Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 metų 12 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamąjį įsakymą.

V. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos – dalimi ir paskirta galutinė subendrinta – 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL, t. y. 3 000 Eur bauda.

V. P. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 20 d. nuspręsta įskaityti į bausmės laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nusikalstamos veikos priemones: automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei dronus ,,Mavic 2“ ,,PHANTOM“ su pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera ir mechanizmu, skirtu gabenamo krovinio atkabinimui, baterija ,,Phantom“ Model Nr. PH4-5350mAh-15.2V, drono valdymo pultu bei kitais priedais, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Nuteistieji R. K. ir V. P. apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo R. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o V. P. veiksmus – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. K. ir V. P. paskyrė teisingas ir jų nusikalstamus veiksmus bei asmenybes atitinkančias bausmes.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės

10. Nuteistojo R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, be pagrindo nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl jam paskyrė per griežtą bausmę. Šis nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021).

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų ir pagrindų, sudarančių pagrindą R. K. skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021).

13. Paminėtina, kad nuteistasis R. K. pasikėsino platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos 4-chlormetkatinono, t. y. sintetinio katinono priskiriamo prie naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų, kurių vartojimas gali sukelti didelę riziką asmens sveikatai ir netgi gyvybei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, sintetinių katinonų vartojimas gali sukelti agresijos protrūkius, psichozes ir panikos atakas, taip pat kyla didelė grėsmė minėtą medžiagą perdozuoti, kas pasireiškia traukuliais, širdies nepakankamumu, galinčiu sukelti insultą bei mirtį (https://ntakd.lrv.lt/public/canonical/1738750919/1283/A5leidinys_El%20naudojimui_pilnod) ydzio.pdf). Nors iš tiesų R. K. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau įvertinus aptartas aplinkybes bei apelianto turėtą ketinimą minėtą psichotropinę medžiagą išplatinti laisvės atėmimo bausmės vietoje, kur dedamos didelės pastangos, siekiant užkardyti draudžiamų medžiagų patekimą į įstaigų vidų, vertinti nuteistojo R. K. nusikalstamus veiksmus, kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo.

14. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).

15. Nuteistasis R. K. pasikėsino platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, būdamas 13 kartų teistas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad R. K. buvo ne kartą teisiamas ir už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: jis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis); Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą (BK 260 straipsnio 1 dalis); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas už didelio kiekio draudžiamų medžiagų platinimą (BK 260 straipsnio 2 dalis) (t. 6, b. l. 89–95). Nors R. K. apeliaciniame skunde deklaruoja, kad jis yra pasiryžęs siekti teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdu, jog apeliantui praeityje skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei teismų parodytas pasitikėjimas, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant lygtinį paleidimą, jam teigiamos įtakos neturėjo ir jis savo elgesio nekeičia. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo draugė laukiasi, o bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo sūnaus A. K. gimimo faktą (gimė (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija supranta R. K. norą ir siekį savo dėmesį skirti šeimai, tačiau įvertinus kitas, pirmiau paminėtas aplinkybes, nemato galimybės sumažinti Kauno apygardos teismo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės.

17. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantas, teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, kaltę pripažįsta ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo, tačiau nustatant šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, svarbu, kad kaltininkas pripažintų esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-132-976/2023).

18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. K. aiškino, kad jis su V. P. nėra susijęs ir nėra su juo bendravęs telefonu (t. 5, b. l. 187), perklausant byloje esančius telefoninių pokalbių garso įrašus, neigė, jog juose yra girdimas jo balsas (t. 5, b. l. 190). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-227(25) nustačius, kad garso įrašuose Nr. 38 ir Nr. 71 yra R. K. balsas, taip pat tikėtina, jog R. K. balsas yra ir garso įrašuose Nr. 62 ir Nr. 72 (t. 6, b. l. 53–60), nuteistasis patvirtino, kad tai jis kalbėjosi su V. P., tačiau teigė, jog su pastaruoju tarėsi dėl telefonų metimo į kalėjimą, o iš kur atsirado psichotropinės medžiagos – nežino (t. 6, b. l. 66–67). Taigi R. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme pripažino tik tą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad jis organizavo draudžiamų daiktų patekimą į kalėjimo vidų. Tačiau aplinkybes, kad buvo organizuojamas būtent psichotropinės medžiagos – 4-chlormetkatinono permetimas į įstaigos vidų, jis neigė ir apibūdino kitaip, nei nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais. Toks nuteistojo R. K. elgesys ir parodymai vertinti ne kaip prisipažinimas padarius inkriminuotą veiką, bet kaip savo parodymų ir pozicijos derinimas prie surinktų byloje įrodymų, tikslu lengvinti savo teisinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. nepripažino esminių jam inkriminuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo nustatyti, esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. R. K. yra pagrindinio išsilavinimo, vedęs. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo matyti, kad R. K. buvo išbrauktas iš linkusių sukčiauti įskaitos (t. 5, b. l. 128–129). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuteistojo R. K. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis nebuvo, tačiau 2024 m. liepos 23 d. nevykdė administracijos reikalavimų, drausminė nuobauda nebuvo skirta. Jis buvo skatintas du kartus. R. K. dirba, vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, nuteistųjų tarpe turi draugų. Jis su įstaigos administracijos darbuotojais elgiasi mandagiai. Nuteistasis R. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl jis šiuo metu bausmę atlieka tinkamai (t. 4, b. l. 5–7). Vis tik šioje byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo R. K. charakterizuoti išimtinai teigiamai. Priešingai, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina nuteistojo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų laikymąsi ir jį charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikaltimus asmenį.

