mano, kad jei G.S.būtų pastatęs statinį, leidęs prie jo prisijungti ir perleidęs šį statinį notariškai patvirtinta sutartimi pareiškėjui, tai jam nusipirkus apsunkintą daiktą (statinį), būtų perėję ir su perleistu statiniu susiję įsipareigojimai. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 nurodė, kad galima leisti prisijungti tik prie esamų tinklų, nes sutikimas prisijungti prie neesamų tinklų nelaikytinas šalių sutartimi dėl būsimų tinklų. Pažeidimu laikytina ir tai, jog statinio projekte nėra įrodymo – notariškai patvirtinto įgaliojimo (Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalis), kad P. D. turėjo teisę veikti G.S. vardu sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės sukūrimu ir jos likimu bei atstovauti bendraujant su juridiniais asmenimis, tikrinančiais projektus.
Pareiškėjas nurodo, kad didžiąją laiko dalį gyvena užsienyje, o apie neteisėtą prisijungimą jį informavo nuotekų tinklų bendraturčiai. 2012 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, prašydamas išduoti statybos leidimo kopiją, Nuolatinės statybos leidimo komisijos nutarimo kopiją bei susijusius dokumentus, kurių pagrindu buvo leista prisijungti prie jam dalinės nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų. Teigia, kad iki tol slėpusi informaciją, Klaipėdos rajono savivaldybė tik 2012 m. liepos 20 d. pateikė skundžiamą statybos leidimą, tačiau nepateikė statinio projekto nei Nuolatinės statybos komisijos protokolo.
Pareiškėjo atstovas Vytautas Korsakas prašo pareiškėjo reikalavimą tenkinti, patikslintame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad terminas skundui dėl ginčijamo statybos leidimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovė pateikė pareiškėjui ginčijamo statybos leidimo kopiją, todėl kreipimosi į teismą terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą (I t., b.l. 32-33) bei patikslintą skundą (II t, b.l. 84-85) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas P. V. prašymas išduoti statybos leidimą vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, išnagrinėjusi kartu su prašymu pateiktą projektą, jam pritarė 2008 m. liepos 2 d. protokolu Nr. 25-12 bei priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2008 m. liepos 3 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS 08-117 vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Nesutinka su pareiškėjo teigimu, jog ginčijamu statybos leidimu neteisėtai P. V. buvo leista prisijungti prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad iš byloje pateikiamo vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone techninio projekto III tomo (vandentiekio nuotekų dalis) matyti, kad „Kvartalo lietaus nuotekos nuo stogų surenkamos ir nukreipiamos į gatvę. Nuotekos nuo važiuojamosios dalies per lataką nukreipiamos į atvirąjį vandens telkinį. Perteklinis vanduo iš vandens telkinio vamzdžiais nuvedamas į esamą lietaus nuotekų tinklą“. Techninis projektas buvo rengiamas vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-201 patvirtintu P. V. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, kuriame buvo numatyta, kad <...> perteklinis vanduo išleidžiamas į lietaus nuotekų tinklus, į LK šulinį, esantį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. Galimybė perteklinį vandenį išleisti į žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį šulinį buvo aptarta šio žemės sklypo savininkui N. J. ir statomų inžinerinės infrastruktūros statytojui G. S. davus rašytinius sutikimus. Analizuojant Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog po statybos leidimo perregistravimo – 2009 m. spalio 20 d. pareiškėjo vardu, jam perėjo visos gavusio statybos leidimą prievolės ir teisės, t.y. pareiškėjas perėmė visas teises ir pareigas, kiek tai susiję su N. J.ir G. S. 2007 m. kovo 20 d. ir 2006 m. birželio 15 d. duotais sutikimais, kurie numatė, kad iš P. V. priklausančio žemės sklypo surinktos lietaus nuotekos ir buitinių nuotekų išvalyto vandens perteklius būtų nuvestas į šulinį, kuris yra N. J. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje numatyta notarinė sandorių forma šiuo atveju neturėjo būti taikoma, nes minėtuose sutikimuose apie jokius daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymus net nekalbama. Teigia, jog pareiškėjas savaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 išdėstytus teiginius ir pažymi, jog pareiškėjo skundas ir minėta byla tarpusavyje nėra susiję.
Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymu nustatytą terminą skundui dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo padavimo ir neprašo jo atnaujinti. Motyvuoja tuo, kad nuo 2011 m. sausio mėnesio vyksta ginčas dėl lietaus nuotekų tinklų pasijungimo, o šiame ginče lietus nuotekų tinklų bendraturčius atstovauja Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ pirmininkas K. L.. Pažymi, jog pareiškėjo žmona yra šios bendrijos narė, visą situaciją žinojo bei apie ją informavo savo sutuoktinį, tai yra pareiškėją.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą skundą (II t., b.l. 124-127) prašo patikslinto skundo netenkinti. Nurodo, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos 23 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kokius dokumentus turi pateikti statytojas, kad būtų išduotas statybos leidimas. Pažymi, kad perteklinio vandens išleidimas į žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį šulinį buvo aptartas gavus žemės savininko N. J. bei P.D. kaip planavimo organizatoriaus G. S. įgalioto asmens, rašytinius sutikimus. Teigia, jog pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, notarinė sandorių forma šiuo atveju neturėjo būti taikoma. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog draudžiama išduoti statybos leidimą, jei nebuvo sukurtas pats statinys, prie kurių norima prisijungti ir nėra gautas to statinio savininko sutikimas. Atkreipia dėmesį, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2, 15.3 ir 15.4 punktuose tokios nuostatos nėra, juose nustatyta tik kokius dokumentus statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui, kad gautų statybos leidimą. Pareiškėjas pripažįsta, jog pagal ginčijamą statybos leidimą buvo leista prisijungti prie neegzistuojančių nuotekų tinklų, kuriuos pagal statybos leidimą Nr. NS03-12 planavo statyti G. S., tačiau pardavęs žemės sklypą, tinklų nepastatė. Teigia, jog statybos leidimo Nr. NS-08-117 išdavimo metu galiojusiame STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punkte buvo numatyta, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu, todėl pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą iš G. S. ir 2009 m. spalio 20 d. perregistravęs statybos leidimą, perėmė visas teises ir pareigas. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius raštu Nr. 2.11-667-(14.18) pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyriui atsakymą dėl P. V. pareiškimo. Administracinės procedūros metu nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2008 m. liepos 3 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS08-117 P. V., vadovaujantis UAB „Klaipėdos miestprojekto“ atliktu ir Klaipėdos rajono vyriausiosios architektės V. V. suderintu techniniu projektu, gavus P. D. (kaip įgalioto planavimo organizatoriaus G.S.) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko N. J. rašytinius sutikimus. Buvo nutiestas vamzdynas, kuriuo perteklinis vanduo iš vandens telkinio nuvedamas į esamą lietaus nuotekų tinklą, esantį N. J. sklype, prisijungiant vamzdyną prie šulinio Nr. 7. Pažymi, kad nebuvo nustatyta P. V. pažeidimų, atliekant vamzdyno prisijungimo darbus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Rita Kleptonienė prašo pareiškėjo reikalavimų netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. atsiliepime į skundą (I t, b.l. 37-39) ir patikslintą skundą (II t, b.l. 88-91) nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia ir patikslintu skundu papildo tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neteisėtai leido prisijungti nuotekų tinklus prie pareiškėjo nuosavybės teise turimų nuotekų tinklų – prie lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kaip skunde buvo nurodęs nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog statybos leidimas ir statyba neteisėti, nes pareiškėjas nedavė sutikimo prisijungimui bei tai, kad sutikimas turėjo būti įformintas notarine tvarka. Taip pat nesutinka, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą nuotekų tinklai nebuvo pastatyti, o pagal formuojamą teismų praktiką, galima leisti prisijungti tik prie esamų tinklų.
