Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. lapkričio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja, anksčiau teista: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-05-12 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-08-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018- 01-04 nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę; 3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-11-20 nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 4) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281ˡ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; 5) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, galutinė bausmė – 20 parų areštas; 6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-22 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 18 parų areštas ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda; 7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-10-22 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas – l (viena) para, l (vieną) sulaikymo parą prilyginant l (vienai) laisvės atėmimo dienai. 2021-12-08 Panevėžio apylinkės Panevėžio teismo rūmai priėmė nutartį, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagal 2021-10-22 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2021-10-13 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėn. 20 d. ir bauda (38 MGL) 1900 Eur; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis iki šios nutarties priėmimo atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-10-13 nuosprendį ir pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-10-22 nuosprendį su jame nurodytu įskaitymu, nustatyta, kad baudos bausmė turi būti vykdoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-22 nuosprendyje nustatyta tvarka, kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. Ž. 2022 m. lapkričio 19 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), K. I. priklausančių namų virtuvėje, konflikto su sutuoktiniu V. Ž. metu, tyčia sudavė šeimos nariui – sutuoktiniui V. Ž. kumščiu ne mažiau tris kartus į veidą, po to paėmusi peilį dūrė jam vieną kartą į pilvą, taip padarė kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sienos sužalojimą, t. y. sunkų šeimos nario – sutuoktinio V. Ž. sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji A. Ž. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai bei paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. 2022-11-19 po pietų kartu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą K. I. ir jo paprašė, ar galėtų dviese su nukentėjusiuoju pabūti pas jį namuose. K. I. paliko jiems raktus ir pats išvažiavo pas savo draugę. Pradėjo abu su sutuoktiniu vartoti alkoholį. Išgėrinėjimo metu sukonfliktavo, bet net neprisimena dėl ko. Pradėjo stumdytis. Ji jam trenkė, tada jis jai trenkė, ir tada ji, pagriebusi peilį, dūrė jam į pilvą. Norėjo iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, bet nukentėjusysis jai neleido. Iš dūrio vietos buvo matyti, kad bėga kraujas. Ji sušlapino rankšluostį ir dėjo prie žaizdos. Paskui nuėjo miegoti taip ir neiškvietusi greitosios pagalbos, nes jis jai neleido. Kai grįžo į namus į (duomenys neskelbtini) ji pasakė, kad daugiau kartu nebegyvens, nes tokios nesąmonės vyksta. Ji susirinko daiktus ir išėjo iš namų.

2.1. Gali pasakyti, kad kai išgeria, tai visokios mintys lenda į galvą, ir taip atsitinka. Ateityje žada visiškai atsisakyti alkoholio. Tolimesnį gyvenimą mato kartu su nukentėjusiuoju. Namo grįžo liepos pabaigoje, nes abu norėjo taikytis. Pasikalbėjo ir nusprendė gyventi kartu. Šiuo metu alkoholio nevartoja, dirba bare, bet darbo vietoje negalima gerti. Pagrindinis ją drausminantis veiksnys yra darbo turėjimas – kai yra darbas, yra ir atsakomybė. Apie pareikštą ligonių kasų civilinį ieškinį žino, tačiau tik praeitą savaitę įsidarbino, bet civilinį ieškinį atlygins. Iki šios dienos į ligonių kasą nebuvo nuvykusi, susitarimo dėl žalos atlyginimo nėra sudariusi. Nori sumokėti visą sumą iš karto, bet kai nedirbo, tai neturėjo tam galimybės. Su nurodytu žalos dydžiu sutinka. Ankstesniu nuosprendžiu jai yra skirta bauda. Kai dirbo, jai iš karto atskaitė nuo sąskaitos, todėl, kiek dar yra likę neatskaitytos baudos, šiuo metu tiksliai nežino, bet jau mažiau nei buvo.

