- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-42-1008/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Nukentėjusysis
- B. S.
- Kaltinamasis
- K. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) studentė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2014 m. gegužės 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama A. R. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punktą, reglamentuojantį, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. važiuodama šalutiniu keliu išvažiavo į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio A. S. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko susidūrimas, kurio metu buvo sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė B. S., kuriai buvo padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas į kairės ausies būgninę ertmę, kairės ausies sraigtinio nervo ūmus trauminis uždegimas, poodonės kraujosruvos kairėje blauzdoje; dėl kaukolės pamato lūžio B. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
K. R. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. gegužės 30 d. mokykloje buvo paskutinio skambučio šventė. B. paprašė ją parvežti namo. Automobilyje važiavo ji, B. ir dar dvi merginos. Gale sėdėjusios merginos nebuvo prisisegusios saugos diržų, tai padaryti ji jų neparagino. Pati vairavo automobilį prisisegusi saugos diržą. (Duomenys neskelbtini) gatvėje išleido iš mašinos vieną draugę, tada pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad parvežtų B. Važiuodama ta gatve išvystyti didelio greičio neturėjo galimybės, nes toje gatvėje yra posūkis, ties kuriuo ji visada sustodavo. Kodėl tą dieną nesustojo, o tik pristabdė nežino. Kai išvažiavo į pagrindinį kelią, akimirką matė atvažiuojančią mašiną, bet susidūrimo išvengti nebegalėjo, nes buvo per vėlu. Mašina trenkėsi į priešais esantį stulpą. Kai atsipeikėjo, atsisukusi į galą pamatė, kad nėra vienos merginos, ji buvo išlipusi iš mašinos. Matė B. nuslydusią nuo sėdynės, pastebėjo, kad ji neužsisegusi saugos diržo. Prie automobilio priėjęs kažkoks žmogus padėjo B. išlipti. Pati išlipo per galinę sėdynę, nes vairuotojo durys neatsidarė. Išlipusi ir pamačiusi kas atsitiko, pradėjo atsiprašinėti. Atsimena, kad visą laiką kartojo „atsiprašau“. Buvo labai skaudu, sunku suvokti, kad dėl jos kaltės įvyko avarija. Kai atvyko B. tėtis, jo taip pat atsiprašė. Matė, kad B. sėdėjo Greitosios automobilyje. Skambino merginai, kuri taip pat buvo mašinoje ir su ja susitarė, kad eis į šventę. Tuo metu galvojo, kad B. išvežė į ligoninę tiesiog patikrinti, tikėjo kad jai viskas bus gerai. Vėliau sužinojo, kad B. tą dieną liko ligoninėje. Aplankyti B. ligoninėje nei psichiškai, nei fiziškai nebuvo pasiruošusi, todėl ją lankė tėvai. Kai pasiruošė aplankyti B., gavo jos žinutę, kurioje ji nurodė, kad dėkoja už jos tėvų rodomą dėmesį, tačiau nebenori, kad nei ji, nei jos tėvai ją lankytų. Gerbdama B. norą į ligoninę nebevažiavo. Kiek vėliau rašė B. daug žinučių, domėjosi kaip jai sekasi. Susitikti su ja B. nenorėjo. Kai jos pagaliau susitiko per išleistuvių šventę, padovanojo B. puokštę gėlių ir dar kartą jos atsiprašė. Sužinojusi, kad pakartotinėje sesijoje B. gerai išlaikė egzaminus, nuolatos domėjosi jos mokslais ir sveikata. Nurodė, kad pati pinigų neturi, todėl jos mama pervedė į B. sąskaitą 20 000 Lt, tačiau kitą dieną pinigai buvo grąžinti atgal, nei pinigų, nei atsiprašymo B. nepriėmė. Kalbėdama apie pareikštą civilinį ieškinį nurodė, jog nenori tėvams užkrauti savo atsakomybės, mano, kad B. prašoma suma, atsižvelgus į tai, kad ji neturi darbo, studijuoja, yra per didelė. Nurodė, kad galėtų gauti 1 000 € paskolą neturtinei žalai atlyginti.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios K. R. kaltė padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:
2014-05-30 tarnybiniu pranešimu „Dėl eismo įvykio“, kuriame nurodyta, jog Telšių AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo moteris. Įvykio vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrė du automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 9 b. l.);
2014-05-30 tarnybinio pranešimo priedu – foto lentele Nr. 366, kuriose užfiksuoti: auto įvykio vaizdas iš (duomenys neskelbtini) g.; eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės; eismo situacija (duomenys neskelbtini) g.; situacijos vaizdas iš (duomenys neskelbtini) g.; situacijos vaizdas iš rytų į pietus; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdai; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdai; sugadintos tvoros vaizdai (I t., 10 – 21 b. l.);
2014-05-30 eismo įvykio vietos schema ir planu autoavarijos vietos apžiūros protokolo priedu, kuriuose užfiksuoti automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio; šių automobilių judėjimo kryptys, (duomenys neskelbtini) namo tvora, elektros stulpai (I t., 22, 23);
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. S., o automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – A. R. (I t., 24, 26 b. l.);
2014-05-30 transporto priemonės techninės apžiūros aktais, kuriuose užfiksuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai – priekinė dalis, ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai – priekinė dalis, priekinė kairė pusė, durelės, langai (I t., 25, 27 b. l.);
2014-05-30 protokolu „Dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo“, kuriame užfiksuoti išoriniai transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai – deformuota visa priekinė kairė automobilio pusė, durys, langai (I t., 28 – 29 b. l.);
2014-05-30 bendra įvykio informacija ROIK0114000279794, kurioje užfiksuota pirminė informacija, jog 2014-05-30 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) K. R., gim. (duomenys neskelbtini), (blaivi) vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo blaivaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo (duomenys neskelbtini) keleivė B. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2014-05-30 15.20 val. gautas pranešimas iš VšĮ „Šiaulių ligoninė“, kad 2014-05-30 14.01 val. iš eismo įvykio (duomenys neskelbtini) pristatyta B. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Paguldyta į VšĮ „Šiaulių ligoninė“ neurochirurginį skyrių dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo. 2014-06-02 gauta informacija, kad B. S. diagnozuota galvos smegenų kontūzija, kaukolės bazės lūžimas (I t., 31 – 35 b. l.);
2014-09-22 UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimu, kuriame nurodyta, jog B. S. pagal jos pateiktus turėtos žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus buvo apskaičiuota ir išmokėta / artimiausiu metu bus išmokėta 17 667,25 Lt (5 116,79 €) dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 403,25 Lt gydymo išlaidoms atlyginti ir 17 264 Lt (5 000 €) neturtinei žalai atlyginti (I t. 45 b. l.);
2014-06-25 – 2014-07-31 specialisto išvada Nr. G 908/14 (04), kurios išvadoje nurodyta, jog B. S. padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas į kairės ausies būgninę ertmę, kairės ausies sraigtinio nervo ūmus trauminis uždegimas, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; B. S. dėl kaukolės pamato lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I t., 50 b. l.);
2015-04-24 – 2015-12-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 94/15(01), kurio išvadoje nurodyta, jog B. S. po 2014-05-30 eismo įvykio metu patirtos galvos traumos išliko jos pasekmė – kairės ausies nežymus neurosensorinis prikurtimas, kuris bendro darbingumo netekimo procentais nevertinamas, nes neturi atitikmens „Dėl sužalojimų prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 22 punkte (priedas prie Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių) išdėstytiems kriterijams, apibūdinantiems klausos pablogėjimo lygius. Ši išvada neturi įtakos ankstesniam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto vertinimui, nurodytam specialisto išvadoje Nr. G908/14(04). Šiai dienai B. S. eismo įvykio metu patirtas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą pagal pobūdį, nors ir nesant žymesnių sužalojimų pasekmių (II t., 2 – 5 b. l.);
2014-05-30 13:22:34 asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „lion alcolmeter 500“ užfiksuotas A. S. 0,00 promilių blaivumas (I t., 57 b. l.);
2014-05-30 13:28:10 asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „lion alcolmeter 500“ užfiksuotas K. R. 0,00 promilių blaivumas (I t., 134 b. l.);
nukentėjusiosios B. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog nesakė ir niekur nėra užrašyta, kad ji tą dieną automobilyje važiavo be diržo. Po avarijos neteko sąmonės ir su K. R. nekalbėjo. Buvo pabudusi ir prisimena, kad kažkoks asmuo traukė ją iš automobilio, tačiau tuomet vėl neteko sąmonės. Atsibudo sėdėdama ant žolės, iš ausies bėgo kraujas. Jautė svaigulį, beprotišką galvos skausmą, neteko sąmonės ir nieko neatsimena, išskyrus tai, kad tėtis nešė ją į greitosios pagalbos automobilį, su juo nekalbėjo ir nieko jam nesakė, tik maldavo jos nepalikti. Važiuojant greitosios pagalbos automobiliu klausė vienintelio klausimo – ar nemirs, nes jautėsi tragiškai. Civilinį ieškinį sumažina gauta iš draudimo suma – 5 000 €, palaiko civilinį ieškinį dėl 23 962 € ir prašo jį tenkinti. Neturtinės žalos dydį motyvuoja eismo įvykiu, sugadinusiu jos gyvenimą ne tik tą dieną, bet griaunantį iki šiol. Tai buvo paskutinio skambučio šventė, kurios ji neturėjo ir nebeturės. Po įvykio buvo išvežta į ligoninę, kurioje buvo dvi savaites, kurias ir dabar jai baisu prisiminti. Dėl to praleido egzaminų sesiją. Kai bendraamžiai galėjo laikyti egzaminus ir pildyti savo troškimus, ji turėjo laiką praleisti lovoje, kamuojama sunkių skausmų. Šio įvykio metu buvo lūžusi kaukolė, pažeistas klausos nervas, sutrikdyta klausa kaire ausimi. Po įvykio dėl klausos nervo pažeidimo išliko sutrikusi klausa kaire ausimi ir atsiradęs spengimas galvoje. Visi šie simptomai kankino ligoninėje ir kankina iki šiol. Dar sunkiau žinoti, kad tai niekada nesibaigs. Nuolat tenka lankytis pas gydytojus, nuolat jaučia diskomfortą dėl savo būklės. Be to, yra pablogėjusi atmintis, nuolatos yra dirgli, jaučia didelį nuovargį, nuolat kankina dideli galvos skausmai, svaigulys. Galvos skausmą gali panaikinti tik trumpam, gerdama tam tikrus nuskausminančius vaistus. Dažnai kankina nemiga. Kiekvieną kartą, kai tenka užmigti ir atsikelti su spengimu ausyje, tai varo iš proto. Atsikėlusi naktį su panikos būsena, prisimena tą įvykį. Spengimas ausyje gadina gyvenimą, o gydytojų diagnozė viena – reikia su tuo susitaikyti, bet ji negali. Stresinėse situacijose šie pojūčiai paaštrėja. Dėl padarytos didžiulės žalos kenčia studijos: paskaitų metu sunku išsėdėti, negali susikoncentruoti, sukaupti dėmesio, klausytis. Prieš kiekvieną egzaminą pirmiausia turi skirti laiko save nuraminti, susikaupti, kad galėtų bent kažką parašyti. Nuolatinis spengimas niekada neleidžia atsipalaiduoti. Svajojo studijuoti mediciną, bet nelaikiusi egzaminų pagrindinėje sesijoje, nenorėdama visiškai sugriauti savo planų, pasiryžo juos laikyti pakartotinėje sesijoje. Jausdavo didžiulį svaigulį, spengimą ausyse, galvos skausmus. Buvo sunku išsėdėti visą egzaminų laiką. Dėl to nukentėjo egzaminų rezultatai ir negalėjo išpildyti savo svajonės. Grįžusi po kiekvieno egzamino jausdavosi visiškai išsekusi, gulėdavo lovoje. Tikėjosi, kad kada nors tai dings, tačiau supratusi, kad tai nedings, pradėjo ieškoti pagalbos užsienyje. Kreipėsi į užsienio organizacijas ir Miuncheno kliniką, tikisi iš ten sulaukti pagalbos. Mintis, kad gyvenimas niekada nebus geresnis, dar labiau skaudina. Be to, kančias didina K. elgesys ir kalbos, kad jai nieko nėra, tiesiog reikia išsigulėti. Niekada nematė jos gailesčio, K. niekada jo neišreiškė, nuoširdaus K. atsiprašymo ji nesulaukė;
liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-05-30 apie 13 val. jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas visiškai blaivus, važiavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, kertant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, staiga tiesiai prieš jo vairuojamą automobilį iš dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusės esančio šalutinio keliuko į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), žalsvos spalvos. Jokios galimybės kaip nors išvengti susidūrimo jis neturėjo, nes minėtas automobilis iš šalutinio kelio iššoko tiesiai prieš jo automobilį. Tuomet pajuto smūgį į savo automobilį, išsiskleidė oro pagalvės. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo vairuoto automobilio priekinę dešinę pusę, dėl to buvo deformuotas visas jo automobilio priekis. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo žalioje vejoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, dešinėje pusėje, atsitrenkęs priekiu į stulpą. Iš (duomenys neskelbtini) galinės pusės, pro dešinės pusės galines dureles išlipo dvi merginos, netrukus iš automobilio pro tas pačias dureles išlipo dar viena mergina. Visos merginos išlipo pro galines dureles, nes kitos durelės neatsidarė. Atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis vieną mergaitę, kuriai iš kairės ausies buvo išbėgę truputį kraujo ir kurią jis dar ramino, išsivežė. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Visos mergaitės, kurios važiavo tame automobilyje, buvo blaivios (I t., 58 – 60 b. l.);
liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ir jo šeimos nariai – žmona bei dukra K. R.. 2014-05-30 jo dukra K. R. vairuodama minėtą automobilį pateko į eismo įvykį, kurio metu jam priklausantis automobilis buvo sugadintas. Supranta, kad dėl eismo įvykio kalta jo dukra, kuri iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį, jis su ja apie tai ne kartą kalbėjosi. K. R. jokių pajamų pati neturi, todėl visą žalą nukentėjusiai mergaitei turės atlyginti jis su žmona. Atsakomybės nevengia ir visomis išgalėmis stengsis žalą atlyginti (I t., 67 – 68 b. l.);
liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-05-30 jos mokykloje buvo paskutinis skambutis. Apie 13 val. pasibaigė pamokos su mokytojais, o 14 val. mokykloje turėjo būti šventinis koncertas, todėl ji su draugėmis dar norėjo spėti grįžti namo. Apie 13 val. kartu su K. R. ir B. S., iš mokyklos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. K. R. tėvų automobiliu (duomenys neskelbtini) nutarė važiuoti iki namų. Automobilį vairavo K. R., o ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės per vidurį, B. S. atsisėdo ant galinės sėdynės jai iš dešinės pusės. Visos buvo visiškai blaivios. K. R. atsisėdusi už vairo prisisegė diržą, o ji su B. S. sėdėjo ant galinės sėdynės, todėl diržo neprisisegė. Priekyje dar sėdėjo mergina vardu R., bet ji išlipo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai baigėsi kelias (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasisuko į (duomenys neskelbtini), ir važiavo tiesiai. K. R. važiavo dešiniąją kalio puse, greičio tiksliai pasakyti negali, bet jis tikrai nebuvo labai didelis. Pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ji pradėjo į maišelį krautis savo daiktus, t.y. visokias dovanėles, kurias gavo iš mokytojų, ir tuo metu buvo nuleidusi galvą, todėl nematė, ką tiksliai darė B. S. ir K. R., tačiau gali tiksliai pasakyti, kad muzika tuo metu garsiai negrojo, ar merginos tarpusavyje kalbėjosi, tiksliai pasakyti negali. Tuo momentu, praėjus kelioms akimirkoms po to, kai jos pasisuko į kairę prie prūduko ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, ji atsipeikėjo nuo to, kad kažkas bando atidaryti K. R. automobilio dureles, o ji bando išlipti iš automobilio. Tada pamatė, kad K. R. automobilis stovi ant žolės (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Virš jos buvo išsiskleidusi oro pagalvė, prie K. R. taip pat buvo išsiskleidusios oro pagalvės, vairo nesimatė. B. S. pusėje nebuvo iššokę jokių oro pagalvių. Tada ji kažkaip išlipo iš mašinos, tačiau, ar išlipo pati ir kelinta išlipo iš automobilio, pasakyti negali. Suprato, kad pateko į avariją. Visiškai atsipeikėjo tada, kai jau sėdėjo ant bordiūro lauke. Pamatė, kad yra sudaužyta K. R. automobilio kairė pusė. Sankryžos viduryje ant kelio stovėjo kitas automobilis, jo markės pasakyti negali, tik žino, kad buvo pilkas. B. S. tuo metu jau irgi sėdėjo ant žolės netoli mašinos. Girdėjo kad B. sakė, jog jai iš ausies bėga kraujas. Jai truputį iš nosies taip pat bėgo kraujas, bet ji to net nesureikšmino, nes jai iš nosies kraujas bėga neretai, kadangi trapios kraujagyslės. Eismo įvykio metu ji sužalota nebuvo, pas jokius medikus nesikreipė ir K. R. jokių pretenzijų neturi. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išsivežė B. S.. Paties susidūrimo momento ji visiškai neatsimena, nes tuo momentu, matyt, patyrė didelį stresą ir šoką, ir atsipeikėjo tik tuomet, kai lipo iš automobilio (I t., 101 102 b. l.);
liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014 m. pavasario pabaigoje, tikslios dienos nepamena, bet žino, kad tą dieną mokykloje buvo paskutinis skambutis, kartu su A. S. pastarojo automobiliu, kurio markės nepamena, važiavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve nuo turgaus link centro. Automobilį vairavo A. S., o jis sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia jo. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Kokiu greičiu važiavo A. S. tiksliai nepamena, bet žino, kad greitis tikrai nebuvo didelis, gal apie 40 km/h. Kai jie jau važiavo pro sankryžą su šalutiniu keliu, kuris eina nuo klebonijos, gatvės pavadinimo nežino, staiga iš to šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo jie važiavo, išvažiavo kitas automobilis. Jis išlindo priešais A. S. automobilį kaip tik tuo momentu, kai jie važiavo pro tą sankryžą ir tą pačią akimirką A. S. automobilis atsitrenkė į to automobilio šoną iš vairuotojo pusės. Tada A. S. automobilis ant kelio apsisuko, o tas kitas automobilis peršoko per bordiūrą ir atsitrenkė į stulpą kitoje gatvės pusėje. Kai su A. S. išlipo iš savo automobilio pamatė, kad tame kitame automobilyje važiavo trys mergaitės, visos buvo su mokyklinėmis uniformomis. Iš automobilio išlipo vairuotoja, o gale sėdėjo dvi mergaitės. Kaip jos išlipo nepamena. Ar tos mergaitės buvo prisisegusios saugos diržus pasakyti negali, nes prie pat to kito automobilio priėjęs nebuvo, prie jo buvo priėjęs A. S.. Tada kažkas pasakė, kad vienai mergaitei iš to automobilio, tai, kuri sėdėjo gale, paliko bloga, todėl jis iškvietė policiją, o kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Viskas įvyko labai greitai, tiesiog per vieną akimirką, tas kitas automobilis iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo net nestabdęs, todėl A. S. neturėjo jokios galimybės sustabdyti savo automobilio ir išvengti susidūrimo (I t., 104 – 105 b. l.);
liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014 m. pavasario pabaigoje, tikslios dienos ji nepamena, žino, kad tą dieną buvo mokinių išleistuvės, dieną ji viena pati ėjo (duomenys neskelbtini) nuo tvenkinio tiesiai. Kirto tą gatvę, kur eina nuo turgaus, ir ėjo tolyn. Kai tik praėjo tą sankryžą, išgirdo už nugaros didelį trenksmą. Net neatsisukusi suprato, kad atsitiko avarija. Atsisukusi pamatė, kad prie tvoros, prie stulpo ant žolyno stovi aprašinėtas automobilis. Ant kelio stovėjo kažkoks kitas automobilis, bet į tą kitą automobilį, kuris buvo ant kelio, net nežiūrėjo, ji žiūrėjo tik į tą aprašinėtą automobilį, nes