Nurodo, kad 2002 m. gruodžio 24 d. dovanojimo sutarties bei 2006 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1,2640 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pradėjo rengti jo detalųjį planą. Gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas G. S. taip pat rengė savo sklypo detalųjį planą, darė nuotekų trasą ir buvo davęs įgaliojimą P. D. 2006 m. birželio 15 d. G. S. per įgaliotą asmenį P. D., kaip planavimo organizatorius, davė sutikimą, kad iš gretimo planuojamo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekos būtų nuvedamos į nuotekų tinklo šulinį sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė N. J., o šiuo metu priklauso jam. N. J. 2007 m. kovo 20 d. davė analogišką sutikimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-201 buvo patvirtintas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriuo žemės sklypas padalintas į 9 sklypus ir jame buvo numatytas nuotekų iš padalinto sklypo nuvedimas į nuotekų tinklų šulinį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano pagrindu buvo parengtas vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybos techninis projektas ir 2008 m. liepos 3 d. išduotas ginčijamas statybos leidimas Nr. NS 08-117. Teigia, kad pagal detalųjį planą, jo pagrindu parengtą techninį projektą ir išduotą statybos leidimą buvo įrengti statybos kvartalui (duomenys neskelbtini) (žemės sklypai kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) nuotekų tinklai. Pareiškėjas tik 2009 m. spalio 19 d. tapo nuotekų linijos statytoju, perregistravus statybos leidimą, t.y. statytoju tapo teisių ir pareigų iš buvusio statytojo G. S. perėmimo būdu (2003 m. vasario 11 d. statybos leidimas Nr. NS03-12). Nuotekų linija, kurią įrengė G. S., buvo užbaigta ir pripažinta tinkama naudoti 2009 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. STN-993-(14.7)-K. Nurodo, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 5 d. susitarimo pagrindu įgijo 1/10 dalį vandentiekio linijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)v, 1/10 dalį nuotekų linijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/10 dalį nuotekų linijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nebuvo žemės sklypo savininku, nedalyvavo žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų rengimo procese, iki 2009 m. spalio 19 d. nebuvo nuotekų linijos statytoju ir juo tapo tik 2010 m. sausio 5 d. susitarimo pagrindu. Detalieji planai ir techniniai projektai buvo rengiami ir statybos leidimai išduodami, kai pareiškėjas nebuvo nuotekų linijos savininku, todėl jis nepagrįstai teigia, kad reikėjo gauti jo sutikimą. Sutikimus davė žemės sklypo ir statomų nuotekų tinklų savininkai G. S.ir N. J., jie savo sutikimų neginčija, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2, 15.3 ir 15.4 punktai. Pareiškėjas 2009 m. spalio 19 d. tapo buvusio statytojo teisių ir pareigų perėmėju, todėl buvusio statytojo duoti sutikimai privalomi ir pareiškėjui (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punktas). Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde neneigia, kad buvo leista prisijungti prie lietaus nuotekų tinklų. Pareiškėjas nurodo, kad nėra notariškai patvirtinto įgaliojimo P. D. veikti G. S. vardu, sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės sukūrimu ir jos likimu, atstovauti viešojo administravimo institucijose, tikrinančiose projektus. Pažymi, kad toks įgaliojimas buvo išduotas 2002 m. balandžio 8 d. ir nei G. S., nei kiti asmenys jo neginčija. G. S. per įgaliotą asmenį duotas sutikimas, kaip sandoris, buvo patvirtintas, tvirtinant tiek jo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens detalųjį planą, todėl vienašalio sandorio ginčijimas apskritai negalimas, nes sandoris buvo patvirtintas (Civilinio kodekso 1. 79 straipsnis).