2.2. Su V. Ž. yra susituokę nuo 2021 m. ir prieš tai apie 2 metus buvo kartu. Dabar gal ir pakankamai jau vienas kitą pažįsta, anksčiau tai tikrai ne. Kad nebūtų smurto, gal ir nereikėtų jiems kartu gyventi, bet kai nevartoja alkoholio, tai viskas būna gerai. Jos sutuoktinis dabar visiškai nevartoja alkoholio. Nežino, kodėl jis jai atleido. Išsikalbėjo ir sutarė, kad pamėgins viską nuo pradžių. Į jai suduotą smūgį ranka atsakė sutuoktiniui peilio smūgiu, nes buvo labai išsigandus ir galvojo, kad dar stipriau prieš ją ranką pakels. Paskutinį kartą nukentėjusysis prieš ją smurtavo seniai – gal praeitais metais. Ji nenorėjo nukentėjusiojo sužeisti, norėjo tik pagąsdinti, bet taip išėjo, kad pasiekė pilvą. Dėl sutuoktinio naudoto smurto prieš ją šio įvykio metu nesikreipė į medikus. Po įvykio ją apklausė tik po mėnesio laiko, mėlynės jai jau buvo išnykusios, tai ir nesikreipė. Kairėje pusėje, prie akies skruoste, buvo mėlynė. Nukentėjusysis jai šio įvykio metu sudavė gal vieną smūgį.

3. Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė. 2022-11-19 su A. Ž. nuvažiavo pas jo draugą K. I. į šio sodybą (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė iš draugo raktus, ir jie su sutuoktine nusprendė ten pabūti, pailsėti, išgerti. Bebūnant ten ir vartojant alkoholį, susikivirčijo. Ji jam trenkė, jis jai trenkė, ir taip išėjo, kad ji griebė peilį. Buvo per daug išgėrę, ir įvyko konfliktas, susipyko. Sunku pasakyti, kodėl įvyko konfliktas. Konfliktas buvo žodinis. Kiek pamena, tai jie susikivirčijo dėl tarpusavio santykių. Konflikto iniciatoriai buvo abu, bet jis gal labiau pavydus ir labiau pradėjo jai priekaištauti, o ji per daug susireikšmino. Kai susistumdė, tai jis tikriausiai pirmas jai trenkė. Susistumdymo metu iš pradžių nebuvo suduoti smūgiai, o paskui jis jai trenkė, ir ji atgal trenkė. Kai jai trenkė, ji turbūt iš išgąsčio čiupo peilį ir dūrė. Ji tikrai tai darė ne specialiai. Ji gal gynėsi, galvojo, kad gal dar kartą jai trenks. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo šiek tiek kitokie, nes dabar ilgiau galvojo ir geriau prisimena visą įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu nepapasakojo tų detalių, kurias pasakė šiandien teisme, nes tada nebuvo visko gerai prisiminęs. Dabar gerai pagalvojo ir viską detaliau prisiminė.

3.1. Šiuo metu su kaltinamąja gyvena kartu, nes susitaikė. Šis susitaikymas nesąlygojo jo parodymų pasikeitimo. Po liepos 20 d. susitiko, pakalbėjo ir išsisprendė viskas, todėl nusprendė bandyti viską iš naujo. Santykiai su A. Ž. yra draugiški, gyvena kartu. Materialinių pretenzijų jai neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamajai viską atleido, nes ji atsiprašė ir gailisi. Mano, kad viskas iš jos pusės yra nuoširdu. Mano, kad ateityje jų santykiai gali būti geri – ne tik smurtiniai. Kaltinamoji dirba, nevartoja alkoholio. Teisybė, kad sutuoktinei visos problemos būna tada, kai ji išgeria, tačiau išgėrimas nebūna dažnas. Dažniausiai išgėrimas būna kompanijose. Prieš kitus asmenis ji nebūna agresyvi. Kad nebūtų smurto jos veiksmuose, ji turėtų nevartoti alkoholio, kai ji būna blaivi, ji susitvarko. Ji turi dirbti, kad nevartotų alkoholio. Norėtų, kad nebūtų realios laisvės atėmimo bausmės. Jeigu teismas pripažintų A. Ž. kalta pagal jai paskelbtą kaltinimą, prašytų, kad ji būtų baudžiama švelniausia numatyta bausme.

3.2. Jis pats buvo teistas vieną kartą už kaltinamosios sužalojimą. To įvykio metu buvo išgėręs, jie sukonfliktavo, ir jai trenkė. Vartojo tuo metu alkoholį ir buvo problemų, o dabar nebevartoja, ir viskas gerai. Būdavo, kad konfliktuodavo, susipykdavo, bet teistas buvo tik vieną kartą.

