Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste atvykusi į iškvietimą prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje laikotarpyje nuo 2021-07-15 21 val. 13 min. iki 2021-07-15 22 val. 04 min. neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios A. Š. būklės pagal savo kompetenciją, nevertino būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių, nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos nukentėjusiajam A. Š., netransportavo jo į stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių, ko pasėkoje nukentėjusysis A. Š. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje 2021-07-15 apie 23 val. mirė, ir taip pažeidė:

Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 bendrosios praktikos slaugytojas (LR SA ministro 2019-07-12 įsakymo Nr. V-828 redakcija) 10.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas privalo „teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka“, 14.1.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi gebėti „įvertinti asmens sveikatos būklę“,

Lietuvos medicinos normos MN142:2020 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas (LR SA ministro 2020-01-31 įsakymo Nr. V-96 redakcija) 10.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo „teikti būtinąją medicinos pagalbą“, 12.3.2. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „teikti būtinąją medicinos pagalbą visų amžiaus grupių pacientams“, 12.3.8 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „įvertinti paciento būklę, bei atlikti neatidėliotinus veiksmus, stabilizuojančius jo kvėpavimą, kraujotaką bei sąmonės būseną“, 12.3.10. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „atlikti pirminę ir antrinę paciento apžiūrą“, 12.3.11. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „vertinti žmogaus gyvybinių funkcijų rodiklius ir jų dinamiką“,

VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-37 patvirtintos „Būtinosios pagalbos paslaugų teikimo tvarkos“ 12 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „skubios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas, skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas“,

VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-08-19 įsakymu Nr. V-63 patvirtintų medicinos padalinio skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareiginių nuostatų 6.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi mokėti „savarankiškai teikti kvalifikuotą būtinąją medicininę pagalbą ligoniams ir nukentėjusiesiems iškvietimo vietoje ir transportavimo metu pagal jo kompetenciją, nurodytą galiojančioje skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto medicinos normoje <…>“,

tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir tuo padarė didelę žalą fiziniam asmeniui.

Kaltinamoji D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste, šį darbą dirba 14 metų. Į jos pareigas įeina nuvykus į kvietimą suteikti pirmą neatidėliotiną pagalbą, objektyviai vertinti pagal visus Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Atsimena tą įvykį. Gali būti ta data, kaip nurodyta kaltinime. Paros laikas buvo šviesus, valanda tokia, kaip nurodyta. Tai buvo (duomenys neskelbtini) g. prie namo. Gavo kvietimą, kad prie namo guli žmogus. Kortelėje buvo parašyta, kad guli žmogus prie namo ir iš alkūnės bėga kraujas. Nuvykus nurodytu adresu, su kolega paramediku V., jau važiuojant automobiliu pamatė, kad prie laiptinės guli žmogus. Privažiavo, išlipo. Išlipus iš automobilio, ji laikėsi atstumo, nuo žmogaus buvo maždaug 1,5 metro atstumu, nes taip juos per mokymus moko, kad reikia pasižiūrėti, ar saugi aplinka ir laikytis atstumo. Ji pamatė, kad tas vyriškis pusiau sėdomis guli, paklausė, kas atsitiko ir ar jam reikia pagalbos. Vyriškis pasakė, ko jie čia atvažiavo, ko iš jo nori, pradėjo keiktis ir pasakė, kad jam nieko nereikia. Nors kvietimo kortelėje buvo pažymėta, kad jam iš rankos kraujuoja, ji jokio kraujavimo nepastebėjo, asmuo buvo sąmoningas, kalbėjo, kojas, rankas kilnojo. Dar kartą paklausus, ar jam reikia pagalbos, jis su keiksmažodžiais pavarė tolyn, kad ji eitų, prie jo nesikabinėtų. Kadangi žmogus atsisako pagalbos, ji negali jo palikti viešoje vietoje, ji turi susisiekti su dispečere, pasakyti apie situaciją, ką ji ir padarė, ir tada buvo iškviestas policijos ekipažas. Policijos teko laukti ilgai. Per tą laikotarpį paramedikas nuėjo prie to gulinčio žmogaus, o ji, sėdėdama automobilyje, matė, kaip tas vyriškis bent kelis kartus keitė padėtį: bandė atsigulti, atsisėsti, kojas, rankas kilnojo, vartėsi, praeidami pro šalį žmonės buvo prie jo priėję, kažko klausinėjo. Ji matė, kad tas žmogus bendrauja. Ji stebėjo tą žmogų būdama apie 100 metrų atstumu nuo jo. Paramedikas, pasiėmęs pulsoksimetrą, nuėjo prie jo. Pirmą kartą ji tam žmogui neuždėjo pulsoksimetro, nes žmogus atsisakė, bent kelis kartus keikdamasis atsisakė, tai ji ir nebedėjo, nes ji neturi jokios teisės tą daryti prieš žmogaus valią, o kolegai V. pavyko kažkaip prisikalbinti ir jis uždėjo pulsoksimetrą ant piršto, kuris matuoja deguonies įsisavinimą ir pulsą. Grįžęs į automobilį, paramedikas pasakė, kad pulsoksimetro parodymai yra normos ribose ir kad jis kartą ar du paklausė žmogaus, gal jis važiuos su jais į ligoninę, bet šis keikdamasis pasakė, kad niekur nevažiuos. Jie toliau laukė policijos. Kaltinamoji sutinka, kad privalėjo medicinos kortelėje aprašyti, kad vyras buvo sąmoningas, agresyvus, jautėsi alkoholio kvapas, bet tai to žmogaus mirčiai įtakos neturėjo. Ji negali apžiūrėti, jeigu žmogus atsisako pagalbos, ir netgi Lietuvos įstatymais yra patvirtinta, kad pacientas turi elgtis padoriai, mandagiai, suteikti visą informaciją apie save. Jeigu žmogus yra nesąmoningas, tada automatiškai ji turi jam suteikti pagalbą, nes iš jo ji negaus, ar jam reikia pagalbos ar nereikia. Ji tam žmogui negalėjo suteikti pagalbos, nes jis ją bent kelis kartus pavarė. Jei reikėtų vertinti glazgo komos skalę, tai jis ir kvėpavo, ir atsimerkė. Tai čia nereikia nei 10-15 minučių: išlipi, pasižiūri prie žmogaus ir kai jį pradedi kalbinti, automatiškai tu viską matai. Kitaip apžiūrėti ji jo negalėjo, kadangi jis atsisakė: nei spaudimo pamatuoti, nei kardiogramos padaryti, nei jo apžiūrėti, nei pažiūrėti visą kitą, kas jai priklauso padaryti. Kai žmogus atsisako, ji yra bejėgė, ir šitas yra patvirtinta taip pat įstatymais. Jei žmogus nenori, atsisako, ji neturi prievolės šito daryti. Jų greitosios yra direktoriaus įsakymas, kur parašyta, kad privalo žmogus pasirašyti kortelėje apie nesutikimą arba sutikimą pagalbai. Jeigu žmogus atsisako, ji gali jam nesuteikti pagalbos. Mano, kad ji tikrai padarė viską ir iškvietė policijos ekipažą. Kai atvažiavo policijos ekipažas, ji išlipo iš automobilio ir kartu su vairuotoju paramediku priėjo, ji viską paaiškino policijos ekipažui, kad žmogus guli čia, kad jis juos koneveikia, keikiasi, kad yra neblaivus ir kad gal jie jį pasiims. Būna atvejų, kad policija neima žmogaus. Tada jie (medikai) su policijos ekipažo pagalba įkelia žmogų į automobilį ir nuveža į priėmimo skyrių su girtumu. Kadangi policijos ekipažas pasakė, kad pasiims tą žmogų, sužinojo netgi jo adresą, tuo jos šitas kvietimas ir baigėsi ir ji išvažiavo atgal į stotį. Kiek laiko ji sugaišo priėjusi prie gulinčio asmens, negali pasakyti, kol paklausė, ar reikalinga pagalba, ar jis kuo nors skundžiasi ir dar kartą paklausė, ar tikrai jam nereikia pagalbos, tiek laiko ir sugaišo. Žmogus su ja bendravo, atsakinėjo pilnai į klausimus, keikėsi, gestikuliavo rankomis. Jokių veiksmų ji neatliko, kadangi žmogus atsisakė. Kadangi žmogus yra sąmoningas, žmogus atsisako, ji neturi teisės liestis prie jo. Žmogus buvo stipriai girtas. Jai užteko žodinio žmogaus atsisakymo. Ji dar paklausė, ar jis jai padės parašą kortelėje. Viskas čia buvo paklausta pirmo priėjimo metu. Mano, kad žmogus suprato, kas čia prie jo priėjo, nes jie prisistatė, kad čia greitoji. Kaltinamoji mano, kad tas jo atsisakymas buvo sąmoningas, suvokiant, nes ji tikrai turi praktikos su girtais žmonėmis. Kai atvyksta jie (medikai), girti žmonės būna labai aršūs, bet kai atvyksta policijos ekipažas, jie pasidaro kaip šilkiniai. Ji pati du kartus buvo priėjusi prie to asmens: pirmą kartą, kai atvažiavo, kitą- kai atvažiavo policijos ekipažas. Jei ji būtų mačiusi, kad situacija pasikeitė atvykus policijos pareigūnams, tai būtų ir pasakiusi, kad gal gabenti jį į jų (medikų) automobilį. Kai ji nuėjo, tai matė, kad jis lygiai taip pat kalba, nes policijos ekipažui atsakė, ar tas žmogus padavė, ar policijos pareigūnai ištraukė kažkokį lapelį. Kai atvažiavo pareigūnai, tai ji kartu su jais priėjo prie to žmogaus ir stovėjo prie policijos pareigūnų maždaug apie 1,5 metro atstumu nuo to vyriškio. Asmens būklę ji vertino lygiai taip pat, kaip ir pirmą kartą: jeigu žmogus atsako, gestikuliuoja, kilnoja kojas, tai jis yra sąmoningas, o girtumas jo, aišku, niekur nedingsta. Be to, žiūrint į žmogų, ji mato jo vyzdžius ir pagal tai vertina. Ji matė to žmogaus vyzdžius, ji nedirba atmestinai ir padaro taip, kaip reikia padaryti. Prie pareigūnų ji dar kartą paklausė žmogaus, ar jam reikalinga pagalba, ar jis važiuos su jais (medikais), bet jis pasakė, kad ne. Jei jis būtų pasakęs „taip“, tai ji jo būtų neatidavusi policijai. Apie atsisakymą kortelėje ji įrašė, kad jis atsisako pagalbos, kad žmogus nesutinka pasirašyti. Prie pareigūnų ji nebesiūlė jam antrą kartą pasirašyti, nes jis vėl jai atsisakė pagalbos. Kraujavimo iš rankos, kitų sužalojimų ji nepastebėjo, nes jis buvo apsirengęs. Kai jie išvažinėjo iš įvykio vietos, ji matė, kaip žmogus buvo vedamas į policijos automobilį. Jei ji nebūtų mačiusi, kaip tą žmogų veda į policijos automobilį, tai būtų niekur neišvažiavusi. Ji matė, kaip žmogus judėjo su policijos ekipažo pagalba, nes kai žmogus būna girtas, jis nepaeina. Kaip jis buvo įsodintas į automobilį, dabar tiksliai nepasakys, bet ji tikrai neišvažiuoja, kol policijos ekipažui neatiduoda žmogaus. Ji matė, kaip policijos pareigūnai vedė tą žmogų link automobilio. Kai policija kėlė tą žmogų į automobilį, šalia ji nestovėjo. Yra jos rašytiniai paaiškinimai ir visos aplinkybės ten yra nurodytos teisingai. Su civiliniu ieškiniu ji nesutinka, nes ji nieko blogo nepadarė, apart to, kad neįrašė. Ji atliko viską tinkamai, sąžiningai, mano, kad jos veiksmais žala nepadaryta. Iš darbo patirties gali nustatyti kokiu dažnumu kvėpuoja žmogus. Normalus kvėpavimas yra 16-18 iki 20 kartų per minutę suaugusiam žmogui. To žmogaus kvėpavimas buvo normalus, ritmingas, tolygus, apie 15-16 kartų per minutę. To žmogaus vyzdžiai buvo normalūs. Žmogaus veidą ir jo vyzdžius ji matė tada, kai su policija buvo antrą kartą priėjusi prie to žmogaus. Jis mirksėjo. Kažkur rankoje buvo nubrozdinimas, nubrozdinimą kelių dienų ji matė, buvo šašas, bet ant kūno nematė daugiau sužalojimų, nes jis buvo apsirengęs. Vizualiai ji nematė kraujavimo. Jei būtų nors koks nors kraujavimas, automatiškai žmogų veža į priėmimo skyrių. Jei žmogus nesutinka, kviečia policiją ir kartu veža. Vidinio kraujavimo išoriniai požymiai kokie yra, negali pasakyti. Ji gauti žmogaus sutikimą, kad gali jį apžiūrėti ir tada jis būna paprašytas arba pakelti marškinius, arba nusirengti marškinius, tada ji pasižiūri kojas, pilvą. Esant vidiniam kraujavimui dažniausia būna pažemintas kraujo spaudimas, veido spalva būna normali, jei labai stipriai nukraujavęs žmogus, jis būna pablyškęs, nuo skausmo ir nukraujavimo gali prarasti sąmonę. Kai antrą kartą ji priėjo prie žmogaus, jo veido spalva buvo normali, tokia pat kaip ir pirmą kartą. Pirmą kartą ji tą žmogų apžiūrinėjo apie porą minučių. Jai užteko minutės, kad įvertinti to žmogaus būklę. Visus vaizdo įrašus kaltinamoji matė. To žmogaus būsena buvo stipriai girto žmogaus būsena, kuris jau grimsta į miegą. Kadangi jis jai nesileido apžiūrimas, ji kitaip negali to traktuoti. Elektronine forma pildoma kortelė, kurią atsidarius pradedi pildyti, yra grafos: kvėpavimo dažnis, saturacija, kraujo spaudimas, pulsas, glazgo komos skalė, išklausymas plaučių, gliukozės kiekis. Iš tų duomenų ji neturėjo daugumos. Nors vieno parametro neužpildžius, kai turi uždarinėti kortelę, automatiškai meta klaidą sistemoje, kad reikia įvesti tuos duomenis. Kad žmogus atsisakė pagalbos, kad perduotas policijai, kad atsisako pasirašyti, ji šitą užpildė, bet neužpildė įvykio aprašymo, kur galėjo surašyti, kad žmogus sąmoningas, jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, kad matėsi senas nubrozdinimas, bet to nepadarė ir gavo už tai įspėjimą iš savo gydimo įstaigos. Kai žmogus atsisako pagalbos, apie jo sąmonės būklę kortelėje įrašyti prievartos nėra, bet įvykio aprašyme turi tą parašyti. Kodėl to nepadarė šį kartą, negali pasakyti, nežino. Įvykio aprašyme šių aplinkybių neįrašymas nebūtų turėjęs įtakos jos apsisprendime dėl to žmogaus pristatymo į priėmimo skyrių.