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas skunde nurodė apie teisių pažeidimą sužinojęs iš bendrasavininkių, kurie yra susivieniję į Gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Smiltaitė“. Atkreipia dėmesį į bendrasavininkių 2011 m. sausio 24 d. pareiškimą, kurį pasirašė ir pareiškėjo sutuoktinė, žinojusi visą informaciją ir prašiusi panaikinti administracinius aktus. Pareiškėjas pats ir/ar per sutuoktinę aktyviai dalyvavo bendrijos skundų rašyme ir nagrinėjime, todėl negalėjo nežinoti, kas yra statytojas pagal konkretų statybos leidimą. Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 11 d. buvo atliktas statybos patikrinimas ir surašytas aktas, jog statyba vykdoma be nukrypimų, ši informacija buvo pateikta bendrijos pirmininkui K. L., kuris pareiškėjui suteikė visą turimą informaciją. Teigia, jog pareiškėjo paklausimai savivaldybei yra tik formalus pagrindas nesąžiningai įrodinėti, kad jis skundo padavimo termino nepraleido.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. prašo skundą atmesti arba bylą nutraukti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens P. V. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis prašo patikslintą skundą atmesti arba bylą nutraukti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog yra praleistas terminas skundui paduoti, nes pareiškėjui visos problemos dėl pasijungimo į jam priklausančius nuotekų tinklus buvo žinomos nuo 2009 metų, nes jo žmona aktyviai dalyvavo sprendžiant šią problemą ir veikė abiejų sutuoktinių vardu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2008 m. su bendrovė sudarė sutartį dėl lietaus nuotekų sistemos sutvarkymo. Teigia, jog lietaus nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsirengė visi bendrasavininkiai savo lėšomis. 2009 m. balandžio 15 d. buvo aptikta, kad iš gretimo sklypo, kuris priklausė P. V., nelegaliai yra pasijunta į lietaus vandens nuotekų sistemą. Apie šią problemą buvo informuoti visi Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ nariai, o pareiškėjas nėra šios bendrijos narys. Teigia, jog buvo bandyta šią problemą spręsti ne teismine tvarka savivaldybėje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. P. palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad yra Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ narys ir lietaus nuotekų tinklų bendrasavininkis. Teigia, jog visų bendrijos narių sutikimu buvo sprendžiami klausimai dėl lietaus nuotekų tinklų tvarkymo bei visi bendraturčiai buvo supažindinti su protokolu, kuriame buvo užfiksuotas nelegalus prisijungimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L.O. palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A.C. palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. G. su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 2010 metais su visomis komunikacijomis. Prieš pirkdamas pasitikrino visus teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su žemės sklypu, tačiau jokiu pažeidimų nenustatė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. palaiko pareiškėjo patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad žemės sklypą pirko prieš 6 – 7 metus ir lietaus nuotekų tinklus įrenginėjo savo lėšomis kartu su kitais bendrasavininkiais. Apie nelegalų prisijungimą prie jų nuotekų tinklų sužinojo šių tinklų pridavimo metu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime nurodo, kad ji bei V. S. nesutinka su skundo reikalavimais, nes pirko žemės sklypą su visomis komunikacijomis (I t., b.l. 88).
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys – N. Z., A. L., J. C., G. Š., A. Š. sutinka su patikslintu skundu ir nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvaus (II t, b.l. 101-110).
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas S. Ž., tretieji suinteresuoti asmenys – J. C., N. Z., V. B., V.K., A. J., R. Z., T.S., O. R., J. R., Ž. N., O. P., V. P., R.V., A. Š., G. .Š, A. L. apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta, paskelbiant specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“ 2012 m. gruodžio 19 d. (II t., b.l. 82).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Administracinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo išdavimo teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. nuosavybės teise valdo 1,2640 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2002 m. gruodžio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. NGP-5069 bei 2006 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NGP-4602 pagrindu (I t., b.l. 41-42). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-201 buvo patvirtintas minėto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas (I t., b.l. 45), kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į devynis sklypus. Šiame detaliajame plane buvo numatytas nuotekų iš padalinto sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuvedimas į nuotekų tinklų šulinį, esantį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį N. J. Šio detaliojo plano bei 2008 m. sausio 18 d. išduotų projektavimo sąlygų sąvado Nr. Ar2-38, 2008 m. vasario 28 d. projektavimo užduoties pagrindu UAB „Klaipėdos mietstprojektas“ parengė vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio projektą statybos kvartalui (P. V.), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos raj. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninį projektą (I t., b.l. 58-59). Byloje nustatyta, kad statytojas P. V. 2008 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją su prašymu išduoti statybos leidimą vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Nuolatinė statybos komisija, išnagrinėjusi P. V. prašymą bei patikrinusi pateiktą techninį projektą, 2008 m. liepos 2 d. protokolu Nr. 25-12 nusprendė išduoti statybos leidimą (I t., b.l. 34-35). Statybos leidimą Nr. NS 08-117 (toliau – ir Statybos leidimas, ginčijamas Statybos leidimas) neypatingam statiniui – vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) statytojui P, V, išduotas 2008 m. liepos 3 d., kurio galiojimo terminas iki 2018 m. liepos 3 d. (I t., b.l. 9).
