Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. kažkur po 22 val. išgirdo sprogimą, su drauge buvo terasoje, taip pat buvo kaimynai priešais – K., jo mama E. ir močiutė, tuo metu buvo savo kieme, kai išgirdo garsų sprogimą. Pirma išėjo K., kaltinamasis pasakė jam palaukti, nurodė, kad jis irgi eis kartu. Pagrindine gatvele paėjo link pėsčiųjų tilto, kur yra tokia įkalnė. Tai kai išėjo į taką ant kalniuko pamatė gal keturis, penkis jaunuolius, du vaikinai ir dvi merginos, nepamena tiksliai kiek jų buvo ar keturi, ar penki. Ir už jų, gal už 15 metrų, buvo du vaikai ? A. ir kitas berniukas, visas kalniukas buvo gal 30 metrų. M. S. kaimynas bendrai jų paklausė, ar ne jie čia „bamboškes“ mėtė. A. su kitu vaiku metė dviratį ir pradėjo bėgti. Sprogimas ant kalniuko buvo, jie ėjo į kalniuką. Vienas vaikas į krūmus nubėgo, o kitas, t. y. A., nubėgo ant pėsčiųjų tilto, o M. S. ties tilo viduriu jį pagavo. Kai A. pasivijo, M. S. pagavo jį dešine ranka už peties, pliaukštelėjo delnu du kartus jam. Buvo A. pargriovęs. Jis sėdėjo ar gulėjo ant žemės. Delnu sudavė nukentėjusiajam, dėl kumščių negali tiksliai nurodyti, gal galėjo taip vaikui pasirodyti, bet buvo suduota nestipriai. M. S. pakėlė berniuką nuo žemės, dešine ranka suėmė jam už kaklo ir vedė A. K. Taip darė dėl to, kad grįžtų atgal prie jo kaimyno ir draugės, bei nepabėgtų. M. S. grįžo prie kaimyno ir draugės, jie visi kalbėjosi visi su A., jo klausė kodėl sprogdino, o jis sakė, kad čia ne jis, kad kažkoks D., klausė jo, kur D. gyvena, nukentėjusysis parodė, jog už upės, kur daug namukų ir pasakė, kad kaip tik sakė tam berniukui nesprogdinti „bamboškių“. Kadangi jų sklypai paskutiniai, tai šalia kaimynų tvoros yra krūmai ir paskui pušynėlis ir skardis, tai tarp tų krūmų ir pušynėlio yra takas link sekančios gatvelės ir tas pats takas veda į pliažą tai jie ėjo link tos gatvelės. Nuo kalno pažiūrėjo ar yra vaikų pliaže, nieko nebuvo, kaimynas atidavė A. dviratį. Paklausė A., kur gyvena, pasakė ant kalniuko gyvena, ir kaimynas pasakė, kad jei dar taip bus, iškvies policiją. Tuo metu M. S. labai pasirodė įžūlus jų elgesys, pirmas dalykas tą dieną nukrito nuo stogo ir žuvo jų kaimynas. Visi tą matė ir policiją, ir greitąją dėl šio įvykio, tai vaikų veiksmas po šio įvykio jam pasirodė įžūlus. Kai pamatė, kad vaikai bėgo, pasielgė neapgalvotai, susinervino. Vertina savo poelgį blogai. Atlygino 2 000 eurų žalą nukentėjusiajam. Jie susitaikė, kalbėjo su nukentėjusiojo mama ir kalbėjo porą valandų, buvo ašaras išspaudę, jis atsiprašė kelis kartus nukentėjusiojo mamos. Labai gailisi, kad taip įvyko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. V. parodė, kad jie turi sodybą toje vietoje, atvyko į sodybą, vaikas pasiėmė dviratį ir išvažiavo susitikti su draugais, ji buvo savo kieme su sese ir tėčiu. Jos vaikas aikštelėje buvo su draugu, žaidė telefonu, vėliau išvažiavo su dviračiais pasivažinėti. Kai šiek tiek sutemo, ji su sese ir tėčiu grįžo į namą. Sūnus jai paskambinęs