Iš D. S. 2022-11-22 pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriais ji prašo vadovautis, matyti, kad juose nurodyta, kad ji kaltės nepripažįsta, nes pagal susiklosčiusioje situacijoje turėtą galimybę, reikalingumą bei pagal savo kompetenciją apžiūrėjo ir įvertino objektyvią A. Š. būklę, kad jis sąmoningas, kvėpuoja normaliai (t. y. jo kvėpavimo dažnis normalus) bei įvertino būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklius, ko pasėkoje padarė išvadą, kad būtinoji pagalba jam nereikalinga ir nėra reikalingumo bei pagrindo A. Š. prieš jo valią transportuoti į ligoninės priėmimo skyrių (į stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių). Ji tinkamai teikė A. Š. būtinąją medicinos pagalbą, kokią galėjo teikti nurodytoje faktinėje situacijoje. Ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialiste. Jos darbo stažas 14 metų, tiksliai nepasakysiu. 2021 m. vasarą, galimai įtarime nurodytu laiku, dar buvo šviesu, kai iš dispečerės buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie pat 1 laiptinės, Panevėžio m. guli žmogus, vyras, (duomenys neskelbtini) metų. Į įvykio vietą nuvyko ji su paramediku V. V.. Su pastaruoju priėjo prie A. Š.. Ji niekados iš karto neina prie pat asmens, visados laikosi saugaus atstumo. A. Š. paklausė, kas atsitikimo ir ar jam reikia medikų pagalbos, ar ką skauda (nes visada taip daro), į ką šis atsakė, kad nieko jam nereikia, kad eitų jie nach...... ir išsakė dar kitokių necenzūrinių keiksmažodžių tiradą bei pareiškė, kad jis čia gulės, kad netrukdytų jam miegoti, kad jis jų čia nekvietė bei dar kažką panašaus. Ji A. Š. dar kelis klausė ar jam reikalinga jų pagalba, į ką jis atsakydavo nurodytu būdu, įskaitant ir necenzūrinius keiksmažodžius, taip pat ar jis sutinka pasirašyti, kad atsisako pagalbos, į ką šis vėl atsakė necenzūriniais keiksmažodžiais. Vizualiai tas asmuo normaliai kvėpavo, kai prie jo priėjo, tai jis reagavo į ją bei į paramediką, atsakė su keiksmažodžiais ir „pasiuntimais“ į jos užduotus klausimus. Ji matė, kad jis yra labai girtas bei agresyvus, tačiau sąmoningas, kvėpuoja normaliai, kraujavimo nebuvo, o pas jį ant rankos matėsi tik senas nubrozdinimas (kaip medikė suprato, kad tas nubrozdinimas yra kelių dienų), kuris ir tikrai jokio pavojaus jo gyvybei nekelia, bei nėra jokių jo gyvybei pavojų galinčių kelti kitokių požymių. Taip pat įvertino, kad nurodyta aplinka nėra saugi, nes A. Š. yra neblaivus, agresyvus, neprognozuojamas bei pan., kuris atsisako bet kokios medikų pagalbos, todėl nusprendė informuoti dispečerinę apie tai, t. y. kad žmogus neblaivus, atsisakė medikų pagalbos ir guli neblaivus viešoje vietoje, todėl reikia kviesti policijos ekipažą, nes viešoje vietoje gulinčio neblaivaus žmogaus palikti negali, o turi apie tokį teisės pažeidimą pranešti policijai. Jeigu tokia situacija būtų vykusi namuose, tai net ir policijos kviesti nebūtų reikalingumo. Minėtoje situacijoje ji neturėjo galimybės dar kažkaip papildomai įvertinti A. Š. būklę. Tokiu atveju ji neturi teises prievarta tokio žmogaus apžiūrėti. Kol laukė policijos, tai matė, kad A. Š. keletą kartų keitė gulėjimo/sėdėjimo padėtis, kas taip pat sudarė jai pagrindą vertinti, jog pavojaus jo gyvybei nėra ir nėra būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių. Be to, minėto policijos laukimo metu jos pasakymu prie A. Š. dar buvo papildomai priėjęs paramedikas V. V., kad pabandyti dar pakalbinti A. Š., kad šis leistų jam bent pamatuoti pulsą bei deguonies kiekį kraujyje su pulsoximetru (kuris uždedamas ant piršto). <...> V. V. pavyko uždėti ant A. Š. piršto pulsoximetrą ir pamatuoti pulsą bei deguonies kiekį. Tačiau daugiau A. Š. nesileido apžiūrimas. V. V. po to matavimo pasakė, kad parodymai normalūs ir viskas su tuo asmeniu gerai. V. V. minėto papildomo priėjimo metu dar kartą paklausė ar A. Š. nori vykti į ligoninę, tačiau ir vėl gavo tokį pat bei neigiamą atsakymą. Kadangi minėtas asmuo nedarė nei pats sau, nei aplinkiniams žalos, tai tikrai nebuvo jokio pagrindo jį prievarta vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Pažymi, kad pagal Suaugusių GLAZGO komų skalę reikia vertinti atsimerkimą (ar atsimerkiama, ar kalbant, ar sukeliant skausmą, ar beatsimerkia), kalbėjimą (ar orientuotas, ar sutrikęs, ar nerišlūs žodžiai, ar nesuprantami garsai, ar nekalba), judesius (ar vykdo paliepimus, ar nurodo kur skauda, ar atsitraukia nuo skausmo dirgiklio, ar į skausmą reaguoja galūnės sulenkimu ar ištiesimu, ar nejuda). Ji tai tinkamai ir padarė ir vertino, kad A. Š. buvo savaime atsimerkęs, kalbėjo bei judėjo orientuotai (įvertinant jo neblaivumą ir agresyvumą). Pagal nurodytas aplinkybes ji matė, kad nėra būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių, todėl apie tai ir informavo atvykusius policijos pareigūnus, kurie ją informavo, kad A. Š. išsiveš, ką jie ir padarė. <...> Atvykus policijai, ji taip pat priėjo prie jų ir pasakė apie esamą situaciją, t. y. pasakė, kad šis vyras atsisako medikų apžiūros bei pagalbos ir pan., dėl ko negali jo vežti į ligoninę. Matė, kad policijos pareigūnai A. Š. vedėsi į policijos automobilį ir jis jų pagalba pats ėjo. Ji sutinka, kad įvykio aprašyme neįrašė nurodytų aplinkybių, tačiau tai tikrai neįtakojo A. Š. mirties bei būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių nustatymo bei įvertinimo ir tai tikrai nenulėmė mirties ar pan., be to, tai nei A. Š., nei kas kitas nepatyrė didelės žalos. Likusioje dalyje ji (duomenys neskelbtini) kvietimo kortelėje įrašė apie A. Š. atsisakymą teikti jam pagalbą, atsisakymą vykti į ligoninę, atsisakymą pasirašyti. Mokymuose yra akcentuojama, kad nuvykus pagal (duomenys neskelbtini) iškvietimą pirmiausiai yra svarbi saugi aplinka, t. y. būtina įvertinti ar nėra pavojaus atvykusių medikų (gydytojo, slaugos specialisto, paramediko, GMP a/m vairuotojo) sveikatai ar gyvybei, tuo tikslu vizualiai įvertinant vietą, paciento elgesį (ar jis nėra agresyvus, ar nekyla pavojaus, kad jis gali pasielgti neadekvačiai, smurtauti ar pan.). Todėl pamačius, kad pacientas yra agresyvus, keikiasi, neprognozuojamas, neadekvatus ar pan., jie turi prie tokio paciento neiti patys, o kviesti policijos ekipažą, kurie ir užtikrina medikų bei įvykio vietos saugumą. Jeigu žmogui yra reikalinga būtinoji medicinos pagalba, tai apie tai ji informuoja atvykusius policijos pareigūnus ir tik su policijos pareigūnų pagalba bei jos ir kitų medikų saugumo užtikrinimu toks žmogus priverstinai gali būti transportuotas į ligoninės priėmimo skyrių (policijos transporto priemonėje ar GMP automobilyje kartu su policijos pareigūnais). Ji padarė viską teisingai, nes, kai žmogus atsisako pagalbos ir su keiksmažodžiais pasiunčia bei siunčia su keiksmažodžiais, ji nieko kito negali daryti tik iškviesti policijos ekipažą. Jei policijos pareigūnai būtų jo nepaėmę ir nebūtų jo išsivežę, o taip kartais būna, ji būtų su jų pagalba nuvežus į ligoninės priėmimo skyrių dėl tokio asmens girtumo, kur tokiems asmenims yra skirtas kambarys, kur jie gali kažkiek išsiblaivyti, po ko jie atsikelia ir patys išeina ar būna išprašyti. Nėra nei vieno įsakymo ar įstatyminio akto, kuriame būtų pateikta tvarka kaip galėtų prievarta nurodytomis aplinkybėmis pamatuoti tokiam asmeniui kraujo spaudimą, pulsą (kai žmogus atsisako to bei atsisako bet kokios pagalbos, o vietoje to agresyviai su keiksmažodžiais „siunčia kuo toliau“). Jei A. Š. būtų nesąmoningas ar būtų kitų būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių ar indikacijų, tai jį su policijos pareigūnų pagalba būtų vežus prieš tai nurodytu būdu į ligoninę. Tačiau to ji nematė, kaip tokio reikalingumo nematė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kaip ir policijos pareigūnai, kurie bendravo su A. Š. iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame policijos komisariate. Taigi ir pastarieji matė, kad jis yra sąmoningas, kad jo sveikatos būklė nėra prasta, kaip ir nėra pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, nes, priešingu atveju, jie patys būtų kvietę GMP. Ji tikrai nesijaučia kalta, nes A. Š. kažkaip kitaip apžiūrėti ji negalėjo, kadangi jis atsisakė būti apžiūrimas, o ji prieš jo valią tikrai to daryti negalėjo. Ji dirba vadovaujantis teisės aktais. Be to, kaip jau minėjo, tas vyras nekėlė nei sau, nei aplinkiniams grėsmės, ant jo jokių sužalojimų, kurie gali sukelti gyvybei pavojų, taip pat nebuvo, o tik matėsi, kad jis yra labai girtas ir agresyvus. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ji tinkamai apžiūrėjo A. Š., tinkamai vertino jo būklę bei gyvybinių funkcijų rodiklius ir jų dinamiką, tinkamai teikė būtinąją pagalbą, tinkamai atliko tokioje situacijoje galėtus atlikti veiksmus bei suteikė tokioje situacijoje galėtą suteikti kvalifikuotą būtinąją medicinos pagalbą. Tarp jos veikimo/neveikimo ir pasekmių (A. Š. mirties) nėra teisinio priežastinio ryšio bei dėl jos veiksmų nei A. Š., nei kas kitas nepatyrė didelės žalos, todėl jos veikoje nėra BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, net jei ir būtų su policijos pagalba pristatytas A. Š. į ligoninės priėmimo skyrių, tai, kiek mato iš pateiktų susipažinti ikiteisminio tyrimo duomenų, išvengti A. Š. mirties realios galimybės nebuvo. Per apie 50 minučių laiko tarpą (policija jį išsivežė apie 22.08 val. o A. Š. mirė apie 22.55-23.00 val.) nuo policijos pareigūnų išvykimo su A. Š. iš įvykio vietos iki A. Š. mirties būtų reikėję jį atvežti į ligoninę, čia turėjo pirmiausiai jį apžiūrėti specialistas, prieš tai sulaukus tokios apžiūros eilės, po to turėjo atlikti jam tyrimus, pvz., echoskopą, kurie leistų nustatyti kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, priimti sprendimą operuoti/ ar neoperuoti, paruošti operacijai bei ją atlikti ir pan. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad tarp jos veikimo ar neveikimo ir pasekmių nėra priežastinio ryšio (nei faktinio, nei teisinio). <...> Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su tiriamu įvykiu bei jo pasekmėmis. Jokių duomenų įtartį A. Š. pilvo sumušimą, blužnies plyšimą, kraujavimą į pilvaplėvės ertmę ar kitokius gyvybei keliančius bei būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklius nebuvo ir to padaryti esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms nebuvo galima. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad visų įvykio dalyvių veiksmai (medikų ir policijos pareigūnų) net teoriškai galėtų būti susiję ne būtinuoju priežastiniu ryšiu, o tik teoriškai ir hipotetiškai galimu atsitiktiniu priežastiniu ryšiu. <..> Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ji tinkamai apžiūrėjo A. Š., tinkamai vertino jo būklę bei gyvybinių funkcijų rodiklius ir jų dinamiką, tinkamai teikė būtinąją pagalbą, tinkamai atliko tokioje situacijoje galėtus atlikti veiksmus bei suteikė tokioje situacijoje galėtą suteikti kvalifikuotą būtinąją medicinos pagalbą. Tarp jos veikimo/neveikimo ir pasekmių (A. Š. mirties) nėra teisinio priežastinio ryšio bei dėl jos veiksmų nei A. Š., nei kas kitas nepatyrė didelės žalos, todėl jos veikoje nėra BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties. <...> (3 t., b.l. 13, 16, 17-20).