Būtent minėtą Statybos leidimą ir ginčija pareiškėjas, nurodydamas, kad statytojui P. V. buvo suteikta teisė prisijungti prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio – lietaus nuotekų tinklų, nors pareiškėjas tokiam prisijungimui nėra davęs sutikimo, o ginčijamo statybos leidimo panaikinimo pagrindu nurodo Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2, 15.3 ir 15.4 punktus.
Dėl kreipimosi į teismą termino
Pareiškėjo skundas dėl ginčijamo 2008 m. liepos 3 d. statytojui P. V. išduoto statybos leidimo Nr. NS 08-117 vandentiekio, butinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (registracijos Nr. 3-453), ryšių skyriui siunta įteikta 2012 m. rugpjūčio 23 d. (I t., b.l. 3, 15).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ). Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Tais atvejais, kai skundžiamas administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, tai yra apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, psl. 667).
Kaip matyti, ginčijamas Statybos leidimas išduotas statytojo P. V. vardu, tai yra ne to asmens, kuris paduoda skundą teismui atžvilgiu, todėl būtina analizuoti aplinkybes, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo Statybos leidimo priėmimą (apie administracinio akto esmę).
Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir patikslintame skunde nurodo, kad didžiąją laiko dalį gyvena užsienyje, o apie neteisėtą prisijungimą prie jam dalinės nuosavybė teise priklausančio statinio – nuotekų tinklų – jį informavo nuotekų tinklų bendraturčiai. Tačiau pareiškėjas neįvardija datos, kada jam tapo žinoma minėta informacija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui bei jo sutuoktinei N. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 10-17). 2009 m. gruodžio 30 d. lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. STN-993 (14.7)-K bei 2010 m. sausio 5 d. susitarimo pagrindu Č. P., G. R., L. O., A. C. kartu su J. C., K. L. ir pareiškėjas kartu su sutuoktinė N. Z. įregistravo nuosavybės teises į kiekvienam po 1/10 tenkančią dalį nuotekos linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tapo minėtų tinklų bendrasavininkiais.
Iš pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad 2009 m. kovo 10 d. visuotinio narių susirinkimo pagrindu įkurta Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Smiltaitė“ (toliau – ir Bendrija), kurios tikslas – įgyvendinti individualių gyvenamųjų namų savininkų (bendrijos narių) bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su šių individualių gyvenamųjų namų savininkų (bendrijos narių) bendrosios nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskisto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos pirmininku išrinktas K. L. (II t., b.l. 4-5). Šios Bendrijos narė yra trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo sutuoktinė N. Z. (II t., b.l. 27). Bendrija „Smiltaitė“ pasirinko vienasmeninio atstovavimo formą, tai yra juridinio asmens vardu veikia Bendrijos pirmininkas K. L.. Šios aplinkybės parodo, kad tuo metu visi Bendrijos nariai, išskyrus pareiškėją ir J. C., buvo ir lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai.
