Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Jurbarke 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei L. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2024 m. lapkričio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose Jurbarke buvo iškelta civilinė byla dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui S. A. ir pagal atsakovo S. A. priešieškinį L. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

2. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi šalių ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo perduota teisminei mediacijai. 2025 m. birželio 17 d. pirmosios instancijos teisme gautas pranešimas, kad šalys sudarė taikos sutartį, prašoma taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti atsakovui sumokėto 75 procentus žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo: 1) nustačius atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį, pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas 4 604,29 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme; 2) nenustačius atsakovo nesąžiningo procesinio elgesio, pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 862,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.5. Nenustačius atsakovo nesąžiningo procesinio elgesio, vadovaujantis taikos sutartyje nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistos 3 862,39 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė tik 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepaaiškinant ir nepateikiant jokio skaičiavimo, kodėl tokia bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei iš atsakovo buvo priteista.

Motyvuojamoji dalis

7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta abipusių nuolaidų būdu pagrįsta taikos sutartis, todėl vien reikalavimų tenkinimų proporcinis vertinimas nėra tikslingas.

7.2. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė spręsti teismui.

7.3. Teismas neprivalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai ginčas išsprendžiamas iš esmės.

7.4. Nei vienos iš šalių procesinis elgesys nebuvo nesąžiningas.

7.5. Ne visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, be to, jos neprotingai didelės.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Jurbarke 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

13. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys pateikė teismui tvirtinti jų 2025 m. birželio 11 d. sudarytą taikos sutartį mediacijoje. Taikos sutarties 4 punkte, be kita ko, šalys susitarė, jog šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių atlyginimo į civilinę bylą yra pateikti šalių prašymai su šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (sąskaitomis ir jų apmokėjimo įrodymais) šalys prašo pirmosios instancijos teismo išspręsti jų paskirstymo klausimą teismo nutartimi dėl šios taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, proporcingai šia taikos sutartimi šalių bendru sutarimu patenkintų ir atmestų ieškovės ieškinio visų reikalavimų daliai bei proporcingai šia taikos sutartimi šalių bendru sutarimu patenkintų ir atmestų atsakovo priešieškinio visų reikalavimų daliai. Taigi, taikos sutartimi šalys susitarė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas spręsti teismui, proporcingai atsižvelgiant į tenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patvirtinęs minėtą taikos sutartį, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog sudarytoji tarp šalių taikos sutartis artimesnė buvusiems ieškovės ieškinyje pareikštiems reikalavimams: padidintas išlaikymo dydis abiem nepilnamečiams vaikams, abu nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina ir tik detalizuota bendravimo su vaikais tvarka.

17. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei teigia, jog ieškovei turėjo būti priteistos didesnės bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, iš dalies sutinka su apeliantės (ieškovės) pozicija.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, gali nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kai nustatomas šalies nesąžiningas procesinis elgesys, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar kiti veiksmai, dėl kurių kitai šaliai nepagrįstai atsiranda bylinėjimosi išlaidų (plačiau žr. šios nutarties 14–15 punktus). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, pasinaudodamas įstatymu suteikta teise, inicijavo privalomosios mediacijos procedūrą, tačiau vėliau priėmė sprendimą ją nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių veiksmų atlikimas savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes teisė inicijuoti ir nutraukti mediaciją įstatymo nustatyta tvarka yra abiejų šalių dispozityvios teisės dalis. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų veikęs siekdamas vilkinti procesą, daryti spaudimą ieškovei ar kitaip piktnaudžiavęs mediacijos institutu. Priešingai, ginčo aplinkybės rodo, kad mediacijos procedūra nesukėlė papildomų procesinių išlaidų ar kliūčių ieškovei ginti savo teises teisme. Atitinkamos išvados darytinos ir dėl atsakovo atsisakymo vykdyti privalomąją mediaciją dėl ieškovės reikalavimų, t. y. atsakovas realizavo jam suteiktą teisę nevykdyti mediacijos bei, ieškovei pateikus ieškinį, savo teises ginti teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo procesinis elgesys, susijęs su privalomosios ikiteisminės mediacijos inicijavimu, jos nutraukimu ar atsisakymu, nelaikytinas nesąžiningu CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ir atmeta ieškovės atskirojo skundo reikalavimą pripažinti atsakovo procesinį elgesį nesąžiningu ir priteisti ieškovei iš atsakovo 4 604,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.