pasakė, kad jį užpuolė vyrai, pargriovė ir trenkė. Kai tai išgirdo, patyrė šoką, išbėgo iš namo, paklausė vaiko, kur jis, liepė jam ateiti. Kai jis atėjo paklausė, kas atsitiko, vaikas, nurodė, kad jį užpuolė du vyrai, nei kas, nei kaip, nieko nesuprato. Nurodė, kad skauda kairės galvos pusę, kas jai užkliuvo, tai vaiko šortai purvini, vaikas jai nurodė, jog jis apsišlapino, grįžo visas šlapias su purvinais šortais. Pradėjo visi klausti jo kas atsitiko. Jis nurodė, kad vyriškis jį pasigavo, nurodė, jog vyresni vyrai jos amžiaus, 30–35 m. Pasakė jai tik niekur neiti ir nieko nedaryti. Jie nuėjo iki tos pusės, kur vaikas nurodė yra tie asmenys, eidami sutiko kitus žmonės, paklausė gal matė įvykį, pasakė kad ne. Tada pamatė poną M., buvo apsirengęs taip, kaip nurodė jai vaikas. Klausė M., ar jis skriaudė jos vaiką, jis nurodė, kad jie šalia gyvena, visada aplink kaimynystę būdavo ramu, o dabar pastoviai šaudo petardas, pasakė, jog norėjo padaryti tvarką, nes dažnai sprogdinamos petardos. Jis pasakė, kad nematė, ar čia mažas vaikas, ar suaugęs žmogus. Kelis kartus klausė, ar jis matė, kad čia jos vaikas šaudė petardas, jis pasakė, jog nematė, kad būtent jos vaikas šaudė petardas. Tiesiog sakė norėjo padaryti tvarką, norėjo pasigauti asmenį, kuris šaudo. Gavosi taip, jog jos vaikas atsidūrė netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Vaikas minėjo du asmenis. Iš krūmų iššoko jie, kaip vaikas sakė. Kadangi vaikas išsigando, jis dviratuką numetė ir pradėjo bėgti, jo draugas pabėgo, o jos vaiką pargriovė, sudavė, už kaklo paėmė ir vedėsi. Buvo nurodyta vieta, kurioje vaikas buvo pargriautas, link upės toks kalniukas buvo. Tiksliai negali pasakyti, bet būtų tarp kalniuko ir tilto. Vaikas dėl sužalojimo tik paminėjo į kurią tiksliai vietą sudavė, paraudusi buvo ausytė, pasakė, kad trenkė jam į galvos sritį. Negalėjo paaiškinti kaip trenkė, bet lygtai delnu. Tiesiog pasakė, kad pliaukštelėjimai buvo suduoti. Bet pats buvo pasimetęs, ar buvo kumštis, ar delnas. Jis tą naktį negalėjo atsigulti ant tos pusės, kur buvo paraudusi ausytė. Kitą dieną buvo kaip ir viskas gerai, buvo tik minimalus guzelis, stebėjo, ar jo nepykino. Gavo nurodymus vykti į ekspertizę, nepastebėjo, kad jam būtų bloga ar negera. Pirminis skausmas buvo, negalėjo užmigti, vis klausė kas dabar bus, ar sužinos kur gyvena. Jie išvažiavo iš sodybos, praleido dienas Vilniuje ir po to įvykio nebevyko į sodybą. Vaikas buvo išsigandęs, vis klausdavo, ar tas asmuo nesužinos kur gyvena, nežinojo kaip toliau viskas bus. Tokios sumos prašo, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje, nes vaikas patyrė baimę, išgyvenimus, stresą, jiems reikėjo ir į policiją važiuoti, ir į vaikų teises, kiekvieną detalę turėjo išgyventi, vis pasakoti, buvo sunku. Kaip jiems vaikų teisės sakė, su juo nekalbėti šia temą, kad greičiau užsimirštų, jis būna pasiklausia, ar viskas užsibaigė, ar viskas gerai, ar vyks į sodybą. Ir ką pastebi, ko anksčiau nebuvo, kad vaikas prašo koridoriuje