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. – jo brolis, su juo visą laiką bendravo, palaikė ryšius, niekada nesipykdavo. Abu gyveno Panevėžyje, susiskambindavo šiokiomis dienomis, o savaitgaliais brolis atvažiuodavo pas jį į kaimą. A. paskutiniu laiku gyveno vienas. Po avarijos brolis pradėjo vartoti alkoholį. Išgėręs brolis būdavo ramus, prie nieko nesikabinėjo, jis pats nėra matęs brolio labai pasigėrusio. Broliui buvo anksčiau ranka lūžusi ir šis turėjo rožę ant kojos. Jis rėmė brolį. 4 dienos iki įvykio bendravo su broliu, šis prašė atvežti įrankių. Vėliau skambino jis broliui ir negalėjo priskambinti - niekas neatsiliepia „nėra galimybės susisiekti“. Galvojo, kad brolis išvažiavęs į Radviliškį dirbti. Paskui jam važiuojant iš kaimo, netoli Panevėžio paskambino brolio draugas ir pasakė, kad A. nebėra. Tada jis pradėjo visur važinėti, ieškoti brolio. Nuvažiavo į policiją, kur jam pasakė, kad brolio nebėra, jau kokias tris dienas guli šaldytuvuose. Jeigu ne tas draugas, tai būtų nieko nežinojęs. Jis rūpinosi laidojimu, viskuo ir dabar viską prižiūri. Didelė trauma netekus artimo žmogaus. Mirė dėl to, kad atvažiavo greitoji, trypčiojo ir nieko nedarė, reikėjo jį vežti į gydymo įstaigą. Laiko, kad brolis nužudytas, nes atvažiavo greitoji ir nesuteikė šiam jokios pagalbos. Prašo priteisti jam 360 Eur už lentelę ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Į komisiją dėl žalos atlyginimo jis nesikreipė.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju paramediku, juo dirba jau 20 metų. Jis dažnai dirba su D. S. ir tą kartą dirbo su ja. Ji yra ekipažo vyresnysis ir visus veiksmus jis atlieka jos nurodymu. Įvykis įvyko 2021 metais, vasarą, vakare, bet dar buvo šviesu. Gavo pranešimą, kad guli žmogus. Atvyko prie (duomenys neskelbtini) gatvės, numerio nepasakys. Nuvykus, tas asmuo gulėjo netoli laiptinės. Prie to žmogaus kitų asmenų nebuvo. Jie abu su kolege išlipo iš mašinos ir priėjo. Medikė sustojo ant šaligatvio, gal 2 metrai, gal mažiau nuo to asmens, o jis priėjo truputį arčiau - gal 0,5-1 metro atstumu nuo to asmens buvo. Iš matymo jam tas žmogus buvo puikiai pažįstamas, pas šį liudytojas važiavo labai daug kartų. Žmogus gulėjo, kokioje padėtyje - negali pasakyti. Medikė paklausė: „ko jūs čia gulit, ar jums reikia pagalbos“. Tas vyras pasisuko į juos, pasižiūrėjo ir su keiksmažodžiais pasakė: „kur noriu, ten guliu, man jūsų pagalbos visiškai nereikia“. Tada jis pasakė šiam: „pasirašykit, kad atsisakote mūsų pagalbos, mes iškviesime policiją, nes jūs negalite viešoje vietoje gulėti“. Vyriškis su keiksmažodžiais pasakė, kad „kaip norit, taip darykit, man viskas vienodai“. Mano, kad kai to vyro jie paklausė, šis atsimerkė, netgi juos pažino. Žmogus paklausė: „kas jus čia iškvietė“. Kai tas žmogus atsakė, kad „ne, man nieko nereikia, leiskit man miegoti“, medikė nuėjo į automobilį kviesti policijos, nes suprato, kad su tuo žmogumi kitaip nebus. Jis dar medikės nurodymu bandė prie to žmogaus prieiti su pulsoksimetru pamatuoti, duoti amoniako, bet praktiškai neįmanoma buvo, nes šis pastoviai grasina, kad suspardys, sudaužys, kad duoti jam miegoti. Šitas žmogus agresyvus ir niekada neapsieina be policijos, jis pats ne kartą vežė šį į ligoninę su policija. Daugiausia tą žmogų kalbino jis. To vyro kalba buvo rišli, bet šis buvo išgėręs, nes liudytojas juto kvapą, kai buvo pasilenkęs prie jo su pulsoksimetru, kai antrą kartą prie šio priėjo. Kiek laiko vyko bendravimas pirmą kartą su tuo asmeniu, nepasakys. Pirmą kartą kai jis buvo priėjęs, tai matė pas tą vyrą nubrozdinimą ant rankos, kuris jau buvo senai užsitraukęs. Vizualiai nieko nesimatė, vyras buvo kaip ir visi neblaivūs asmenys: sužalojimų jokių nesimatė, tai kaip kitaip galima įvertinti žmogų. Asmuo nedejavo, niekuo nesiskundė. Vizualiai asmens kvėpavimo liudytojas įvertinti negali, iš šalies žiūrint to negalima įvertinti, todėl medikės nurodymu jis nuėjo atsinešti pulsoksimetrą, kad įvertinti šio asmens kvėpavimą. Kai tas vyras atmetė ranką, jis pulsoksimetrą uždėjo šiam ant piršto. Pirmo to priėmimo metu vyko pokalbis, jokių veiksmų, kad atlikti medicininę apžiūrą, jie neatliko. Jie priėję turi sužinoti, ar žmogus sutinka su jų pagalba, kitaip jie jos negali teikti, jei žmogus nesutinka, atsisako. Tas asmuo, kai jie pirmą kartą buvo priėję, judėjo, vartėsi, kilnojo galvą, gulėjo, šnekėjo, galvą sukinėjo. Kiek vyko tas pakalbėjimas, negali pasakyti. Kai buvo iškviesta policija, D. pasakė, kad jis nueitų prie to asmens paklausti, gal šis persigalvojo, gal sutiks su pagalba, gal važiuos į ligoninę, sakė, kad jis dar paimtų pulsoksimetrą, uždėtų ant piršto, pamatuotų deguonį, gal ką nors sužinos apie šį. Jis patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies, gal 10 minučių praėjo, neskaičiavo laiko, ir nuėjo su pulsoksimetru, paklausė, ar nori važiuoti į ligoninę. Vyriškis pasakė, kad niekur nenori važiuoti, kad jis leistų šiam miegoti. Šito pokalbio metu, liudytojas ant piršto užmovė pulsoksimetrą, deguonies buvo apie 96, o pulsas buvo 84. Kol dėjo tą aparatą, tas asmuo netrukdė, nesipriešino, paprasčiausia nesureagavo, o pulsoksimetrą uždėjęs laikė gal kelias sekundes. Liudytojas dar bandė vyriškiui duoti amoniako pauostyti. Trečio ar ketvirto priėjimo prie to žmogus metu jis atsinešė ant vatos amoniako, bet nepavyko duoti pauostyti, nes asmuo muistėsi, sukiojo galvą, raukėsi. Tas antras priėjimas užtruko gal 1-2 minutes. Asmuo buvo atsimerkęs, bendravo su juo, bendravimas buvo rišlus, vyriškis jį vėl siuntė keiksmažodžiais. To antro bendravimo metu vyriškis keitė padėtį: ir ant šono, ir ant nugaros, bet gulėjo, nesikėlė. Kai jis grįžo į automobilį, pasakė D. ką rado, bet tie duomenys nebuvo niekur įrašyti, nes jų sistema yra taip sukurta, kad jie negali vieno rodmens įrašyti, turi atlikti pilną patikrą. Duomenis įrašinėja medikai. Be tų dviejų kartų jis dar buvo nuėjęs prie to asmens keletą kartų. Kiek, neskaičiavo, bet visą laiką klausė, ar vyriškis tikrai nenori važiuoti į ligoninę. Ką tuo metu veikė medikė, nežino. Po to pirmo išlipimo iš automobilio ir priėjimo prie to asmens, medikė daugiau nebuvo nuėjusi pasižiūrėti prie to gulinčio asmens. Kai jis patraukė automobilį, tai jis buvo gal 5-6 metrai nuo to asmens, todėl iš automobilio jie puikiai matė tą gulintį asmenį. Jokių kliūčių nebuvo. Suoliuko nebuvo. Matė, kaip žmogus gulėjo ant žolės ir vartėsi. Prie to asmens niekas nebuvo priėjęs. Langas automobilio buvo atidarytas ir nesigirdėjo jokio pagalbos šauksmo. D. daugiau prie to asmens nebuvo priėjusi. Stotis tas asmuo nebandė, bet sėstis bandė. Policija atvažiavo gal už 50-60 minučių. Atvyko du pareigūnai, vyrai. Pirma nuėjo medikė, pasakė, kad asmuo atsisako medikų pagalbos ir jie nieko negali padaryti. Jis stovėjo toliau ir pasakė, kad asmuo yra agresyvus, kad jų kolegos tikrai dažnai pas asmenį važiuoja. Jis to asmens pavardę atsiminė iš praeitų vežtų kartų ir ją pasakė pareigūnams. Kai atvyko pareigūnai, ar jo kolegė bendravo su tuo gulinčiu asmeniu, nebeatsimena. Mano, kad ji buvo priėjusi prie pareigūnų, o prie to gulinčio asmens, tikriausia nebebuvo priėjusi. Jokių veiksmų, kai atvyko pareigūnai, jie daugiau nebeatliko. Kai policija prie asmens priėjo, tai šis irgi nesutiko su jais važiuoti. Tai pareigūnai su šiuo nebežaidė, tempė šį į mašiną, pastatė prie mašinos, klausinėjo pavardės, vardo, ieškojo dokumentų. Tas asmuo paskui pasakė policininkams, kur gyvena. Iš pat pradžių policininkai sakė, kad lyg ir šį veš namo, bet paskui, kai šis pradėjo policininkams priešintis, negalėjo šio įsodinti į mašiną, tada nusprendė vežti asmenį į areštinę. Jis pats stovėjo ir žiūrėjo, kai tą asmenį policija sodino į automobilį. Matė, kad pareigūnai paėmė asmenį už pažastų ir tempė iki automobilio. Kokia to tempiamo asmens būklė buvo, nepasakys, bet kai šį pastatė, šnekėjo, liudytojas girdėjo. Atvykus pareigūnams, jis klausė to asmens, ar šis važiuos su jais (medikais), o ne su policija. Atsakymo negavo. Kaip asmuo buvo talpinamas į automobilį, nepamena. Atvykus pareigūnams ir prieš sodinant pareigūnams į policijos automobilį, to asmens būklė nebebuvo tikrinama, apžiūrėti asmenį daugiau nebandyta. Kaip jie gali patikrinti, jei asmuo nesileidžia. Kai pareigūnai atvyko, tas asmuo keiksmažodžių nebevartojo, paprastai prie policijos jie būna geručiai, tada jis to asmens ir paklausė, gal su jais (medikais) važiuos. Atsakymo jis negavo. Prieš tai jis buvo 5-7 kartus gavęs iš to asmens neigiamą atsakymą, tai kiek galima. Kai atvyko policija, ar jis matė to asmens veidą, negali pasakyti, kaip ir pabalęs, paprastai visų neblaivių asmenų veido spalva būna tokia panaši. Žmogaus pabalęs veidas gali būti simptomas kažkokio negalavimo, bet man tai nekėlė abejonių, nes jei žmogus negaluoja, paprastai jis dejuoja, skundžiasi, jam reikalinga pagalba. Apie alkūnę buvo toks nubrėžimas, bet jis buvo ne tos dienos, jau užgijęs, padarytas prieš dieną, dvi. Popierinės kortelės jie nepildo, pildo plančetę. Kai žmogus sutinka, tada atlieka pilną apžiūrą, pildo plančetę ir automobilyje atspausdina tą kortelę ir palieka ligoninėje. Jei nustato vieną parametrą, jo neužrašyti negali, nes tokia sistema sukurta, reikia atlikti pilną eiliškumą. Ar iškvietime buvo įrašyta, kad kraujavo iš alkūnės, nepamena. To asmens netinkamo elgesio liudytojas niekur niekada užfiksavęs ir niekada dėl šio netinkamo elgesio nėra kreipęsis į policiją. Apsinuodijimas gali kelti pavojų žmogaus gyvybei. Jei žmogus neleidžia prie jo prisiliesti, nėra kaip nustatyti pavojų žmogaus gyvybei. Jis nebuvo prisilietęs prie to žmogaus, be to, buvo su pirštinėmis ir negali pajausti asmens kūno temperatūros. Po vaizdo įrašų peržiūros teisme, liudytojas papildomai parodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko jis pamiršo, kad tris kartus ėjo tikrinti. Antrą kartą nešė amoniaką, kai pasiėmė pulsoksimetrą. Jis esant pareigūnams tikrai klausė to asmens, ar šis norėtų vykti su jais į ligoninę, kodėl nėra to įrašo, negali pasakyti, gal tuo metu pareigūnas buvo nuėjęs prie mašinos. Neblaivaus asmens tokia pat yra būsena kaip įraše, o be to, ir karštis buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-03 liudytojas V. V. parodė, kad <...> Atvykę, (duomenys neskelbtini) g., ties 46 namu, prie pirmos laiptinės pastebėjo gulintį vyriškį. Prie jo su kolege priėjo kartu, abu kalbino gulintį vyriškį, vyras buvo sąmoningas, ant rankos matėsi nubrozdinimas, kuri ranka buvo nubrozdinta, neatsimena, kitų sužalojimų ant vyriškio nesimatė, vyras nesileido labiau apžiūrimas. Jis bandė vyriškiui duoti pauostyti amoniako, tačiau šis nesileido, kolegė bandė ant piršto uždėti specialų prietaisą matuojantį anglies pasisotinimą ir širdies ritmą. Vyras su jais bendravo agresyviai, kėlė balsą, muistėsi, juos iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Jiems savo asmens duomenų nepasakė, tačiau buvo matytas, nes ne pirmą kartą dėl vyriškio buvo kviesta GMP pagalba, nes būdavo neblaivus. Vyriškis sveikatos problemomis nesiskundė, jam ir kolegei pasakė, kad dingtų iš čia, kad jų niekas nekvietė. Apžiūrimas vyriškis jiems pasakė, kad paliktų jį ramybėje, nori čia toliau miegot, jie pasakė, kad čia gulėti negalima, iškvies policijos pareigūnus. Vyriškis jiems pasakė, kad kviestų, jo kolegė nuėjo prie greitosios automobilio iškviesti policijos pareigūnus. Jis vėl bandė vyriškį kalbinti gražiuoju ir šiam duoti pauostyti amoniako, tačiau šis toliau muistėsi ir vengė būti apžiūrimas. Vyriškis jų teikiamos pirmosios pagalbos atsisakė. Jam būnant prie gulinčio vyriškio, pro šalį praeidamas vyriškis pasakė, ką jie čia su šiuo vargsta, nes šis čia pastoviai neblaivus guli. Įvykio vietoje prabuvo apie 40 min., nes laukė policijos pareigūnų. Vyriškis prie jų bandė stotis, tačiau sunkiai sekėsi, nepastovėjo ant kojų. Juto, kad iš šio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, priėjo prie gulinčio vyriškio, bandė kalbinti, pastatė ant kojų, dalinai apžiūrėjo, kišenėje rado dokumentą, policijos pareigūnas pasakė, kad vyrą pasiima, įsodinę šį į policijos tarnybinį automobilį išsivežė (2 t., b.l. 5-8).

Liudytojas V. V. 2022-02-09 papildomos apklausos metu parodė, kad <...> Tas vyras gulėjo šalia daugiaaukščio namo pirmos laiptinės. Jis buvo sąmoningas ir į klausimus atsakinėjo. Kiek atsimena jis ir D. S. prie jo priėjo ir abu jo klausinėjo. Jiems paklausus, kas atsitiko, ar reikalinga medikų pagalba, tas vyras buvo iš pradžių nustebęs ir pats jų paklausė, kas iškvietė. Jis tikrai suprato, kad jie yra medikai. Tada tas vyras pasakė, kad "man jūsų pagalbos nereikia, kas jus čia iškvietė? leiskit man pamiegot". Matė, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. To vyro kvėpavimas buvo normalus. Tas vyras nors ir gulėjo, tačiau keitė savo gulėjimo pozą, vartėsi. D. S. jam liepė pamatuoti anglies pasisotinimą ir širdies ritmą. Jis tada vienas priėjo prie to gulinčio vyro ir matuojantį prietaisą uždėjo jam ant rankos piršto. Tas vyras nors šiek tiek muistėsi, tačiau mano, kad jis nelabai suprato, ką jis daro, pavyko pamatuoti. Kiek prisimena, tas prietaisas jokių nukrypimų nuo normos nerodė. Dabar tikrai nepasakys kokius duomenis tas aparatas parodė, tačiau atsimena, kad tikrai buvo normos ribose. Tuos duomenis pasakė kolegei, kuri planšetėje pildo iškvietimo kortelę. Matė, kad pas tą vyrą akivaizdžių sužalojimų, kurie galėtų grėsti gyvybei nebuvo. Matė, kad jo viena alkūnė, tik dabar tikrai nepasakys kuri, buvo subraižyta. Tačiau ji buvo nekraujuojanti ir pagal tuos subraižymus matėsi, kad jie nenauji. Buvo padaryti įbrėžimai iš ankščiau. Daugiau vyras nesileido labiau būti apžiūrimas. Savo kolegės veiksmų nežiūrėjo, nematė, ką ji tiksliai darė atvykusi į iškvietimą. Vykdė tik jos nurodymus. Dabar neatsimena ar kolegė liepė, ar pats pagalvojo, kad reikia tam vyrui duoti pauostyti amoniako. Bet pavilgęs į vatos tamponėlį amoniako jį nunešė prie gulinčio vyro, kad jis pauostytų jį. Tas vyras muistėsi, nesileido, nenorėjo jo uostyti ir nepavyko tam vyrui duoti pauostyti amoniako. Davė uostyti amoniako tik todėl, kad tas vyras prablaivėtų. Taip dažniausiai daro, nes girtam asmeniui davus pauostyti jo, dažniausiai girti asmenys atsigauna, tiesiog prablaivėja. Tačiau šiuo atveju nepavyko tai padaryti. Tas vyras tiesiog nuo pat pradžių jiems atvykus pradėjo juos siuntinėti rusiškais keiksmažodžiais. Tada jam pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė "gerai, kviesk". Kiek prisimena, jo kolegė iškvietė policiją, tiksliau perdavė dispečerei, kad iškviestų policiją. Per tą laiką, kai buvo šalia jo, tai jis visą laiką bendravo agresyviai, kėlė balsą, muistėsi, pradėjo juos iškoneveikti necenzūriniais žodžiais. Jis savo asmens duomenų nepasakė ir kategoriškai atsisakė vykti į priėmimo skyrių ir vis kartojo "leiskit man pamiegot". Pats asmeniškai ne vieną kartą jo klausė, ar tikrai nenori važiuoti su jais, tačiau jis nesutiko. Kadangi tas asmuo atsisakė vykti su jais, nieko neliko ką daryti, tik iškviesti policijos pareigūnus, kurie pasirūpins tuo vyru. Jei būtume matę pas jį rimtus sužalojimus, ar būtų buvęs nesąmoningas, tai tikrai būtų jį vežę į ligoninę. Šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo jį vežti į ligoninę. Vien dėl asmens girtumo negali paciento vežti į ligoninę prieš jo valią. Jei girtas asmuo sutinka, kad būtų vežamas į ligoninę, tai tikrai tokius asmenis veža. Tas asmuo tiesiog nesutiko būti nei apžiūrimas, nei kad vežtų jį į ligoninę. Įvykio vietoje maždaug prabuvo apie 40 min., laukė į įvykio vietą atvykstančių policijos pareigūnų. Per tą laiką jis kartas nuo karto prieidavo prie gulinčio asmens ir vis žiūrėjo, ar jam viskas gerai. Matė, kad tas asmuo bandė stotis, tačiau jam sunkiai sekėsi, nepastovėjo ant kojų. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kiek prisimena, kolegė D. S. priėjusi prie pareigūnų su jais kalbėjosi, tačiau negirdėjo ką tiksliai su jais kalbėjosi, nes buvo automobilyje, o kai atėjo, tai ji jau baigė kalbėtis su jais. Pats dabar neprisimena, ar ką nors sakė policijos pareigūnams. Tie pareigūnai priėjo prie gulinčio vyriškio bandė kalbinti, matė, kad jį pastatė ant kojų, dalinai apžiūrėjo jį, kišenėje rado dokumentą, policijos pareigūnas pasakė, kad vyrą jie pasiima ir įsodinę jį į policijos tarnybinį automobilį jį išsivežė. Kiekvienu atveju yra pildoma iškvietimo kortelė, tačiau ją pildo seselė ar gydytojas. Jis šio įvykio metu tikrai greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nepildė ir apie ten suvestus duomenis nieko negali pasakyti. Atvykus į iškvietimą, jis tik vykdo pamainos vyresniojo nurodymus, tikrai nesprendžia, ar tą pacientą vežti į ligoninę, ar ne, bei nenustato paciento diagnozės, tai daro brigados vyresnysis (2 t., b.l. 13-15).

Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriuje specialistu. Jam dažnai tenka dirbti su neblaiviais asmenimis, bendradarbiauti su medikais. Pamena įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai galėjo tai būti 2021-07-15. Dirbo su kolega J. P.. Gavo iškvietimą, kad medikai, apžiūrėję asmenį jam pagalbos neteikė, nes šis neblaivus. Atvykus jiems, tas asmuo gulėjo ant žolės prie laiptinės, o abu medikai - vyras ir moteris - buvo automobilyje. Medikai priėjo prie jų. Kokią informaciją jie pasakė, neatsimena. Medikai pasakė jiems, kad tam vyrui medikų pagalbos nereikia, tad nutarė jį vežti į laikino sulaikymo patalpas. Lyg paramedikas vyriškis apie to žmogaus būklę pasakė. Tas vyriškis kažkiek kalbėjo, kalbėjo nerišliai, nes buvo stipriai neblaivus, negalėjo pats nueiti prie jų automobilio, su kolega tą žmogų vedė, įsodino automobilio laikinoje sulaikymo patalpoje. Pradžioje jie sužinojo kur tas vyras gyvena, galvojo šį nuvesti namo, bet kai sužinojo, kad gyvena 5 aukšte, kadangi vyras sunkiai ant kojų stovėjo, su kolega nusprendė jį vežti į komisariatą. Važiuojant jokių garsų negirdėjo. Žmogus buvo sąmoningas, kvėpavo, elgėsi kaip neblaivus asmuo. Jokių sužalojimų pas žmogų nepastebėjo. Kai jie atvažiavo, medikai kalbėjo tik su jais, to žmogaus nebekalbino. Tą žmogų jie nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Į laikino sulaikymo patalpas žmogus pateko su jų pakalba. Ar tas žmogus buvo sąmoningas, nepamena. Šis kvėpavo, leido kažkokius trumpus garsus. Patalpoje jie tą vyrą paguldė ant šono. Tuo metu šis kvėpavo, nedejavo, nieko įtartino jis nepastebėjo. Kur tuo metu buvo medikė moteris, nepasakys, daugiausia jie kalbėjosi su mediku vyru. Nepamena, ar jis uždavė tam žmogui klausimą. Kišenėse to žmogaus jie ieškojo to žmogaus duomenų. Kolega klausė šio vardo ir pavardės ir šis kažką vebleno, bandė pasakyti savo vardą ir pavardę. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad medikė moteris tam žmogui jokių klausimų neuždavinėjo prie jų. Ar tas žmogus vartojo kažkokius keiksmažodžius, neprisimena. Tas vyras ant kojų sunkiai stovėjo, kaip maišą už parankių jie tą žmogų kėlė į savo automobilį. Nepamena, ar kokius sužalojimus matė ant to žmogaus rankų, pilvo, kad kraujo būtų, tai nematė tikrai. Kai to žmogaus rūbai pasikėlė, ar buvo kokių sužalojimų ant jo kūno, nematė arba nepamena. Ar tas žmogus jiems trukdė ką nors su juo daryti, neatsimena. Liudytojas bendravo daugiau su tuo mediku, kuris jam sakė, kad asmuo šiam žinomas, kad turi kažkokį lapelį su duomenimis. Jie tą lapelį ir bandėme surasti. Dažniausia jie (medikai) nurodo tokias aplinkybes, jei asmuo keikiasi, jiems trukdo. Žmogus, vertinant jo neblaivumą, buvo neadekvatus, kalba jo buvo nerišli, iš jo sklido alkoholio kvapas. Ar tas žmogus suprato, kad jie policijos pareigūnai, negali atsakyti. Kai jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., sulaikymo patalpoje jie tą žmogų paguldė ant žemės. Nuo automobilio į laikino sulaikymo patalpą jie vyriškį nunešė, nes žmogus jau pats sunkiai ėjo. Jie nusprendė, kad bus lengviau šį nunešti negu nuvesti į laikino sulaikymo patalpą. Jam tas atvejis niekuo neišsiskyrė nuo kitų, apsvaigusių nuo alkoholio asmenų, atvejų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. parodė, kad <...> Jiems einant link gulinčio vyriškio, prie jų priėjo GMP darbuotojas (vairuotojas), kuris paaiškino, kad gulinčiam vyrui medicininė pagalba yra nereikalinga, šis tiesiog yra labai neblaivus, taip pat paaiškino, kad minėtas vyriškis yra gerai žinomas, nes pas jį važiuoja nebe pirmą kartą. GMP medikė buvo netoliese, tačiau prie jų nepriėjo ir jokios informacijos neteikė. Kolega vyr. patrulis J. P. kalbino gulintį vyrą, klausė vardo, vyriškis nerišliai atsakė, kad vardu "A.", kolega paklausė, kur šis gyvena, atsakė, kad gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, 25 bute. Asmuo su savimi turėjo lapelį, kuriame buvo asmens kodas. Jiems sutikrinus asmenį su policijos duomenų baze, nustatė, kad tai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Medikams patvirtinus, jog šiam medicininė pagalba nereikalinga, buvo nuspręsta asmenį pristatyti į Panevėžio AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas, išblaivinimui ir administracinio protokolo surašymui pagal LR ANK 484 str. 2 d. Bendraujant su A. Š., šis keletą kartų pats bandė atsistoti, tačiau nesėkmingai, todėl jį nuvedė iki tarnybinio automobilio, visą laiką vedant asmenį šis kažką nerišliai burbėjo. Kartu su kolega įkėlė asmenį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kuri yra filmuojama. Pristačius asmenį į laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), atidarė tarnybinio automobilio duris ir pastebėjo, jog A. Š. jau miegojo, matėsi kaip vyriškis kvėpavo, t.y. kilnojosi pilvas. Jam su vyr. patruliu J. P. keliant A. Š., šis tuo metu nubudo ir atsimerkė, jis suėmė A. Š. už pažastų, o Panevėžio AVPK OVS vyr. postinis K. G. paėmė A. Š. už kojų. Visi kartu jie įnešė jį į laikino sulaikymo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. Š. paguldė ant kairio šono, tam, kad jeigu šis apsivemtų, neužspringtų (1 t., b.l. 164-167). Liudytojas G. Š. 2022-11-10 papildomos apklausos metu parodė, kad <...> Jis eidamas prie to asmens, matė, jog šis yra neblaivus, nes gulėjo padrykai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo pusiau numautos jo treninginės kelnės, o jo tapkės gulėjo padrykai šalia bei jo kalba buvo labai nerišli. Kiek atsimena medikas - vairuotojas sakė, kad tą asmenį jis pažįsta. Žino tiek, kad jis netoliese gyvena ir nuolat girtauja, pas jį ne kartą važiavo. Kažkuris iš medikų, greičiausiai vyras pasakė, kad tas asmuo yra tik labai girtas ir jam medicininė pagalba nereikalinga. Ar GMP medikė buvo prie jų priėjusi, ar stovėjo tolau, ar ką nors sakė, neatsimena, bet BODY kamerose mano yra tai nufilmuota. J. P. pradėjo kalbinti gulintį vyrą, klausė jo vardo, kur jis gyvena. Vyras kalbėjo labai nerišliai, tačiau suprato, kad jo vardas A. ir gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ar buvo ant to vyro kūno kažkokių sužalojimų nelabai neatsimena, gal buvo lyg dešinės rankos alkūnė nubrozdinta. Tas vyras prie savęs turėjo lapelį, kuriame buvo parašytas jo asmens kodas ir adresas. Tačiau kur tiksliai tas lapelis buvo rastas, neatsimena. Atsimena, kad sutikrinus tame lapelyje duomenis su policijos duomenų baze, nustatė, kad tai A. Š.. Iš pradžių su kolega tarėsi jį nuvežti į jo namus, tačiau pradėjus jį kelti abu suprato, kad į penktą aukštą jo neužves. Tas asmuo, kad ir kažkiek orientavosi, tačiau visiškai nepastovėjo ant kojų. Matėsi, kad lyg jis ir stengiasi su jų pagalba stotis ant kojų, tačiau vis nepavykdavo. Abu su kolega nusprendė paimti jį už pažastų ir tiesiog nuvilkti iki tarnybinio automobilio. Kai jį tempė, tas asmuo vis kažką nerišliai kalbėjo. Atsimena, kad tas vyras tikrai nei aimanavo, nei dejavo, nei kad skųstųsi kažkokiais skausmais. Tas asmuo A. Š. buvo stambaus kūno sudėjimo ir smarkiai apgirtęs, todėl iš pradžių buvo sunku jį įkelti į tarnybinį automobilį. Vyras visiškai nekontroliavo savęs, tiksliau jis buvo tarsi sunkus maišas. Tą vyrą iš pradžių pasodino prie tarnybinio automobilio galinių durelių, prie automobilio laikino sulaikymo kameros, jie tada šiek tiek pailsėjo ir vėl tą vyrą pradėjo kelti į automobilį. Šiaip ne taip abu su kolega įkėlė tą vyrą į automobilio laikino sulaikymo kamerą <...> (1 t., b.l. 168-169).

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK, viešosios tvarkos tarnybos spec. parengties skyriuje specialistu. Darbo metu jam dažnai tenka susidurti su neblaiviais asmenimis ir medikais. Buvo 2021 metų liepos mėnuo, tarp 21.00-22.00 val. Liudytojas dirbo su kolega G. Š.. Atsimena, kad iš budėtojų gavo pranešimą, kad medikai turi neblaivų asmenį, kuriam jų pagalba nereikalinga. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus, abu medikai sėdėjo mašinoje, asmuo gulėjo prie laiptinės. Ar buvo kitų asmenų aplinkui, nepamena. Medikų automobilis buvo truputį toliau nuo laiptinės. Jiems privažiavus, priėjo medikas vairuotojas, kuris jiems pasakė, kad tas asmuo jam yra žinomas, kad medikų pagalba tam vyriškiui nereikalinga. Turbūt buvo priėjusi ir medikė, bet dabar nepamena. Informavę juos medikai išvažiavo. Prieš išvažiuojant medikai to asmens būklės nebetikrino, jo nebekalbino, jie tik su jais bendravo. Tą asmenį tik jie-pareigūnai kalbino, šis pasakė savo vardą, pavardę, panašiai namą, kur gyvena ir lyg tai butą. Jie paskaičiavo, kad penktas aukštas gaunasi, kad namo neparves tokios būsenos, nutarė jį vežti išblaivinimui į laikino sulaikymo patalpas. Tas vyriškis atrodė visiškai girtas. Liudytojas mano, kad vyriškis turėjo suprasti, kad jie pareigūnai, nes jie prisistatė. Iš matymo tas vyriškis jiems nebuvo matytas. Abu su kolega kalbino tą asmenį, jis posunkiai šnekėjo, bet nebuvo agresyvus. Ar keikėsi, nepasakys, neprisimena. Žmogus mėgino keltis, bet sunkiai: atsistodavo ir vėl susmukdavo. Jų pagalba vyriškis pateko į jų automobilį, jie šį įkėlė. Kadangi vyriškį medikai apžiūrėjo, pabendravo su jais, jie to vyriškio neapžiūrėjo. Kai medikai jiems pasako, kad nereikalinga pagalba, tai jie ir tiki, kad apžiūrėjo žmogų. Kai jie kėlė vyriškį į mašiną, žmogus buvo sąmoningas, nedejavo, nesigirdėjo jokių garsų. Važiuojant, kadangi yra atskira patalpa, kur patalpina asmenis, jokių garsų nebuvo girdėti. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), atėjo laikino sulaikymo budėtojas, jie šiam pasakė to asmens, kurį atvežė, duomenis ir žmogus, su jų pagalba, buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Jie - tai kolega G. Š. ir sulaikymo budėtojas, kurio pavardės nebežino dabar. Kokiu būdu su jų pagalba buvo patalpintas asmuo į laikino sulaikymo kamerą, nebepamena. Asmenį ten paliko gulintį šonu, ant žemės. Ar šis kvėpavo, buvo sąmoningas, nepamena. Daug laiko praėjo, ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė, tada jo duoti parodymai teisingi. Kaip tiksliai nustatė to žmogaus duomenis, dabar neprisimena. Neprisimena kokio lapelio ieškojo, ar tas asmuo pasakė pavardę, nebepamena, bet vardą tikrai pasakė. Nerišliai, bet buvo tas asmuo pats pasakė buto ar namo numerį. Medikas vairuotojas sakė, kad anksčiau buvo su tuo asmeniu susitikęs. Kai kėlė tą žmogų į automobilį, jokių sužalojimų ant to žmogaus liudytojas nematė, ar buvo sužalotos alkūnės, nepamena. Kiekvienas einantis į aludę, gali būti perbalęs, bet jam jokio įtarimo to asmens veido spalva nesukėlė. Jis lietėsi prie to žmogaus, bet su pirštinėmis nenustatysi žmogaus kūno temperatūros. Jam šis atvejis nesiskyrė nuo kitų atvejų, kai tenka su išgėrusiais bendrauti, tai buvo ne pirmas toks atvejis, dažnai tenka ne tik asmenis nuvesti, bet ir nunešti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad <...> Bendraujant su A. Š., šis keletą kartų pats bandė atsistoti, tačiau nesėkmingai, todėl jie jį nuvedė iki tarnybinio automobilio. Jis kartu su kolega įkėlė asmenį į tarnybinį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), atidarę tarnybinio automobilio duris matė, kad vyriškis miegojo, tačiau kvėpavo, kilnojosi pilvas, bandant iškelti vyriškį iš automobilio šis prasimerkė ir kol nešė iki sulaikymo patalpų, šis visada buvo atsimerkęs. Nunešus A. Š. į laikino sulaikymo patalpą, paguldė ant kairio šono tam, kad neužspringtų (1 t., b.l. 172-173).

Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Panevėžio VPK Operatyvaus valdymo skyriuje vyr. postiniu. 2021 metų liepos mėnesį, galėjo tai būti 2021-07-15. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) su K. N.. Apie 23.00 val. tarnybiniu automobiliu kolegos J. P. ir G. Š. pristatė neblaivų pilietį, kuris sukniubęs gulėjo, buvo visiškai be orientacijos, komoje, visiškai gatavas, nusmigęs, kaip miegantis, neblaivus, bet kvėpavo, kažką murmėjo, buvo atsimerkęs. Jis paklausė patrulių, ar medikai tą vyriškį apžiūrėjo. Patruliai atsakė, kad medikai apžiūrėjo, kad tinkamas išblaivyti. Kadangi buvo labai šilta diena, liudytojas pagalvojo, kad kol atvežė, nusmigo žmogus. Jie su patruliais nutarė tą vyriškį nešti į vidų. Pats vyriškis iš mašinos nelipo, todėl jis ir tie patys patruliai įnešė tą vyriškį tiesiai į sulaikymo patalpas, apžiūrėjo daiktus, paskui - į kamerą, paguldė ant šono, kad neapsivemtų, ir paliko. Nešant vyriškį iš automobilio į kamerą, žmogus nedejavo, tik kvėpavo ir tarpais kažką murmėjo. Liudytojas nepastebėjo ant vyriškio kūno jokių mėlynių, sužalojimų. Palikęs tą žmogų kameroje, liudytojas nuėjo tvarkyti kitų darbų. Gal po valandos jis nuėjo pasižiūrėti kaip tas žmogus. Įėjus į kamerą pasirodė, kad vyriškis nekvėpuoja. Jis pavertė šį truputį, žiūri-lūpos pamėlę, pirštai-pamėlę, bandė pulsą užčiuopti, bet niekaip neaptiko. Tada liudytojas pasikvietė pamainos budėtoją K. N. įvertinti situaciją, jai taip pat pažiūrėjus ir neradus pulso, jie iškvietė medikus. Medikai atvažiavo greitai, konstatavo mirtį, net dirbtinio kvėpavimo nedarė.

