Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 pagal ieškovo A. B. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. (po santuokos – T.) dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2015 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-75-328/2015 pagal ieškovo A. B. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. (po santuokos – T.) dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo, ieškinys tenkintas, nuspręsta iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui A. B. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 1 819,47 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui. 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

2. 2020 m. kovo 4 d. teisme gautas pareiškėjos O. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pažymėjimą apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą A. B. Ž., M. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu, kuris įvardijamas kaip „atskirasis skundas dėl neatskleistos bylos esmės“ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, pareiškėja prašo ieškovės O. G. ieškinio reikalavimus palikti nepakeistus. Įvertinęs skundo turinį ir pareiškėjos reikalavimą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja nesutinka su 2020 m. birželio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų nutartimi, kuria, pareiškėjai nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, pareiškėjos O. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos O. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, nepašalinus procesinio dokumento trūkumų.

16. Pažymėtina, jog vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

17. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje.

18. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

20. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

21. Pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista 2020 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pareiškėjai nustatant terminą iki 2020 m. birželio 22 d. pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus – nurodyta pateikti procesinį dokumentą, kuris atitiktų bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimas, taip pat specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, su konkrečiais reikalavimais ir išsamiu aplinkybių paaiškinimu, kartu pridedant įrodymus, kuriais grindžiamos pareiškėjos dėstomos aplinkybės, ir duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

22. Susipažinęs su apeliantės pateiktu atskiruoju skundu ir jo priedais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esminiai prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai nėra pašalinti.

23. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė tam tikras aplinkybes ir savo asmeninį tam tikrų teismų procesinių sprendimų vertinimą, tačiau nenurodė aplinkybių, sudarančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, to, kada tos aplinkybės paaiškėjo. Tokiu atveju teismas neturi galimybės vertinti minėtų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir to, ar nebuvo pažeisti prašymo padavimo terminai (CPK 368 straipsnis).

24. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl galbūt neteisėtų teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais, pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, ar pareiškėja pagal pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus nurodymus pašalino teismui teikiamo procesinio dokumento – pareiškimo dėl proceso atnaujinimo – trūkumus.

25. Be to, viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Pažymėtina, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

27. Kaip minėta, 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje teismas pareiškėją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, tačiau šioje byloje faktą apie žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų nei su prašymais, nei su atskiruoju skundu teismui nepateikta.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, priklausomai nuo proceso stadijos, sudarė teisinį pagrindą pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjos prašymo prijungti atskirąjį skundą priėmimo

29. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. gautas pareiškėjos O. G. prašymas prijungti atskirąjį skundą dėl neatskleistos bylos esmės. Iš pateikto dokumento matyti, kad jame nurodomos ir tokios aplinkybės, argumentai, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3580-1032/2020 teisėtumo ir pagrįstumo, o prašomas prijungti atskirasis skundas – dėl nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2877-980/2020.

30. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Lietuvos Aukščiausiais Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

31. Be to, pareiškėjos prašymas teismui pateiktas likus vienai dienai iki teismo posėdžio, kas yra nesuderinama su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis (nes tokiu būdu užkertamas kelias kitai šaliai atsiliepti į pateiktą dokumentą) ir gali būti vertinama, kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, atsisako priimti Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. gautą pareiškėjos prašymą prijungti atskirąjį skundą dėl neatskleistos bylos esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos O. G. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. gautą prašymą prijungti atskirąjį skundą dėl neatskleistos bylos esmės, prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui.