- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2-594-407/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- E. G., G. B., A. A., R. R.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų E. G., G. B., A. A., R. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-125-431/2019 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“ pareiškimą pripažinti BUAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu, tretieji asmenys R. R., E. G., A. A., G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilnius apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SRTP“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“, UAB „Naudinga statyba“ kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti BUAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu.
3. Nurodė, kad 2009 m. sausio 7 d. įvyko UAB „Liturimex“ viešbučiai visuotinis akcininkų susirinkimas (Protokolas Nr. 01/09), kurio metu bendrovės akcininkai – UAB „Liturimex grupė“ ir UAB „Liturimex“ priėmė sprendimą dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai įstatinio kapitalo didinimo, papildomai išleidžiant 365 vienetus paprastų vardinių akcijų (1 000 Lt vertės), jas apmokant papildomais turtiniais įnašais. Minėtame susirinkime buvo priimti ir kiti, su įstatinio kapitalo didinimu susiję, sprendimai: 1) teisė įsigyti visas naujai išleidžiamas akcijas suteikta UAB „SRTP“ <...> (Protokolo 2.1.1. punktas); 2) naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina lygi 3 000 Lt už kiekvieną akciją (Protokolo 2.1.2. punktas); 3) akcijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apmokėtos piniginiais įnašais per 30 dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties pasirašymo dienos arba akcijas pasirašantis asmuo akcijų emisijos kainą, kuri lygi 1 095 000 Lt sumoka įskaitydamas priešpriešinį vienarūšį reikalavimą – 1 095 000 Lt (Protokolo 2.1.6. punktas).
4. Įstatinio kapitalo pakeitimai bei pakeisti įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2009 m. sausio 21 d. Tokiu būdu UAB „SRTP“ tapo UAB „Liturimex“ viešbučiai akcininke, įgijusi 9,03 proc. UAB „Liturimex“ viešbučiai išleistų akcijų. Pagal protokolą Nr. 01/09 ir 2009 m. balandžio 30 d. UAB „SRTP“ finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovės akcijos buvo apmokėtos finansinių įskaitų būdu, įskaitant UAB „SRTP“ reikalavimą dėl 1 095 000 Lt.
5. Akcijos buvo įsigytos ne jų nominalia verte (365 000 Lt), o tris kartus didesne emisijos kaina (Protokolo 2.1.2. punktas). UAB „SRTP“ akcijas už tris kartus didesnę nei nominalią akcijų vertę įsigijo 2009 m. sausio 7 d. Atsakovė UAB „SRTP“ už akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl UAB „Liturimex“ viešbučiai tapo neskolinga UAB „SRTP“ 1 095 000 Lt sumos. Vilnius apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. UAB „SRTP“ iškėlė bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pripažino BUAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu.
7. Teismas atmetė argumentus, kad pareiškėjai, remdamiesi ĮBĮ 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) nurodytomis sąlygomis, būtinomis bankroto pripažinimui tyčiniu, neleistinai taiko normos galiojimą atgal. Tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nesikeitė ir besikeičiant Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms. Nors minėtoje normoje ir detalizuota, kad tyčiniu bankrotu laikomas sąmoningai blogas įmonės valdymas, taip pat ir įmonės privedimas prie bankroto sudarant kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, tačiau toks reguliavimas savo esme atitiko iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusio teisinio reguliavimo požymius.
8. Teismas konstatavo, kad sprendimas investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, atitiko UAB „Liturimex“ viešbučiai interesus, o ne UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus.
9. Teismas vertino, kad UAB „SRTP“, akcijų įsigijimo dienai būdama nemokia ir turinčia 1 120 831 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įsigijo iš UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir tokiu būdu prarado galimybę reikalauti iš UAB „Liturimex“ viešbučiai sumokėti 1 095 000 Lt skolą. Teismas sprendė, kad 1 095 000 Lt sumos būtų užtekę įvykdyti beveik visus UAB „SRTP“ finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
10. Teismas vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi, kurioje buvo nustatyta, kad UAB „SRTP“ valdybos 2009 m. sausio 16 d. sprendimas investuoti 1 095 000 Lt į kitos įmonės akcijas, o ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais neatitiko sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštaravo geriems verslo standartams. Tokiu būdu UAB „SRTP“ tyčia pablogino jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį ir esmingai pažeidė kreditorių teises.
11. Taip pat teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 konstatuotomis aplinkybėmis, kad UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 19 d. rašto Nr. 09-001 parengimo, jo pateikimo notarui ir paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties Nr. 09-002/09-001 sudarymo metu UAB „SRTP“ turėjo pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, viršijančių įstatymo numatytą dydį, todėl apie ketinimą investuoti bendrovės lėšas turėjo pranešti bendrovės kreditoriams, su kuriais neatsiskaityta.
12. Teismas sprendė, kad UAB „Liturimex” viešbučiai akcijų įsigijimas 2009 m. sausio 7 d. sutartimi buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas atmetė trečiųjų asmenų argumentus, kuriais teigiama, jog jei ir nebūtų priimtas 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos sprendimas UAB „SRTP“ vis tiek būtų bankrutavusi, kadangi jau buvo nemoki.
13. Teismas taip pat atmetė kaip negrįstus trečiųjų asmenų argumentus, kad nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „SRTP“ buvo padaryta 89 890,55 Eur dydžio žala, tačiau negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp UAB „SRTP“ sprendimo investuoti į 365 vienetus UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų ir bendrovės turtinės padėties esminio pablogėjimo, nes tretieji asmenys negali būti laikomi atsakingais už įsigytų UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų nuvertėjimą.
14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamai bylai neturi reikšmės aplinkybės dėl išnagrinėtų bylų pagal ieškovės BUAB „SRTP“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovams E. G., A. A., G. B., R. R. dėl nuostolių atlyginimo bei sandoriu dėl akcijų įsigijimo padarytų nuostolių atlyginimui, nes skiriasi reikalavimo dalykas ir pagrindas.
15. Teismas sprendė, kad ĮBĮ nenumato terminų ar kitokių ribojimų kreditorių teisei kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentais, kad beveik 10 metų besitęsiantis BUAB „SRTP“ bankroto procesas yra ilgas ir prašymas dėl tyčinio bankroto galėjo būti reiškiamas ankstesnėje bankroto proceso stadijoje. Tačiau teismas neturėjo pagrindo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu vertinti kaip pareiškėjų piktnaudžiavimą procesu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Trečiasis asmuo E. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti remiamasi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, kuri galiojo teikiant pareiškimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškimas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovės valdybos nariai priėmė sprendimą investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas. Tuo metu galiojo 2008 m. gegužės 22 d. ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalis ir 20 straipsnis, o 2013 m. balandžio 18 d. redakcija (įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.), kuria rėmėsi pareiškėjai, negaliojo. Pagal tuo metu galiojusią ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, įmonės bankrotu buvo laikomas įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Sprendžiant klausimą dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atgaline tvarka negali būti taikomos ĮBĮ 20 straipsnio 2013 m. balandžio 18 d. redakcijoje numatytos materialinės teisės normos.
16.2. Nagrinėjamu atveju, trečiųjų asmenų veiksmai, sudarant ginčijamą akcijų įsigijimo sandorį, buvo vertinami išnagrinėtose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, todėl negalėjo būti pakartotinai vertinami sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
16.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės bankroto administratorius nuo bankroto bylos iškėlimo turėjo ĮBĮ nustatytą pareigą patikrinti atsakovės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir radęs sandorių, priešingų atsakovės veiklos tikslams arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pareikšti ieškinius. Bankroto administratorius inicijavo procesus atsakingiems asmenims dėl jų valdymo laikotarpiu atliktų veiksmų įvertinimo, tačiau nei vienas iš atsakovės bankroto administratorių nesikreipė su pareiškimu į teismą prašydamas bankrotą pripažinti tyčiniu, nes nebuvo tam pagrindo.
16.4. Pareiškėjai savo teise kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nusprendė kreiptis praėjus 9 metams po bankroto bylos iškėlimo. Nors jų pareiškime nurodomos aplinkybės, jiems buvo žinomos ilgą laiką.
16.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 konstatavo, kad vien tai, jog UAB „SRTP“ piniginis reikalavimas į UAB „Liturimex“ viešbučiai buvo padengtas ne piniginėmis lėšomis, o UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijomis, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.
16.6. Aplinkybė, kad atsakovės valdybos nariai priėmė sprendimą investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, kurios vėliau prarado vertę, nepagrindžia tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą.
16.7. Skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėjami atsakovės finansiniai rodikliai ir nebuvo vertinamas jų pokytis, kuris galėjo būti siejamas su akcijų įsigijimu.
Žemesnės instancijos teismas
16.8. Kasacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 konstatavo, kad dėl atsakovės valdybos narių sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, atsakovė patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) nuostolių, kurie buvo priteisti iš trečiųjų asmenų. Šioje byloje buvo išspręstas atsakovės valdybos narių atsakomybės klausimas dėl priimto sprendimo. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 10 d. atsakovės kreditorių komitetas nusprendė parduoti 89 890,55 Eur reikalavimo teisę, kurią už 80 000 Eur įsigijo UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“. Tokiu būdu buvo tenkinti atsakovės kreditorių reikalavimai.
Šalies argumentai
17. Trečiasis asmuo A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovės valdybos nariai, priimdami sprendimą dėl akcijų įsigijimo, neturėjo pagrindo manyti, kad įmonė galėtų tapti nemoki. 2009 m. sausio 7 d. atsiskaitymas už įsigyjamas UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, neįtakojo UAB „SRTP“ finansinės padėties. Po minėto sandorio užbaigimo UAB „SRTP“ nuosavo turto ir kapitalo nei sumažėjo, nei padaugėjo, įmonės balanse šis turtas vietoj trumpalaikio turto tapo ilgalaikiu finansiniu turtu.
17.2. Nuo bankroto bylos iškėlimo teisme visa atsakomybė už UAB „SRTP“ bankroto proceso tinkamą organizavimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą netinkamai organizavus bankroto procesą tenka bankroto administratoriui. Atsakovės buvę bankroto administratoriai, kurie turėjo pareigą iškėlus bankroto bylą peržiūrėti bendrovės sandorius, turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu daro tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis buvusių atsakovės bankroto administratorių, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo).
17.4. Nors ĮBĮ nenumato terminų ar kitokių ribojimų kreditoriams kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau turėtų būti taikomos bendrosios CK nuostatos. Ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikoma 3 metų senaties terminas, taigi nuo bankroto bylos iškėlimo (2009 m. kovo 30 d.) senatis ieškiniams dėl žalos pateikti suėjo 2012 m. kovo 30 d. Be to, pareiškėjai, buvo pareiškę UAB „SRTP“ vadovui R. R. ir valdybos nariui E. G. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje 1A-445-303/2013, kuri išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje 2K-242/2014, priimant nuosprendį (įsiteisėjo 2014 m. gegužės 27 d.). Taigi, šiuo atveju irgi yra suėjęs 3 metų senaties terminas. Taip pat suėjęs ir bendras 8 metų senaties terminas nusikaltimams dėl nusikalstamo bankroto.
17.5. Atsakovės kreditoriai, dalyvaudami atsakovės bankroto procese, nesąžiningai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis. Be to, atsakovės kreditoriai nei bankroto administratoriai nereiškė kreditorinio reikalavimo UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo byloje.
17.6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2017 nustatytais faktais, tačiau nėra aišku iš kokios nuosprendžio dalies yra paimta cituojama baudžiamosios bylos medžiaga, koks buvo įrodinėjimo dalykas cituojamoje baudžiamojoje byloje, ar jis sutampa su šios bylos įrodinėjimo dalyku, ar cituojamu nuosprendžiu buvo nustatytos šioje byloje dalyvaujančių asmenų nusikalstamų veikų pasekmės.
17.7. Valdybos nariai sandorio dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sudarymo metu, nei po jo sudarymo nežinojo, kad įmonei gresia nemokumas ir paskui buvo bankroto byla teisme. Bendrovės vadovas R. R. vienasmeniškai, neinformavęs nei valdybos, nei akcininkų pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkantis su bankroto bylos iškėlimu.
17.8. Skundžiamos nutarties turinys neatskleidžia UAB „SRTP“ valdymo organų sąmoningo blogo įmonės valdymo, ar jau esančios nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Dėl nepakankamo rūpestingumo ir neprivalomo atsakovei sandorio sudarymo visi BUAB „SRTP“ valdymo organų nariai privalėjo atlyginti atsakovei žalą, priteistą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017. Pažeidimai, susiję su atsakovės valdymo organų narių veiksmais jiems einant pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, jau yra įvertinti tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.
17.9. Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu pateiktas remiantis ĮBĮ 2 ir 20 straipsnio redakcija, galiojusia pareiškimo pateikimo metu. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 20 straipsnio 2013 m. balandžio 18 d. redakcijoje nurodytų sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas, sankcijų už neteisėtų veiksmų atlikimą nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis.
18. Trečiasis asmuo G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas yra grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais kaip trečiojo asmens A. A. atskirasis skundas.
19. Trečiasis asmuo R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014, pateikdamas šių nutarčių vertinimą. Toks pirmos instancijos teismo nutarties motyvavimo būdas yra teisiškai ydingas, todėl nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
19.2. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, kuria iš trečiųjų asmenų buvo priteistas nuostolių atlyginimas atsakovei dėl priimto sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas. 2009 m. sausio 21 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09-003/09-002 sudarymo aplinkybės buvo įvertintos formaliai, neatsižvelgus į kasacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytas aplinkybes.
19.3. Pirmosios instancijos teismas citavo kasacinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 dalį, kuria aptariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas), padarymas. Tačiau minėtos veikos konstatavimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti UAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu. R. R. baudžiamojoje byloje buvo išteisintas pagal BK 207 straipsnį (kreditinis sukčiavimas), BK 208 straipsnį (skolininko nesąžiningumas), taip pat nebuvo nuteistas pagal BK 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas).
Šalies argumentai
19.4. Pareiškėjai prašymą dėl BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškė praėjus 9,5 metams po bankroto bylos iškėlimo. Prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos minėtose baudžiamojoje ir civilinėje bylose.
19.5. Jeigu BUAB „SRTP“ bankroto administratorius būtų matęs prielaidas kreiptis dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, jis neabejotinai tai būtų padaręs per protingą terminą nuo bankroto bylos BUAB „SRTP“ iškėlimo.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepime į trečiųjų asmenų G. B., A. A. ir R. R. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pritarė atskirųjų skundų argumentams.
21. BUAB „SRTP“ bankroto administratorė atsiliepime į trečiųjų asmenų E. G., G. B., A. A. ir R. R. atskiruosius skundus prašo nagrinėti juos teismo nuožiūra.
22. Pareiškėjai UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“, UAB „Naudinga statyba“ atsiliepime į trečiųjų asmenų E. G., G. B., A. A. atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
22.2. Trečiųjų asmenų A. A., R. R., E. G. atžvilgiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2K-242/2014, kurioje šie asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, turėdami vieningą tyčią UAB „SRTP“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, gautas kaip atsiskaitymą už parduotas paslaugas ir prekes lėšas nepagrįstai grąžinant UAB „Liturimex“ viešbučiai, o vėliau sudarant UAB „SRTP“ kreditoriams nenaudingus sandorius panaikinant galimybę atsakovės kreditoriams atgauti skolas.
22.3. Teigiama, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje buvo nustatyta baudžiamoji kai kurių BUAB „SRTP“ valdybos narių atsakomybė bei BUAB „SRTP“ administratorių inicijuotą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo bankrutavusiai įmonei, kuri kildinama iš nenaudingo UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei su tuo susijusių pasekmių, gavus 86 000 Eur lėšas, kurios buvo paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka, kreditoriai įgijo objektyvią galimybę kelti klausimą dėl BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
22.4. Teiginiai, kad nebuvo vertinta įmonės finansinė veikla, atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje buvo pateikti visi duomenys detalizuojantys atsakovės ir jos vadovų neteisėtus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „SRTP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Apeliantai A. A. ir G. B. kartu su atskiraisiais skundais pateikė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, UAB „Abadona“ 2011 m. rugsėjo 26 d. audito patikrinimo pažymą, UAB „SRTP“ vadovo 2009 m. kovo 10 d. atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „SRTP“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, UAB „SRTP“ 2009 m. kovo 9 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, priedą prie sutarties su UAB „Osgita“, priedą prie sutarties su UAB „Almeriva“ ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį dėl patikslinto kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų dokumentų nelaiko naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme bei atsisako priimti, nes jie jau yra civilinėje byloje.
Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo
25. Apeliantai A. A. ir G. B. atskirajame skunde, o E. G. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis neįtraukė buvusių atsakovės BUAB „SRTP“ bankroto administratorių UAB „Vantolina“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, kurios turėjo pareigą iškėlus bankroto bylą peržiūrėti bendrovės sandorius, todėl nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu daro tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.
26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).
27. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl UAB „Vantolina“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėtų juridinių asmenų teisinei padėčiai.
Dėl bylos esmės
28. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ankstesnės redakcijos ĮBĮ tyčinio bankroto sąvoką apibrėžė kiek siauriau – įmonės privedimas prie bankroto tyčia (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Tačiau, keičiantis ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nesikeitė.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ buvo įvardyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Kasacinis teismas buvo nurodęs, jog, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).
31. Atsakovės BUAB „SRTP“ valdybos nariams priimant sprendimą investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas galiojusi 2008 m. gegužės 22 d. ĮBĮ 20 straipsnio redakcija tik lakoniškai užsiminė apie tyčinį bankrotą. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojanti šio straipsnio redakcija įtvirtina tyčinio bankroto požymius, jų nustatymo tvarką ir teisinius padarinius.
32. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, nors ir nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, tačiau juos suformavo teismų praktika. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Po 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 20 straipsnio turinys atitinka iki tol galiojusią teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus, kad pareiškėjai, remdamiesi ĮBĮ 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) nurodytomis sąlygomis, būtinomis bankroto pripažinimui tyčiniu, neleistinai taikė normos galiojimą atgal, nepažeidė šiuo klausimu susiformavusios kasacinio teismo praktikos.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu yra prielaida spręsti dėl įmonės per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo ir atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, tačiau, sprendžiant patį įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nurodyti klausimai (įmonės sudarytų sandorių teisėtumas ir galiojimas, atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės klausimai) nėra nagrinėjami, o tik patikrinama, ar egzistuoja ĮBĮ įtvirtinti pagrindai įmonės bankrotą vertinti kaip tyčinį. Kadangi teismas nenustatinėja kaltų, dėl tyčinio bankroto, asmenų kaltės, teismas neturi pareigos juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o taip pat teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturėtų prejudicinės galios jeigu kiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo.
34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 nustatytomis aplinkybėmis. Minėtose bylose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su 2009 m. sausio 21 d. sutartimi Nr. 09-002/09-001, sudarytos tarp UAB „Liturimex“ viešbučiai ir UAB „SRTP“, dėl paprastųjų vardinių 1 095 000 Lt vertės akcijų perleidimo ir 2009 m. sausio 21 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 09-003/09-002. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismai pagrįstai vadovavo minėtais procesiniais sprendimais. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 išnagrinėjęs BUAB ‚SRTP“ valdybos narių kasacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,SRTP“ ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B.dėl nuostolių atlyginimo, sprendė, kad dėl atsakovų (valdybos narių) neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), BUAB „SRTP“ patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) dydžio nuostolius. Nors skiriasi civilinės bylos Nr. 3K-3-275-469/2017 ir nagrinėjamos bylos pagrindas ir dalykas, tačiau kasacinėje byloje nustatytos aplinkybės priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, yra aktualios nagrinėjant klausimą dėl BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Liturimex” viešbučiai akcijų įsigijimas buvo nukreiptas dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su tokia išvada.
36. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pareiškimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas praėjus 9 metams nuo bankroto bylos iškėlimo, todėl remiantis bendrosiomis CK nuostatomis turėjo būti taikomas senaties terminas pareiškimui dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ yra specialusis įstatymas, kuris nenumato terminų ar kitokių ribojimų kreditoriams kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotiems asmenims teisė teikti pareiškimą dėl įmonės pripažinimo tyčiniu atsiranda nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybių visuma, leidžianti preziumuoti įmonės bankrotą esant tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų argumentai dėl senaties termino taikymo atmestini.
37. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliantai E. G., A. A., G. B. ir R. R. kartu su atskiraisiais skundais prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai nėra tenkinami, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Be to, apeliantai A. A. ir G. B. nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės baigties
39. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.