20. Pasisakydamas dėl alternatyvaus ieškovės atskirojo skundo reikalavimo – priteisti iš atsakovo 3 862,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atsižvelgiant į patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę tinkamai neatsižvelgė, nepateikė motyvų ir nenurodė jokio skaičiavimo, pagrindžiančio, kodėl jai iš atsakovo buvo priteista tik 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, apsiribojo deklaratyvia nuoroda, jog taikos sutarties turinys labiau atitinka ieškovės reikalavimus (padidintas išlaikymas, vaikai lieka su motina, detalizuota bendravimo tvarka), tačiau nenurodė aiškios proporcijos ar skaičiavimo pagrindo, kaip nustatyta suma buvo apskaičiuota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties turinį ir šalių reikštų reikalavimų tenkinimo proporciją, neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati ir proporcinga šalių susitarimo turiniui bei tenkintų reikalavimų daliai.

21. Kaip nurodyta anksčiau, taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas spręsti teismui, proporcingai atsižvelgiant į tenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškiniu reiškė vieną reikalavimą – pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo ir iš atsakovo priteisti einamąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 340 Eur. Atsakovas atsiliepimu sutiko su 250 Eur išlaikymo sumos teikimu. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (el. b. 1 t., b. l. 17–18), be kita ko, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas po 150 Eur išlaikymas. Taigi, ieškovė prašė padidinti išlaikymo sumą 190 Eur (100 proc.), o atsakovas – 100 Eur (53 proc.). Taikos sutarties 1 punktu šalims susitarus padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymą iki 300 Eur, t. y. 150 Eur, laikytina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintas 79 proc. (150 Eur x 100 proc. / 190 Eur).

22. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu reiškė 4 reikalavimus: 1) pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 dalį, kuria nepilnamečio M. A. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir nustatyti nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš ieškovės nepilnamečiam M. A. 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki jo pilnametystės, nustatant, kad skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovas. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. A. tvarką, nurodytą priešieškinio rezoliucinės dalies 3.1 – 3.6. punktuose; 4) jeigu teismas nenustatytų sūnaus M. A. gyvenamosios vietos su atsakovu, prašoma pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodytą priešieškinio rezoliucinės dalies 4.1 – 4.6. punktuose. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties turinio nustatyta, jog pirmieji 3 priešieškinio reikalavimai netenkinti, o dėl 4 priimtas šalių sutarimas patikslinti ir detalizuoti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog priešieškinio 1–3 reikalavimai netenkinti (0 proc.), o 4 reikalavimas tenkintas iš dalies (50 proc.), todėl priešieškinio tenkinti reikalavimai sudaro 12,50 proc. ((3 x 0 proc. + 50 proc.) / 4).

23. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 604,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. 4 t., b. l. 131–146), o atsakovas – 1 452 Eur (el. b. 4 t., b. l. 186–189). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, ieškovei priteistina 3 637,39 Eur (4 604,29 Eur x 79 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui priteistina 181,50 Eur (1 452 Eur x 12,50 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 455,89 Eur (3 637,39 Eur – 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino patvirtintos taikos sutarties turinį tenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovei mažesnį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 455,89 Eur bylinėjimosi išlaidos.

24. Nors atsakovas nurodė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neprotingo dydžio, apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Įvertinus jų dydį bei atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatoms, bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos apimčiai, nėra pagrindo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažinti per didelėmis ir jų mažinti.

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje tenkintų reikalavimų atitikimą pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties turiniui, dėl to nepagrįstai priteisė ieškovei mažesnę dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Kaip nurodyta anksčiau, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, jog už atskirojo skundo rengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 5 t., b. l. 23). Suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, jos yra realios, protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus.

28. Kadangi atskirasis skundas tenkintas iš dalies – tenkintas iš dalies alternatyvus ieškovės atskirojo skundo reikalavimas dėl 3 862,39 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo– priteisiant ieškovei iš atsakovo 3 455,89 Eur, laikytina, jog atskirasis skundas tenkintas 89 proc. apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 646,14 Eur (726 Eur x 89 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Jurbarke 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 455,89 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Jurbarke 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 646,14 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.