Liudytoja K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba specialiste Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, konkrečiai-laikino sulaikymo patalpos. 2021-07-15 ji dirbo naktinėje pamainoje su vyr. postiniu K. G.. Tas vakaras buvo labai įtemptas, buvo labai daug darbo, daug pristatytų asmenų. Vakare, po 22.00 val., pristatė smarkiai neblaivų asmenį-vyriškį. Žmogų tarnybiniu automobiliu atvežė patruliai J. P. ir G. Š.. Liudytoja buvo nuėjusi iki automobilio, matė, kad tas žmogus yra užmigęs toje sulaikymo patalpoje automobilyje. Ji pasitikslino patrulių, ar medikai jį tikrai apžiūrėjo. Jie patikslino, kad taip, medikai jį apžiūrėjo ir jam medikų pagalba nereikalinga. Kadangi tą dieną buvo labai daug darbo, skubėjo, ji žvilgtelėjo į jį, labai gerai neįsidėmėjo, bet matė, kad žmogus yra pagyvenęs ir užmigęs. Ji jokių išorinių sužalojimų nematė. Prie jos žmogus nemurmėjo, ar kvėpavo, negali patikslinti. Vaizdo stebėjimo kameromis ji matė, kaip jis yra įnešamas, paguldomas. Pas juos yra tokia patalpa prieš patalpinant į kameras, kur jis buvo apžiūrėtas, atlikta dalinė apžiūra, t.y. jo neišrengiant, paimti jo turimi daiktai ir matė, kad jis buvo įneštas į kamerą išblaivinimui ir paguldytas ant kairio šono. Jį įnešė vyr. postinis K. G. ir abu patruliai, nes jis nepaėjo, buvo užmigęs. Ar tas žmogus triukšmavo, ji negirdėjo, nes kiti sulaikytieji labai triukšmavo kamerose. Po 15-20 minučių per vaizdo stebėjimo kamerą liudytoja pamatė, kad žmogus nejuda, guli toje pačioje pozoje, todėl paprašė kolegos K. G., kad pažiūrėtų, kaip tas asmuo jaučiasi, nes vyriškis buvo smarkiai neblaivus. Kolega nuėjęs pažiūrėjo, atbėgęs sako „man kažkas neaišku su juo, ateik pažiūrėti“. Jie kartu nuėjo ir pamatė, kad tas žmogus nebekvėpuoja, visiškai niekas nejuda, jo poza buvo tokia pati, kaip jį K. G. su patruliais įnešę paguldė, nes jis pats tas žmogus nepaėjo. Ji matė, kad mėlynuoja pirštų galiukai, lūpos mėlynuoja. Tada suprato, kad žmogui labai negerai, kvietė medikų pagalbą, kurie atvykę konstatavo mirtį. Tai buvo pirmas kartas, kai darbo metu pristatytas asmuo mirtų. Iki to vyriškio atvežimo į jų patalpas, buvo toks pranešimas, kad žmogus yra stipriai neblaivus. Pati ji to vyriškio neblaivumo netikrino, nes tokios būklės buvo neįmanoma patikrinti, o kolega pasakė, kad stipriai neblaivus, atsiduoda alkoholiu. Dalinė apžiūra: žmogus neišrengiamas nuogai, o tiesiog apčiupinėjamos kišenės, apžiūrima ką turi iš daiktų ir jei vizualiai matosi jo sužalojimai, yra aprašomi pristatytų asmenų lape. Šiuo atveju nebuvo jokių akivaizdžių išorinių sužalojimų nei ant veido, nei ant rankų, tai jie ir nebuvo užfiksuoti. Ji pati to žmogaus neapžiūrinėjo, jį apžiūrinėjo vyr. postinis K. G.. K. G. nepasakė, kad yra kažkokie sužalojimai, tai ji ir neužfiksavo. Tai buvo eilinis, smarkiai neblaivus pilietis, tokios būklės piliečių jiems dažnai pristato po apžiūros. Tokių instrukcijų nėra, kad pareigūnas turėtų tikrinti žmogaus sveikatos būklę po to, kai medikai jį jau apžiūrėjo.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lyg 2021 metų vasarą, šviesiu paros metu, gal apie 18.00 val., po darbo, jis važiuodamas automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 46, truputį ant žolės, truputį ant trinkelių, jis pamatė gulintį žmogų, todėl sustojo, prasidarė langą. Vyriškis nejudėjo, nekalbėjo. Liudytojas pagalvojo, kad vyriškiui negerai su sveikata, todėl iškvietė greitąją medicininę pagalbą Nr. 112. Vyriškio veido jis nematė, buvo nuo šio 10 metrų atstumu. Žmogus buvo su rūbais, nepastebėjo, ar ant to vyriškio rūbų buvo kokių kraujo dėmių. Pašalinių asmenų prie to gulinčio asmens nebuvo, tik praeiviai. Kai jis paskambino 112, pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) g. 46 namo guli žmogus, kuris nejuda. Iš matymo tas žmogus tikrai jam nematytas. Liudytojas nepastebėjo, ar žmogus kalbėjo, ar darė kokius judesius. Jis nelaukė, kol atvažiuos medikai, ir išvažiavo.

Iš 2021-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vyriškos lyties lavonas yra Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpose, laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vyriškos lyties lavonas guli ant nugaros, ant plytelėmis grįstų grindų. Abi vyriškos lyties lavono kojos pražergtos pečių plotyje. Dešinė ranka nuleista, o kairė ranka pakelta pečių lygyje. Lavono galva truputį pakreipta į kairę pusę. Lavonas vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurie buvo pakelti į viršų iki kaklo, vilkėjo mėlynos spalvos sportines kelnes, buvo su pilkomis kojinėmis. Dešinėje pilvo pusėje matoma tamsios spalvos dėmė. Ant vyriškos lyties lavono krūtinės yra 8 vnt. elektrodai, o pilvo apačioje 2 vnt. (1 t., b.l. 61-70).

Iš 2021-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g. 46, Panevėžyje - 5 aukštų daugiaaukščio, pažymėtu Nr. 46 namo kiemas. Šalia namo iš pietų pusės yra asfaltuotas pravažiavimas, kur stovi automobiliai. Toliau prie namo yra plytelėmis grįstas takas, palei namo sieną auga žolė. Iš šiaurinės, pietinės, vakarinės ir rytinės pusių yra daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Namo vakarinėje pusėje yra metaliniai laiptai, stogelis, ant kurio užrašas (duomenys neskelbtini). Dešiniau nuo laiptų yra pirmas įėjimas į namo laiptinę. Prie įėjimo yra stogelis, po kuriuo laiptai. Prie įėjimo, iš rytinės pusės stovi rudos spalvos suoliukas, priešais masyvus mūrinis vazonas su augalais. Šalia suoliuko, ant žolės yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b.l. 71-77).

Iš 2022-02-17 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini), namo kiemas, įėjimas į I laiptinę. Įėjimas į namo I laiptinę iš rytų pusės. Prie įėjimo yra betoninėmis plytelėmis grįstas pėsčiųjų takas, o palei namo sieną yra veja. Priešais I laiptinės laiptus, dešinėje pusėje yra suolelis, kurio šonai betoniniai, o prie tų betoninių šonų pritvirtintos trys medinės lentos, nudažytos ruda spalva. Kairėje pusėje yra masyvus mūrinis vazonas skirtas augalams auginti. Prie pat šio suoliuko ir vazono, priešais I laiptinę yra trijų pakopų betoniniai laipteliai, o virš jų yra stogelis, kuris laikosi ant keturių (po du iš abiejų pusių) metalinių stovų. Iš abiejų pusių prie stovų yra privirintos metalinės pertvaros. Jos yra horizontalioje padėtyje, kvadratinės. Užlipus laipteliais, kairėje pusėje yra dvi metalinės pertvaros, o žemiau jų suoliukas iš dviejų medinių lentų, kurios yra rudos spalvos. Dešinėje pusėje pertvaros išsikišusios į priekį už metalinio stovo. Apatinė pertvara 60 cm į priekį, o viršutinė pertvara 30 cm į priekį. Pertvaros aukštis matuojant nuo laiptų yra 85 cm aukščio, o matuojant nuo vejos 120 cm aukščio. Viršutinės ir apatinės pertvarų išsikišimai užeina už dešinėje stovinčio suoliuko. Viršutinė pertvaros dalis 15 cm, apatinė pertvaros dalis 45 cm. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b.l. 78-85).

Iš 2021-08-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš laikmenos. Vaizdo įrašas geros kokybės, spalvotas. Atidarius, ekrane matomi užrašai „2021-07-15 thu 19:27:54“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas prasideda nuo 19:27:54, matomas (duomenys neskelbtini) namo ir jo kiemo vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės. Matomas pirmos namo laiptinės vaizdas nuo gatvės. Prie pirmos laiptinės, po pastoge, ant suoliuko sėdi vyras. 19:43:43 jis bando stotis, vėl atsisėda. 19:52:18 atsistoja nuo suoliuko. 19:52:27 griūna ant kito suoliuko, po to ant žemės. Vyras nukritęs guli ant šaligatvio. 19:53:05 remiasi į šalia stovintį suoliuką, bando atsistoti. 19:53:10 atsisėda ant suoliuko, sėdi. 19:56:06 prie ant suoliuko sėdinčio vyro sustoja praeivis, nueina. 20:15:18 vyras sėdėdamas ant suoliuko ranka įsikimba į laiptinės pastogės turėklus. 20:15:59 sėdėdamas ant suoliuko numeta kažkokį tamsų daiktą ant žolės. 20:16:45 prie jo prieina praeivis, kuris paima ant žolės numestą daiktą ir perduoda jį vyriškiui ir nueina. 20:18:48 vyras sėdėdamas ant suolo ranka įsikimba į laiptinės pastogės turėklus, atsistoja. Laikydamasis už turėklų, koja peržengia suoliuką, laikosi už suoliuko, atsistoja. 20:20:00 pasileidęs nuo suoliuko griūna ant žemės, guli. 21:13:06 prie namo privažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris sustoja prie laiptinės. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išlipa iš automobilio, prieina prie laiptinės gulinčio asmens, stovi. 21:14:15 grįžta į automobilį, kuriuo pavažiuoja toliau nuo namo. 21:15:14 iš automobilio vairuotojo vietos išlipa greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, kuris nueina prie pirmos laiptinės gulinčio vyro, pasilenkia prie jo. 21:18:27 darbuotojas grįžta prie automobilio. Darbuotojai sėdi automobilyje. 22:02:12 prie namo pirmos laiptinės privažiuoja policijos automobilis, sustoja prie laiptinės. Išlipa du pareigūnai. Iš greitosios pagalbos automobilio išlipa darbuotojai, kurie prieina prie pareigūnų. Visi stovi prie laiptinės gulinčio vyro. Pareigūnai priėję pasilenkia prie jo, paima prie jo gulėjusi daiktą. 22:04:23 greitosios medicinos pagalbos darbuotojai grįžta į automobilį, išvažiuoja. Pareigūnai pakelia gulėjusį vyrą nuo žemės, atneša prie tarnybinio automobilio. Pasodina jį prie automobilio, įkelia į automobilį. 22:07:53 pareigūnai sėda į automobilį, išvažiuoja. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b.l. 89-92).

Iš 2021-08-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš laikmenos. Atidarius, yra aplankas “ (duomenys neskelbtini) 2021-07-15 22.15 – 22.50”, jame 2 aplankai “ (duomenys neskelbtini) Laukas 22.15-22.55” ir “ (duomenys neskelbtini) vidus 22.25 – 22.50”. Įrašai filmuoti Panevėžio miesto ir rajono PK esančiomis laikino sulaikymo patalpose įrengtomis kameromis, ant pastatų esančiomis kameromis. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame matyti laikino sulaikymo patalpos vaizdas. 22:25:31 į laikino sulaikymo patalpą įnešamas vyras, kuris paguldomas ant grindų. Patalpoje matomas dar vienas pareigūnas, kuris prieina prie gulinčio asmens, pasižiūri, išeina. 22:50:18 pareigūnas grįžta, pasilenkia prie gulinčio vyro, trina jam ausis. Išeina. 22:51:00 į patalpą užeina du pareigūnai, apžiūri asmenį, išeina. 23:00:00 grįžta. Įraše matomas laikino sulaikymo patalpos vaizdas iš kito kampo, matomas analogiškas vaizdas. Matomas patalpų koridorių vaizdas. Įraše matyti kaip 22:25:18 koridoriumi praeina trys pareigūnai, kurie vyrą neša laikydami už rankų ir už kojų. Vyrą įneša į sulaikymo patalpą. Koridoriuose matomi praeinantys darbuotojai. Apžiūrimas įrašas, nufilmuotas lauke, ant pastato esančiomis kameromis. Matomas kiemo vaizdas. 22:18:11 privažiuoja tarnybinis automobilis, sustoja prie įėjimo į laikino sulaikymo patalpas, išlipa pareigūnai. Vienas iš jų atidaro automobilio sulaikymo patalpos dureles. Pareigūnai įeina į pastato vidų (1 t., b.l. 102-105).

Iš 2021-08-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš laikmenos. Atidarius, yra aplankas “ (duomenys neskelbtini) 2021-07-15 22.05.22.19”, jame 2 failai. Įrašai filmuoti tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje esančia kamera. Apžiūrimas pirmas įrašas 00:05:16 trukmės, vaizdas spalvotas, matomas užrašas 2021_07_15 22:10:16 (duomenys neskelbtini). Matoma kaip pareigūnai asmenį įkelia į sulaikymo patalpą, asmuo guli, durys uždaromos. Apžiūrimas antras įrašas 00:09:25 trukmės. Įraše matomas automobilio sulaikymo patalpos vaizdas, joje gulintis vyras (1 t., b.l. 98-101).

Iš 2021-08-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įrašai, filmuoti nešiojamomis vaizdo kameromis “Body camera”. Apžiūrimas failas 2021_0715_220418_0005, įrašo kairėje pusėje yra užrašas “ (duomenys neskelbtini) 2021/07/15 22:03:54” įrašas 00:05:26 min. trukmės. Matomas vaizdas iš automobilio. Privažiuojama prie Nr. 46 numeriu pažymėto namo, prie kurio stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis. Privažiuojama prie pirmos namo laiptinės, automobilis sustoja. Pareigūnai išlipa iš automobilio, prieina prie pirmos laiptinės gulinčio vyro. Iš GMP automobilio išlipa medikai, eina link pareigūnų. Įraše girdima: “Ar turite duomenis?”. Girdima kaip GMP darbuotojas sako: "žmonės aiškino per langą, kad jis dažnai čia guli”.“ Pareigūnai bendrauja su asmeniu. Įraše girdima: “kaip vardas pačio, pavardė?”, “(duomenys neskelbtini)”. Pareigūnai stovi prie gulinčio asmens, girdima: “A., keliamės, parvešim namo, galėsi eiti miegoti normaliai”, “stokis, kelkis”. Matomas vaizdas kaip vyras paguldomas į sulaikymo patalpą, esančią automobilyje. Girdima: “A.”. Vyras pasodinamas prie automobilio sėdi. Vyras įkeliamas į automobilį. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas failas 2021_0715_220918_0006, įrašo kairėje pusėje “ (duomenys neskelbtini) 2021/07/15 22:09:18” įrašas 00:00:30 min. trukmės. Įraše matoma kaip uždaromos automobilio sulaikymo patalpos durys. Įsėdama į automobilį. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas failas 2021_0715_220918_0006, įrašo kairėje pusėje “(duomenys neskelbtini) 2021/07/15 22:06:16” įrašas 00:03:13 min. trukmės. Matoma kaip pareigūnai pakelia vyrą nuo žemės. Girdima: “Būk geras, stokis”, “žinok nesitampysim, teks į (duomenys neskelbtini)”, “kelkis, stokis”, “ (duomenys neskelbtini) gyveni, A.”, “A.”. Matoma kaip vyras pasodinamas prie automobilio (1 t., b.l. 94-97).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti: 1. A. Š. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva pilvo dešinėje pusėje, kraujosruva pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimu, tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. 2. A. Š. mirtis konstatuota 2021-07-15 23.01 val. (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis). 3. A. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,36 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. 4. Pilvo sumušimas su blužnies plyšimu ir ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę A. Š. padaryta kieto, buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2021-07-15. Gyvam asmeniui toks pilvo organo sužalojimas būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikimu. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje A. Š. padaryta kieto buko daikto poveikyje, prieš 1-2 dienas iki mirties, tai įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 113-114).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pilvo sumušimas su blužnies plyšimu ir ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę A. Š. galėjo būti padarytas jam griūnant ir pilvo viršutine dalimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą, turintį briaunas. Tai nurodo poodinė kraujosruva pilve, kraujosruva pilvo minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimo pobūdis ir lokalizacija (1 t. b.l. 118).