Iš 2008 m. gegužės 18 d. sutarties su UAB „Delagida“ matyti, kad Bendrija „Smiltaitė“, atstovaujama pirmininko K. L., susitarė su UAB „Delagita“ dėl lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos rajone sutvarkymo (II t., b.l. 19-22). Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. apžiūrint lietaus nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aptiktas nelegalus prisijungimas prie tinklų iš gretimo gyvenamojo kvartalo, priklausančio P. V. Tai, kad tuo metu kilo ginčas dėl prisijungimo prie minėtų lietaus nuotekų tinklų įrodo ir P. V. 2009 m. rugsėjo 23 d. rašytas prašymas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl to, kad dar 2009 m. liepos mėnesį, gretimo gyvenamųjų namų kvartalo „Smiltaitė“ pirmininkas K. L. už minėtą prisijungimą reikalavo pinigų (I t., b.l. 130-131). K. L. 2009 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjai nurodė, jog prisijungimas prie lietaus nuotekų tinklų yra neteisėtas ir pažeidžia gyvenamųjų namų kvartalo bendrasavininkių teises (I t. b.l. 135-136). Dėl šio ginčo 2009 m. spalio 14 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo P. V. ir Bendrijos „Smiltaitė“ pirmininkas K. L.. Šio pasitarimo metu buvo rekomenduota Bendrijai „Smiltaitė“ statybos leidimo išdavimo P. V. teisėtumą ginčyti teismine tvarka (I t., b.l. 137-138). Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad apie nelegalų prisijungimą prie lietaus nuotekų tinklų informavo visus Bendrijos narius. Apie tai, kad buvo informuoti visi Bendrijos nariai bei visi bendrai susirinkimuose sprendė iškilusią problemą, teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Č. P. Taigi, minėtos aplinkybės įrodo, kad jau nuo 2009 m. vasaros, visiems Bendrijos nariams, tame tarpe ir pareiškėjo sutuoktinei N. Z., tapo žinoma apie nurodomą jų teisių pažeidimą, apie Klaipėdos rajono savivaldybės 2008 m. liepos 3 d. P. V. išduotą statybos leidimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Bendrija „Smiltaitė“ arba kažkuris iš jos narių, būdami rūpestingi ir apdairūs, būtų kreipęsi tesiminės gynybos dėl savo pažeistų teisių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad pareiškėjas S. Ž. nėra Bendrijos narys, o yra tik inžinierinių tinklų bendrasavininkis. Analizuojant rašytinius bylos įrodymus matyti, kad 2010 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta Neterminuotos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią partneriai, tarp jų ir S. Ž., susitarė bendromis jėgomis pastatytus ir lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančius gyvenamojo kvartalo inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos r.sav., tame tarpe ir lietaus nuotekų tinklus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir vykdyti tinklų eksploatavimą, remontą, rekonstravimą ir kitus būtinus darbus jų techninei būklei palaikyti (I t., b.l. 90-91). Šis susitarimas pasirašytas jau visiems Bendrijos nariams žinant apie ginčijamą neteisėtą prisijungimą prie nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio vyko tyrimai ir įvairios diskusijos tiek savivaldybės, tiek teisėsaugos institucijose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pasirašant Neterminuotos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pareiškėjas S. Ž. turėjo būti informuotas apie teisių pažeidimą bei ginčijamą Statybos leidimą. Net ir konstatavus, kad 2010 m. birželio 21 d. pasirašant minėtą sutartį bendrasavininkių pateikta informacija apie ginčijamo akto turinį dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjui buvo nepakankama, jis, gavęs informaciją ir veikdamas apdairiai, turėjo galimybę pats arba per įgaliotus atstovus kuo operatyviau prašyti išsamesnės informacijos apie ginčijamą aktą ar reikalauti pateikti patį aktą, tačiau dėl šio akto pateikimo ar jo turinio detalizavimo nesikreipė.
