- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1632-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09166-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- D. R., UAB „Silvina“, VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“, UAB „Burė“
- Trečiasis asmuo
- E. B., L. B., L. S., S. G., L. G.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1632-163/2015
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams D. R., UAB „Silvina“, VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“, UAB „Burė“, tretiesiems asmenims E. B., L. B., L. S., S. G., L. G. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu bei patikslintais ieškiniais prašo: 1) pripažinti negaliojančiu A. M. 2013-05-24 parašytą raštelį su turiniu: „Visus paveikslus dovanoju Dalytei... Jai nereikia sudeginkit..“; 2) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė penki A. M. tapyti darbai, kurie buvo VšĮ „Dailininkų sąjungos galerijoje“: paveikslai „Mergaitė“, „Karaliaus akmuo“, „Klouno sapnas“, „Natiurmortas“, „Mergaitė ir paukštis“, ir penki paveikslai, kurie buvo UAB „Rūtų galerija“: paveikslai „Gera šunytė“, „Mergaitė su mėlynu rutuliuku“, 3 paveikslai be pavadinimo (ikonos); 3) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė devyni A. M. tapyti paveikslai, kurie buvo pas atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale: paveikslai „Raudona juoda vienas žingsnis”, „Klounas“, „Kava“, „Mergina“, „Klounai“, „Lošėjas“, „L. K. Vyresniojo kūrinio „Venera“ (1532) kopija“, „Moteris raudonas vynas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas angelas), ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 4) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė šeši A. M. daryti grafikos darbai, ofortai iš ciklo „Tamsos gyvūnai“, kurie buvo atsakovei UAB „Silvina“ priklausančiame Senamiesčio bare, ir įpareigoti atsakov3 UAB „Silvina“ per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 5) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas be pavadinimo, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ Tilto galerijoje, ir įpareigoti atsakovę UAB „Burė“ per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 6) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 30 A. M. tapytų darbų, kurie buvo pas atsakovę D. R.: paveikslas (reprodukcija) „Ilgesys“, paveikslas (reprodukcija) „Sfinksas“, paveikslai „Berniukas“, „Nuėmimas nuo kryžiaus. Viduramžių V. Europos kūrinio laisva kopija“, „Gražiausiam sfinksui“, „Ugnė“, „Autoportretas“, paveikslas (reprodukcija) „Paukštukas“, paveikslas (reprodukcija) „Sapnas“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Angelai“), paveikslai „Vermeerio darbo „Mergaitė su auskaru“ laisva forma“, „Deja vu I“, „Mažas didelio miesto gyventojas“, „Mergina su kate“, „Deja vu II“, „Akmenėliai“, „Femme fatale“, „Poetės D. B. portretas“, „P. B. – M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, „Čia ir ten“, „Ar plauksi su manim Tu Per Letą“', „Autoportretas“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Deminutyvai“), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota mergaitė), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota moteris, pučianti burbulus), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota žuvis žmogaus veidu), paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas klounas su kepure), paveikslas (reprodukcija) „Profilis“, 185 piešiniai / eskizai (studijų laikų), 207 piešiniai / eskizai (studijų laikų); 13 kitų autorių tapytų paveikslų ir grafikos darbų: R. D. paveikslas „Arbūzai“, V. R. paveikslas „Moteris ir oška“, E. Ž. paveikslas be pavadinimo, A. S. paveikslas be pavadinimo, V. J. paveikslas be pavadinimo, D. R. paveikslas „Popietė“, A. V. paveikslas „Mingė“, G. R. paveikslas „Žirafa“, T. M. grafikos darbas „Šv. Onos Bažnyčia“, E. K. grafikos darbas „Pieva“, R. Č. keramikos darbas „A. M. portretas“, juodai baltas grafikos darbas, kurio autorius ir pavadinimas nežinomi (pavaizduoti du senyvo amžiaus žmonės, vienas iš jų su lazda ir kepure ant galvos, medinė kaukė), ir įpareigoti atsakovę D. R. per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei E. M. 30 A. M. tapytų darbų: paveikslą (reprodukcija) „Ilgesys“, paveikslą (reprodukcija) „Sfinksas“, paveikslus „Berniukas“, „Nuėmimas nuo kryžiaus. Viduramžių V. Europos kūrinio laisva kopija“, „Gražiausiam sfinksui“, „Ugnė“, „Autoportretas“, paveikslą (reprodukcija) „Paukštukas“, paveikslą (reprodukcija) „Sapnas“, paveikslą be pavadinimo (iš ciklo „Angelai“), paveikslus „Vermeerio darbo „Mergaitė su auskaru“ laisva forma“, „Deja vu I“, „Mažas didelio miesto gyventojas“, „Mergina su kate“, „Deja vu II“, paveikslą be pavadinimo (iš ciklo „Deminutyvai“), paveikslus „Akmenėliai“, „Femme fatale“, paveikslą be pavadinimo (pavaizduota mergaitė), paveikslus „Poetės D. B. portretas“, „P. B. – M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, „Čia ir ten“, paveikslą be pavadinimo (diptikas), paveikslą be pavadinimo (diptikas), paveikslus „Ar plauksi su manim Tu Per Letą“', „Autoportretas“, paveikslą be pavadinimo (pavaizduota moteris, pučianti burbulus), paveikslą be pavadinimo (pavaizduota žuvis žmogaus veidu), paveikslą be pavadinimo (pavaizduotas klounas su kepure), paveikslą (reprodukcija) „Profilis“ ir 185 piešinius / eskizus (studijų laikų), 207 piešinius / eskizus (studijų laikų); 13 kitų autorių tapytų paveikslų ir grafikos darbų: R. D. paveikslą „Arbūzai“, V. R. paveikslą „Moteris ir oška“, E. Ž. paveikslą be pavadinimo, A. S. paveikslą be pavadinimo, V. J. paveikslą be pavadinimo, D. R. paveikslą „Popietė“, A. V. paveikslą „Mingė“, G. R. paveikslą „Žirafa“, T. M. grafikos darbą „Šv. Onos Bažnyčia“, E. K. grafikos darbą „Pieva“, R. Č. keramikos darbą „A. M. portretas“, juodai baltą grafikos darbą, kurio autorius ir pavadinimas nežinomi (pavaizduoti du senyvo amžiaus žmonės, vienas iš jų su lazda ir kepure ant galvos, medinė kaukė); 6) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastų paveikslų, ir įpareigoti atsakovę D. R. per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.: du paveikslus, kuriuose pavaizduota mergaitė su apgamu prie lūpos, rankose laikanti vabzdį, panašų į bitę, paveikslą, kuriame pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis, panaši į angelą su sparnais, paveikslą, kuriame pavaizduota būtybė, panaši į klouną, su žalia kepure ant galvos, gerianti iš baltos spalvos puodelio, A. M. paveikslą, kuriame pavaizduota būtybė, kurios matosi tik kūnas, o ne galva; galva sulieta žalios spalvos dažais; grafikos darbą, kuris susideda iš 12 vienetų miniatiūrinių juodai baltų grafikos darbų, nespalvotą grafikos darbą, kuriame pavaizduoti vaikinas ir nuoga moteris, nusukusi nugarą ir laikanti rankinę, nespalvotą grafikos darbą, kuriame pavaizduotas šuo, panašus į kurtų veislės; nespalvotą grafikos darbą, kuriame pavaizduoti arkliai, A. M. paveikslą, kuriame pavaizduoti moteris juodais garbanotais plaukais ir skarele ant kaklo ir vyras su skarele ant galvos ir ant kaklo pakabintu švilpuku, A. M. paveikslą, kurio matosi tik dalis (paveikslas nutapytas ant medinės arkos formos lentos, pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis); 7) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė kompiuteris „iMac“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę D. R. per l mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 8) įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ perduoti ieškovei E. M. pinigines lėšas – 1600 Lt; 9) priteisti iš atsakovų D. R., UAB „Silvina“, UAB „Burė“, VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio preliminari kaina ieškovės nurodyta 50 000,00 Lt, paaiškinant, kad nustatyti konkrečių reikalaujamų paveikslų vertę ieškinio pateikimo metu ieškovė neturi galimybių, nes tiksliai nežino jų kiekio, pavadinimų, vertės, nurodo, kad reikalaujamų priteisti paveikslų ir kitų daiktų vertė bei ieškinio kaina ieškovės bus tikslinama bylos nagrinėjimo metu gavus byloje papildomus duomenis bei įrodymus. Patikslintu 2014-10-01 ieškiniu ieškovė nurodė ieškinio kainą – 118 650,00 Lt, patikslintu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sutikslinimo bei vėliau ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimų ir prašė tą civilinės bylos dalį nutraukti, tačiau nenurodė savo reikalavimų įvertinimo bei ieškinio kainos po dalies reikalavimų atsisakymo, teismo 2014-12-10, 2015-01-16 nutartimis buvo priimtas ieškovės dalies reikalavimų atsisakymas ir ta bylos dalis nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-14 nutartimi įpareigojo ieškovę E. M. per 7 dienas nuo šios nutarties paskelbimo patikslinti savo ieškinio reikalavimus, sutikslinant konkrečiai kiekvieną savo ieškinio reikalavimą bei nurodant kiekvieną konkretų reikalaujamą daiktą jį konkrečiai individualizuojant, taip pat įvertinant kiekvieną reikalavimą bei reikalaujamą daiktą atskirai ir nurodant konkrečią visą ieškinio kainą, taip pat nurodant konkrečią kiekvieno reikalaujamo daikto buvimo vietą, nurodyti bei pateikti byloje tai patvirtinančius įrodymus. Teismas motyvavo tuo, kad iš pateikto ieškinio ir patikslintų ieškinių matyti, kad ieškovė nei pateikdama ieškinius, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė tikslios ieškinio sumos, byloje nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi dėl tikslios ginčo turto vertės nustatymo. Šiuo atveju iš pateiktų byloje duomenų bei įrodymų teismas galėtų tik daryti prielaidą jog dalies ginčo turto vertė galėtų būti nuo ... iki, tačiau tikslios dalies ginčo turto vertės iš pateiktų įrodymų bei esant byloje ginčui dėl turto verčių nustatyti nėra jokių galimybių. Kitos dalies ginčo turto konkrečios vertės, iš viso nesant duomenų bei įrodymų apie tos dalies turto vertę, taip pat esant ginčui dėl vertės, teismas neturi galimybės konstatuoti. Ieškinyje minėtas turtas yra didelės vertės, ieškovei ir jos atstovui teismas ne kartą nurodė, kad teismas gali padėti ieškovei rinkti ir išreikalauti įrodymus apie turto vertę įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais, tačiau įstatymo nėra įgaliotas nustatyti tikslią turto vertę ir įkainoti ieškinį, ši pareiga visų pirma tenka ieškovei, kuri reikšdama ieškiniu turtinio pobūdžio reikalavimus privalo nurodyti ieškinio sumą (CPK 85 str. 2 d.), teismas ieškinio sumą nustato tik tuo atveju, kai nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės (CPK 85 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad ieškinio suma yra iš esmės reikšminga taip pat ir nustatant mokėtino žyminio mokesčio dydį valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-08-14 nutartį. Ieškovė nurodo, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teismo nutartyje nurodyta nutarties apskundimo tvarka nėra kliūtis tokią teismo nutartį apskųsti. Nors nutartyje nėra tiesiogiai pasisakoma, kad ieškovė yra įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus (tai įvardijama kaip įpareigojimas patikslinti ieškinio reikalavimus), tačiau teismo posėdžių metu ne kartą buvo akcentuota, kad šis klausimas bus sprendžiamas taikanti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pat teismas nurodo, kokie konkrečiai trūkumai turi būti pašalinti, todėl tokia teismo nutartis gali būti skundžiama LR CPK 115 straipsnio 5 dalies pagrindu. Apeliantė nurodo, kad ginčas šioje byloje yra dėl A. M. namuose buvusių paveikslų perdavimo, todėl teismo įpareigojimas sutikslinti ieškinio reikalavimus yra neįgyvendinamas, nes atsakovė slepia dalį paveikslų, nenurodo autorių, paveikslų pavadinimų, o nesant perduotų turto saugotojui pačių paveikslų nėra galimybės atlikti jų vertinimą. Apeliantė nurodo, kad atsakovai nekėlė klausimo dėl neaiškių ieškinio reikalavimų, o didžioji dalis paveikslų ir kitų daiktų yra perduoti turto saugotojui pagal apyrašus, perdavimo aktus. Dėl reiškiamo reikalavimo dėl 392 A. M. studijų laikų piešinių / eskizų perdavimo apeliantė pažymėjo, kad šie eskizai yra pas turto saugotoją, todėl neturėtų kilti jokių sunkumų dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, minėti eskizai neturi jokių individualizuojančių juos požymių. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu dėl daiktų vertės nustatymo, kadangi byloje nėra ginčo dėl reikalaujamų daiktų ar paveikslų vertės, ginčas yra dėl to, dėl kam turi atitekti A. M. turtas, priklausęs jam. Taigi net teismui nusprendus, kad paveikslai turi atitekti ieškovei ar atsakovei, kūrinių vertė neturi reikšmės, kadangi kompensacijos ar kiti turtinio pobūdžio reikalavimai byloje nėra keliami. Be to, teismas neatsižvelgė į bylos specifiką, t. y. kad meno vertintojų Lietuvoje praktiškai nėra, todėl surasti kitą turto vertintoją Lietuvoje būtų itin sudėtinga. Apeliantei yra neaišku, kaip reikėtų vykdyti teismo nutartį, t. y. ar iš naujo vertinti kiekvieną daiktą, ar nurodyti visų paveikslų pavadinimus, ir kaip įvykdyti šią teismo nutartį, jei dalis kūrinių yra atsakovės žinioje, saugotojui neperduoti paveikslai. Taip pat pažymėtina, kad atlikti tokius vertinimus per 7 dienų laikotarpį yra neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo nutraukti apeliacinį procesą, o nutarus nenutraukti apeliacinio proceso, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad skundžiama nutartis nėra priimta LR CPK 115 straipsnio numatyta tvarka, kadangi nutartyje nenurodoma, kad nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu, kaip tai numatyta LR CPK 115 straipsnio 3 dalyje. Ieškinio reikalavimų sukonkretinimas reikalingas siekiant atskleisti pareikštų reikalavimų teisėtumą, pagrįstumą, bylos esmę. Atsakovė nurodo, kad dėl reikalavimų kaitos byla tapo itin paini, todėl ieškinio reikalavimų patikslinimas būtinas, kad teismas galėtų bylą tinkamai išnagrinėti, o atsakovai galėtų tinkamai gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad sutikslinti ieškinio reikalavimų neįmanoma, kadangi dalies paveikslų atsakovė nėra perdavusi turto saugotojui ir dėl to nėra galimybės atlikti turto vertinimą, tačiau atsakovė yra perdavusi visus turėtus meno kūrinius, o nutarties dėl turto perdavimo saugoti nevykdymo klausimas bus nagrinėjamas kitoje byloje. Dėl reikalaujamų daiktų įvertinimo atsakovė nurodo, kad neįvertinus meno kūrinių, procesiniai klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, negalės būti išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo. Ieškovė pateikė ieškinį byloje. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo posėdį 2015-08-10, o 2015-08-14 priėmė nutartį įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus siekiant įvertinti pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-08-14 priėmė nutartį įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama. Pažymėtina tai, kad teismas, prašydamas patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydamas patikslinti kiekvieną ieškinio reikalavimą, nurodant kiekvieną konkretų reikalaujamą daiktą jį konkrečiai individualizuojant, įvertinant kiekvieną reikalavimą bei reikalaujamą daiktą atskirai bei nurodant konkrečią visą ieškinio kainą, nurodyti konkrečią kiekvieno reikalaujamo daikto buvimo vietą, nurodyti ir pateikti byloje tai patvirtinančius nurodymus, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad teismas, nurodydamas šiuos įpareigojimus ieškovei, taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. LR CPK 135 straipsnyje yra nurodyti ieškiniui taikomi reikalavimai ir būtent pagal šiuos ieškiniui taikomus reikalavimus pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę savo reikalavimus patikslinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, apribodamas ieškovės teisę į apeliaciją, nurodydamas, kad ši, 2015-08-14 nutartis, yra neskundžiama, kadangi LR CPK eksplicitiškai nurodo, kad nutartis dėl procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo yra skundžiama atskiruoju skundu (LRCPK 115 str. 5 d.).