Iš 2022 m. vasario 14 d. teismo medicinos specialisto G. S. paaiškinimų matyti, kad peržiūrėjęs 2021-07-17 vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namo ir jo kiemo vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, nuo 19:52:18 iki 22:04:23 paaiškino, kad sumušimas atsirado nuo griuvimo, pilvo kaire puse atsitrenkiant į atsikišusį metalinį turėklą. Peržiūrėjęs „Body“ kamerų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai kelia nukentėjusįjį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, paaiškino, kad galima manyti, kad žmogus jau buvo prieblandinėje sąmonės būsenoje, ką sukėlė sunkus girtumas ir vykstantis kraujavimas į pilvo ertmę dėl plyšusios blužnies. Taip pat paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pas A. Š. nustatyti kairės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti to paties aukščiau aprašyto griuvimo ant kairiojo šono metu. Tuo pat metu įvyko ir blužnies plyšimas. Šonkaulių lūžiai neturėjo įtakos blužnies plyšimui. Blužnis plyšo nuo griuvimo ir pilvo kaire puse atsitrenkiant į buką daiktą, tai yra metalinį turėklą. Po sužalojimų, t. y. pilvo sumušimo su blužnies plyšimu ir ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, A. Š. galėjo būti sąmoningas, orientuotis aplinkoje, bendrauti, vaikščioti tol, kol dėl vykstančio kraujavimo į pilvo ertmę jis neteko sąmonės. Šis laiko tarpas gali būti įvairus, tai priklauso nuo kraujavimo intensyvumo. Šiuo atveju galėjo užtrukti apie valandą laiko. Mirtinas ūminis nukraujavimas gali tęstis įvairiai, tai priklauso nuo organo plyšimo pobūdžio, kraujo spaudimo, girtumo laipsnio. Šioje situacijoje galėjo būti iki trijų valandų. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje tiesioginės įtakos nukentėjusio mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui poodinė kraujosruva būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje ir kraujosruva pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimas galėjo atsirasti pirmo griuvimo metu. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje ir kraujosruva pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimas atitinka vaizdo įraše nukentėjusiajam griūnant ant suoliuko. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje šiuo atveju išryškėjo tuoj pat po griuvimo ir atsitrenkiant į buką daiktą, t. y. suoliuką. Pagal pateiktus vaizdo įrašus, kur nukentėjusysis eina link (duomenys neskelbtini) namo, lipa laipteliais prie pirmos laiptinės ir atsisėda ant suoliuko, galima teigti, kad nukentėjusysis yra išoriškai sveikas, nukentėjusiojo eisena tik kaip girto asmens, nėra jokių požymių, kad jis būtų sužalotas. Tuo metu, kai apžiūrėjo medicinos darbuotojai, galėjo nematyti, įtarti A. Š. sužalojimus. Tuo metu nukentėjusysis galėjo būti sąmoningas (1 t., b. l. 120-122).

Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos matyti, kad 2021-07-15 21.13 val. pacientui A. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus:

1. Skubios medicinos pagalbos specialistė D. S. paciento neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios sveikatos būklės, būtinosios pagalbos indikacijų, tuo pažeidė:

1.1 Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-08 įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo", 10.1 papunktį -bendrosios praktikos slaugytojas privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka.

1.2 VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-37 patvirtintu „Būtinosios pagalbos paslaugų teikimo tvarka“ 12 punktą - skubios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas, skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas.

2. Skubios medicinos pagalbos specialistė D. S. tinkamai neužpildė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos 110/a kvietimo ID (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies, nebuvo pažymėta paciento būklei įvertinti reikalingi parametrai: AKS, kvėpavimo dažais, SpO₂, kūno temperatūra, sąmonės būklė, Glazgo komų skalė, gliukozės kiekis, pulso, odos, vyzdžių būklė ir kt., tuo pažeidė:

2.1 Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-08 įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“ 7 punktą - bendrosios praktikos slaugytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu, 10.6 papunktį – bendrosios praktikos slaugytojas privalo tvarkyti medicininius ir slaugos dokumentus „bei teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.2 Lietuvos medicinos normos MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-08-28 įsakymu Nr. V-710 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 142:2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas“ patvirtinimo“ 9 punktą - skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu, 12.11 papunktį - skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.3 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-20 įsakymu Nr. V-1234 Dėl formos Nr. 110/a "Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė", formos Nr. 110/a "Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-05-07 įsakymu Nr. V-461 "Dėl bandomosios formos 110/a "Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, bandomosios formos 110/a "Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė" pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios patvirtintų: 4 punktą - kortelę pildo ASPĮ, teikiančios GMP paslaugas, asmens sveikatos priežiūros specialistai. 5 punktą- kortelė pradedama pildyti gavus kvietimą teikti GMP paslaugą.

2.4 VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-08-19 įsakymu: patvirtinta Nr. V-63 „Medicinos padalinio skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareiginiai nuostatai“ 8:8 papunktį - skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas tvarko GMP dokumentaciją <...>.

2.5 VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-09-22 įsakymu patvirtinta Nr. V-72 Elektroninės formos 110/a pildymo nuostatas: užtikrinti, kad elektroninės kvietimo kortelės Forma 110/a (toliau - kortelė) būtų pildomos tinkamai ir laiku, kad skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų, gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, paramedikų įrašai būtų daromi apie pacientui vizito metu teiktą skubią med. pagalbą, atliktas - diagnostines procedūras, už kortelės duomenų teisingumą ir tinkamą pildymą atsako gydytojas, skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas, bendrosios praktikos slaugytojas, paramedikas. (2 t., b.l. 156-163).

Iš (duomenys neskelbtini) vidinio audito išvados matyti, kad pacientui atsisakius, nebuvo atliktas paciento būklės vertinimas, tačiau kortelėje nėra nurodyta, kokia tuo metu buvo paciento sąmonės būklė, kiti objektyvai stebimi paciento sveikatos būklės parametrai, paciento elgesys, kokios buvo įvykio aplinkybės, perdavimas policijos ekipažui. Pagalba pacientui nebuvo teikta. Audito rašte taip pat nurodyta, kad pagalbą kvietęs asmuo nurodė, kad gulintis asmuo nejuda, kraujas iš alkūnės (2 t., b.l. 144-146).

Iš greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a ID (duomenys neskelbtini), jos pildymo bei teiktos pagalbos išvados matyti, kad 2021-07-15 21.06 val. (duomenys neskelbtini) dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis - gulintis žmogus, V, (duomenys neskelbtini) m.: guli prie laiptines, Kvietėjas ne prie ligonio, kraujuoja iš alkūnės. Kvietimas GMP brigadai buvo perduotas 21:07, brigada išvyko 21:07, į iškvietimo vietą atvyko 21:13. Šiuo atveju GMP brigada i iškvietimo vietą atvyko per 06 min. Įvykdymo laikas pažymėtas 22:06, o grįžimo į GMP stotį laikas nurodytas 22:14. Kvietimo kortelės formos 110/a 1 dalies „Kvietimo informacija“ grafose „Vardas, pavardė“ - įrašyta: NEŽINOMA Taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) metai, lytis - vyras. Kvietimo kortelės formoje 110/a 8 dalyje (papildoma informacija) „Kvietimo rezultatas“ pažymėta „Atsisakė pagalbos“, tačiau nėra nurodyta, kokia paciento sąmonės būklė, kiti objektyviai stebimi sveikatos būklės parametrai (kvietime nurodytas kraujavimas iš alkūnės), elgesys, kokios buvo įvykio aplinkybės. Kvietimą priėmusi Slaugytoja - GMP dispečerė išsiaiškino esamą situaciją, ir paklausė kviečiančiojo: „Ar jis (pacientas) judėjo?“ į tai kviečiantysis atsakė: „Ne, nesujudėjo, guli, kraujas iš alkūnės, nežinau, ar jis girtas nukritęs, guli ir nejuda“. Kvietimo kortelės formoje 110/a 12 dalyje „Transportavimas“ pažymėta dalis Netransportuotas („Atsisakė“). Dėl šio kvietimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) dispečerinę tarnybą buvo kreiptasi iš Panevėžio policijos. Policijos budėtoju prisistatęs žmogus pranešė, kad „(duomenys neskelbtini), tą pilietį, kur mums įdėjot, laikinojo sulaikymo kameroje jis numirė“. Pranešėjas pasakė, kad „dėl tos sveikatos, dėl to girtumo nu kažkaip reikia pasižiūrėti“, nes greitoji: „viskas tvarkoj, sveikas, gyvas, jokių sveikatos problemų neturi, perduoda ekipažui tą pilietį, atsivežam į policijos komisariatą, nepraeina pusė valandos, žmogus numiršta. Reikia rimčiau pasižiūrėti. Ir tą (duomenys neskelbtini) m. gimusį vyriškį parsivežėm į komisariatą. Parsivežėm apie 22.30 ir 23 vai. jis mirė“. Papildžius informaciją Panevėžio policijos pateikta filmuota medžiaga pateikiamos išvados: 2021-07-15 21:13 val. adresu (duomenys neskelbtini) atvyko GMP brigada. Tas pats laikas nurodytas ir GMP Kvietimo kortelėje F 110/a. Filmuotoje medžiagoje matoma, kaip tik atvykę abu ekipažo nariai (SMP slaugos specialistė ir paramedikas - vairuotojas) prieina prie gulinčio šalia namo paciento, prie jo sustoja, SMP slaugos specialistė gestikuliuoja rankomis, o pasilenkęs vairuotojas - paramedikas pajudina pacientą. GMP brigados nariai 21:14 grįžta į GMP automobilį. Nuo 21:15 iki 21:18 iš automobilio išlipęs vairuotojas - paramedikas, iš vaistų dėžės pasiima kažką (sunku įvardinti ką, nes nesimato), prieina prie paciento, pasilenkia prie jo, atlieka kažkokius veiksmus. Pacientas reaguoja vangiai. Tuo metu SMP slaugos specialistė užfiksuota sėdinti GMP automobilyje. Daugiau nei vairuotojo - paramediko nei SMP slaugos specialistės veiksmų, susijusių su paciento apžiūra nestebima. 22:02 atvykus policijos ekipažui, abu GMP komandos nariai dar kartą prieina prie paciento, pabendrauja su atvykusiais pareigūnais, 22:03 SMP slaugos specialistė sugrįžta į GMP automobilį, vairuotojas - paramedikas 22:04 ir išvyksta. 22:05 stebima, kaip policijos pareigūnai įsikelia vangų pacientą į policijos automobilį ir taip pat iš įvykio vietos išvyksta. Kadangi vaizdo įraše nėra garso įrašo, tai sunku vertinti ar pacientas atsisakė apžiūros. Pagal pateiktą vaizdo įrašą, būtų galima spręsti, kad SMP slaugos specialistė atliko ne pilnai išsamią paciento apžiūrą (2 t., b. l. 44-45, 147).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad į 2021-07-15 21.06 val. gautą pranešimą apie adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės gulintį žmogų, kuriam kraujuoja iš alkūnės, vyko slaugos specialistė D. S. ir vairuotojas-paramedikas V. V. (2 t., b.l. 37-39).

Iš 2008-07-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. nuo 2008-07-17 dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste (2 t., b.l. 59-61).

Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM registrų išrašo matyti, kad 2011-02-15 D. S. išduota bendrosios praktikos slaugytojo licencija (2 t., b.l. 62).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021-07-15 nebuvo apsidraudusi medicinos įstaigų darbuotojų profesinės civilinės atsakomybės draudimu, bet įstaigą moka įmokas pagal LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą į tam tikslui skirtą sąskaitą (3 t., b.l. 110).

Civilinio atsakovo atstovas R. S. paaiškino, kad įstaiga nagrinėjamo įvykio datai 2021-07-15 įstaigos civilinės atsakomybės draudimo poliso neturėjo. Kadangi įstaiga moka įmokas į nukentėjusiųjų dėl žalos atlyginimo prie Sveikatos ministerijos sudarytą fondą, kuris sudaro 1% įstaigos metinių pajamų, t.y. tos sumos, kurią skiria Valstybinės ligonių kasos, papildomai draudimas nėra privalomas. Tokia nuostata galioja iki 2019-12-31, o nuo 2020 metų yra privaloma įmoka. Tai ganėtinai solidi įmoka, tais metais sudarė daugiau nei 25 000 Eur vienkartinis mokėjimas, tai įstaiga yra visada pasiryžusi prisiimti atsakomybę už savo darbuotojus, jei jų veiksmai yra vertinami kaip rizika ir pavojinga pacientų sveikatai. Šiuo nagrinėjamu atveju gal yra daugiau techninis dalykas, kuris atspindi kaltinamosios veiksmus, t.y. grynai dokumentinis pildymas, laikantis nustatytų pildymo logoritmų. Norėčiau akcentuoti dėl tos 110 elektroninės formos pildymo: medikas ją užpildo įvykio vietoje medikės plančeteje ir pagal pildymo metodiką ji susideda iš keleto dalių, kurių nesimato atspausdintame kortelės variante. Jei medikas pradeda pildyti, jis turi viską pilnai užpildyti, kitaip sistema nebeužsidaro. Tada yra kitas variantas, kur galima atsidaryti „Įvykio aprašymas“ ir kur galima pilnai išdėstyti savo išvadas apie esamą įvykį. Šiuo atveju nebuvo užpildytas įvykio aprašymas atskirai, kuris įstaigos audito vertinimu ir akreditavimo tarnybos vertinimu yra vertinamas kaip tam tikras pažeidimas, bet nemanyčiau, kad tas pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamos bylos liūdnom pasekmėm, jis nėra susiejęs su paciento tiesioginiame priežastiniame ryšyje kortelės pildymas su paciento mirtimi. Dėl pareikšto civilinio ieškinio palieka teismo vertinimui, jei bus nustatyta teisiamosios kaltė, pripažinta kalta dėl šio įvykio, tai gali būti ir ieškinys patenkintas. Praeito posėdžio metu teko pabendrauti ir su nukentėjusiuoju, kuris patvirtino, kad nesikreipė dėl žalos atlyginimo, tai buvo pasiūlyta nukentėjusiajam tai padaryti, tai būtų greitesnė procedūra, nei teisminis procesas. Nukentėjusiajam, kiekvienam pacientui ar jo atstovui dėl žalos atlyginimo paliekama teisė kreiptis į fondą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai numato galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo, pateikiant skundą. Tokia būtų įstaigos pozicija. Ieškinys, jeigu ir būtų patenkintas, tai pareiga jau tektų greičiausia ne įstaigai, o naujai kuriamai (duomenys neskelbtini). Kadangi įmonė turi reorganizuojamos įstaigos statusą, tai bet kokie kreditoriniai reikalavimai įstaigai, visos finansinės prievolės, įsipareigojimai nuo 2023-06-30 pereis naujai įkurtai (duomenys neskelbtini), kuri bus vieninga visai Lietuvos teritorijai.

Visų pirma teismas pastebi, kad kaltinime nukentėjusiojo A. pavardė nurodyta netiksliai, todėl ji tikslintina – vietoj Š. nurodant pavardę Š..

Kaltinamajai D. S. inkriminuojamas BK 229 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas; 2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012, 2K-20/2013 ir kt.). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas.

Šioje byloje D. S. kaltinama tuo, kad ji dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir tuo padarė didelę žalą fiziniam asmeniui, tai yra ji neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios A. Š. būklės pagal savo kompetenciją, nevertino būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių, nesuteikė jam būtinosios medicinos pagalbos, netransportavo jo į gydymo įstaigą, ko pasėkoje nukentėjusysis A. Š. mirė, ir taip pažeidė kaltinime nurodytų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Kaip matyti, pati kaltinamoji D. S. neigia kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Jos teigimu, ji atliko viską tinkamai, sąžiningai, mano, kad jos veiksmais žala nepadaryta, ji nieko blogo nepadarė, apart to, kad neįrašė tam tikrų duomenų į kortelę, tarp jos veiksmų ir kaltinime nurodyto žmogaus mirties nėra priežastinio ryšio. Kaltinamoji taipogi pabrėžia, kad A. Š. atsisakius medicinos pagalbos, ji jos teikti pastarajam neturėjo teisės. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus neigiant savo kaltę, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jos gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Visų pirma, byloje esantys duomenys nepalieka abejonių, kad kaltinamoji D. S. atitinka BK 229 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos subjekto požymius – dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas, ji laikoma valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Taipogi byloje esančiais įrodymais nustatyta ir tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamoji dirbo – ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialistės pareigas. Nėra ginčo ir dėl to, kad einant minėtas pareigas kaltinamoji darbe privalo laikytis jos kompetenciją, teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, nuostatų, instrukcijų ir kt.), tame tarpe ir kaltinime nurodytų, reikalavimų.