4. Be A. Ž. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

4.1. iš 2022-11-21 tarnybinio pranešimo „Dėl pasitvirtinusio smurto artimoje aplinkoje“ matyti, kad V. Ž. paaiškino, jog 2022-11-19, apie 22 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), pas draugą K. I. ir ten vartojant alkoholį, tarp jo ir jo žmonos A. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. Ž. jam trenkė ne mažiau tris kartus kumščiu į veidą ir vėliau ji jam tyčia dūrė peiliu į pilvo sritį (1 t., b. l.18–20);

4.2. iš 2023-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 25–36);

4.3. iš 2023-01-02 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1–3. V. Ž. nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo sienos sužalojimas, padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, dėl vieno trauminio poveikio, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

4. Pagal sužalojimo pobūdžio ir lokalizacijos visumą galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.

5. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą.

6. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.9. punktu, V. Ž. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 87);

4.4. iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 2022-11-20, 23.57 val., V. Ž. nustatytas 1,83 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 51–52);

4.5. iš 2022-11-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešimo pradžia – 2022-11-20 22:20:19, pranešėjas V. Ž., kuris praneša, jog jis yra perdurtas, jam į pilvą dūrė žmona, nurodo, kad tai buvo vakar, žmonos dabar namuose nebėra, ji išėjo, paaiškina operatorei, jog jam durta buvo „specialiai“, kad jam labai skauda, nurodo dabartinę savo buvimo vietą (1 t., b. l. 42–44).

5. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

5.1. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios A. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad kaltinamoji A. Ž. 2022 m. lapkričio 19 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), K. I. priklausančių namų virtuvėje konflikto su sutuoktiniu V. Ž. metu tyčia sudavė šeimos nariui – sutuoktiniui V. Ž. kumščiu ne mažiau tris kartus į veidą, po to paėmusi peilį dūrė jam vieną kartą į pilvą, taip padarė kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sienos sužalojimą, t. y. sunkų šeimos nario – sutuoktinio V. Ž. sveikatos sutrikdymą.

5.2. Konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio barnio, kurio priežasties nei kaltinamoji, nei nukentėjusysis negalėjo aiškiai įvardinti dėl girtumo įvykio metu. Konflikto metu kaltinamajai A. Ž. nukentėjusysis sudavė smūgį ranka į veidą, o ji, būdama supykusi bei išsigandusi, kad sutuoktinis toliau nenaudotų prieš ją smurto, paėmusi atsitiktinai buvusį peilį, vieną kartą dūrė nukentėjusiajam V. Ž. į pilvo sritį. Pagal bylos duomenis šis įdūrimas buvo padarytas vykusio tarpusavio žodinio konflikto ir smūgių rankomis vienas kitam sudavimo metu. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia, kryptingai siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veiksmai vertintini kaip spontaniški, išprovokuoti tarpusavio konflikto bei nukentėjusiojo prieš ją panaudoto fizinio smurto – smūgio į veido sritį sudavimo.

5.3. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios A. Ž. padarytos veikos ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo V. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo V. Ž. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios A. Ž. veikos rezultatas.

5.4. Teismas sutinka su kaltinamosios A. Ž. teisiamojo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis, ankstesnis teistumas) leidžia spręsti, jog kaltinamoji A. Ž., peiliu durdama nukentėjusiajam V. Ž. į pilvo sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimų), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui, todėl kaltinamosios A. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

III. Bausmės skyrimas

6. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

6.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. Ž. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju, kuris, kaip ir ji pati, buvo girtas, įvykio dieną konfliktavo, nurodo, kad tiksliai, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, nepamena dėl girtumo, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė bei patvirtino nukentėjusiojo sužalojimo faktą. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, sutuoktinio atsiprašė ir su juo susitaikė, pasižada ateityje taip nesielgti.

6.1.1. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.2. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti ir tai, kad kaltinamoji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes kaltinamoji iki teismui baigiant įrodymų tyrimą pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog ji (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai atlygino civiliniu ieškiniu prašomą priteisti padarytos žalos sumą – 165,80 eurus.

7. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

7.1. Kaltinamoji A. Ž. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas, ir buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat kaltinamoji nurodė, jog įtakos jos veiksmams turėjo girtumas, nes blaivi niekada taip nebūtų pasielgusi. Tuojau po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajai jos girtumas nebuvo nustatytas, nes apie nusikaltimą nukentėjusysis pranešė gerokai vėliau, tačiau ir pats nukentėjusysis patvirtino alkoholio vartojimo faktą bei nurodė, jog pavartojusi alkoholio kaltinamoji tampa agresyvi, kas akivaizdžiai patvirtina, kad šis girtumas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamosios pasiriktam konflikto sprendimo modeliui ir jos apsisprendimui padaryti dūrį peiliu savo sutuoktiniui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.2. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, kaltinamoji A. Ž. yra anksčiau teista už tyčines nusikalstamas veikas, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi vieną tyčinę nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas pripažinti jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8.1. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką ir sukeltų neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

8.2. Skirdamas bausmę kaltinamajai A. Ž., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, jog kaltinamoji anksčiau teista, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, ir šis jai atleido, be to, nukentėjusysis prašo kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir jos neizoliuoti nuo visuomenės.

8.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

8.4. Nors kaltinamajai A. Ž. yra pripažintos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.

8.4.1. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų komplekso nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

8.5. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji po šio nusikaltimo padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis savo elgesiu pats iš dalies išprovokavo konfliktą, kurio metu nurodė pradėjęs prie kaltinamosios kibti žodžiais, sudavęs jai į veidą ranka, o tai turėjo įtakos gilesnio konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilimui, kaltinamoji atsitiktinai buvusiu ir buitinėms reikmėms naudotu, o ne specialiai turėtu, peiliu dūrė nukentėjusiajam, paveikta jo išsakytų žodžių bei prieš ją panaudoto smurto, teismo vertinimu, tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamosios ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl tai pripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8.5.1. Atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes, kaltinamajai parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų įstatyme numatytą jos terminą.

8.6. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąją charakterizuojančias bei teismo anksčiau jau nurodytas kitas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei ankstesnį kaltinamosios teistumą, tikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vieniems metams kaltinamajai skirti intensyvią priežiūrą.

8.7. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1–4).

8.8. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę kaltinamajai A. Ž. bendrinti BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu su 2021-12-08 Panevėžio apylinkės Panevėžio teismo rūmų priimta nutartimi, subendrinus anksčiau paskirtas bausmes su paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1900 eurų (38 MGL) bauda. Teismo nuomone, atsižvelgiant į gautą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštą, kuriame nurodyta, jog nėra duomenų apie minėtos baudos sumokėjimą ar išieškojimą pagal vykdomąjį raštą nurodyta bauda bendrintina su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme (2 t., b. l. 98).

IV. Dėl civilinio ieškinio

9. Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio (1 t., b. l. 91–101) matyti, kad už nukentėjusiajam V. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 165,80 eurų, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.

9.1. Su kaltinamosios A. Ž. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios A. Ž. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 165,80 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už V. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinos V. Ž. gydymo išlaidos.

9.2. Kaltinamoji iki teismui baigiant įrodymų tyrimą šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikė kvitą (2 t., b. l. 82), iš kurio matyti, kad ji 2023-09-29 (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai žalos pagal civilinį ieškinį atlyginimui yra sumokėjusi 165,80 eurų, t. y. atlyginusi visą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą bei savanoriškai patenkinusi civilinio ieškovo reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad kaltinamoji iki priimant sprendimą baudžiamojoje byloje visiškai patenkino civilinio ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai tikslinga procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

V. Dėl atstovavimo išlaidų

10. Nagrinėjant bylą kaltinamajai A. Ž., iki sudarant jai susitarimą su gynėju advokatu M. Š., buvo skirtas gynėjas – advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 eurų (2 t., b. l. 63–65). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji dirba, yra darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamosios priteistina 130 eurų kaltinamosios gynybos išlaidų.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinti su 2021 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apylinkės Panevėžio teismo rūmų nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi – 1900 eurų (38 MGL) bauda ir galutinę subendrintą bausmę A. Ž. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir 1900 eurų (38 MGL) baudą.

Skirti A. Ž. intensyvią priežiūrą vieniems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš A. Ž. valstybės naudai 130 (šimtą trisdešimt) eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąją.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.