- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-538-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00855-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, E. P. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 12 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkęs į kelio ženklą, tvorą, augalus (tujas) iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui E. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skunde nurodo, kad nei policijos pareigūnams, nei teisme jis neneigė padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, nuo to momento, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės ir kaltininkas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisinės atsakomybės nevengė, paaiškino įvykusio įvykio aplinkybes, tai, kad buvo laibai išsigandęs, pasimetęs, o jo atlikti veiksmai (pasitraukimas iš įvykio vietos) buvo išgąsčio ir neadekvačiai įvertintos situacijos pasekmė. Taip pat nurodo, kad po eismo įvykio savo iniciatyva kreipėsi į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., savininką – V. D., atlygino jam turtinę žalą, kuri buvo padaryta dėl jo kaltės, jo atsiprašė ir jam buvo atleista. Pažeidėjo teigimu, po įvykio jis dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi ir į Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją, kurios aptarnaujamoje teritorijoje stovi jo kliudytas kelio ženklas. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai turtinė žala padaryta nebuvo, seniūnija pateikė tai patvirtinančią pažymą. Todėl apeliantas nurodo manantis, kad šiuo atveju, įgyvendinant nuobaudos tikslus, kurie numatyti ATPK 20 straipsnyje, bei atsižvelgiant į ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, yra galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Grįsdamas skundo reikalavimą nurodo, kad pastaruosius trejus metus gyvena (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), pas močiutę, nes (duomenys neskelbtini) mstl. yra jo lankoma mokymosi įstaiga. Visą šį laiko tarpą savaitgaliais grįždavo į tėvų namus, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pagrindinės jo grįžimo priežastys yra – nuolatinis darbas ūkyje, kadangi pastaraisiais metais ypatingai pablogėjo jo tėvo sveikata (nustatytos kelios stuburo išvaržos, atlikta stuburo operacija, nustatytas 65 % darbingumo lygis); močiutės I. D. P. liga, kuri yra garbaus amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (visiškai nevaikšto, nuolatos guli, visapusiškai slaugoma). Taigi teigia, kad jis visomis jėgomis stengiasi padėti savo artimiesiems, atlikti ūkio, namų apyvokos darbus, transportuoti pas medikus. Būtent dėl šios priežasties, pasak pažeidėjo, jam ypatingai svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes vienintelis galintis padėti motinai susitvarkyti su problemomis. Esant šioms aplinkybės apeliantas mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo kaip pažeidėjo asmenybę, kaltės laipsnį, būtų galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti paskiriant jam švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą. Be to, nurodo ir tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir skirdamas jam nuobaudą, neatsižvelgė nei į jo asmenybę, nei į jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nei į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad jo veiksmais kokia nors reikšminga asmeniui, visuomenei, valstybei žala padaryta nebuvo, kad ankščiau už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas (išvis nebuvo baustas administracine tvarka), neteistas, įvykio metu padarytą turtinę žalą atlygino, dėl eismo įvykio ir jo padarinių nuoširdžiai gailisi, mokosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje, III kurse, mokyklos pedagogų charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, padeda tėvams ūkininkauti, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykstant į ugdymo įstaigą, vykstant į tėvų gyvenamąją vietą, gelbstint tėvams ir močiutei iškilus problemoms sveikatos srityje. Dėl to mano, kad išvardytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas 3 metams, yra neproporcingas nei padarytų pažeidimų pobūdžiui, pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, o visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto asmens – E. P. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas prašo E. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Administracine tvarka nubausto asmens – E. P. apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti jam trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta – 870 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Taigi E. P. skirta iš esmės minimali jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.).
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Nagrinėjamoje byloje skirdamas nuobaudą E. P. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi skiriamą nuobaudą ir jos dydį apylinkės teismo motyvavo iš esmės dvejomis aplinkybėmis, t. y, kad E. P. prisipažino ir gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, ir, kad nėra jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių. Vis dėlto, byloje yra ir kitų apylinkės teismo nevertintų, tačiau nuobaudai individualizuoti reikšmingų duomenų – E. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių (8, 11-12 b. l.); pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus; kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis pripažino iškart ir gailėjosi (9 b. l.); pažeidėjas yra jauno amžiaus, o už kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje nebaustas (29 b. l.); atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, ir nukentėjusysis pareiškė pretenzijų jam neturintis (44 b. l.); apeliantas mokosi, padeda tėvams dirbti žemės ūkio darbus, nes tėvui nustatytas 65% darbingumo lygis, padeda slaugyti kartu gyvenančią didelių specialiųjų poreikių reikalaujančią močiutę (42, 43, 45, 46, 55 b. l.); charakterizuojamas teigiamai (50 b. l.).
Įvertinęs visus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma gali būti įvertinta kaip išimtinė, lemianti švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą, kadangi apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad E. P. pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta papildoma nuobauda – ilgalaikis – 3 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 870 Eurų dydžio bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-28-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-53-697/2015).
Todėl, atsižvelgęs į anksčiau jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. P. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, bei teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. P., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sutrumpinti jam skirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015).
Dėl šių priežasčių pažeidėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas – keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą:
vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį E. P. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir E. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.