Byloje surinkti duomenys rodo, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamoji kartu su liudytoju V. V. darbo metu atvyko pagal iškvietimą kaltinime nurodytu adresu, kur rado gulintį (pusiau gulintį) vyriškį, kuriam, pastariesiems medikams būnant šalia, laikotarpiu nuo 2021-07-15 21.13 val. iki 2021-07-15 22.04 val. nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, po ko pastarąjį medikams perdavus policijos pareigūnams ir išvykus, šis asmuo 2021-07-15 apie 23 val. mirė.

Kaltinamoji viso proceso metu tvirtino, kad aukščiau paminėtas vyriškis, pas kurį ji atvyko pagal iškvietimą, medicininės pagalbos atsisakė tiek jiems iš karto atvykus, tiek visu kaltinime nurodytu laikotarpiu iki jų išvykimo, dėl ko ji negalėjo šiam suteikti pagalbos. Tokiems kaltinamosios parodymams antrino kartu su D. S. įvykio metu buvęs liudytoju apklaustas vairuotojas-paramedikas V. V.. Tačiau teismas, įvertinęs jų parodymus visų surinktų įrodymų kontekste, turi pagrindo tokius jų parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Pasak kaltinamosios D. S., atvykusi pagal iškvietimą ji priėjo maždaug 1,5 metro atstumu iki žmogaus, kuris pusiau sėdomis gulėjo, jie su vairuotoju prisistatė, kad čia greitoji, ir ji to vyriškio paklausė, kas atsitiko ir ar jam reikia pagalbos. Jos teigimu, minėtas asmuo pradėjo keiktis ir pasakė, kad jam nieko nereikia, o jai dar kartą paklausus, ar jam reikia pagalbos, jis su keiksmažodžiais pavarė ją tolyn, kad prie jo nesikabinėtų. Ji dar paklausė žmogaus, ar jis pasirašys apie atsisakymą kortelėje. Kadangi žmogus atsisakė medicininės pagalbos, ji jokių veiksmų neatliko, nuėjo į automobilį, susisiekė su dispečere ir tada buvo iškviestas policijos ekipažas. Kaltinamoji teigia, kad kol atvažiavo policija, ji sėdėdama automobilyje, stebėjo tą asmenį, kuris bent kelis kartus keitė padėtį, bandė atsigulti, atsisėsti, kilnojo rankas ir kojas, vartėsi, bendravo su pro šalį ėjusias ir jį užkalbinusiais žmonėmis. Dar vairuotojas V. V. buvo nuėjęs iki to asmens ir šiam ant piršto uždėjo pulsoksimetrą, pamatavo deguonies įsisavinimą bei pulsą, rodikliai buvo normos ribose, be to, dar kartą pasiūlė žmogui važiuoti į ligoninę, tačiau šis atsisakė. Policijai atvykus, ji su vairuotoju išlipo iš automobilio ir ji policijos ekipažui viską paaiškino, kad gulintis žmogus juos iškoneveikė, keikiasi, be to, ji su pareigūnais priėjo prie to asmens maždaug 1,5 metro atstumu iki pastarojo ir ji dar kartą paklausė to žmogaus, ar jam reikalinga pagalba, ar jis važiuos su medikais, bet šis jai pasakė, kad ne.

Kaip minėta, tokiems kaltinamosios parodymams proceso metu bandė antrinti ir liudytojas V. V.. Tačiau pastarojo liudytojo parodymų analizė rodo, kad jo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, juose gausu prieštaravimų, dalis jų neatitinka ne tik kaltinamosios parodymams, taip pat ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams.

Liudytojas V. V. teisme teigė, kad jam su D. S. nuvykus pagal iškvietimą, jie rado gulintį vyriškį, kuris paklaustas, ar jam reikia pagalbos, vartodamas keiksmažodžius, jų pagalbos atsisakė. Tas asmuo, kai jie pirmą kartą buvo priėję, judėjo, vartėsi, kilnojo galvą, gulėjo, šnekėjo, galvą sukinėjo. Tam asmeniui atsisakius medicinos pagalbos, jokių veiksmų, kad atlikti medicininę apžiūrą, jie neatliko, medikė įsėdo į automobilį, buvo iškviesta policija. Jis dar medikės nurodymu bandė prie to žmogaus prieiti su pulsoksimetru pamatuoti, duoti amoniako, bet praktiškai neįmanoma buvo, nes šis pastoviai grasina, kad suspardys, sudaužys, kad duoti jam miegoti. Jis patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies ir nuėjo su pulsoksimetru, paklausė, ar šis nori važiuoti į ligoninę. Asmuo buvo atsimerkęs, bendravo su juo, bendravimas buvo rišlus, vyriškis jį vėl siuntė keiksmažodžiais. Vyriškis pasakė, kad niekur nenori važiuoti, kad jis leistų šiam miegoti. Šito pokalbio metu liudytojas ant piršto užmovė pulsoksimetrą, deguonies buvo apie 96, o pulsas buvo 84. Kol dėjo tą aparatą, tas asmuo netrukdė, nesipriešino, paprasčiausia nesureagavo. To antro bendravimo metu vyriškis keitė padėtį: ir ant šono, ir ant nugaros, bet gulėjo, nesikėlė. Liudytojas dar trečio ar ketvirto priėjimo prie to žmogus metu bandė vyriškiui duoti amoniako pauostyti, bet nepavyko duoti pauostyti, nes asmuo muistėsi, sukiojo galvą, raukėsi. Paskui laukiant policijos jis matė, kaip žmogus gulėjo ant žolės ir vartėsi, stotis nebandė, bet bandė sėstis, prie to asmens niekas nebuvo priėjęs. Atvykus policijai, pirma nuėjo medikė, kuri pasakė, kad asmuo atsisako medikų pagalbos ir jie nieko negali padaryti. Mano, kad D. S. prie to gulinčio asmens, tikriausia nebebuvo priėjusi. Jokių veiksmų, kai atvyko pareigūnai, jie nebe atliko, to asmens būklė nebebuvo tikrinama, apžiūrėti asmenį daugiau nebandyta. Liudytojas dar paklausė to asmens, ar šis važiuos su jais (medikais), bet atsakymo negavo.

Kaip matyti, liudytojas V. V. net neužsiminė apie prisistatymą gulėjusiam asmeniui, apie ką teigė kaltinamoji. Nesutampa šio liudytojo ir kaltinamosios parodymai ir apie tai, kuris iš jų ir kokius klausimus uždavinėjo gulėjusiam asmeniui, apie ką ir kokiomis aplinkybėmis jie bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais. Nors kaltinamoji teigė mačiusi gulintį asmenį bendraujant su kitais žmonėmis, pasak liudytojo V. V. – prie to asmens niekas nebuvo priėjęs. Tuo tarpu nei byloje esančio vaizdo įrašo duomenys, nei jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai nerodo, kad medikų buvimo įvykio vietoje metu A. V. bendrautų su pašaliniais asmenimis.

Liudytojas V. V. nurodė iki policijos atvykimo prie gulinčio asmens ėjęs daugiau nei du kartus, tačiau apie tai neparodė kaltinamoji, tą paneigia ir byloje esantys vaizdo įrašai. Liudytojas V. V. be kita ko teigė kaltinamosios nurodymu gulinčiam asmeniui nešęs pauostyti amoniaką, bet pati kaltinamoji apie tokią aplinkybę neparodė. Pasak kaltinamosios, policijai atvykus ji su pareigūnais priėjo prie to asmens maždaug 1,5 metro atstumu iki pastarojo ir ji dar kartą paklausė to žmogaus, ar jam reikalinga pagalba, ar jis važiuos su medikais, bet tas žmogus pasakė, kad ne. Tačiau liudytojas V. V. tokių aplinkybių nepatvirtino ir savo ruožtu teigė, kad atvykus pareigūnams jis pats klausė to asmens, ar šis važiuos su jais (medikais), bet atsakymo negavo. Be to, kaip matyti iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. Š. ir J. P. parodymų, jiems atvykus nei vienas iš medikų su gulinčiuoju vyru nebendravo, pastarojo nekalbino ir klausimų šiam neuždavinėjo, to asmens būklės netikrino. Taigi, pastarųjų policijos pareigūnų parodymai paneigia tiek kaltinamosios, tiek liudytojo V. V. parodymus apie jų nurodomas tariamas pastangas siūlant suteikti medicininę pagalbą A. Š.. Netikėti minėtais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka ir byloje esančių vaizdo įrašų duomenis. Be to, motyvų, kodėl policijos pareigūnai galėtų meluoti, teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamoji ar jos gynėjas.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti liudytojo V. V. ir kaltinamosios teisme duotų tarpusavio parodymų neatitikimai, prieštaravimai kitiems bylos įrodymams, kelia abejones jų parodymų patikimumu, ką sustiprina ir jų pačių parodymuose esantys prieštaravimai.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje 2021-08-03 apklausiamas V. V. parodė atvykus į įvykio vietą jis bandęs vyriškiui duoti pauostyti amoniako, tačiau šis nesileido, o kolegė bandžiusi ant piršto uždėti specialų prietaisą matuojantį anglies pasisotinimą ir širdies ritmą, vėliau jis vėl bandęs vyriškį kalbinti gražiuoju ir šiam duoti pauostyti amoniako, tačiau šis toliau muistėsi ir vengė būti apžiūrimas, be to, vyriškis prie jų bandė stotis, tačiau sunkiai sekėsi, nepastovėjo ant kojų (2 t., b.l. 5-8). Pastebėtina, kad tokie liudytojo parodymai skiriasi nuo teisme jo paties duotųjų.

Apklausiamas 2022-02-09 liudytojas V. V., nors ir praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio, jau davė žymiai detalesnius parodymus, be kita ko parodydamas, kad D. S. jam liepė pamatuoti anglies pasisotinimą ir širdies ritmą, ką jis padarė, prietaisas jokių nukrypimų nuo normos nerodė, tačiau kokius duomenis tas aparatas parodė pasakyti negali, bet tikrai buvo normos ribose. Pastebėtina, kad pirminėje apklausoje neužsiminęs apie minėtų rodmenų gavimą, šios 2022-02-09 apklausos metu neprisiminęs minėtų tikslių duomenų, praėjus dar ilgesniam laikui – tai yra jau teisme, liudytojas jau nurodė konkrečius aparato rodmenis, kas kelia didelių abejonių jo nurodomų aplinkybių teisingumu dėl realaus to aparato panaudojimo. Tos pačios apklausos 2022-02-09 metu V. V. parodė ir tai, kad laukiant policijos jis kartas nuo karto prieidavo prie gulinčio asmens ir vis žiūrėjo, ar jam viskas gerai, jis matė, kad tas asmuo bandė stotis, tačiau jam sunkiai sekėsi, nepastovėjo ant kojų. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kiek prisimena, kolegė D. S. priėjusi prie pareigūnų su jais kalbėjosi, tačiau negirdėjo ką tiksliai su jais kalbėjosi, nes buvo automobilyje, o kai atėjo, tai ji jau baigė kalbėtis su jais (2 t., b.l. 13-15). Šios aplinkybės vėlgi prieštarauja paties jo teisme duotiems parodymams ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose savo rašytiniuose paaiškinimuose taipogi pasižymėjo prieštaringumu, kuomet paaiškinimų pradžioje nurodžiusi apie nesaugią aplinką, A. Š. esant neblaiviam, agresyviam, neprognozuojamam (ko, apart neblaivumo, kaip bus matyti, nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys) ir to sąlygotą poreikį kviesti policiją, vėliau tuose pačiuose paaiškinimuose ji jau pabrėžė, kad tas vyras nekėlė nei sau, nei aplinkiniams grėsmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose D. S. nurodė, kad ji tinkamai apžiūrėjo A. Š., tinkamai vertino jo būklę bei gyvybinių funkcijų rodiklius ir jų dinamiką, tinkamai teikė būtinąją pagalbą, tinkamai atliko tokioje situacijoje galėtus atlikti veiksmus bei suteikė tokioje situacijoje galėtą suteikti kvalifikuotą būtinąją medicinos pagalbą, ką tuo tarpu paneigia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos išvados, taipogi greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a ID (duomenys neskelbtini), jos pildymo bei teiktos pagalbos išvados, kuriomis netikėti ar jas vertinti kritiškai teismas neturi pagrindo.

Taigi, liudytojo V. V. ir kaltinamosios D. S. parodymų analizė, iš kurios matyti pastarųjų nenuoseklumas, prieštaringumas, galimas parodymų derinimas, sudaro pagrindą teismui juos vertinti kritiškai.

Teismas pastebi, kad pasak kaltinamosios ir liudytojo V. V. parodymų teisme, nuo pat jų atvykimo A. Š. jų atžvilgiu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, muistėsi, tačiau, įvertinus jų parodymų nepatikimumą ir kitų objektyvių įrodymų apie tokį A. Š. elgesį nebuvimą, teismas tokiais pastarųjų parodymais abejoja.

Byloje esantys vaizdo įrašų duomenys, greitąją medicinos pagalbą iškvietusio liudytojo R. M. parodymai, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad iki medikų atvykimo A. Š. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, pavojingai gestikuliavo ar panašiai, kaip teigė kaltinamoji ir jai antrinantis liudytojas V. V.. Be liudytojo V. V. ir kaltinamosios parodymų, jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai taipogi nepatvirtina, kad atvykus medikams A. Š. pastarųjų atžvilgiu elgėsi agresyviai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. Š. gulėjimo vieta, poza, buvusi iki medikų atvykimo ir priėjimo prie jo, nesikeitė pasitraukus nuo jo medikams. Iš vaizdo įrašo seka, kad liudytojui V. V. patraukus automobilį nematyti, kad A. Š. mosikuotųsi, atliktų kokius aktyvius veiksmus, gestikuliuotų, mosuotųsi. Be to, pagal bylos duomenis apie A. Š. galimai netinkamą elgesį medikai niekam nepranešė, niekur nepažymėjo jokiuose dokumentuose, apie tai nenurodė ir vėliau atvykusiems policijos pareigūnams, nors liudytojas G. Š. teisme parodė, kad medikai dažniausiai nurodo tokias aplinkybes, jei asmuo keikiasi, jiems trukdo. Šiuo atveju iš policijos pareigūnų turėtų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad tokios aplinkybės nebuvo policijos pareigūnams nurodytos, o patys pareigūnai apie tai taip pat neparodė.

Pastebėtina ir tai, kad V. V. ėjimas antrą kartą prie A. Š., praėjus labai trumpam laiko tarpui po tariamo šio asmens agresyvaus pobūdžio veiksmų jų atžvilgiu atlikimo, kuomet pasak V. V. – uždedant šiam asmeniui ant piršto aparatą pulsui ir deguonies kiekiui kraujyje matuoti, asmuo net nejuto, taipogi nesudaro pagrindo manyti A. Š. buvus agresyvų, be kita ko – ir prieštaravus V. V. jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Priešingai, iš vaizdo įrašų matyti, kad V. V. priėjus, A. Š. neatlieka jokių mostų, gestų, tik prieš pat vairuotojo nuėjimą nuo jo A. Š. atsiverčia ant nugaros ir guli iš esmės nejudėdamas.