suprato, kad juo važiavo abiturientai. Labai išsigando nes žinojo, kad tą dieną ir jos anūkei B. S. buvo išleistuvės ir ji galėjo važiuoti kokiu nors automobiliu. Iš to automobilio buvo išlipusi kažkokia mergaitė, kuri jos manymu buvo vairuotoja, nors iš kokios vietos mergaitė išlipo ji nematė. Ta mergaitė svirduliavo, paprašė pervesti ją per kelią, tada atsisėdo ant bordiūro ir kelis kartus paklausė, ar jai nieko nėra ant veido. Mergaitei ji pasakė, kad jos veidui viskas gerai. Po to pamatė, kad prie tos mašinos galo, ant žolės, guli ruda rankinė, labai panaši į tokią, kokią turėjo B. S.. Pribėgusi prie tos mašinos, pamatė, kad ant žolės prie automobilio sukniubusi jos anūkė B. Kaip ji išlipo iš to automobilio, ar ją kas ištraukė nematė. Savo anūkę pamatė po avarijos praėjus apie 15 min., ji buvo labai išbalusi ir ji jos iš pradžių net nepažino. B. S. iš ausies ar iš žando bėgo kraujas. Kadangi neturėjo telefono, todėl nubėgo pas savo sūnų, B. tėvą į namus ir pasakė, kas atsitiko. Daugiau į tą avarijos vietą nebėjo, nes buvo didžiuliame šoke. Matė, jog pagrindine gatve nuo miesto link turgaus važiavo kažkoks automobilis, tačiau koks buvo tas automobilis, nepamena, tik jos manymu, tas automobilis važiavo pakankamai greitai. Tą patį automobilį paskui ji matė susidūrusį su tuo aprašinėtu automobiliu. To aprašinėto automobilio, kuriuo važiavo merginos važiuojančio nematė (I t., 107 – 108 b. l.);
liudytojos L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-05-30 jos dukra K. R. vairuodama jų šeimos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Sužinojusi apie eismo įvykį, ji nuėjo į avarijos vietą. Visos trys merginos, kurios važiavo jos dukros vairuojamu automobiliu, tai yra ji pati, B. M. ir B. S., buvo išlipusios iš automobilio. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai pirmiausia apžiūrėjo B. S.. Girdėjo, kad ji visiškai sąmoningai atsakinėjo į felčerės klausimus, pati nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, įsėdo į jį, net nesigulė. Kaip tik tuo metu atvažiavo B. S. tėvas, su kuriuo kalbėjosi apie važiavimą kartu į Šiaulių ligoninę. Įvykio vietoje K. R. atsiprašė B. S. dėl avarijos. Kitą rytą kartu su savo vyru A. R. nuvažiavo į Šiaulius į ligoninę aplankyti B. S., kuri buvo sąmoninga, kalbėjosi su savo tėvais, kurie taip pat buvo ligoninėje. Visi aptarė vakarykštį įvykį, svarstė, kaip B. S. galėjo susižaloti. Kažkuris iš tėvų pasakė, kad galimai ji atsitrenkė į vairuotojo sėdynę. Jos teiginiui, kad „B., buvai neprisisegusi ir šokinėjai po saloną kaip kamuoliukas“ niekas neprieštaravo. Kartu su vyru gydymo tikslais B. S. tėvui davė 5 000 Lt (1 448,10 €), kuriuos šis paėmė, taip pat pasakė, kad sutinka kompensuoti ir tolesnes gydymo išlaidas. Po kelių dienų kartu su vyru dar kartą buvo nuvykusi į ligoninę aplankyti B. S., tačiau po to ji atsiuntė SMS žinutę, kad jie jos daugiau nebelankytų, iš ko suprato, kad B. S. ir jos tėvai su jais draugiškai bendrauti nebenori. Nuo to momento apie B. S. gijimo procesą jokių žinių nebeturėjo, jos tėvas telefonu pasakė, kad B. S. sveikata negerėja. Netrukus po avarijos prasidėjo egzaminų sesija, kurios metu susitikti su S. nebandė, kad nesukeltų papildomų emocijų, tačiau po to jiems siūlė susitikti, nes norėjo prisidėti prie B. S. reabilitacinio gydymo, tačiau B. S. mama siūlomos paramos atsisakė, buvo kalbama tik apie žalos atlyginimą. Be to, B. S. mama pasakė, kad kalbėtis jie galės tik tada, kai bus gauta Teismo ekspertizės išvada. Sužinojusi, kad ekspertizės išvada gauta, kartu su vyru dar kartą susitiko su S., dar kartą jos ir visos jos šeimos atsiprašė už įvykį, prašė susitaikyti, klausė, kokios sumos norėtų žalai atlyginti. R. S. pasakė, kad sumos neįvardins, tačiau pasakė, kad „galėčiau prašyti ir milijono, bet jūs jo neturit“. R. S. paprašė duoti B. S. banko sąskaitą, kad galėtų pervesti pinigus kaip žalos atlyginimą, kurių sumą nustatys savo nuožiūra. R. S. nurodžius sąskaitą, sekančią dieną iš savo sąskaitos pervedė 20 000 Lt (5 792,40 €) nematerialinei žalai atlyginti, tačiau visi B. S. į banko sąskaitą pervesti pinigai – 20 000 Lt (5 792,40 €) buvo grąžinti (I t., 109 – 110 b. l.);
2014-09-12 mokėjimo nurodymu Nr. 1, kurio pagrindu L. R. į B. S. banko sąskaitą pervedė 20 000 Lt (5 792,40 €) (I t., 112 b. l.);
2014-09-12 – 2014-09-12 Swedbank, AB sąskaitos išrašu, kuris liudija 20 000 Lt (5 792,40 €) grąžinimą L. R. (I t., 113 b. l.);
2016-02-24 medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, kuriame nurodyta B. S. diagnozė: liekamieji reiškiniai po galvos sm. Traumos su bazės lūžimu. Autonominės nervų sistemos disfunkcija. Cefalginis ir vestibulinis sindromas. T90.5; G90.9. Nusiskundimai: skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, spengimu kairėje ausyje, ūžimu ausyje, pablogėjusia klausa kaire ausimi, galvos skausmu. Rekomenduota LOR ir Okulisto konsultacija (II t., 77 b. l.);
2016-02-29 – 2016-03-01 elektroninio susirašinėjimo laiškais, kurie liudija, jog B. S. kreipėsi medicininės pagalbos į Miunchene veikiančią kliniką (II t., 81- 83 b. l.);
2016-03-04 pinigų perlaida Nr. PP600787, kuria K. R. pervedė 250 € B. S., o B. S. grąžino 250 € K. R. (II t., 96, 97 b. l.).
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. R. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, nes K. R. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta B. S. sveikata.
Kaltinamosios K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas A. R. prašymas kaltinamąją dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog pretenduojantis būti laiduotoju charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, tarpusavio ryšys su dukra yra itin stiprus, dažnai bendrauja su ja elektroninio ryšio priemonėmis, lanko ją (duomenys neskelbtini), dukra dažnai grįžta į namus (duomenys neskelbtini), mato kaip nuoširdžiai ji išgyvena susidariusią situaciją, bejėgiškumo jausmą dėl negalėjimo ką nors pakeisti, laiduotojo teigiama įtaka K. R. atžvilgiu yra akivaizdi, todėl jis vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju.
Teismo posėdžiu metu apklaustas pretendentas į laiduotojus A. R. parodė, kad jo ir dukters santykiai yra artimi ir labai geri. Jie labai dažnai bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. K. grįžta namo kas dvi savaites, pats dažnai būna (duomenys neskelbtini), susitinka su dukra, kartu aptaria susidariusias problemas, bendrauja atvirai ir nuoširdžiai. Šeimoje augina 12 metų sūnų, su K. pasikalba ir apie brolio auklėjimą, aptaria šeimos santykius. Brolis ir sesuo vienas kito pasiilgsta, susitikę užsidaro, aptaria elgesį ir problemas. Įvykis buvo sunkus visai šeimai.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padariusi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamosios elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiama, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, studijuoja, charakterizuojama tik teigiamai, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo A. R. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei: A. R. yra kaltinamosios tėvas, darbe (AB (duomenys neskelbtini)) yra apibūdinamas kai geru strateginiu mąstymu pasižymintis vadovas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu, be to, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, (duomenys neskelbtini) klubo narys ir rėmėjas, (duomenys neskelbtini) mokyklos tarybos narys, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, iš jo bei kaltinamosios parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, kaltinamajai yra svarbi tėvo nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad A. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajai ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jai daryti teigiamą įtaką.
Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Išaiškintina kaltinamajai K. R., kad jeigu ji per vienerius padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji K. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau ji nė karto nebausta administracine tvarka, neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, pripažintina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas, neskiriant kaltinamajai BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajai K. R. 2014 m. liepos 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji B. S. pareiškusi 28 962 € (100 000 Lt) civilinį ieškinį, bylos nagrinėjimo metu jį sumažino draudimo kompanijos jai išmokėta maksimalia draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 5 000 €, ir prašo iš kaltinamosios K. R. jai priteisti 23 962 € neturtinės žalos atlyginimo. Savo dvasinius išgyvenimus nukentėjusioji iš esmės grindžia liekamaisias reiškiniais po patirtos galvos traumos, t. y. po klausos nervo pažeidimo išlikusia pablogėjusia klausa kaire ausimi bei atsiradusiu nuolatiniu spengimu galvoje. Nukentėjusioji B. S. pažymėjo ir tai, kad dėl patirtos traumos jai yra pablogėjusi atmintis, nuolatos jaučia didelį nuovargį, jai sunku susikaupti, nuolat kankina dideli galvos skausmai. Be to, nukentėjusioji jaučia didžiulę nuoskaudą dėl to, kad dėl įvykusios avarijos ji praleido paskutinio skambučio šventę, kurios neturėjo ir daugiau neturės, taip pat sužlugdyta svajone studijuoti mediciną.
Atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, kuri lyginant su neturtinės žalos reikalavimais nėra didelė, į tai, kad kaltinamoji nedirba, pajamų negauna, studijuoja, yra visiškai išlaikoma savo tėvų, taip pat į nukentėjusiosios avarijos metu patirtus suažlojimus ir jų liekamuosius reiškinius, kuriais iš esmės ir yra grindžiamas civilinis ieškinys, į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo tam tikrą sumą nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti, įvertinus susiformavusią teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, į interesų pusiausvyrą, kad neturtinės žalos dydis neturėtų tapti kaltinamajai antrąja bausme, konstatuotina, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas iki 3 000 €. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pačios kaltinamosios, tiek jos tėvų, nukentėjusiajai pervesti pinigai neturtinei žalai atlyginti – 250 € (II t., 96 b. l.), 5 792,40 € (20 000 Lt) (I t., 112 b. l.), nukentėjusiosios valia buvo grąžinti, kas suponuoja išvadą, jog civiliniu ieškiniu siekiama ne neturtinės žalos atlyginimo, o papildomos bausmės kaltinamamjai.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusioji B. S. pateikė duomenis byloje dėl 1 303 € išlaidų byloje dalyvavusios advokatės teisinei pagalbai apmokėti (II t., 74 b. l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 strapisniu, 106 straipsiu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laiką, advokatės laiką, skirtą teisinei pagalbai nukentėjusiajai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais, iš kaltinamosios K. R. priteistina 1 303 € nukentėjusiosios B. S. naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiosios B. S. pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai liudija, jog nukentėjusioji dėl avarijos metu patirtos traumos liekamųjų reiškinių pašalinimo kreipėsi į Miuncheno kliniką ir gavo atsakymą, jog medicininė pagalba jai gali būti suteikta atsiuntus gydytojui ne senesnius nei trijų mėnesių medicininius dokumentus, kurių pagrindu būtų sudarytas gydymo planas ir apskaičiuota išlaidų sąmata.
Atsižvelgus į tai, kad priimant nuosprendį nagrinėjamoje byloje negalima apskaičiuoti būsimų nukentėjusiosios B. S. gydymo išlaidų, nukentėjusiajai B. S. pripažintina teisė į turtinės žalos, susijusios su šiomis gydymo išlaidomis, atlyginimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti ją pagal laidavimą A. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios K. R. 3 000 € (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios K. R. 1 303 € (tūkstantį tris šimtus tris eurus) nukentėjusiajai B. S. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Pripažinti nukentėjusiosios B. S. teisę į turtinės žalos, susijusios su būsimomis gydymo išlaidomis, atlyginimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajai K. R. 2014 m. liepos 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai K. R., kad jeigu ji per vienerius padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.