Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl 2016 m. liepos 21 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties su uzufruktu panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D. S., Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad atsakovo mama N. B. įkalbėjo jį nupirkti dalį namo. Jis pardavė savo turėtą namą kaime ir nusipirko. 2016 metais vartojo labai daug alkoholio, be to sirgo (duomenys neskelbtini) ir gydytojai jam pasakė, kad gyventi liko neilgai. Jis atsakovui nesiūlė pirkti namo dalies, tai N. B. vis ateidama pas jį į svečius paklausdavo, kada užrašys namą jos sūnui. Dėl girtumo sutiko, tada ji paskambino A. B., jis atvažiavo ir nuvežė juos pas notarę. Notarė jam nieko neperskaitė ir neišaiškino, jis tiesiog pasirašė paduotus dokumentus ir viskas, niekas jo nevertė pasirašyti, bet visko nelabai atsimena dėl girtumo. Namą kaime pardavė už 35 000 litų, namo dalį (duomenys neskelbtini) nupirko už 20 000 litų. A. B. jam jokių pinigų nemokėjo. 2017 metais taip pat gėrė, nes atleido iš darbo, sausio 16 dieną iki pusės nakties gėrė su draugu, ryte taip pat gėrė. A. B. įsodino jį girtą į mašiną, nuvežė pas notarę, kur jis kažką pasirašė, gali būti, kad ant pakvitavimo, bet jam buvo vienodai, nes nesiorientavo aplinkoje. Jokių pinigų ir tą kartą negavo, nes turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas draugą, bet neturėjo tam pinigų, todėl paėmė vartojimo kreditą, kurį moka iki šiol. Pas notarę iš viso buvo gal 3 kartus, pirmą kartą, kai darė uzufruktą su A. B., antrą kartą, kai parašų reikėjo ir trečią kartą buvo vienas, kai norėjo panaikinti sutartį, nes atsakovas pradėjo su juo nesiskaityti. Jam nusibodo atsakovo ir trečiojo asmens terorizavimai, todėl norėjo panaikinti uzufruktą, kurį padarė vien dėl to, kad galvojo, jog jam neilgai liko gyventi. 2018 metais (duomenys neskelbtini) gydytojai jam pasakė, kad jis pasveiko. Gydantis nuo (duomenys neskelbtini) negalima vartoti alkoholio, todėl kai gėrė vaistus, vartojo saikingai. Jokių pinigų atsakovas jam tikrai nedavė, jis gyveno iš pinigų, likusių po namo pardavimo, dirbo, po to paėmė kreditą. Jam visiškai neduoda gyventi, negali net išeiti į lauką, nes kabinėjasi, tranko į sieną, keikia jį ir jo seserį bei mamą. Nori parduoti savo namo dalį ir išsikraustyti kuo toliau. Viskam vadovauja N. B., kuri laiko jį nuomininku ir nieko neleidžia daryti. Niekur neužfiksuota, kad jis turėtų psichikos ligų, tačiau būdavo atminties duobių, kai susinervuoja. N. B. jo buvusi sugyventinė, su kuria jis gyveno motinos name (duomenys neskelbtini), kartu atskirame kambaryje gyveno ir A. B., kuriam buvo gal 11-12 metų. Po to N. B. užkariavo vieną pusę namo (duomenys neskelbtini) ir pakvietė jį nupirkti kitą namo dalį. Santykiai buvo normalūs, kol 2016 metais nepardaviau savo namo dalies.

Posėdžio metu atsakovas A. B. prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad V. G. meluoja apie sandorių sudarymo aplinkybes, kadangi išgėrusių asmenų į jokias institucijas nepriima ir neleidžia sudaryti sandorių. Pinigus pagal sandorį ieškovui tikrai sumokėjo. 2016 m. liepos 21 d. užėjo pas jį į namus ir sumokėjo grynais 2 500 EUR, po to važiavo kartu pas notarę, kur ieškovas patvirtino gavęs pinigus. V. G. tikrai tą dieną buvo blaivus. Antrą dalį pinigų – 2 500 EUR sumokėjo taip pat grynais pas ieškovą namuose, pas notarą kartu nevyko, tą kartą V. G. nuvyko vienas, grįžęs patvirtino, kad pasirašė ir Registrų centre yra pakvitavimas. Grynais sumokėti prašė pats ieškovas, nes, kaip suprato, turėjo skolų, jis buvo išlaidus labai. Pinigai abiem kartais buvo skirtingomis, bet nestambiomis kupiūromis, po 50, 20 EUR. Įsipareigojimą pagal sutartį įvykdė anksčiau, negu buvo numatyta, nes atsirado tokia galimybė. Tą namą pirko, nes kita dalis priklauso motinai, visas namas yra senas, jam reikia remonto. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, pablogėjo po (duomenys neskelbtini) įvykusio padegimo, o motinos santykiai su ieškovu pablogėjo dėl jo netinkamo elgesio gal pusmetį iki padegimo. V. G. buvo labai agresyvus, grasindavo, norėjo išpjauti obelis, naktimis naikino gėlynus, melagingai kviesdavo policiją. Po to, kai sumokėjo V. G. pinigus, jis daug kartų gėrė. Kai pirmą kartą sumokėjo pinigus, visi kartu važiavo pas notarę, ieškovas buvo blaivus. Notarė supažindino juos su visais dokumentais, tai užtruko, bet viskas buvo išaiškinta ir tik po to visi trys pasirašė. Jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, jis ūkininkauja.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad V. G. yra pavojingas žmogus, seniai galėjo jį išmesti už uzufrukto nesilaikymą, tačiau bijojo. Jis labai kerštingas, visi draugai jo atsisakė, motina atsižadėjo, su seserim nebendravo gal 10 metų. Kai V. G. pasakė, kad jis serga Hepatitu C, sugalvojo parduoti savo turtą. Be to, norėjo atsikratyti turto, kad antstoliai neatimtų. Jis pats pasiūlė pirkti jo dalį, dėl kainos derėjosi su sūnumi A. B., gal sūnus kainą ir pasiūlė, bet sutarė abu. Pinigai pagal sutartį ieškovui tikrai buvo sumokėti, nes jam labai trūko pinigų. Tiesiog dabar atsirado pirkėjas, kuris siūlo geresnę kainą, todėl ir atsirado byla teisme. Abu kartus dalyvavo ir matė, kaip sūnus V. G. perduoda pinigus, ieškovas tuo metu būdavo blaivus. Abu kartus suma buvo 2 500 EUR, kupiūros buvo nestambios, po 50-20 EUR. O po pinigų gavimo prasidėdavo baliai. Po pirmo pinigų perdavimo, visi kartu važiavo pas notarę, V. G. buvo blaivus. Notarė viską perskaitė, išaiškino, atliko visus reikalingus veiksmus. Kai antrą kartą sūnus atnešė pinigus, taip pat kartu ėjo pas V. G., jis atidarė durys mieguistas, bet buvo blaivus, nes gėrė vaistus tada. Sūnus padavė pinigus ir išvežė ją ravėti daržų. Pas notarą ieškovas tą kartą ėjo vienas, pasitikėjo juo, santykiai buvo geri. Konfliktai prasidėjo vėliau, o tai, kad sudegęs turtas yra įvertintas 5 000 EUR, yra tiesiog sutapimas. Neprisimena, kad pasirašė dėl atsisakymo nuo pirmumo teisės pirkti dalį turto.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi teisinio suinteresuotumo byloje neturi.

Liudytoja R. S. parodė, kad V. G. yra jos brolis, o N. B. jo buvusi sugyventinė. Ji pasiūlė jų su V. G. mamai pirkti dalį namo Utenoje, kita dalis priklausė jai. Kol mama galvojo, ar pirkti, N. B. su V. G. sugalvojo kitaip – kad jis parduos jam mamos pirktą namą kaime ir nupirks tą dalį namo. Brolis 2015-2018 metais turėjo didelių problemų su alkoholiu, pastoviai neturėjo pinigų, net badavo. Apie tai, kad jis pardavė savo dalį namo, sužinojo maždaug prieš metus iš mamos. Kai paklausė brolio, tas patvirtino ir pasakė, kad pinigų pagal sutartį negavo, tuo metu stipriai gėrė. Yra įsitikinusi, kad brolis tikrai jokių pinigų už parduotą turtą negavo, nes jis badavo, pastoviai prašė paskolinti pinigų. Pati N. B., skambindama jo motinai, sakė, kad V. G. neturi ką valgyti, kad jį pamaitina. N. B. vaišindavo brolį maistu ir alkoholiu, bet po sutarties pasirašymo brolis pradėjo skųstis, kad jam pastoviai bloga nuo jos atnešto maisto. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje paėmė kreditą kelionei į Ispaniją, nes neturėjo pinigų. Nuo 2016 metų liepos iki (duomenys neskelbtini) m. sausio mėnesio su broliu matėsi gal 10 kartų, daugiau bendravo telefonu. 2016-2017 metais brolis pastoviai prašė paskolinti jam pinigų, ji visada jam padėdavo ir padeda maistu. Po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo prasidėjo nesutarimai tarp kaimynų, A. B. broliui grasino. Tai ji patarė broliui kreiptis į teismą. Taip pat planuoja kreiptis į policiją dėl notarės veiksmų. Visos situacijos nežinojo, nes jai buvo labai sunku ir šeimą, ir sergančią mamą žiūrėti, o prieš 1,5 mėnesio mamą palaidojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 21 d. ieškovas V. G. ir atsakovas A. B. sudarė notarinę Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį su uzufruktu (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 363/463 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatais, tai yra 3/5 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 dalimis kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad turto kaina yra 5 000 EUR, iš kurių 2 500 EUR pardavėjo teigimu pirkėjas jam sumokėjo iki sutarties pasirašymo grynais, o likusius 2 500 EUR pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. liepos 21 d. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė dėl uzufrukto, kad V. G. turi teisę gyventi iki gyvos galvos parduotoje gyvenamojo namo dalyje. 2017 m. sausio 17 d. pakvitavime, patvirtintame Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. S., pardavėjas V. G. pareiškė, kad su juo pirkėjas pilnai atsiskaitė ir jokių pretenzijų pagal 2016 m. liepos 21 d. sutartį nėra.

2020 m. vasario 27 d. ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl uzufrukto panaikinimo (3 reikalavimas). 2020 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo dalies reikalavimų priėmė ir bylą dalyje dėl uzufrukto, nustatyto 2016 m. liepos 21 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi su uzufruktu, panaikinimo nutraukė.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo, ir prašo taikyti vienašalę restituciją. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles ir sutartį iš esmės, kadangi nesumokėjo ieškovui parduoto turto kainos – 5 000 EUR.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6 .189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Remiantis CK 6.205 straipsniu sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Vadovaujantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.314 straipsnio 5 dalis numato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą. Nors teigia, kad pinigai (kaina) pagal pirkimo – pardavimo sutartį jam nesumokėti, tačiau jų priteisti neprašo, o remdamasis CK 6.217 straipsnio nuostatomis prašo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, kadangi negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (per sutartyje numatytą terminą nebuvo sumokėta sutartyje numatyta kaina). Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir ar reikalinga teisminė gynyba. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai ir pasirinkti, asmens manymu, tinkamiausią pažeistų teisių gynybos būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai – teisės pripažinimas, prievolės įvykdymas natūra, nuostolių atlyginimas ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui ir teismas tokio pobūdžio bylose neturi teisės išeiti už ieškinio ribų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir taikyti vienašalę restituciją. Atsakovas su ieškiniu nesutinka tuo aspektu, jog jis sutarties sąlygų nepažeidė, ją įvykdė tinkamai, tai yra sumokėjo visą sutartyje numatytą turto kainą. Šalių sudarytos žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties esminės sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Byloje kilo ginčas, ar buvo sumokėti pinigai (kaina) pagal sutartį.

Savo reikalavimus ieškovas iš esmės grindžia savo paaiškinimais posėdžio metu, liudytojos R. S. parodymais ir 2017 m. sausio 9 d. paskolos sutartimi. Atsakovas A. B. savo atsikirtimus įrodinėja be savo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų posėdžio metu, sutarties nuostatomis ir 2017 m. sausio 17 d. pakvitavimu, tai yra rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kainos sumokėjimą patvirtina būtent notarinė sutartis, kuri yra tinkamas ir pakankamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009).

Notariškai patvirtintos Sutarties 4.1 punkte yra nurodyta, kad pardavėjo (ieškovo) teigimu, 2 500 EUR pirkėjas (atsakovas) jam sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo grynais. Taip pat byloje yra 2017 m. sausio 17 d. notarės patvirtintas vienašalis sandoris - pakvitavimas, kuriuo V. G. pareiškė, kad pirkėjas su juo pilnai atsiskaitė pagal sutartį ir jokių pretenzijų nėra.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jis tiek sutartį, tiek pakvitavimą pasirašė nesuprasdamas savo veiksmų, kadangi buvo visiškai girtas. Teismas pažymi, kad ieškovo paaiškinimai byloje nebuvo nuoseklūs, kadangi pradžioje jis teigė iš vis pakvitavimo nepasirašęs, po to pripažino, kad parašai yra jo, tačiau dokumentai jam buvo pakišami be paaiškinimo, ką jis pasirašo, kad jis tuo metu stipriai gėrė ir nesuprato, ką pasirašinėja, kad pasirašyti pakvitavimo jis buvo nuvežtas atsakovo. Ieškovo teiginiai yra paneigti atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, kuriais, vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti. Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys, paaiškino, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį ir pakvitavimą buvo visiškai blaivus, notarė pažymėjo, kad jei jai būtų kilęs įtarimas dėl ieškovo būsenos, ji sandorio netvirtintų, pasirašyti 2017 m. sausio 17 d. pakvitavimą ieškovas į notarų biurą atvyko vienas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Pažymėtina, kad bylos šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis).

Liudytojos R. S. parodymai vertintini kritiškai, kadangi visų pirma ji yra ieškovo sesuo, o antra ji sudarant sandorius nedalyvavo, viską žino tik iš ieškovo žodžių. Byloje esanti 2017 m. sausio 9 d. paskolos sutartis, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 2 500 EUR kreditas, taip pat niekaip neįrodo to fakto, kad pinigai V. G. nebuvo perduoti. Teismas pažymi, kad sutartis sudaryta 2017 m. sausio 9 d., tai yra dar iki pinigų perdavimo 2017 m. sausio 17 d., todėl šią sutartį ieškovas sudarė dar nežinodamas, kad jam prieš terminą bus sumokėta antra kainos dalis pagal sutartį. Tuo tarpu byloje esantys notariškai patvirtinti dokumentai, kurie nėra nuginčyti, patvirtina, kad 5 000 EUR pagal sutartį ieškovui yra sumokėti.

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog pinigai ieškovui buvo perduoti. Padarius tokią išvadą konstatuotina, kad atsakovas savo prievolę pagal sutartį atliko tinkamai ir sutarties nepažeidė, nes nustatytais terminais ir būdu (grynais pinigais) sumokėjo ieškovui visą turto kainą, numatytą sutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą nutraukti šalių 2016 m. liepos 21 d. sudarytą Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį su uzufruktu tuo pagrindu, kad atsakovas ją iš esmės pažeidė nesumokėdamas kainos. Padarius tokią išvadą nėra pagrindo tenkinti ir kitą ieškinio reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-1548-14182 atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovas nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nėra atleistas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. B. patyrė šias išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti – 300 EUR išlaidų už procesinio dokumento surašymą, patarimą ir 400 UER už atstovavimą teismo posėdžiuose (2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitai). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos 700 EUR išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 700 EUR (septynis šimtus eurų) išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.