Byloje pateiktas 2011 m. sausio 26 d. inžinierinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r.sav. bendrasavininkių kreipimasis į keletą savivaldybės institucijų, prašant sudaryti komisiją ir panaikinti visus su P. V. vykdyta neteisėta inžinierinių tinklų statyba priimtus individualius teisės aktus (I t., b.l. 54). Kaip matyti, šį pareiškimą pasirašė ir pareiškėjo sutuoktinė N.Z. Pagal Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu, todėl darytina išvada, jog N. Z., pasirašydama minėtą pareiškimą, veikė bendru sutarimu su savo sutuoktiniu S. Ž. ir atstovavo jį kaip turto – 1/10 dalies lietaus nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jiems priklauso bendra jungtine nuosavybe, interesus. Analizuojant Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2011 m. kovo 16 d. atsakymo Nr. (5.1.22)-A5-1322 (I t., b.l. 140) turinį matyti, kad pakartotinai išnagrinėjus 2011 m. sausio 26 d. pareiškimą, 2011 m. vasario 10 d. buvo suorganizuotas pasitarimas dėl lietaus vandens nuvedimo sistemos projektavimo ir įrengimo. Šiame rašte nurodyta, kad administracija neturi teisės panaikinti visų su minėta (galimai) neteisėta inžinierinių tinklų statyba susijusių individualių teisės aktų. Taip pat nurodė, kad P. V. turi patvirtintą gyvenamojo kvartalo detalųjį planą ir patvirtintą techninį projektą bei statybos leidimą. Su šiuo (t.y. 2011 m. kovo 16 d.) atsakymu buvo pateikta ir 2008 m. liepos 3 d. statytojui P. V. išduoto ginčijamo Statybos leidimo Nr. NS 08-117 kopija. Nors šis atsakymas buvo adresuotas Bendrijos „Smiltaitė“ pirmininkui K. L., tačiau pastarasis turėjo pareigą su šiuo raštu supažindinti visus asmenis, kurie jį pasirašė, tai yra inžinierinių tinklų bendrasavininkius. Būtent nuo šio momento ir preziumuojama, kad visiems – tiek Bendrijos nariams, tiek ir inžinierinių tinklų bendrasavininkiams, tame tarpe ir pareiškėjui, kurio interesus bendru sutikimu atstovavo sutuoktinė N. Z., tapo prieinama informacija apie esminius ginčijamo Statybos leidimo turinį sudarančius elementus ir jo teisines pasekmes. Todėl pareiškėjas, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, nuo 2011 m. kovo mėnesio turėjo galimybę pats arba per įgaliotus atstovus kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą – per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos. Tačiau pareiškėjas tik 2012 m. kovo 23 d., tai yra praėjus vieneriems metams, kreipėsi į atsakovę dėl dokumentų, susijusių su neteisėtu prisijungimu prie lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo. Teisėjų kolegija tokį kreipimąsi laiko formaliu, siekiant pateisinti praleistą skundo dėl ginčijamo Statybos leidimo padavimo teismui terminą. Pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą skaičiavimas nuo to momento, kai pareiškėjas, praėjus beveik 3 metams nuo to, kai buvo nustatytos ginčijamo Statybos leidimo teisinės pasekmės, tai yra nustatytas faktas dėl P. V. įrengtų nuotekų tinklų prijungimo prie lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi dėl skundžiamo Statybos leidimo ir gavęs jį neva sužinojo apie išduotą Statybos leidimą, nepaisant to, kad Bendrijos „Smiltaitė“ nariai, kurių dauguma yra ir inžinierinių tinklų bendrasavininkiai, tame tarpe ir pareiškėjo žmona N.Z., aktyviai neteismine tvarka gynė savo galimai pažeistas teises, prieštarautų vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, nes ten dirba ir turi turto nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje kartu su sutuoktine N. Z., todėl teismas konstatuoja, kad apie 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. SN-08-117 ir jo turinį pareiškėjui vėliausiai tapo žinoma 2011 m. kovo mėnesį, todėl ši data yra momentas, nuo kurio pareiškėjui tapo žinomi ginčijamo akto esminiai elementai, nuo šio momento jam buvo pakankamai informacijos ir laiko apsisprendžiant dėl savo teisių gynybos būdo bei apimties ir šia teise pareiškėjas privalėjo pasinaudoti per įstatymo nustatytą terminą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 20 d. raštas, kuriuo pareiškėjui prašant pateikta ginčijamo akto kopija, dėl jau įvardintų aplinkybių, nėra teisinė prielaida skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo prašomo pateikti akto gavimo dienos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis skundu į teismą ir neprašo jo atnaujinti.
ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, byla dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2008 m. liepos 3 d. išduoto Statybos leidimo Nr. NS08-117 panaikinimo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 102 straipsniu, 105-106 straipsniais bei 148–149 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinę bylą Nr. I-113-162/2013 pagal pareiškėjo S. Ž. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Č. P., K. L., G. R., L. O., J. C., A. C., N. Z., P. V., V. B., V. K., A. J., R. Z., T.St., O. R., J. R., Ž. N., O. P., V. P., R. V., Ž. G., R. M., A. Š., G. Š., A. L. dėl 2008 m. liepos 3 d. statybos leidimo Nr. NS08-117 panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.