Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrobosas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. N. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrobosas“ (toliau – ir UAB ,,Agrobosas“; atsakovė), kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 37 136,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Agrobosas“ ieškovui S. N. 37 136,93 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 576 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį dėl 5 (penkių) procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė.

3. Atsakovė dėl nurodyto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir klausimą išspręsti iš esmės - sumažinti ieškovo S. N. prašomas priteisti palūkanas iki 3 (trijų) procentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė atsakovei (apeliantei) UAB „Agrobosas“ 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – už apeliacinį skundą sumokėti 109 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tais atvejais, kai dėl procesinių palūkanų išieškojimo reiškiamas atskiras reikalavimas (ieškinys), jis apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu vadovaujantis bendrosiomis žyminio mokesčio dydžio nustatymo taisyklėmis (CPK 80 straipsnis). Teismas sprendė, kad apeliantės apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, o būtent, šiuo atveju nesant galimybės paskaičiuoti šio reikalavimo tikslios sumos, už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 109 Eur dydžio žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atsakovė UAB ,,Agrobosas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės UAB ,,Agrobosas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7837-329/2023, dalies.

7. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad procesinių palūkanų priteisimas yra procesinis klausimas. Teikiant apeliacinį skundą, kuriuo yra skundžiama teismo sprendimo dalis dėl teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, žyminis mokestis neturi būti mokamas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apeliaciniai skundai, kuriais yra ginčijami procesiniai klausimai, neturi būti apmokami žyminiu mokesčiu. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra neatskiriamai susijęs su pagrindiniu (savarankišku) reikalavimu, t. y. reikalavimu dėl skolos priteisimo. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tik šalutinį reikalavimą. Prašymas dėl skolos priteisimo yra pagrindinis (savarankiškas) reikalavimas, kadangi nuo to, ar jis bus tenkintas ar ne, visiškai priklauso palūkanų priteisimo klausimo išsprendimas. Netenkinus reikalavimo dėl skolos ieškovui priteisimo, nebūtų jokio pagrindo ieškovui priteisti jo prašomas palūkanas. Šioje nagrinėjamoje byloje reikalavimai, susiję su palūkanų priteisimu, yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu (savarankišku) reikalavimu dėl skolos priteisimo, tad jie yra nesavarankiški, už kuriuos žyminis mokestis nemokamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai – sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti procesines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Agrobosas“ ieškovui S. N. 37 136,93 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 576 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį dėl 5 (penkių) procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė.

11. Atsakovė, nesutikdama dalyje su teismo sprendimu – dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio – padavė apeliacinį skundą, tačiau teismas nustatė 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 109 Eur žyminį mokestį.

12. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje.

13. Taigi žyminio mokesčio objektas yra įstatyme konkrečiai išvardyti teismui paduodami procesiniai dokumentai, kuriuose asmuo išdėsto tam tikrus prašymus teismui. Žyminis mokestis paprastai yra mokamas už procesinius dokumentų, kuriuose reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai, padavimą. Jei reiškiami procesiniai prašymai, jie žyminiu mokesčiu neapmokestinami, nebent CPK nurodytos taisyklės išimtys, pvz:. už laikinąsias apsaugos priemones.

14. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (apie palūkanų skaičiavimą žr. apžvalgos 8.2 skyriuje). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

16. Nors ši palūkanų rūšis yra reglamentuota Civiliniame kodekse, tačiau jos pagal savo paskirtį, skatinančią skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti, yra procesinio pobūdžio. Šį procesinių palūkanų rūšis savaime nėra savarankiškas reikalavimas ir yra, ieškinio tenkinimo atveju, materialinių reikalavimų greitesnio ir operatyvesnio įvykdymo užtikrinimo priemonė.

17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Tuo atveju, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tais atvejais, kai dėl procesinių palūkanų išieškojimo reiškiamas atskiras ieškinys, šis ieškinys apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu vadovaujantis bendrosiomis žyminio mokesčio dydžio nustatymo taisyklėmis (CPK 80 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų mokėjimo, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis (šiuo metu – 10 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Iš pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

19. Taigi šiuo atveju esminę reikšmę turi, ar prašymas dėl priverstinių palūkanų priteisimo byloje buvo reiškiamas kaip išvestinis, ar kaip savarankiškas reikalavimas.

20. Šiuo atveju ieškovas S. N. prašė priteisti iš atsakovė UAB ,,Agrobosas“ 37 136,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi akivaizdu, kad ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas, šalia kitų materialinę reikšmę turinčių ieškovo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, toks išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo žyminiu mokesčiu iš esmės neapmokestinamas (už šį reikalavimą ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo).

21. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Agrobosas“ ieškovui S. N. 37 136,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 576 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį dėl 5 (penkių) procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė.

22. UAB ,,Agrobosas“ dėl teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, iš esmės ginčydama tą sprendimo dalį, kuria priteisiamos 5 procentų procesinės palūkanos. Taigi atsakovė ginčija tenkintą ieškovo reikalavimą, kuris nebuvo savarankiškas materialinis reikalavimas ir už kurį žyminis mokestis, teikiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, nebuvo mokamas.

23. CPK 80 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, sistemingai įvertinęs faktinę situaciją, teisinį reglamentavimą ir kasacinės instancijos teismų praktiką, daro išvadą, kad - atsakovei ginčijant teismo sprendimą procesinių palūkanų apimtyje, kai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo byloje neturėjo savarankiško materialinio reikalavimo statuso ir ši ieškinio dalis nebuvo apmokestinta žyminiu mokesčiu, - pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo jokio pagrindo šį apeliacinio skundo reikalavimą apmokestinti žyminiu mokesčiu. Vien tai, kad apeliantė ginčija sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų (šį vieną reikalavimą), nekeičia šio reikalavimo vertinimo pobūdžio, t. y. jis apeliacinės instancijos teisme netampa savarankišku reikalavimu, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo savarankiško reikalavimo statuso.

25. Tokiu atveju, jei ieškovė būtų reiškusį ieškinį teisme tik dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškinio reikalavimas įgytų savarankiško reikalavimo statusą ir tik tokiu atveju būtų apmokestinamas tiek pirmosios instancijos, tiek kitų instancijų teismuose žyminiu mokesčiu CPK 80 straipsnyje numatyta tvarka.

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

27. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis naikintina ir atsakovės (apeliantės) UAB ,,Agrobosas“ apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrobosas“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.