neišjungti šviesos, kad jaustųsi saugesnis. Pasitikėjimas vaiko suaugusiais asmenims nebe toks kaip buvo anksčiau. Žino, kad vaikas aptarinėjo šį įvykį su savo draugais. Kitą dieną po įvykio su draugu E. apie tai kalbėjo. Kai priėjo pasikalbėti su M., kita moteris su vyriškiu girdėjo jų pokalbį. Buvo labai akivaizdžiai matoma, kad M. buvo neblaivus, žmogus nenoriai bandė kalbėti, mergina už jį kalbėjo ir sakė eiti į namus jam, kad kuo mažiau kalbėtų. Žino, kad ten įvyko nelaimė ir žuvo žmogus, tą dieną sužinojo. M. atsiprašė, bet šitas atsiprašymas buvo po policijos iškvietimo. Labai ilgas tarpas buvo bendravimo tarp jos ir M., bandė išsiaiškinti visas aplinkybes, mergina liepė grįžti į namuką M., kad jis kuo mažiau kalbėtų, tada jie iškvietė policiją, vėliau išėjo M. iš namo, pasakė apgalvojo, pasikarščiavo, atsiprašė jos. Policija dar nebuvo atvykusi, bet jau buvo iškviesta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiojo A. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 18 d., kuomet jis nurodė, kad jis yra A. K., jam (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, eis į šeštą klasę. Jis gyvena su tėčiu, mama ir šuniu, (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 6 d. jis su draugu E., kurio daugiau duomenų neturi, važinėjosi dviračiais. (duomenys neskelbtini) važinėjosi dviračiais. Jie ten turi tokią trasą, kuria važinėjasi, prie upės yra tokia vieta, kurioje jie apsisuka. Ji yra (duomenys neskelbtini), prie upės, prie taip vadinamo beždžionių tilto. Tuo metu, jie taip pat su draugu apsisukinėjo toje pačioje vietoje. Jiems besisukant, ten buvęs berniukas vardu J., daugiau jokių duomenų ir kontaktų neturi, jiems sušuko, kad bėgtų, nes tuoj sprogs. Jie su E. išsigandę J. išsakytų žodžių, pradėjo bėgti. Jiems kylant į kalną, nuo jo leidosi du vyrai ir moteris, kurių jis nepažįsta, jam atrodo, kad jis yra jį matęs, tačiau nežino kur. Jiems einant jų link, vyras, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos kepure, žalia striuke, mėlynais plėšytais džinsiniais šortais, turėjo apgamą prie ausies dešinėje pusėje, sušuko jiems „ateinat čia“, jie su E. išsigando ir pradėjo bėgti. E. nubėgo link savo namų, jis taip pat norėjo bėgti namo, tačiau jam reikėjo prabėgti pro tuos vyrus ir moterį. Jam bėgant, vyras, kuris buvo apsirengęs žalios spalvos striukę, jam pakišo koją, ir jis nukrito ant pilvo. Nukritęs, jis apsivertė ir gulėjo ant nugaros, ir rankomis dengėsi galvą. Tuomet tas vyras, kuris jam pakišo koją, savo dešinės rankos delnu sudavė jam du smūgius į galvos sritį, prie kairės ausies, po ko sudavė dar du smūgius dešinės rankos kumščiu jam į galinę galvos dalį, po ko jį pakėlė ir dešine ranka sugriebė jį už kaklo, ir vedė į šalia esantį miškelį. Kai vyras jam sudavė delnu, jis jautė fizinį skausmą, maždaug 8?9 balais iš 10, kai sudavė kumščiu, jautė skausmą 10 iš 10, jam aptemo akyse ir pradėjo drebėti, o kai sugriebė už kaklo, taip pat jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 6 balais iš 10. Po to, kai tas vyras laikydamas jį už kaklo atvedė į miškelį, jis jo paklausė, ar jis turi telefoną, prašė paskambinti tam draugui, kuris sprogdino petardas, tačiau jis pasakė, kad telefono neturi, ir jis jį paleido. Jis paėmė dviratį ir su juo pakilo į kalną. Ten buvo aikštelė, jis atsisėdo aikštelėje, kadangi jam pradėjo svaigti galva, temo akyse. Tuomet jis paskambino draugui E., kuris buvo netoliese, ir jis atėjo prie jo, jie su juo kalbėjosi, jis E. pasakė, kad jį vyrai pagavo, papasakojo, kad mušė jį. E. paklausė, ką jis dabar darys. Jis pasakė, kad eis namo, papasakos tėvams. E. paklausė, ar jį palydėti, jis pasakė, kad nereikia. Eidamas namo, jis paskambino mamai, pasakė, kad jam kažkoks vyras trenkė į galvą. Tuomet atėjo namo, dar kartą viską mamai papasakojo, papasakojo kaip atrodė vyras ir ji išėjo pasikalbėti su tuo vyru. Apie tai kas įvyko, pasakojo savo mamai, savo draugams J., D., R., P., P. broliui M. P., kai bėgo nuo tos vietos, kur sprogdino petardas, girdėjo kaip jis šaukė, prašė pagalbos, kai tas vyras jį mušė, po to P. jam sakė, kad matė kaip kažkoks vyras buvo užsimojęs ant kažko, bet kuo nematė. Berniukas, kuris sprogdina petardas yra D., daugiau jokių jo duomenų ir kontaktų neturi. Niekas daugiau petardų nesprogdina, tai yra D. petardos. Po įvykio jis jau miegojo, apie 4 ryto buvo atvykę pareigūnai, mama jį pažadino ir pareigūnai nufotografavo jo sužalojimus, fotografavo veidą nuo pečių ir fotografavo guzą, kuris buvo kairėje galvos pusėje. Jis jam skaudėjo, trukdė miegoti. Taip pat buvo raudona kairė ausis. Medikai atvykę nebuvo, nes mama pasakė, kad nereikia. Patys irgi nebuvo pas kitus medikus, bet buvo nuvykę pasidaryti ekspertizės. Ką jam ten nustatė jis nežino, pasakė, kad viską perduos policijai. Įvykio metu jis buvo išsigandęs, negalėjo suprasti kas vyksta ir kur jį vedą. Kitą dieną jam nebuvo baisu, buvo linksmas. Dabar irgi nėra baisu, bet jį sutikti būtų nefaina, bet nėra, kad dabar bijotų. Vyras, kuris jam sudavė smūgius, jo neatsiprašė, tą dieną jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Anksčiau jis galvojo, kad jeigu vyras jo atsiprašytų, jis jam atleistų, bet dabar mano, kad nenorėtų jam atleisti, nes būdamas namuose pagalvojo, jog jis sumušė nepilnametį, todėl nežino, nenorėtų jam atleisti. Jeigu vyras jį tik būtų išvadinęs necenzūriniais žodžiais, tuomet atleistų, o kadangi jis jam sudavė, tai nenorėtų atleisti. Įvykio metu nuo to vyro rūbų sklido alkoholio kvapas, nuo jo nesklido. Jam atrodo, jis nebuvo girtas, nes labai greitai bėgo. Mano, kad pamatęs, jis galėtų tą vyrą atpažinti labai lengvai. Vyrams jis pats nieko nesakė, tik atsakydavo į jų klausimus ir tylėdavo. Vyrai jam nepaaiškino dėl ko čia viskas vyko. Vyras po to, kai jam trenkė, tiesiog laikydamas jį už kaklo vedėsi. Vienu momentu einant į kalniuką, jis galėjo bėgti, bet nebėgo, nes kitas vyras vedėsi jo dviratį. 6 ar 7 minutės užtruko nuo jo pargriovimo iki tol, kol vyras jį paleido. Ant pateis tilto užtruko mažiau nei minutę, gal ir praėjo, bet mano, kad nepraėjo, vyras jį pargriovė, jis apsisuko, vyras jam sudavė 4 smūgius ir viskas. E. pabėgęs, nuvažiavo namo, pasistatė dviratį ir buvo namuose. Taip, jis buvo apsišlapinęs, tai buvo po to, kai pamatė tą vyrą ir moteris, negali tiksliai pasakyti kada, bet mano tuo momentu, kai tas vyras jau jį vedėsi (b. t. 1, b. l. 54–56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Beata Lago parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Jan Pervienis. Apie 0.40 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) 10 minučių bėgyje pranešėjos sūnus (duomenys neskelbtini) m. su draugu važinėjosi dviračiais ir tuo metu buvo šaudomi fejerverkai. Išėjo du vyrai, sugavo sūnų, paguldė ant žemės ir trenkė per veidą keturis kartus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja G. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus A. K. su draugu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), važinėjosi dviračiais ir nuvažiavo prie netoli esančios upės, kur tuo metu šalia jų, galimai paaugliai šaudė petardas. Jiems sėdint, kažkas sušuko „bėkite sprogs“, tuomet visi vaikai pradėjo bėgti į skirtingas puses, jos sūnus kaip ir visi vaikai taip pat pradėjo bėgti, kai staiga iš už krūmų išbėgo du vyrai ir vienas vyras, kuris buvo apsirengęs žalios spalvos striuke pargriovė jos sūnų ant žemės ir sudavė jam keturis smūgius į veido sritį. Taip pat paaiškino, kad sūnus grįžo namo labai išsigandęs, bei apsišlapinęs iš išgąsčio. Kartu su G. V. buvo ir jos sūnus A., kuris paaiškino, kad minėtas vyras jam sudavė keturis smūgius į galvos sritį, galimai du iš jų kumščiu ir du delnu, taip pat pasakė, kad jautė fizinį skausmą. Taip pat vaikas, nurodė, kad galinėje galvos dalyje, kur jam pirmiau minėtas vyras sudavė smūgius buvo patinimas, tačiau jokių nubrozdinimų, paraudonavimų ar kraujo žymių nebuvo. Taip pat G. V. nurodė vietą – namą, kur po įvykio kalbėjosi su jos sūnų užpuolusiais vyrais, tačiau nuvykus į vietą, namo teritorijos vartai buvo uždaryti, šviesos nedegė, jokio judėjimo teritorijoje nebuvo, todėl su galimu įtariamuoju pabendrauti nepavyko, tačiau kieme buvo automobilis, pagal kurį buvo nustatytas galimas įtariamasis (b. t. 1, b. l. 74–76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. dienos metu, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu pas jį į svečius buvo atvykusi mama E. G., ir močiutė N. M. Dienos metu visi trise buvo namuose. Tą dieną, jų kaimo bendruomenėje įvyko tragiškas įvykis, kuomet valydamas stogą žuvo jų bendras kaimynas. Vakare, apie 22 val. buvo lauke, močiutė buvo sklypo šone, jie su mama per vidurį. Būnant kieme, staiga išgirdo garsų sprogimą ir pradėjo matytis dūmai. Tuo metu tiek jis, tiek mama, tiek močiutė išsigando, kadangi tas sprogimas kaip jau minėjo buvo labai arti. Tuomet jis nutarė nueiti pasižiūrėti, kas ten ką šaudo ir išėjęs į gatvę sutiko kaimyną M. S. ir jo draugę, kurios daugiau duomenų ir kontaktų neturi. Kiek pasikalbėjo ir nutarė visi nueiti pasižiūrėti. Einant link tilto, kuris buvo apie 20-30 metrų atstumų nuo jų, pastebėjo grupę jaunuolių, einančiu link jų, į kalną. Jų buvo apie keturis, galimai dvi merginos ir du vaikinai, bet nėra įsitikinęs. Vėliau, paskui juos ėjo du berniukai, vienas buvo aukštesnis, stambesnio kūno sudėjimo, daugiau jokių bruožų neįsidėmėjo, kuris vedėsi dviratį, o kitas kiek atsimena, kiek mažesnis už kitą berniuką, buvo apsirengęs šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Beeinant, jis jų paklausė ar jie čia metė, jie nieko neatsakė, metė dviratį ir abu iš karto pradėjo bėgti, aukštesnis vaikinas, nubėgo kažkur į krūmus, jis dar norėjo jį pagauti, tačiau jam įbėgus į krūmus, jis jo nebesivijo. Tuo metu M. nusivijo antrą berniuką, kuris bėgo link tilto. Kiek matė, kadangi tuo metu su M. drauge stovėjo tilto pradžioje, M. jį pagavo ant tilto, t. y. pribėgęs prie jo padėjęs dešinę ranką ant jo dešines peties, jį sulaikė, tuomet jis iš karto apsisuko ir atsisėdo ant sėdmenų. M. jau tuo metu rankos ant jo peties nelaikė. Tuomet M. paprašė jo atsistoti ir paėmęs jam už jo kairės rankos žasto, jį pakėlė, po ko kartu su juo atėjo prie jų, kur stovėjo K. G. ir M. draugė. Tuomet jis paėmė mestą dviratį ir visi keturiese ėjo link tos vietos, kur galimai buvo mestas sprogmuo. Beeinant klausė, kas metė, berniukas atsakė, kad D., taip pat paklausė, kur jis gyvena, aiškino, kad taip elgtis negalima ir nesaugu, bei pasakė sekanti kartą iškvies jo tėvus ir policijos pareigūnus. Po šio pokalbio jis perdavė vestą dvirati berniukui ir jis išvažiavo. Viso įvykio metu berniukas buvo šiek tiek išsigandęs, tačiau vis kartojo, kad tai ne jis. Jie kartu su M. ir jo drauge grįžo prie sklypo, kažkiek pasikalbėjo, tuomet maždaug po 1 val. atėjo dvi moterys ir vyras, kurie rankose laikė pagalius, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėjo, sakė, kad M. sumušė vaiką. Jie bandė jiems paaiškinti, kas įvyko, tačiau jie jų neklausė, šaukė, po ko priėjo dar keli neblaivūs asmenys, jie pradėjo konfliktuoti su jais, vos nesusimušė. Tuomet M. neišlaikęs, nuėjo iki namų, jie su M. drauge dar bandė aiškinti kas įvyko, tačiau jiems nepavyko, jos jų neklausė, tuomet supratę, kad su jais susikalbėti nėra šansų, jie taip pat nuėjo namo. Viena iš moterų sakė, kad kvies policijos pareigūnus, tačiau ar iškvietė jis nežino, jis atvykusių pareigūnų nematė. Nori pabrėžti, kad tuo metu, kai M. ant tilto pagavo berniuką, jis buvo iki 10 metrų atstumu ir matė, kad ant sėdmenų berniukas nukrito pats, M. jo nepargriovė ir jokių smūgių jam nesudavė. Taip pat nori pasakyti, kad jie berniuko klausė apie D. tam, kad pranešti pareigūnams apie jo galimai turimus sprogmenis, kadangi jis juos šaudydavo ir ankščiau, tačiau tai būdavo kiek toliau, ant tilto, o šį kartą mėtė į sklypus, kas yra nesaugu tiek žmonėms, tiek turtui. Daugiau neturi ką pasakyti (b. t. 1, b. l. 82–84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. dienos