Teismas pastebi, kad kaltinamoji teisme vis akcentavo savo negalėjimą suteikti medicininę pagalbą asmeniui, kuris atsisako pagalbos, kuris buvo sąmoningas ir bent kelis kartus ją pavarė. Teismas vertindamas tokius kaltinamosios teiginius, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančio vaizdo įrašo duomenys liudija, kad D. S. iš karto atvykus į vietą prie nukentėjusiojo nepraleido ilgiau pusės minutės, o antrą kartą priėjusi esant policijos pareigūnams, per atstumą nuo gulinčio pabuvusi dar trumpesnį laiką nei pirmą kartą, su A. Š. visai nebendravo. Nepaisant tokio trumpo laiko, pasak kaltinamosios ir jai antrinančio liudytojo prieštaringais, nenuosekliais parodymais, jie abu spėjo gan daug pabendrauti, kiekvienas užduoti A. Š. klausimų ir gauti atsakymus į juos. Tačiau jau minėta, kad pastarųjų parodymus dėl jų bendravimo su A. Š. atvykus policijos pareigūnams, paneigia objektyvūs įrodymai, kas sudaro teismui pagrindą ir kitus kaltinamosios D. S. ir liudytojo V. V. parodymus dėl A. Š. sąmoningo pagalbos atsisakymo vertinti kritiškai.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad A. Š. apie 20.20 val. nugriuvus ir atsigulus ant žemės, jo padėtis tiek iki medikų atvykimo, tiek jiems atvykus, taip pat iki policijos atvykimo ir šiems priėjus, mažai keitėsi, jo judesiai buvo riboti, lėti. Pats liudytojas V. V. teisme nurodė, kad jam dedant ant piršto aparatą, A. Š. netrukdė, nesipriešino, nesureagavo, o tai, teismas pastebi, vyko praėjus tik dviem minutėms po pirminio abiejų medikų priėjimo prie asmens. Kad A. Š. priėjus V. V. reagavo vangiai, užfiksuota ir greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) ID (duomenys neskelbtini), jos pildymo bei teiktos pagalbos išvadoje (2 t., b.l. 147).

Kaip matyti iš policijos pareigūnų Body kamerų, taip pat kiemo kamerų vaizdo įrašų, policijos pareigūnams atvykus A. Š. nejuda, nekalba, nereaguoja ir visa tai mato netoliese esanti kaltinamoji, kuri, priešingai jos pačios parodymams, su A. Š. nebendrauja, arčiau jo neprieina, jo savijauta nesidomi, jam medicinos pagalbos ar važiuoti į ligoninę nesiūlo, o pastovėjusi keliolika sekundžių nueina į automobilį. Gi policijos pareigūnams toliau bandant kalbinti, judinti A. Š., pastarasis nors ir atsimerkia, bet jokių valingų judesių neatlieka, suprantamų garsų balsu neišreiškia, į skatinimą keltis nereaguoja, žvilgsnio nefokusuoja, statomas ant kojų nepastovi, jo kūnas suglebęs, dėl ko pareigūnų nutempiamas iki tarnybinio automobilio ir minėtos būklės įkeliamas į jį. Tokia pati A. Š. būsena fiksuojama ir tarnybinio automobilio viduje esančių kamerų, vėliau – laikino sulaikymo patalpose esančių kamerų.

Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. Š. ir J. P. teigė, jų subjektyviu vertinimu, A. Š. buvus sąmoningą, tik tiesiog stipriai neblaivų, kartu jie pažymėjo, jog asmuo posunkiai, nerišliai kalbėjo, leido kažkokius garsus, sunkiai stovėjo ant kojų, negalėjo pats paeiti, buvo neadekvatus. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašų, kėlimo į tarnybinį automobilį metu, net vienam iš policijos pareigūnų kilo abejonių dėl A. Š. sveikatos būklės, ką jis išreiškė balsu pasakydamas savo kolegai. Pastarųjų pareigūnų parodymų analizė, juos vertinant kartu su vaizdo įrašų duomenimis, leidžia teismui manyti, kad pareigūnai nuspręsdami A. Š. iš įvykio vietos vežti tarnybiniu automobiliu prioritetą teikė medikų, kaip specialistų, jiems suteiktai informacijai dėl medicininės pagalbos nereikalingumo minėtam asmeniui, o ne jų pačių subjektyviam vertinimui dėl A. Š. buvusios būklės. Tokia išvada galioja ir vertinant policijos pareigūnų K. G. bei K. N. parodymus, kurie priėmė iš G. Š. ir J. P. tarnybinio automobiliu į laikino sulaikymo patalpas atvežtą A. Š.. Pasak K. G. bei K. N., įsitikinę, kad A. Š. buvo apžiūrėtas medikų, matydami jį jie galvojo, kad šis dėl savo neblaivumo yra sukniubęs, visiškai be orientacijos, „gatavas“, nepaeinantis. Be to, iš 2022 m. vasario 14 d. teismo medicinos specialisto G. S. paaiškinimų matyti, kad peržiūrėjęs „Body“ kamerų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai kelia nukentėjusįjį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, paaiškino, kad galima manyti, kad žmogus jau buvo prieblandinėje sąmonės būsenoje.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnams atvykus, dar kaltinamajai esant įvykio vietoje, A. Š. jokiu būdu neišreiškė savo atsisakymo gauti medicininę pagalbą, nes tuo metu buvo pakankamai akivaizdūs jo valios nebuvimo įrodymai. Gi kaltinamoji, kaip byloje surinkti įrodymai liudija, A. Š. neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios jo sveikatos būklės, būtinosios pagalbos indikacijų ir jokių kitų veiksmų nesiėmė, kas konstatuota ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, tas atsispindi ir (duomenys neskelbtini) vidinio audito išvadoje bei greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a ID (duomenys neskelbtini), jos pildymo bei teiktos pagalbos išvadoje.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodyta, kad D. S. pažeidė: 1) Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 bendrosios praktikos slaugytojas (LR SA ministro 2019-07-12 įsakymo Nr. V-828 redakcija) 10.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas privalo „teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka“, 14.1.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi gebėti „įvertinti asmens sveikatos būklę“, 2) Lietuvos medicinos normos MN142:2020 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas (LR SA ministro 2020-01-31 įsakymo Nr. V-96 redakcija) 10.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo „teikti būtinąją medicinos pagalbą“, 12.3.2. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „teikti būtinąją medicinos pagalbą visų amžiaus grupių pacientams“, 12.3.8 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „įvertinti paciento būklę, bei atlikti neatidėliotinus veiksmus, stabilizuojančius jo kvėpavimą, kraujotaką bei sąmonės būseną“, 12.3.10. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „atlikti pirminę ir antrinę paciento apžiūrą“, 12.3.11. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi gebėti „vertinti žmogaus gyvybinių funkcijų rodiklius ir jų dinamiką“, 3) VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-37 patvirtintos „Būtinosios pagalbos paslaugų teikimo tvarkos“ 12 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „skubios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas, skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas“, 4) VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020-08-19 įsakymu Nr. V-63 patvirtintų medicinos padalinio skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareiginių nuostatų 6.1. punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas turi mokėti „savarankiškai teikti kvalifikuotą būtinąją medicininę pagalbą ligoniams ir nukentėjusiesiems iškvietimo vietoje ir transportavimo metu pagal jo kompetenciją, nurodytą galiojančioje skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto medicinos normoje <…>“. Nėra abejonių , kad visi paminėti reikalavimai kaltinamajai buvo žinomi.

Nors kaltinamoji tvirtina, kad jos veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su A. Š. mirtimi, teismas mano kitaip.

Byloje paneigus kaltinamosios teiginius apie A. Š. išreikštą valią atsisakant medicininės pagalbos bei elgiantis agresyviai, kitų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuo pat atvykimo pagal iškvietimą kaltinamoji elgėsi dėsningai nevykdant savo pareigų. Apsiribodama trumpesnės nei pusės minutės priėmimu per atstumą prie gulinčio asmens, ji net ir toliau gan ilgą laiką būdama įvykio vietoje – sėdėdama tarnybiniame automobilyje – nesiteikė atlikti pagal jos pareigas tenkančių funkcijų. Pažymėtina, kad vien vairuotojo-paramediko pasiuntimas prie gulinčio asmens, praėjus dviem minutėm nuo jos trumpo priėjimo tik atvykus, bei asmens stebėjimas per ne mažą atstumą, fiksuojant asmens vangius judesius, nėra tapatus asmens apžiūrai, leidžiančiai įvertinti objektyvią asmens sveikatos būklę, jo sąmoningumą bei spręsti dėl būtinosios pagalbos indikacijų. Kaip nustatyta, pareigūnų atvykimo metu užfiksuota akivaizdžiai abejones bei susirūpinimą kelianti A. Š. būklė vėl gi kaltinamosios nebuvo vertinama, jis nebuvo apžiūrimas, nevertinti ir būtinosios pagalbos reikalingumo rodikliai, nesuteikta būtinosios medicinos pagalba. Pareigūnams atvykus, prie pastarųjų ir A. Š. sugaišdama keliolika sekundžių, kaltinamoji tik patvirtino tolesnį apatišką savo požiūrį į A. Š. bei savo tarnybinių pareigų toliau neatliko. Teismo manymu, tokie D. S. veiksmai prisidėjo prie A. Š. mirties, nes jei kaltinamoji būtų apžiūrėjusi A. Š., pagal savo profesinę patirtį būtų turėjusi realią galimybę pastebėti pavojų minėto asmens sveikatai keliančius požymius, įvertinti objektyvią asmens sveikatos būklę bei būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklius, ir spręsti dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo. Kaltinamajai neatlikus to (nuo jos atvykimo 21.13 val. iki išvykimo 22.04 val.) ir jai nepagrįstai nurodžius policijos pareigūnams apie medikų pagalbos A. Š. nereikalingumą, pastarasis buvo nugabentas į policijos įstaigą, kur apie 23 val. jis mirė.

Iš specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva pilvo dešinėje pusėje, kraujosruva pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimu, tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę (1 t., b.l. 113-114). Teismo medicinos specialistas G. S. paaiškinimų protokole nurodė, kad po sužalojimų, t. y. pilvo sumušimo su blužnies plyšimu ir ūminiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, A. Š. galėjo būti sąmoningas, orientuotis aplinkoje, bendrauti, vaikščioti tol, kol dėl vykstančio kraujavimo į pilvo ertmę jis neteko sąmonės. Šis laiko tarpas gali būti įvairus, tai priklauso nuo kraujavimo intensyvumo. Šiuo atveju galėjo užtrukti apie valandą laiko. Mirtinas ūminis nukraujavimas gali tęstis įvairiai, tai priklauso nuo organo plyšimo pobūdžio, kraujo spaudimo, girtumo laipsnio. Šioje situacijoje galėjo būti iki trijų valandų. Tokie specialisto paaiškinimai laiko aspektu neprieštarauja teismo išvadai dėl kaltinamosios tarnybinių pareigų neatlikimo priežastinio ryšio su A. Š. mirtimi. Pažymėtina ir tai, kad nors pagal bylos duomenis A. Š. buvo neblaivus, nėra pagrindo tvirtinti, kad ši aplinkybė nulėmė jo mirtį.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji, atvykusi pagal iškvietimą ir radusi akivaizdžiai neblaivų asmenį, pažeisdama jos profesinę veiklą reglamentuojančių, kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, nepaisant A. Š. neblaivumo privalėdama pagal situaciją rūpestingai įsitikinti minėto asmens sveikatos būkle bei jo gebėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, įvertinti būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklius, ir spręsti dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo ar tolesnių būtinų veiksmų, šių pareigų D. S. nevykdė, taip sąmoningai nesilaikė jai inkriminuotų kaltinime išvardintų teisės aktų reikalavimų. Nors kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos tarnybinių pareigų neatlikimo gali būti padaryta didelė žala (mirs jos neapžiūrėtas A. Š.), tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (išsilavinimą ir profesinę bei gyvenimišką patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, D. S. netinkamai atliko savo, kaip skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės, pareigas dėl nusikalstamo nerūpestingumo.???

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamoji D. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atvykusi pagal iškvietimą neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios A. Š. būklės pagal savo kompetenciją, nevertino būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių, nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos nukentėjusiajam A. Š., netransportavo jo į stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių, ko pasėkoje nukentėjusysis A. Š. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje 2021-07-15 apie 23 val. mirė, ir taip pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir tuo padarė didelę žalą fiziniam asmeniui. Tokie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną baigtą, neatsargią nusikalstamą veiką. D. S. yra vidutinio amžiaus, dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, išsituokusi, neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymą skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė savo darbinės veiklos srityje, siekiant sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismo manymu, yra tikslinga D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą, susijusį su medicinos bei gydymo paslaugų teikimu, atėmimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir BK 68² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, savo elgesio nekritiškumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas dvejiems metams. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga ir pagrįsta, siekiant tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Šioje byloje nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti jo naudai 360 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (3 t., b.l. 94-101). Teigia, kad kaltinamosios D. S. nusikalstama, kalta veika jam buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, kurią pagal įstatymą jam turi atlyginti už kaltinamąją atsakingas asmuo – jos darbdavys. Nurodo, kad dėl S. S. kaltės, kuomet ji dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir nesuteikė jo broliui A. Š. būtinosios medicinos pagalbos, brolis mirė ir tuo jam padaryta turtinė 360 Eur žala, kurią sudaro kapo sutvarkymo išlaidos. Civiliniame ieškinyje taipogi pažymima, kad nors A. Š. su mirusiuoju broliu A. gyveno skyrium, juos siejo artimi santykiai, jie nuolat bendravo, vienas kitam padėjo, vienas kitu rūpinosi, beveik kasdien susiskambindavo telefonu, jis lankė brolį jo namuose. Mirus broliui nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Tvirtina, kad dėl broliui nesuteiktos medicininės pagalbos, kuomet ji buvo būtina, ir dėl to įvykusios brolio mirties, jis patyrė aukščiau nurodyto dydžio neturtinę žalą.

Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje, kurio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šio normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamoji D. S., dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir tuo padarė didelę žalą fiziniam asmeniui, nes mirė žmogus, konstatavus ir priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir padarinių, už kaltinamosios veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jos darbdavys – VšĮ (duomenys neskelbtini) (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. Š. prašo priteisti 360 Eur, kuriuos jis išleido atminimo lentelei ant paminklo pagaminti, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, nurodoma išlaidų suma yra pagrįsta, atitinka protingumo kriterijus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje ieškinys tenkinamas ir iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajam A. Š. 360 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Kaip minėta, nukentėjusysis A. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad dėl S. S. kaltės, kuomet ji dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų ir nesuteikė jo broliui A. Š. būtinosios medicinos pagalbos, mirė jo brolis. Nors A. Š. su mirusiuoju broliu A. gyveno skyrium, juos siejo artimi santykiai, jie nuolat bendravo, vienas kitam padėjo, vienas kitu rūpinosi, beveik kasdien susiskambindavo telefonu, jis lankė brolį jo namuose. Mirus broliui nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus.

Visų pirma pastebėtina, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Taigi vadovaujantis bendrąja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, mirusiojo A. Š. broliui A. Š. neturtinė žala gali būti priteisiama.

Nustatydamas nukentėjusiajam A. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios atliktus nusikalstamus veiksmus, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamosios turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jos galimybę atlyginti žalą, į ieškovo ir mirusio asmens santykį (abu suaugę, gyvenantys atskirai, nukentėjusysis A. nuo mirusiojo brolio nebuvo nei finansiškai, nei kitaip priklausomas), į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo - dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Be to, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl kaltinamosios veiksmų A. Š. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo padaryta pažeidžiant su kaltinamosios profesija susijusius teisės aktų reikalavimus, kaltinamajai nevykdant savo tarnybinių pareigų. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų mirus A. Š., nukentėjusysis A. Š. neteko artimo žmogaus – brolio, su kuriuo siejo glaudūs giminystės ryšiai. Netikėti nurodomu tarp brolių buvusiu glaudžiu, šiltu ryšiu, teismas neturi pagrindo. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų mirus pastarojo broliui patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Kaip parodė nukentėjusysis A. Š. teisme, jis dvasinius išgyvenimus, psichologinį skausmą bei kitas pasekmes dėl A. Š. mirties jaučia iki šiol. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą ir dabar tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties, su kuriuo jie nuolat artimai bendravo. Taipogi teismas nustatant dydį atsižvelgia ir į tai, kad byloje nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus A. Š. patyrė būdamas neblaivus, dėl savo paties tokios būklės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamosios veiksmus, kaltės formą, jos turtinę bei šeimyninę padėtis, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo A. Š. prašoma priteisti 8000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiojo A. Š. naudai iš kaltinamosios D. S. darbdavio – VšĮ (duomenys neskelbtini) – priteistina 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiojo A. Š. civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamosios darbdavio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jam priteistą žalą (4360 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiojo A. Š. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 481,67 eurų (3 t., b.l. 144-146). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam A. Š. suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. S. valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo L. L. valstybės naudai taipogi išieškotinos 19,92 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje, ir paskirti jai 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. S., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti D. S., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą, susijusį su medicinos bei gydymo paslaugų teikimu, atėmimą – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4360 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. S. valstybei: 481,67 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 67 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiojo A. Š. atstovavimą apmokėti ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.