Visų pirma, analizuojant šią bylą, svarbu atsižvelgti į ginčo dalyką, t. y. ginčas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kadangi ieškovės reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu A. M. 2013-05-24 parašytą raštelį su turiniu: „Visus paveikslus dovanoju Dalytei... Jei nereikia sudeginkit“, dėl to ieškovės siekis yra išreikalauti meno kūrinius iš atsakovės. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėtų spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimų išskyrimo į atskiras bylas, kadangi galimai atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu minėtą A. M. 2013-05-24 raštelį, ieškovės reikalavimai dėl meno kūrinių išreikalavimo iš svetimo ir neteisėto valdymo taptų netikslingi (LR CPK 136 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio sumą, motyvavo, kad patikslintu 2014-10-01 ieškiniu ieškovė nurodė ieškinio kainą – 118 650,00 Lt, o vėliau ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimų ir prašė tą civilinės bylos dalį nutraukti, nenurodė savo reikalavimų įvertinimo bei ieškinio kainos po dalies reikalavimų atsisakymo. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad ieškovė jau pateikdama patikslintą ieškinį 2014-10-01 nurodė, kad prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsisako reikalavimo teisės į paveikslus, nurodytus 2013-09-16 antstolio A. Selezniovo sudarytame A. M. turto apraše S1-227234: eil. Nr. 37 „Vienas citrinas“, eil. Nr. 38 „Ieva“, eil. Nr. 42 „Katinas ir kaktusas“, eil. Nr. 44 paveikslas be pavadinimo, eil. Nr. 64 „F.F“, paveikslo, nurodyto 2013-09-17 priėmimo–pardavimo akte, kuris buvo sudarytas atsakovei perduodant turto saugotojui teismo nutartimi nurodytus daiktus. Taip pat atsisakė reikalavimo teisės į neperduotus turto saugotojui L. N. ir kt. autorių paveikslus, kurie buvo užfiksuoti prekybos bazėje (Šilutės pl.) antstolio vaizdo medžiagoje, sudarant A. M. turto aprašą. Pirmosios instancijos teismo minėtame ieškovės pateiktame pareiškime dėl reikalavimų tikslinimo atsisakant dalies reikalavimų buvo nurodyti tie patys meno kūriniai kaip ir patikslintame ieškinyje, todėl teismo įpareigojimas patikslinti ieškinio reikalavimus yra nepagrįstas. Todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieškinio sumos patikslinimo yra atmestinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo ieškovę individualizuoti kiekvieną konkretų atskirą daiktą ir jo vertę apeliacinės instancijos teismas pažymi ir sutinka su apeliantės pozicija, kad šios bylos ginčo objektai yra meno kūriniai, t. y. jų piniginė vertė nustatoma specifiškai, rinkos vertės principas nėra taikomas nustatant meno kūrinių kainas. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į turto vertintoją Vilniuje, meno kūrinių turto vertintojas įvertino kūrinius pagal šiems daiktams būdingą specifiką. Meno kūrinių vertė yra nustatoma apytiksliai, todėl teismo motyvas, kad ginčo objektų vertė nustatyta netiksliai, yra netinkamas. Be to, teismo argumentas, kad teismas nėra įgaliotas nustatyti tikslią turto vertę, yra nepagrįstas, kadangi teismas esant ginčui dėl turto vertės yra įpareigotas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei byloje esančiais įrodymais, nustatyti turto vertę pagal vidinį savo įsitikinimą (LR CPK 6, 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad esant abejonių dėl daikto vertės teismas gali pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (LR CPK 212 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovę nurodyti konkrečią kiekvieno reikalaujamo daikto buvimo vietą, tačiau pažymėtina, kad ši byla iškelta dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, todėl teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, kad daiktai yra kitų asmenų dispozicijoje ir ieškovei nėra galimybės nustatyti kiekvieno konkretaus daikto, neperduoto turto saugotojui, buvimo vietos, konstatuoja, kad teismo reikalavimas nustatyti kiekvieno daikto buvimo vietą yra praktiškai neįgyvendinamas, todėl nepagrįstas.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi duomenys dėl atskiro daikto individualizavimo, vertės yra būtini siekiant atskleisti bylos esmę bei siekiant įvertinti pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, remiantis LR CPK 178, 179 straipsniais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia pirmosios instancijos teismo formuluotė yra netinkama, kadangi LR CPK 179 straipsnio formuluotė yra ne imperatyvaus, o dispozityvaus pobūdžio, nurodanti teismo teisę pasiūlyti šalims pateikti tam tikrus įrodymus ir duomenis, tačiau bylos šalys savo nuožiūra nusprendžia pateikti teismui jo siūlomus įrodymus ar ne. Todėl net jei pirmosios instancijos teismas ir siekė į bylą įtraukti papildomus įrodymus siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių susiklosčiusį ginčą, tačiau teismas neturėjo teisės įpareigoti ieškovę pateikti minėtus duomenis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo faktinis ieškovės įpareigojimas pateikti duomenis į bylą jau iškėlus civilinę bylą yra neteisėtas. Įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti duomenis byloje LR CPK 179 straipsnio pagrindu, faktiškai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nurodydamas patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį byloje, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.