metu, su M. S. buvo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22 val. sėdėjo prie namų, terasoje, planavo eiti pasivaikščioti prie tilto, kai staiga išgirdo garsų sprogimą bei matėsi dūmas. Sprogimas buvo labai arti jų, šalia kaimynų sklypo. Ankščiau dažnai buvo girdimi panašūs sprogimai, tačiau kažkur toliau, šį kartą buvo labai arti, jos išsigando. Tuomet kartu su M. išėjo į gatvę, kur tuo metu, gatvėje stovėjo kaimynas K., daugiau duomenų nežino, jo mama E., daugiau duomenų nežino ir jo močiutė, kurios jokių duomenų nežino, galimai jos pavardė M. Pradėjo kalbėtis apie įvykusi sprogimą, po ko kartu su K. ir M. nuėjo žiūrėti, norėdami išsiaiškinti kas šaudo, kadangi kaip jau minėjo sprogimas buvo labai garsus ir bauginantis. Eidami nuo jų kiemo link tilto, esančiame apie 50 metrų atstumu nuo jų, pastebėjo grupę jaunuolių, einančiu link jų, į kalną. Jų buvo apie 5, galimai 3-4 merginos ir vienas vaikinas. Beveik iš karto už jų ėjo du berniukai, vienas buvo apie 1.6 ūgio, liekno kūno sudėjimo, daugiau jokių jo bruožų neįsidėmėjo, o kitas apie 1.6 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais trumpai kirptais plaukais, buvo apsirengęs šortais ir dryžuotais marškinėliais trumpomis rankovėmis, kurie stūmėsi dviratį, dviratį stūmė galimai lieknas vaikinas, jie atrodė apie 15 metų amžiaus. Pamatę juos, kaimynas K. paklausė visų bendrai, kas metė sprogmenį, tuomet priekyje ėję jaunuoliai atsakė, kad ne jie, o du gale ėję berniukai su dviračiu metė dviratį ir pradėjo bėgti. Lieknas berniukas iš karto nubėgo į krūmus, jį pradėjo vytis K., tačiau nepavijo ir jie jo daugiau nebematė, o kitas nubėgo ant tilto. Bėgdamas nuokalne, jis matomai paslydo ir nukritęs ant sėdmenų, nučiuožę. Jam bėgant, M. pradėjo bėgti jam iš paskos. Jis nučiuožęs, atsistojo ir jam įbėgus ant tilto, M. jį sulaikė, t. y. M. dešine ranką paėmė jį už dešinio peties. Ji tuo metu buvo apie 1 m atstumu nuo jų. M. sustabdžius berniuką už peties, jis iš karto atsisuko į jį veidu, pradėjo eiti atbulas, padaręs kelis žingsnius, nukrito ant sėdmenų. M. jau tuo metu ranka nuo jo peties buvo atleidęs. Nukritęs berniukas, abejomis rankomis pradėjo dengtis veidą, galimai galvojo, kad jį muš, tačiau jo niekas nemušė. Tuo metu M. dešine ranka paėmęs jam už jo kairės rankos žasto, paprašė jo atsistoti ir jis atsistojo ir jie kartu atėjo prie J. J. ir K. Tuomet K. paėmė berniukų mestą dviratį ir jie visi kartu ėjo į kalną, link sodybos. Berniukas ėjo savarankiškai, niekas jo nelaikė ir jokių veiksmų jo atžvilgiu neatlikinėjo. Beeidami, jie jo klausė, kas metė sprogmenį, jis sakė, kad ne jis, sakė, kad D. Toliau jie paklausė iš kur jis, kas jo tėvai ir t.t., taip pat klausė kas tas D., kur jis gyvena ir t.t. Taip pat jis sakė, kad žino, kur gyvena D., taip pat sakė, kad parodys kur yra kiti, t. y. kurie metė sprogmenį, taip pat tuo metu jis visą laiką rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau atėję į berniuko nurodytą vietą, nieko nerado. Tuomet dar kažkiek pasikalbėjo, paaiškino, kad sekantį kartą praneš jo tėvams ir iškvies policiją, po ko K. atidavė berniukui dviratį ir jis išvažiavo, o jie grįžo prie savo sklypo. Grįžę, stovėdami gatvėje, kalbėjo su K., tuomet maždaug po 15-20 minučių atėjo dvi moterys ir vyras, kurie prisistatė kaip berniuko mama, teta ir senelis. Jie atėjo agresyviai nusiteikę, rankoje laikydami pagalius, vartojo necenzūrinius žodžius. Jie bandė jiems papasakoti kas įvyko ir dėl ko, tačiau jų niekas neklausė, po ko viena moteris pradėjo skambinti telefonu, tačiau kam būtent skambino, ji nežino. Pasakė kad iškvietė policiją. Jie palaukė maždaug iki 00.30 val. ir nesulaukę policijos, nuėjo namo. Kaip jau minėjo, moterys ir vyras buvo agresyviai nusiteikę, kalbėjo neaiškiai, šaukė, jų neklausė, po ko dar susikivirčijo su gatve ėjusiais neblaiviais vyrais, todėl jie ir nutarė nebelaukti ir išėjo į namus, kadangi nežinojo, ar tikrai iškvietė. Jiems būnant namuose, policijos pareigūnai pas juos taip pat atvykę nebuvo. Nori paminėti, kad M. pagautam berniukui nei kumščiu, nei delnu jokių smūgių nesudavė, jis tik vieną kartą jį sulaikė, pagaudamas už peties ir padėjo jam atsikelti. Ankščiau niekada nėra tų berniukų mačiusi. Daugiau neturi ką pasakyti (b. t. 1, b. l. 78–80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Liudytoja E. G. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. dienos metu, ji buvo sode adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama N. M. ir sūnumi K. G. Tą dieną, jų kaimo bendruomenėje įvyko tragiškas įvykis, kuomet valydamas stogą žuvo jų bendras kaimynas. Visi buvo šoke. Vakare, apie 22 val. jiems būnant lauke, pasigirdo šūvis, po ko pasimatė dūmai. Sprogimas buvo labai arti jų sklypo, už krūmų, todėl kas šovė nesimatė. Kadangi jos mama buvo labai arti, ji labai išsigando. Tuomet į gatvę išėjo kaimynas M. S. ir jo draugė, kurios jokių duomenų ir kontaktų nežino, ir jie su sūnumi išėję į gatvę, kiek pasikalbėjo, po ko sūnus su M. ir jo drauge nuėjo link tilto pasižiūrėti kas šaudo. Ji liko stovėti gatvėje, po ko, po poros minučių ėjo pasižiūrėti ant kalniuko. Eidama, girdėjo, kai pro krūmus kažkas prabėgo, nusikeikė necenzūriniais žodžiais ir sušuko, ką tiksliai nežino, bet buvo kažką, kad pagavo. Po ko, stovėdama kalniuke, matė, kaip apačioje M., jo draugė ir jos sūnus K. kalbėjosi su berniuku, šalia jų gulėjo dviratis, taip pat girdėjo, kaip berniukas sakė, kad jis nešaudė, sakė kas šaudė, tačiau ji dabar neatsimena vardo. Po ko nusisuko ir nuėjo atgal į sklypą. Kiek ji matė, M. berniuko nemušė, jokių smūgių jam nesudavė, jo nestūmė. Kiek ji matė, jie ramiai kalbėjosi, berniukas taip pat buvo ramus. Vėliau, po kelių minučių jos sūnus, M. ir jo draugė grįžo, ji jų paklausė, kaip baigėsi, jie atsakė, kad berniukas pasakė, kad čia ne jis, o P. anūkas. Toliau jos su mama kiek pabuvusios išvyko į Vilnių ir daugiau nieko ji tą dieną nematė ir nieko papasakoti negali (b. t. 1, b. l. 86–88).