20. Apygardos teismo R. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį paskirta didesnė už baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmė vidurkį devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, kad būtent R. K. buvo nusikaltimo organizatorius, pirmiau minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Paskirta bausmė proporcinga jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Taigi taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti R. K. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

21. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 9 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir jam paskyrė galutinę 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamąjį įsakymą.

22. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).

23. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir BK 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2A-6-495/2022). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, jog nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).

24. Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką nuteistasis R. K. padarė 2024 m. kovo 20 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamasis įsakymas, su kuriuo paskirta bausme pirmosios instancijos teismas bendrino bausmę nuteistajam paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Taigi apygardos teismas, R. K. bendrindamas dviem teismų sprendimais paskirtas bausmes, turėjo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis.

25. Svarbu pažymėti, kad realizuodamas baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus, apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-594/2025). Šioje byloje prokuroro apeliacinis skundas nebuvo gautas, o iš nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą skundžia dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl būtina įvertinti, ar šiuo atveju taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir prie R. K. paskirtos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nebūtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis.

26. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo saugumo valdymo skyriaus patarėjo (įskaitos klausimais) Vito Liutkevičiaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. rašto matyti, kad R. K., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 9 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio paskelbimo dieną buvo atlikęs – 1 metus 10 mėnesių 2 dienas, o neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio paskelbimo dieną buvo 7 metai 2 mėnesiai 20 dienų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamu nuosprendžiu R. K. prie pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės pridėtos Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalies dydį, t. y. 2 metus 9 mėnesius bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į jam paskirtą bausmę įskaitytos atliktos laisvės atėmimo bausmės dydį – 1 metus 10 mėnesių 2 dienas, sprendžia, kad nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio keisti dėl netinkamo bausmių subendrinimo, nes bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistojo R. K. teisinę padėtį pablogintų.

Dėl nuteistajam V. P. paskirtos bausmės

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo jam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę V. P., be padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir pobūdžio (padarė vieną tęstinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), jo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, disponuotos draudžiamos medžiagos kiekį, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. V. P. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, jis nusikalto būdamas teistas (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį bei Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), neatlikęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (t. 6, b. l. 96–98), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 94–99). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo apsisprendimą nusikalsti lėmė sunki finansinė padėtis ir slegianti nesumokėta teismo paskirta bauda, tačiau toks apelianto aiškinimas kelia pagrįstų abejonių pastarojo teiginiais, jog jis nusikalto išnaudojęs visas galimybes užsibrėžtų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

28. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad anksčiau jis buvo nuteistas už du nusikaltimus, kurie buvo susiję su neteisėtu disponavimu draudžiamomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas šią aplinkybę, skirdamas bausmę V. P., įvertino, pagrįstai konstatuodamas, kad jo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėja. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. P. už pirmiau aptartų nusikaltimų padarymą teismai skyrė bausmes (t. 6, b. l. 96–98), nesusijusias su ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau tai nuteistajam nebuvo pakankama paskata keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris yra blogai kontroliuojamas (t. 5, b. l. 99). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo V. P. sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Svarbu pažymėti, kad pirminio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina bausmės atlikimo vietose esantys asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2, 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. P. pripažino, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų: vartoja kokainą, kristalus (t. 5, b. l. 101). Tai, kad jis ignoruodamas savo sveikatos būklę, neatsisakė draudžiamų medžiagų vartojimo, patvirtina pastarojo pakankamai atsainų požiūrį į savo sveikatą.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pagrįstai V. P. pripažino recidyvistu ir nustatė, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka ir mano, kad yra pagrindas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį pripažinti tai, kad jo nusikalstama veika nebuvo baigta, kadangi narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, todėl jo veiksmai nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2011). Kaip jau minėta, V. P., būdamas teistas, neatlikęs jam paskirtos bausmės, disponavo iš viso 5,6251 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, 70,3877 g 4-chlormetkatinono ir 15,5055 g narkotinės medžiagos – kokaino. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, minimali sintetinių kanabinoidų darinių grupės labai didelio kiekio riba yra 2,5 g, vien kurią V. P. disponuotu psichotropinės medžiagos kiekiu viršijo daugiau nei 2 kartus. Taigi nuteistojo ankstesni teistumai bei disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, galimų dozių skaičius patvirtina, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar nulemtas susiklosčiusių aplinkybių dėl noro sumokėti paskirtą baudą. Akivaizdu, kad pirmiau aptartos aplinkybės nemažina jo nusikalstamų veiksmų ar asmenybės pavojingumo. Todėl aplinkybės, kad draudžiamos medžiagos nebuvo išplatintos, pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), nėra jokio pagrindo.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei tai, kad yra viena V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. P. paskyrus artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta bei prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, nesant tam būtinų sąlygų, ir švelninti V. P. paskirtąją bausmę, nėra pagrindo.

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos – dalimi ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL, t. y. 3 000 Eur baudą. V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Tokia bausmė nėra laikytina aiškiai per griežta.

34. 2025 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-12798. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo V. P. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Iš šių dokumentų matyti, kad iš nuteistojo V. P. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 141,26 Eur. Taip pat 2025 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2025-49073. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo R. K. gynėjo advokato Ramūno Vanago prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Iš šių dokumentų matyti, kad iš nuteistojo R. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 258,33 Eur. Minėti dokumentai buvo gauti teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, todėl, vadovaujantis teismų praktika, prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekami nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. ir nuteistojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą R. K. bei V. P. apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtus.