- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-22
- Bylos Nr.
- A5.-383-899/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- A. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 d. ir 2 d. bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 d. 1 ir 2 punktus (įsigaliojusį nuo 2017-07-01), kadangi jo vadovaujamoje įmonėje leido statybininkų pareigose dirbti G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. nepareikalavo iš trečiųjų šalių piliečių pateikti galiojančių leidimų dirbti Lietuvoje. Esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Telšių teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismo posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu nepripažino ir paaiškino, kad buvo ir yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Darbuotojus priima pats. Nežino, kodėl darbo inspekcija intensyviai užsiėmė sukurtu modeliu, apie kurį jam nebuvo žinoma. Pradedant nuo to, kad tris kartus darbo inspekcijai reikėjo vežti tuos pačius dokumentus ir vis jų negavo, paskutinį kartą, kai išsiuntė dokumentus el. paštu, tada dokumentus priėmė, tai yra tuos, kuriuos pageidavo, tai: darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, subrangovų sutartys, taip pat sutartys su mokymo kombinatu. Antra, labai didelis spaudimas, net dviese kabinete bandė priversti jį pasirašyti už kažkokius jų menamus nelegalius darbuotojus, kuriuos tik iš matymo buvo matęs (duomenys neskelbtini), su kuriais neturėjo nieko bendro. Didžiausias nonsensas - tai, kad padarytas video įrašas terasoje. Darbo inspektorius, kuris turi kvalifikaciją, įrašą daro terasoje, kur neįeina į jų turimų sutarčių darbų apimtį. Jų darbai buvo šildymas, vandentiekis, stogas. O vaizdo įraše matosi, kad terasoje yra smaluojama, atliekama hidroizoliacija. Supranta, kad terasoje buvo žmonės atvežti ir pastatyti, įrankiai neatitinkantys veiklai, kuri buvo atliekama. Ten yra bituminė, juoda danga, jos su glaistykle niekas netepa. Darbo inspekcija turėtų pasidomėti, kokie įrankiai turi būti naudojami tokiems darbams atlikti. Negali komentuoti, ar jie buvo dirbantys, ar ne. Tik matė, kad įraše jie buvo stovintys ir duodantys interviu. Darbo inspekcija pradeda visą traktavimą nuo kito galo, jie dirbo nuo 2016 metų iki 2017 metų. Konkrečiai rugsėjo 14 dieną dirbo trys studentai ir V. P.. Darbuotojų tuo laikotarpiu dirbo skirtingai, nes buvo atleidžiami ir įmonė veiklos nebevykdė. Darbuotojų skaičius kito nuo 7 iki likusių 3 studentų. Buvo atliekami šildymo darbai. Rugsėjo mėnesį buvo įrenginėjamas stogas ir atliekami šildymo darbai. Terasoje darbų neatlikinėjo. Jų samdyti subrangovai buvo atlikę darbus terasoje, bet tai buvo balandžio mėnesį. Konkrečiai įmonė „Telšių gelžbetonis“ atliko betonavimo darbus. Hidroizoliacijos darbų įmonė neatlikinėjo. (duomenys neskelbtini) piliečių telefonų numerių nežino. Kiek žino, jie naudojosi (duomenys neskelbtini) Respublikos telefono kortelėmis, lietuviškų telefono numerių neturėjo, jei ir turėjo, jis nežino. Statybos objektas turi darbų seką. To objekto darbų sutarties nėra nutraukę, nes „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, jau prasidėjo teisminiai ginčai. Darbai nebevykdomi nuo 2018 m. pradžios. Parapetas į stogo konstrukciją įeinantis darbas, tai sienelė, apsauganti užlipusius žmones nuo nukritimo. Stogo darbai buvo baigti rugpjūčio ar liepos mėnesį. Šiuos darbus atliko V. B., B., kas dar konkrečiai, pavardėmis negali pasakyti. Darbus atliko jų žmonės. Vienu autobusu važiuodavo jų įmonės žmonės, gal 5-7, kitu autobusu važiavo subrangovai „(duomenys neskelbtini)“ arba įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ryšio su šia situacija nežino, nebent kas sieja sutartis. Kai „(duomenys neskelbtini)“ juos persamdė, jie buvo jų subrangovai, kad atliktų tam tikrus darbus. Buvusi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. P., dabartinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra jis. (duomenys neskelbtini) piliečiai ateidavo pas juos į kiemą, į įmonės teritoriją pažiūrėti mašiną, kažką patarti. Jie užsiiminėjo mašinomis, gyveno žmonos name. Jie ateidavo paklausti, pavyzdžiui: „kodėl valytuvai nebeveikia? kur dujas įmontuoti?“, jam nesunku pasakyti. Bendravimas su jais vyko 2017 m. vasarą. Bendravo su jais gal du, gal tris kartus, jų net vardų nežinojo. Galvoja, kad tai yra R. S. kerštas už tai, kad jis girtuokliavo, paskui buvo atleistas. Su R. S. asmeniškai nesusipyko, bet R. S. buvo atleistas už ištisą girtavimą. Jis praktiškai nedirbo nuo liepos mėnesio, bet vadovaujantis LR įstatymais neturėjo techninės galimybės užfiksuoti girtaujantį darbo vietoje, tai buvo prieita nuomonė, kad šalių susitarimu palieka jų įmonę. Išsiskyrė su gąsdinimais ir grasinimais iš R. S. pusės – „tau šitaip nesibaigs, tu pamatysi, aš skųsiuosi“ ir panašiai. Jo pagarsinti paaiškinimai neteisingi, jie iš piršto laužti. R. S. paaiškinimus vertina kaip darbo inspekcijos ir S. sąmokslą. Negali pasakyti, ar R. S. atleistas įsidarbino į kitą įmonę. Dėl liudytojo V. B. pozicijos nieko negali pasakyti, ten nedalyvavo. I. P. yra buvusi žmona, išsituokė 2014 metais. Įmonių kiemas yra bendras, didelis pastatas, patys kabinetus turi trečiame aukšte, jie - antrame. Santykiai su I. P. yra įtempti ir nedraugiški, bet išorėje tas nematoma. Apie santuokos nutraukimą niekas nežinojo, dabar informacija pradėjo vaikščioti, kas pažeidžia ir jų skyrybos sutarties sąlygas. Viena iš skyrybų sąlygų buvo, kad niekas to nežinotų. Su R. S. dėl grasinimų žmonai neteko bendrauti. Mano, kad tarp I. P. ir R. S. kažkas buvo negerai.
Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje, yra vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje 2017-09-14 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. nelegaliai dirba neįdarbinti asmenys, konkrečiai buvo kalba apie du (duomenys neskelbtini) piliečius. Pranešimas buvo gautas prieš pietus apie 12.00 val., nuvyko po pietų, apie 13 val. Pradžioje buvo gautas telefoninis pranešimas, po to pateiktas raštiškas. Važiuojant buvo tik telefoninis ir tą pačią dieną jau gautas raštiškas. Telefoniniai pokalbiai turi būti įrašomi. Grįžus 16.00 val. į skyrių, matė raštišką pareiškimą. Jį 2018-09-14 parašė R. S.. Techninės galimybės nustatyti, kas skambina, nėra. Pirminius pranešimus priima administratorius. Patikrinimas operatyvinis pagal gautą informaciją dėl nelegalaus darbo. Pavedimą veiksmams atlikti prieš einant išrašė vedėjas, kuris buvo įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nes tai šeimos lygmenyje. Su inspektoriumi N. V. nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir užėjus į antro aukšto terasą, buvo matyti ir nufilmuoti dirbantys du (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie paaiškino, kad pirmą darbo dieną bando dirbti. Buvo antro aukšto terasa, kuri buvo uždengta bitumine danga ir kibire skystos emulsijos. Patikrinimo metu buvo filmuota tarnybine kamera ir užfiksuota kaip vienas iš jų vaikšto su šalmu, mentele. Su šalmu buvo S. J., vyriškis apie 40 metų. Kitas vaikščiojo su darbo įrankiais. Ant šalmų, ant rūbų jokių įmonės inicialų nebuvo, tai buvo statyboms pritaikyti rūbai, bet specialių ženklų nebuvo. Atvykę matė paruoštą kibirą, vaikščiojo, žiūrėjo, matavo, rankose buvo su mentele. Tuo metu nieko nelopė, bet kibire buvo skysta emulsija. Jie antro aukšto terasoje stogo lydomą dangą tepė teptine hidroizoliacija. Yra liudytojų paaiškinimai, kad įmonė tokius darbus atliko. Iš karto matėsi, kad tai statybininkai. Terasoje jie buvo tik dviese, kitų asmenų nebuvo. (duomenys neskelbtini) piliečiams pateikė pavedimą, buvo parodyti darbo pažymėjimai, paaiškinta, kad atliekamas darbo patikrinimas. Asmenys žodžiu paaiškino, kad dirbo pirmą dieną. Piliečiai pasakė savo pavardes. Jie leidimo dirbti Lietuvoje neturėjo. Pats kalbėjo rusiškai, jie pasakė, kad kažkas paaiškino, jog tris dienas gali mėginti dirbti. Prieš rašant paaiškinimą, vienas iš karto puolė skambinti. Atsiliepė A., nematė kitoje ragelio pusėje esančio asmens. (duomenys neskelbtini) piliečiai pasakė, kad atvažiuos direktorius ir viską paaiškins. Vienas paskambino, suprato, kad su A. kalbėjo, po pokalbio gal direktorius pasakė „nerašykit“, jie nesutiko paaiškinti aplinkybių, matyt, A. pasakė, kad nieko nekalbėtų. Klausė visas aplinkybes, jie paaiškinti nesutiko. Aplink statybos objekte buvo kitų įmonių darbuotojų, bet jų neapklausė, nes negali būti beribis įrodymų rinkimas. Jiems buvo reikalinga „(duomenys neskelbtini)“, žinojo kur jie dirba, tai neefektyvu ir nefunkcionalu. Kadangi buvo filmuojami nelegaliai dirbantys užsieniečiai, R. M. pasakė, kad tie darbuotojai dirba pirmą dieną. Patvirtino, kad dirba pirmą dieną, liepė kreiptis į darbų vadovą. Paskui pradėjo rašyti paaiškinimą, bet jo neužbaigė ir nepasirašė. Prasidėjo telefoniniai skambučiai ir jo nepabaigė, atsisakė bendrauti, turbūt pakalbėjo su įmonės vadovu. V. B. nebuvo toje darbo vietoje, R. S. – nebuvo. Kadangi nenorėjo prisistatyti, buvo iškviesti patruliai, su kuriais kartu buvo nueita į antrą aukštą. Prieš atvažiuojant policijai vienas bandė bėgti toliau nuo jų. Nuėjo nuo stogo į patalpas, gal tam pačiam aukšte rašyti paaiškinimus, o vienas pilietis, atrodo I., bėgo, po kaire puse buvo vagonėlis. Vienas pilietis bandė prisistatyti ne savo pavarde, todėl ir kvietė policijos pareigūnus, vežė į muitinę. Pareigūnai bandė nustatyti asmenybes, duomenis, bet jie neturėjo naujo pavyzdžio pasų, negalėjo nustatyti duomenų, buvo rašomos užklausos. Buvo neaišku, kaip jie atsirado Lietuvoje. Policijoje duoti buitiniai paaiškinimai buvo po jų pokalbių su A. P.. Kadangi tai buvo užsienio šalies piliečiai, buvo nuvykta į pasienio rinktinę. Asmenis paliko pasienio rinktinėje, kadangi juos turėjo išvežti į (duomenys neskelbtini), pabėgėlių centrą. Paskui P. R. atvežė jų pasus, jie gyveno (duomenys neskelbtini). P. R. paaiškino, kad juos atvežė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, minėjo apie pinigus, kiek jiems moka. Kadangi buvo nustatytos jų asmenybės, jiems pranešė, kad apie 18.00 val. tą pačią dieną jie buvo paleisti. Susiskambinus su A. P., jis atvežė prašomus dokumentus, buvo geranoriškai pateikta darbų rangos sutartis, bet kai buvo pradėta kalbėti apie konkrečius darbus, terminus, konkrečiai kas atliko darbus, jis duomenų nepateikė, atsisakė atvažiuoti. Tyrimas vyko dviem kryptimis, pats tyrė nelegalų darbą, o dėl pažeistų teisių, pareigų priskyrimo ne pagal funkcijas, dėl neišmokėto užmokesčio atliko Telšių skyrius. Buvo tas pats pareiškimas ir viza Šiaulių skyriui, Telšių skyriui. Atliekant tyrimą, buvo susisiekta su Telšių skyriaus darbo inspekcijos inspektoriais ir paaiškėjo, kad buvo atėję V. B. ir R. S., kurie nurodė, kad gali paaiškinti aplinkybes. Buvo nuvykta į Telšius, pakviesti teikti paaiškinimus. Atvažiavo prie Telšių skyriaus, paskambino liudytojams. Buvo automobilis prie darbo inspekcijos, tarnybiniame automobilyje parūkydami, išlipdami ir įlipdami rašė paaiškinimus. Tarnybiniame automobilyje buvo jis, V. B., inspektorius N. V.. V. B. savanoriškai atsakė į klausimus. Jokių patarimų, kišimosi iš šalies nebuvo. R. S. nesikišo ir neaiškino. Vienas rūkė, kitas – rašė. V. B. pats rašė paaiškinimą. Buvo paprašoma atsakyti į klausimus dėl įvykio aplinkybių. Pats užduodavo klausimus liudytojui V. B., R. S. jo klausimus galėjo girdėti. Spaudimo asmeniui nedarė. Buvo paimti paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad 5-6 darbuotojai vykdavo su mikroautobusu, tame tarpe du (duomenys neskelbtini) piliečiai, ir vežė juos į minėtą objektą, kur dirbo iki rugsėjo 14 dienos. Tų piliečių buvo daugiau: A. J., J. Ž., P., kurie atsisakė pateikti paaiškinimus. V. B. iš Telšių į Šiaulius (duomenys neskelbtini) piliečius vežė 2017 m. birželio mėn. pabaigoje. Datos yra užfiksuotos V. B. ir R. S. paaiškinimuose, jie konkrečiai nenurodo, bet pasakė, kad nuo birželio mėnesio pabaigos. Kaip suprato, veždavo R. S., nes buvo darbų vadovas. V. B. tuo laiku tikriausiai sirgo, nes rodomas laikotarpis nedraudiminis. Apie 14-os dienos vežimą nieko nebuvo pasakyta. Nebuvo nustatyta, kas asmenis atvežė 14-ą dieną. R. S., įspėtas apie melagingus parodymus, nurodė, kad dirbo statybos darbų vadovu ir pagal žodinį A. P. nurodymą vadovavo statybos darbams bei (duomenys neskelbtini) piliečiams. Kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini) piliečiams R. S. A. P. žodiniu nurodymu išmokėdavo po 25 eurus už dirbtą dieną. Remiantis tokiomis aplinkybėmis nustatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) piliečių ir tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. yra darbo santykiai. Jie dirbo vadovaujant R. S., kuris vykdė A. P. nurodymus, buvo aprūpinami statybinėmis medžiagomis, įrankiais. Dirbo nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos iki rugsėjo 14 d. Važiuodami tikrinti, nustato Sodros darbuotojų sąrašus minėtą dieną - rugsėjo 14 dieną, o rugsėjo 5 dieną įmonė „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbuotojų neturėjo. Pagal „Sodra“ duomenis liko tik trys darbuotojai: V. B., A. P., D. R.. A. P. „atsimušdamas“ pasakys, kad dirbo su šeima. V. B. ir R. S. buvo pervesti į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, į žmonos įmonę, bet iš jos taip pat buvo atleisti. V. B. sutartis nutraukta rugsėjo 4 dieną, o R. S. 2017 m. rugsėjo 14 dieną, bet tai buvo nedraudiminis laikotarpis, nedirbo. Statybininkų tuo laikotarpiu direktorius neturėjo. P. R. apklaustas nebuvo, nes tai šeimos verslas, jis turėjo ateiti į Telšių skyrių, bet neatėjo, jis nepageidavo teikti jokių paaiškinimų. Vėliau buvo atsiųsta medžiaga, pasienio pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pareigūnų pranešimuose yra šiek tiek nurodytos aplinkybės, kad į statybos darbus atveža direktorius - savininkas. Su I. P. paaiškinimu yra susipažinęs. Atliekant tyrimą, buvo suprasta, kad I. P. matomai teikia apgyvendinimo paslaugas, ji turėtų būti išsiėmusi leidimą vykdyti individualią veiklą ir viskas fiksuojama. Ji turėjo atvykti į Šiaulius, bet neatvyko. Ji paaiškino telefonu, kad individualios veiklos nevykdo, jokių pajamų neturi, žmones apgyvendina nemokamai. I. P. galėtų paaiškinti aplinkybes, jei norėtų jas paaiškinti sąžiningai, nuo kada (duomenys neskelbtini) piliečiai pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno. Ji sakė, kad pažįstami atvyko ir pas ją nemokamai gyvena.
Liudytojas N. V. teisme parodė, kad dirba darbo inspekcijoje, pareigos - vyriausiasis darbo inspektorius. Įvykio vietoje buvo su S. T.. Pagrindinis inspektorius buvo S. T.. Pats dirba tris metus. Gavo darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nurodymą vykti į objektą. Apie pranešimo atsiradimo aplinkybes, nežino. Buvo pavedimas ir viskas. Statybos teritorija aptverta. Rado įėjimą, kur buvo pradaryti vartai. Signalizacijos, apsaugos, nepastebėjo. Jų įėjusių niekas netikrino. Įėjimą rado apėję pastatą, įėjo nelengvai. Pats filmavo, kada pradėjo filmuoti, negali prisiminti, bet mano, kad nuo pirmo aukšto. Vaizdo įrašo neklastojo, jį darė su inspekcijos vaizdo kamera. Asmenys matė, kad yra filmuojami, ar tai matė iš pat pradžių, negali pasakyti. Atėję patikrino visus darbuotojus paeiliui. Klausė, prašė parodyti darbo pažymėjimą. Kiek darbuotojų buvo, nežino. Kelis darbuotojus rado pirmame aukšte ir kilo aukštyn. Terasoje buvo rasti du asmenys, kurie buvo ne Lietuvos piliečiai. Pagal jų pasakymą jie buvo iš (duomenys neskelbtini). Vietoje moldavų kalbos specialisto nebuvo. Su jais bendravo rusiškai. Rusiškai bendravo S. T.. Negali atsakyti, ar jiems išvertė kas parašyta. Ar atėję rodė pavedimą, negali prisiminti. Rado du dirbančius darbuotojus, jie buvo terasoje, gerai vietos negali prisiminti. Negali prisiminti, ar tai buvo paskutinis pastato aukštas. Dar tam aukšte buvo kitų asmenų, gal trys, bet tiksliai atsakyti negali. Jų tapatybes patikrino. Pradžioje patikrino kitus asmenis, link jų einant, kiek pamena, buvo vienas darbuotojas. Vienas asmuo klojo bitumą ar tvarkė. Toje vietoje buvo atliekami tokie darbai. Vienas asmuo klūpėjo ant stogo ir izoliavo stogą, šalia buvo kibiras, kitas atėjo iš kažkur. Negali įvardinti, kuris asmuo klūpėjo. Ar jis atliko darbo veiksmus, negali prisiminti. Toliau buvo dirbančių kitų įmonių darbuotojų. Tą patį darbą atliekančių kitų asmenų nebuvo. Pats kažkiek bendravo su asmenimis, kiek supranta rusų kalbą. Jie aiškino, kad dirbo pirmą dieną, atvyko iš Palangos ar Telšių, ėjo, rado statybos objektą ir įsidarbino. Paaiškinimas tipinis nelegaliai dirbančių asmenų. Kas juos įdarbino, jie neminėjo. Asmenų apranga buvo darbiniai rūbai, sutepti statybos darbų, vienas turėjo šalmą, antkelius. Tai buvo statybos darbų apranga. Jie atsisakė rašyti išsamesnius paaiškinimus. Nematė, kad jie bendravo su kitais asmenimis. Telefonu bendravo, bet su kuo bendravo, nežino. Skambutis buvo pradėjus rašyti paaiškinimus. Bandė nustatyti jų tapatybes, jie nekalbėjo, nerašė, todėl iškvietė pareigūnus. Atvykus pareigūnams, tam, kad būtų galima nustatyti tapatybes, teko vežti į pasienio užkardą. Nuvežus, užkardoje vienas rado dokumentą, pradėjo aiškintis, bet jie miglotai pasakojo aplinkybes, baigėsi darbo valandos ir, nenustatę tapatybių, išvažiavo. Kitų asmenų paaiškinimų nepaėmė, nes nebuvo pagrindo, viskas su jais tvarkoje. Kiti nelabai bendravo, negali prisiminti dėl paaiškinimų. Su A. P. nebendravo. R. S. paaiškinime teigė, kad nuo birželio juos vežiojo į statybos objektą. Kada jie kirto sieną, nežino. Gavę kitą pavedimą iš vedėjo, vyko į Telšius, apklausė buvusius darbuotojus N. B. ir R. S., kurie nurodė, kad iš Telšių įmonės automobiliu veždavo dirbti du (duomenys neskelbtini) piliečius.
Liudytojas O. B. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Tą dieną dirbo, gavo iškvietimą, kad darbo inspekcijos atstovai aptiko nelegalius darbuotojus ir reikalinga policijos pagalba, nežinomos jų asmenybės, jie nieko nesako. Atvyko su kolega. Pastatas didelis, kolega nuėjo ieškoti, kas ir kur. Pats buvo automobilyje, po to jie grįžo su darbo inspekcijos atstovais ir dviem darbininkais. Jie buvo rusakalbiai iš (duomenys neskelbtini). Asmens dokumentų nepateikė. Bandė susisiekti su budėtoju, pasiaiškinti ir buvo nuspręsta juos vežti į pasienio užkardą (duomenys neskelbtini). Kartu vyko darbo inspekcijos darbuotojai. Asmenys pradžioje nepateikė dokumentų, pasakė, kad automobiliu atvežė iš Telšių ir pasakė laukti. Būnant pasienio užkardoje, vienas pateikė savo dokumentą, po truputį pavyko nustatyti vieno asmenybę, juos paliko ir išvažiavo. Pats bendravo su asmenimis, jie sakė atvažiavo dirbti. Atvyko pabūti Lietuvoje, bet jiems pritrūko pinigų ir pažįstamas pasiūlė užsidirbti pinigų grįžimui. Vienas sakė, kad atvyko prieš du mėnesius, kitas - prieš mėnesį. Juos turėjo kažkas pasitikti, laukti, kol ateis ir parodys, ką dirbti. Asmenų apranga buvo darbinė, taip kad būtų galima dirbti statybos darbus. Atėję prie automobilio, darbo įrankių ir šalmų su savimi neturėjo. Vertėjo nebuvo, nes pats rusiškai kalba, problemų dėl kalbos nebuvo.
Liudytojas T. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Rugsėjo mėnesį gavo budėtojo iškvietimą, kad reikia darbo inspekcijos darbuotojams padėti nustatyti asmenybes. Atvyko į nurodytą vietą, kolega pasiliko, pats nuėjo žiūrėti į pastatą. Į pastatą patekti problemiška, vienas darbo inspekcijos darbuotojas pasitiko jį ir nuvedė į tą vietą, kur jie jau laukė. Ten yra antras ar trečias aukštas, tiksliai negali prisiminti, bet dar ne stogas. Į statybvietę patekimo neapžiūrėjo, juos įleido per vienas duris. Darbo inspekcijos darbuotojai buvo jau atsivedę kartu (duomenys neskelbtini) piliečius. Jų rūbai buvo darbinės paskirties, apipilti statybinėmis medžiagomis, su savimi turėjo šalmą, pirštines. Pats asmenų dirbančių nematė. Asmenis pristatė į automobilį, bet nepavyko nustatyti asmenybių. Buvo suderinta su budėtoju, pristatė į pasienio užkardą. Ar galima nustatyti policijos registre užsienio piliečius, negali pasakyti. Ką asmenys aiškino, nežino, nes pats nekalba rusiškai. Mano, kad jie buvo dirbantys. Sprendė pagal jų aprangą ir kitų darbuotojų, buvusių tame pačiame objekto aukšte, elgesį, t. y. buvo dangstymas. Jie nenorėjo kalbėti, kalbos ėjo apie Telšius, bet „nieko nežinau“, „nieko nepažįstu“, „lyg dirba“. Piliečiai nenorėjo sakyti darbdavio, pateikti jo telefono, nenorėjo paaiškinti, kol nebuvo nustatytos jų pačių asmenybės. Vizualiai darbo nematė, jie buvo prie darbo inspekcijos pareigūnų. Kiek suprato, jie minėjo, kad yra atvažiavę iš Telšių. Kažką rašė, bet ar (duomenys neskelbtini) piliečiai, negali pasakyti. Vertėjas iš darbo inspekcijos nedalyvavo. Buvo bandyta aiškintis rusų kalba, bet ilgai šalia jų nebuvo. Viskas užfiksuota tarnybiniame pranešime.
Liudytoja G. G. teisme parodė, kad dirba Šiaulių pasienio užkardoje. Buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiai - du asmenys. Tą dieną dirbo pamainos vyresniąja, atvyko policijos pareigūnai ir darbo inspekcijos atstovai, atvežė du asmenis, kurie prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, pasų neturėjo. Pradėjo aiškintis, ar jie legaliai yra šalyje, jie sakė „nieko neturime“, nenorėjo kalbėti, bet paskui per aplinkui pasakė, kad jie gyvena Telšiuose, adreso nežino. Tuomet internetu susirado adresą. Vienas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paskui pradėjo aiškinti, kad juos turi sulaikyti. (duomenys neskelbtini) piliečiai pagalvojo, kad neverta, nurodė telefoną, jie juo paskambino ir atvažiavo kažkokia ne lietuvė moteris, jie kartu gyvena, ji atvežė dokumentus, su ja dar kartu vyras. Automobilis buvo taksi ženklais, vyras buvo už vairo. P. R. buvo taksi vairuotojas, gal pažįstamas, o moteris V. S. atvežė pasus. Vyras nieko nepaaiškino apie (duomenys neskelbtini) piliečius, tik pasakė, kad jie gali dirbti pas A.. Tuomet sutikrino pasus, priekaištų neturėjo ir paleido. Jų asmens duomenys byloje nurodyti pagal pasus. Jei asmuo, kuriam reikalinga viza, vyksta per kontrolės punktą, tuomet dedamas spaudas, registruojami kirtimai, tuomet galima matyti, kada atvyko. Atrodo, kad buvo nauji pasai, tiksliai negali prisiminti, bet dokumentai buvo tvarkingi. Negali prisiminti, ar buvo vizos, ar jiems nereikėjo vizos. Nauji Ukrainos piliečių pasai su čipsais, vykstant su senais pasais, reikia vizos. Pasų kopijos turėtų būti, nes tikrai jas darė. Jei buvo antspaudų, tuomet ir su antspaudais. Vienas turėjo vairuotojo pažymėjimą, jo kopija turėjo būti padaryta. Ėmė iš jų paaiškinimą. Jie į Lietuvą atvyko skirtingais laikais, negali prisiminti, kaip asmenys atvyko į Lietuvą. Sakė „draugas atvežė į Palangą“, gal buvo liepos mėnuo. Palangoje ilsėjosi, atvyko pas draugą į Telšius, ėjo į barus, baigėsi pinigai, kažkas pasiūlė „reikia darbininkų, gal norit padirbėti“, o antras atvažiavo vėliau pas pažįstamus į Telšius. Nuomojamas adresas yra. Ar asmenys nurodė, kiek moka už nuomą, negali prisiminti, gali būti, kad jie nurodė. Iš pradžių jie sakė, kad nedirbo, atvyko ilsėtis. Po to pasakė, kad dirbo statybose. Jiems davė darbinius rūbus, rytais atvažiuoja mikroautobusas, atveža į darbo vietą, jie dirba, juos parveža. Nurodė, kad juos atveža ryte ir vakare parveža, kiek kartų taip buvo, negali prisiminti. Jei neklysta, įdarbinusio asmens vardas A. ar A., iš A raidės, gal A., pavardės jie neminėjo. Apie A. girdėjo, pristatė darbo inspekcija ir, kad tokiu vardu gali būti, užsiminė ir R.. Patys asmenys vardo neminėjo. Pas juos atvežė be šalmų. Rūbai buvo darbiniai, ne kombinezonas, bet tiksliai negali prisiminti. Jie buvo pasitepę, matėsi, kad žmonės buvo dirbę. Negali prisiminti, ar apie atlygį minėjo. Darbo aplinkybių netyrė. Visa jų informacija užfiksuota paaiškinimuose. Asmenis apsiklausė, jų pačių parašymo nėra, jie pasakojo, ji rašė. Su parašytu tekstu supažindino, išvertė. Paaiškinimus rašė ranka, jie sėdėjo priešais, po to juos perrinko kompiuteriu. Parodymus davė rusiškai, susikalbėjo, rusiškai kalbėjo normaliai. Kiekvieną sakinį iš tarnybinio lietuviškai jiems skaitė rusiškai. Asmenys pasirašė, kad jie supranta ir jiems yra išversta. Atvažiavo jų pažįstama, kuri atvežė pasus, ir ji jiems paskaitė. Jie suprato, kas ten yra parašyta. Moteris kalbėjo rusiškai. P. R. klausėsi, jis žmogus metuose, kalbą supranta. Tarpininkavo vairuotojas. Asmenys suprato aplinkybes, kurias įrašė į paaiškinimą. Susikalbėjo rusiškai, vertėjas buvo nereikalingas. Kur šiai dienai yra tie piliečiai, negali pasakyti, jų toliau nekontroliavo. Kad jie yra nelegaliai dirbantys, buvo kaip ir faktas, nes tai pasakė darbo inspektoriai. Darbo inspekcijos pareigūnas pasakė, kad pagal turimus duomenis jie turėtų gyventi Telšiuose. Paaiškinime yra iš piliečių gauta informacija, kadangi turėjo jų paaiškinimus, jie atitiko su darbo inspekcijos paaiškinimu. Pati nevertino informacijos. Tai nebuvo byla, tai tik tarnybinis, jį fiksuoja sau, kad buvo sureaguota į įvykį. Tarnybiniame pranešime įrašyta informacija teisinga.
Liudytoja I. P. teisme parodė, kad su A. P. sutaria, gyvenimiški santykiai, sieja vaikai. Dėl ko iškelta byla, nežino. Teikė paaiškinimą apie G. ir I.. Paaiškinime nieko išplėstinai nerašė. Paaiškinimą parašė, nes paskambino iš Šiaulių darbo inspekcijos, kad parašytų paaiškinimą. Griežtai liepė rašyti, ji sakė „aš neturiu ką rašyti“, jie sakė „rašyk draugai“. Paaiškinimas rašytas jos. Asmenis matė tiek, kad kieme buvo. Jie atvažiavo pas jos siuvėjas, darbuotojas į svečius. Jos pasikvietė asmenis į svečius, mano, kad joms asmenys pažįstami. Nei vienas nėra jos draugas, jų nepažįsta. Nežino, kokiu tikslu jie atvyko. Jie paklausė, „ar nežinote kur yra darbo?“. Pasakė jiems „važiuokite į Šiaulius“. Patarti, kur rasti darbą, nesunku. Nežino, ar jie rado darbą. Nežino, ar jie legaliai atvyko. Asmens dokumentus jie paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena. Pati jų dokumentų neturėjo. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis dviejų aukštų namas, kuriame gyvena jos siuvėjos, gal 7-8 kambariai. Ji joms suteikia gyvenamąjį plotą. Apgyvendinimo paslaugos neteikia. Verslo liudijimo neturi. Darbo sutartyje matosi, kad siuvėjoms duoda gyvenamąjį plotą. G. gyveno su siuvėja. Siuvėjoms nedraudžia atsivesti vyrų, giminių, tai jų gyvenimas. Jie buvo atvykę pas N., V. juos matė. Tik paprašė, kad ji nuvažiuotų. N. jau išvažiavo, notariniai reikalai. L. išvažiavo, nes jai vėžys. N. - ukrainietė, L. - baltarusė, V. - baltarusė. Kiek tuo metu gyveno žmonių, negali prisiminti. Šiuo metu gyvena dvi moterys. Kiek laiko jie gyveno, nežino. Gyvenamąjį plotą duoda, nes reikia darbuotojų. Kada jie atvyko ir kiek gyveno Lietuvoje, negali prisiminti. Kada juos matė paskutinį kartą, nepamena. Jų telefono numerių nežinojo. N. paprašė jos padėti, sakė „yra sulaikyti, padėkit“. Pasus nuvežė jos siuvėja V., sakė „V., paimk dokumentus ir nuveši“, to nesureikšmino. Ji nevairuoja, paprašė P. R., kad nuvežtų. Jis dirba pagalbininku. Moterys dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pati yra maža „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku A. P. nebuvo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo įvairią veiklą: siuvykla, statyba, santechnika. „(duomenys neskelbtini)“ turi pasirašęs sutartį su užsakovu ir darbų vadovai reikalingi, nes reikia pabaigti darbus. Sutartis yra pasirašę daug įmonių, subrangovų. Statybos yra vienas sektorius. Pas juos 60 darbuotojų. Turi klausti administratorės, kokie darbuotojai dirbo liepos mėnesį. Darbus atlieka subrangovai, yra sutartys. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pati dirba neseniai, gal nuo pernai. Dirba direktore. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atlieka santechnikos darbus. R. S. žino puikiai, jis yra grasinęs, yra iškelta byla prokuratūroje, vyksta tyrimas, jis užgėrė, dirbo 3-4 dienas. R. S. atėjo, sakė dirbs, padirbo tris dienas ir prigėrė. Jis įmonės vardu pasinaudojo įmonės pinigais. Tai buvo 2017 metų rugsėjo mėnesį. Jis pasakė, kad juos nužudys, jos vaikus nužudys, jis daužydavo duris, viskas yra policijoje, tai buvo rugsėjį. Paskui sužinojo, kad jis tris kartus kalėjo. Vaikšto dėl tos bylos į policiją. Jis grasino jiems ir jų buhalterei. Iš pradžių nekreipė dėmesio, paskui po langais pradėjo stovėti, trenkė duris, grasino, kad paims vaikus iš darželio, nužudys. V. B. nepažįsta. Nežino, kodėl V. B. atleistas.
Liudytoja V. S. teisme parodė, kad jos gyvenamoji vieta Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-08-29 dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja. Pradėjo dirbti nuo rugsėjo 1 d., rugpjūčio 29 dieną pradėjo forminti dokumentus, buvo sudaroma sutartis. Ją priėmė I. P.. Pagal sutartį jai pragyvenimas nemokamas. Vyrą, sėdintį prie advokato pažįsta, jis - A., jo pavardės nežino. Susipažino mieste, jis grojo orkestre. Su šiuo asmeniu santykių jokių. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja I. P.. I. P. santykių su A. nežino. Su I. P. pačios santykiai darbiniai, ji - direktorė. Pas jas gyveno G. su V.. Vežė jiems pasus, kai juos inspekcija sulaikė iš įmonės, smulkmenų nežino. Jie - moldavai, pati – baltarusė. Jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ten kur ji gyvena. Patalpos, kur jie gyvena, priklauso direktorei. Sutartyje parašyta, kad gali ten gyventi. (duomenys neskelbtini) piliečiai kartais atvažiuodavo, nakvodavo. Nežino, ar jie nuomojosi, bet jie pastoviai nebūdavo. Atrodo, kad rugsėjo mėnesį jie išvažiavo, nusipirko mašiną. Kada jie pradėjo gyventi, nežino, jie kartais nakvodavo. Negali tvirtinti, kad jie ten išsinuomojo, bet galėjo gyventi tris dienas. Ką jie veikė Lietuvoje, nežino. Kaip suprato per trumpą laiką, tie asmenys susiję su mašinomis, nes jie pirko mašinas. Internete jai G. rodė mašinas. Kur jie pirko mašinas, nežino. Nepamena rodytų mašinų markių. Jos sėdi, geria arbatą, jie rodo mašinas internete. Tai buvo atsitiktinai. Kada jie atsirado Lietuvoje, nežino, jai nesakė, bet pokalbiai pagrindiniai buvo apie mašinas. Jei žmogus nenori kalbėti, kam jam lįsti į dūšią, ką norėjo, tą pasakė, priekabiai neklausinėjo. Jų toks gyvenimo būdas, jie atvažiuoja, išvažiuoja. Su jais mažai bendravo. Jų bendraujant su A. P. nematė. Pas jas gyveno N. iš Ukrainos, kuri dirbo, ir L. iš Baltarusijos. N. su jais daugiau bendravo, jie buvo panašūs pagal amžių. I. kartais atvažiuodavo, tikrindavo namą, kur jie gyveno. Jų darbo veiklos Lietuvoje nežino. Kai juos sulaikė, nepamena, kas jai paskambino ir paprašė, atrodo, kad G.. Jis pasakė, kur guli jų pasai, ir ji juos nuvežė. Vyras atvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikriausiai gal G. paprašė, kad jis atvažiuotų. Atvažiavusio vyro nebuvo mačiusi, gal dar mažai dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko vyras, ji paėmė pasus ir važiavo. Vyras lietuvis, jo pavardės nežino. Vyras nieko apie juos neminėjo. Atrodo, kad jis rusiškai nesupranta. Vyras gal virš 50 metų amžiaus. Žmogus mažai pažįstamas. Pati yra mažai bendraujantis žmogus. Kodėl juos sulaikė, nežino. Žino, kad sulaikė kažkokiame objekte, bet smulkmenų nežino. Ką jie objekte darė, nežino. Kai atvažiavo, tiksliai negali prisiminti, ar jų pasus padavė inspektorei ar tiems vyrams. Asmenų apklausoje nedalyvavo, tik perdavė pasus. Verčiant dokumentus nedalyvavo.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad A. P. - buvęs darbdavys, pas jį dirbo. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo kada iki kada dirbo - tikslios datos negali prisiminti. Dirbo gal pusę metų, gali būti nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ gal dirbo. Atliko darbus ir nesigilino į dokumentus. Jo darbų vadovas buvo R. S.. Su direktoriumi nesipykdavo, tiesiog mažai matydavosi, neutralūs darbiniai santykiai. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagalbiniu darbininku, tikrai ne brigadininku. (duomenys neskelbtini) piliečių vardų negali prisiminti. Jie gali būti vardais G. ir S.. Kokio amžiaus šie asmenys, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) piliečius matydavo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jie būdavo kieme, kol išvažiuodavo į darbus Šiauliuose. Vykdavo įmonės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jį vairuodavo pats, veždavo kitus darbuotojus. Į objektą važiuodavo pats, J., kurio pavardės nežino, tikriausiai gali būti Ž., V. P., M. B., A. J.. Iš Telšių dirbo penki. Išvažiuodavo į objektą, R. S. atvažiuodavo vėliau. Dirbo nuo ryto 8.00 va. iki 17.00 val. Objekte dengė stogą ir ruošė pagrindą. Dirbo savo darbus ir viskas, nežino, kas gali apie moldavus žinoti. Tuos asmenis matydavo teritorijoje Telšiuose, matė 4-6 kartus. Ką jie darydavo, nežino. Šiauliuose buvo objektas (duomenys neskelbtini) gatvėje, turgaus paviljonas. (duomenys neskelbtini) gatvės objekte juos matė porą kartų, jie ten vaikščiojo ir viskas, nieko nedarė. Jie tam objekte būdavo neilgai, nuo ryto apie pusvalandį. Kokiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo objekte, negali pasakyti. Jie buvo apsirengę su išeiginiais rūbais, tikrai ne darbiniais rūbais. (duomenys neskelbtini) piliečiai su juo kartu nevažiuodavo, nėra jų vežęs į objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nežino, ar jie dirbo įmonėje. Tuo metu, kai buvo padaryta filmuota medžiaga, įmonėje nebedirbo, nieko nežino, kaip jie buvo nufilmuoti. Rusų kalbos nemoka, su moldavais galimybės bendrauti nebuvo. Rusiškai gali tik pasisveikinti. Nežino, ar kiti įmonėje dirbantys asmenys matė (duomenys neskelbtini) piliečius dirbančius objekte. Objekte dirbo iš karto, kai įsidarbino. Porą dienų nuo įsidarbinimo nevažiavo, paskui pradėjo važiuoti. Išėjęs iš darbo, baigė darbą objekte. Paaiškinimą spalio 4 dieną rašė tą, kas buvo sakoma. Paaiškinimą darbo inspekcijai rašė vieną kartą, rašė savo valia. Rašant paaiškinimą, kartu dalyvavo R. S. ir inspektorius. R. S. sakė, kad reikia, jog daugiau liudytojų R. S. naudai būtų, kokia jam nauda, nežino. Jis sakė „eisim iš vien“, padės, duos darbo, nepaliks vieno, bet išvažiavo į užsienį. Su R. S. dabar nebendrauja. Automobilyje buvo imamas paaiškinimas, R. S. ir sėdėjo automobilyje, ir rūkė. Su R. S. viskas jau buvo sutarta, prieš atvažiuojant inspektoriui. Prašė porą dienų prieš rašant paaiškinimą. Viskas teisingai buvo parašyta, bet R. S. dar pridėjo kelis sakinius, kad parašytų apie moldavus. R. S. pasakė vardus ir pavardes, ypač (duomenys neskelbtini) piliečių. Tyrimo metu su R. S. buvo geri draugai, kartu dirbo, bet jis paskui pradėjo gerti ir prasidėjo tokie pareiškimai, buvo paprašytas padėti jam. R. buvo kažkuo nepatenkintas, gal darbo sąlygomis ir pradėjo gerti. Jis nurodydavo, ką dirbti. Ką bendravo ir kaip bendravo R. su A., nežino. Nieko nežino apie baudžiamąsias bylas, R. S. nieko nesakė. Jis sakė, kad atvažiuos inspektorius iš Šiaulių, reikia daugiau liudytojų, dar turėjo būti M. B., bet jis neatvyko. Pateikė paaiškinimą, kad pagelbėtų R. S.. Nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Buvo pasimetęs. Paaiškinime yra dalis teisybės. Apie moldavus nurodė neteisingai, tiesiog taip jo prašė. Paaiškinime 2017 m. spalio 4 d. raštas jo, nurodė, kad važiavo, dirbo darbus, R. S. nurodydavo darbus. Jo taip paaiškinti paprašė R. S.. Paaiškinime nurodydamas nuo kada iki kada dirbo, rašant paaiškinimą pasakė R. S.. Rašant paaiškinimą R. sakė, kad jis - jo dešinioji ranka „rašyk brigadininkas“. Sakinius padėjo suformuluoti pagal seką R. ir inspektorius. Apie moldavus sakė R. S.. Inspektorius sakė, kaip suformuluoti visą parašymą. Jo niekas negąsdino rašant paaiškinimą. Pareigūnas savo darbą atliko tinkamai. Paskutinį kartą kalbant su R. S., jis skambino iš užsienio, prašė, kad atvyktų į užsienį, sakė, kad turi gerą darbą, bet jis nevyko. Bendravo praeitais metais spalio mėnesį. Dabar dirba pas ūkininką traktorininku nuo 2017 m. lapkričio 5 d., iki to laiko nieko nedirbo. Su A. P., I. P. susitikęs nebuvo. I. P. pažįsta. Prašymų iš P. ar kitų asmenų dėl parodymų davimo teisme nebuvo. A. P. neprašė pakeisti parodymų. Neturi laiko bendrauti, grįžta vakare 22.00 val.
Liudytojas J. Ž. teisme parodė, kad A. P. - darbdavys. Dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorė - I. P.. Dirba apie metus laiko nuo 2017 m. gegužės mėn., prieš tai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Praeitą vasarą nuo gegužės mėnesio dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. P.. Dirbo darbininku objekte (duomenys neskelbtini), atliko santechnikos darbus. Objekte dirbo 3-4 mėnesius. Yra santechnikas. Gyvena Telšių rajone. Ryte susirinkę su autobusiuku važiuodavo į darbą. Vairuodavo V. B.. Važiuodavo 6-7 asmenys. Su autobusiuku važiuodavo tik telšiškiai ir Telšių aplinkiniai gyventojai. Važiuodavo V. P., J., B., ateidavo dar, kurių vardų, pavardžių nežino. Padirbdavo ir išeidavo, todėl pavardžių nežino. M. B. – toks galėjo įmonėje dirbti. I. G. ir I. S. - tokių pavardžių nežino. Objekte dirbo lietuviai, kitos tautybės asmenų nematė. Į objektą važiuodavo darbo dienomis, kartais, jei nebūdavo darbo, visai nevažiuodavo. Ten vedžiojo radiatorius, šiltinimą. Dirbo kelios firmos. Ten būsimas turgus, trijų aukštų pastatas. Žino, kad byla yra dėl darbo, gal dėl medžiagų. Kam byla iškelta, nežino. Kitos šalies piliečių nepažinojo, tokių asmenų nebuvo. Kitų asmenų prieš išvažiuojant į darbą nematė. Dirbo pastato viduje, visuose trijuose aukštuose. Ant stogo pats nedirbo. Nežino, kas dirbo ant stogo, nebuvo užlipęs. Autobusiuką pagrinde vairuodavo V. B.. Važiuodamas į darbą nepastebėjo, kad kartu važiuotų asmenys, kurie kalbėtų nelietuviškai. R. S. pažinojo, jis į objektą važiuodavo su savo automobiliu. Yra finansiškai priklausomas nuo P.. Sako tiesą kaip buvo, paliudyti niekas neprašė.
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad A. P. matytas, buvęs darbdavys. Šiai dienai nedirba. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-05-15 iki 2018-08-25, po to „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo toje pačioje įmonėje, tik pavadinimas pasikeitė. (duomenys neskelbtini) gatvėje apie savaitę dirbo santechniku. Žino, kad darbdaviui iškelta byla, kad buvo nutikimas, buvo kažkoks žmogus. Buvo gandai, kad bylinėsis. Girdėjo, kad buvo įvykis objekte turguje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu dirbo toje pačioje įmonėje ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirbo virš trijų mėnesių. Iš pradžių dirbama savaitę, paskui į viešbutį, paskui vėl atgal. Iki rugpjūčio dirbo porą savaičių. D. V., dar santechnikai. Visus vadino vardais, pavardžių negali prisiminti. Yra telšiškis, atvažiuodavo autobusiuku, jį vairuodavo V. B.. Autobusiukas 8 vietų, jis būdavo pilnas. Vykdavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į (duomenys neskelbtini) gatvės objektą. Vienus palikdavo (duomenys neskelbtini) gatvės objekte, kitus – (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. važiuodavo, dar R. - santechnikas. Dar buvo stogo dengimas. Su kitais mažai bendravo, dirbo santechnikos darbus. Visi dirbo lietuviai. Nebuvo asmenų, kalbančių ne lietuviškai. Dirbo iš aplinkinių Telšių kaimų, iš Telšių. I. G. ir I. S. – negali prisiminti, visi važiuodavo lietuviai, kad tokie būtų buvę, negali prisiminti. Ant stogo eiti nereikėjo. Vieną kartą tik buvo ant stogo. Stogo darbus atliko statybininkai, kurie buvo su V. B., jie keitėsi, vieni atėjo, kiti išėjo. Jie važiuodavo atskiru transportu, paskui kartu. Buvo du „(duomenys neskelbtini)“ autobusiukai. Ant stogo dirbo gal aštuoni žmonės. Darbų vadovas buvo R. S.. Jis su A. P. sutardavo normaliai. Nežino, kodėl R. S. nurodė, kad kartu vykdavo (duomenys neskelbtini) piliečiai.
Liudytojas V. P. teisme parodė, kad A. P. darbdavys. Dirba santechniku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Negali tiksliai pasakyti, ar tuo laikotarpiu nuo 2017-02-21 iki 2017-08-25 dirbo. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio mėnesio, kada atsidarė. Pareigos – santechnikas. G. T., dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje statomas turgus. Į darbą atvažiuodavo įmonės autobusu, kurį vairuodavo V. Važiuodavo J., J., vairuotojas - V, dar būdavo kitų, kurių pavardžių nežino. Važiuodavo 3-6, gal 7 žmonės. Autobusiuke važiuojantys asmenys dirbo „(duomenys neskelbtini)“, bet jų nežino. Įrenginėjo santechniką, kiti dirbo prie stogo. Dirbo darbininkai iš Telšių. Dirbo du, jų vardų, pavardžių nežino. Pas juos dirbo lietuviai, kas tam objekte dar dirbo, nežino. I. G. ir I. S. - tokių asmenų nežino. Nežino, kas jie buvo, ar jie moldavai, ar ukrainiečiai, nebendravo. (duomenys neskelbtini) g. objekte dirbo gal mėnesį. Darbų vadovas buvo R. S.. Su darbų vadovu sutardavo gerai. Nežino, ar R. S. atveždavo tuos asmenis. Jis vykdavo su kita mašina. Nežiūrėdavo su kuo R. atvažiuodavo, dirbo savo darbą. Matydavo, kad objekte vaikščiojo daugiau asmenų. Matėsi, kad jie ne lietuviai, bet kas jie tokie, nežino. Jie buvo tamsesni. Kada juos matė, negali pasakyti, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) g. objekte, viską reguliavo R.. Matė juos gal vieną, du kartus. Jie buvo be uniformos, išeiginiais drabužiais. Dar buvo siuvykla, gal eidavo prie darbuotojų, nesidomėjo. Gal bendraudavo su siuvėjomis, nežino. Tuos asmenis matė Telšiuose. Buvo kitas autobusiukas, kiek kitame autobusiuke atvykdavo asmenų, nežino. R. paskutiniu metu nebūdavo darbe, gal baliavodavo. Jo darbe nebūdavo ilgai – savaitę, dvi, paskui iš viso nebeidavo. Tai vyko vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį. Kaip į tai reaguodavo darbdavys, nežino. Neteko girdėti, kad darbdavys piktinosi, tik matėsi, kad nervingas žmogus. Nežino V. B., R., pirmą kartą girdi tokias pavardes.
Liudytojas M. B. teisme parodė, kad A. P. - buvęs darbdavys. Šiai dienai nebendrauja, santykiai neutralūs. Tarnavo kariuomenėje, prieš tai dar dirbo kitoje įmonėje. A. P. - įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonėje dirbo gal prieš pusantrų metų, tiksliai negali prisiminti. Buvo pagalbinis darbininkas. Dirbo Šiauliuose, Telšiuose. Šiauliuose dirbo turguje, gatvės nežino, nėra vietinis. Dar dirbo R., jo pavardės negali prisiminti. Asmenys keisdavosi, realiai jų neįsimindavo. Dirbo 4-5 darbuotojai. Pats yra telšiškis. Atvažiuodavo autobusiuku „(duomenys neskelbtini)“. Vairuodavo visi, bet dažniausiai darbų vykdytojas R.. Vykdavo su vienu, kartais dviem automobiliais, priklausydavo nuo žmonių skaičiaus. Kas vyko, negali įvardinti, gal 7 žmonės ar daugiau. Pažįsta R., V., kitų negali prisiminti, nes per ilgas laikas praėjo, kad atsimintų. Kartais reikėdavo vežti įrankius ar medžiagas. Pats atliko pagalbinius statybos darbus, nešiojo, padėjo. Buvo stogo dengimas, juos atlikdavo paskirti žmonės. Pagrindinis darbas buvo apšiltinimas. Pats dėjo stiklo vatą, po to dar kitas sluoksnis buvo dedamas, juos dėjo kiti žmonės. Tame objekte dirbančių užsienio šalies piliečių nematė. Dirbo neilgai, apie du mėnesius. R. dirbo ilgiau. Dirbo trumpai, nes buvo neišmokėtas atlyginimas. Pateikė skundą ir jį prisiteisė. Gali būti, kad dirbo nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 25 dienos. V. B. pažįsta. Su (duomenys neskelbtini) piliečiais į objektą nevykdavo. R. S. su A. P. sutardavo gerai, dabar pykstasi, vyksta teisminiai dalykai. Detaliau nieko nežino. Buvo pagalbinis darbininkas ir į tokius reikalus nesikišdavo. Nurodymus objekte duodavo R. ar V. B.. Jie nurodydavo, ką reikia padaryti tai dienai. Jo paliudyti ar slėpti aplinkybių niekas neprašė.
Liudytojas R. M. teisme parodė, kad A. P. matytas, atlikinėjo praktiką ir jis buvo įmonės direktorius, praktikos vadovas. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ praktiką atliko praeitais metais. Gali būti, kad nuo 2017-07-21. Pabaigė mokymus Šiaulių darbo rinkos mokymo centre. Praktiką atliko gerai, kabino radiatorius, vedžiojo vamzdžius, teko dirbti prie kanalizacijos. Praktiką toje įmonėje atliko ne visą, nes perėjo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jų buvo trys mokiniai, dar kelias dienas buvo ketvirtas. Praktiką atliko visi trys, užmokesčio negavo. Šiai dienai ryšių su A. P. nepalaiko. Pats yra iš Kelmės. Kiti atvažiuodavo iš Telšių. Atvažiuodavo baltu „(duomenys neskelbtini)“ ar „Caravele“ mikroautobusu. Darbe būdavo kiekvieną dieną, nes praktika. Praktiką atliekant buvo atvykęs gal mokesčių inspekcijos darbuotojas, ant jų aprangos buvo parašyta VMI ar darbo inspekcija. Buvo sienos uždaros, kabino radiatorius. Terasos jam dirbant nesimatė. Išėjęs iš patalpos pamatė kalbančius asmenis, buvo baltais šalmais, galvojo, kad atvažiavo direktorius. Priėjo prie kalbančių asmenų, tuomet jo pradėjo klausinėti, kur dirba, ar pažįsta šituos žmones. Jis įvardino du žmones, kurie stovėjo terasoje, sako „ar pažįsti?“. Sakė „pirmą kartą matau“, nes, kiek suprato, jie buvo užsieniečiai, buvo tamsūs. Vėliau suprato, kad jie kalbėjo rusiškai. Suprato vieną kitą žodį rusiškai. Tuos užsieniečius pamatė, kai atėjo prie kalbančių. Tuos asmenis matė pirmą kartą. Ką jie veikė, nežino. Jam sakė paskambinti direktoriui, bet direktoriui nepriskambino. Jo numerį turi, įvestas „direktorius“. Paaiškinimą griežtai liepė rašyti. Parašė pasiaiškinimą, ką parašė, negali prisiminti, rašė, kad nematė tų žmonių. Jam pasakė „šitie nelegalai, kur rusiškai kalba“. Paaiškinimą rašė statybos vietoje, tik viduje. Pastatas yra kelių aukštas. Rašė antrame aukšte. Paaiškinimą pasirašė, jį išsivežė S. T.. Buvo pasidaręs paaiškinimo nuotrauką, bet jo telefonas nuskendo ir dar tuomet pasidarė atsarginę kopiją. Pats buvo darbiniais rūbais, žaliomis kelnėmis, batais, su maike, turėjo šalmą. Nematė, ar tie asmenys buvo su šalmais, kaip jie buvo apsirengę, negali pasakyti. Asmenis pamatė pirmą kartą, jie buvo kaip ne darbuotojai. Pas tuos vyrus šalmo, mentelės nematė, jų dirbančių nematė. Šalmus darbuotojai nešiodavosi geltonus, kiti buvo mėlyni. Gali būti, kad tai buvo nedirbantys asmenys. Įėjimas į pastatą buvo užtvertas. Darbo inspektoriai su tais asmenimis kalbėjosi terasoje. Jie visi kalbėjo apie valandą. Negali pasakyti, ką tie vyrai darė terasoje. Terasoje kažką tepė, klijavo, darbus atlikdavo tas, kas atvažiuodavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Nežinojo, kad situacija buvo filmuojama. Policijai atvykus pats ten buvo. Pareigūnai vyrus vedėsi. A. P. darbo vietoje nebuvo pasirodęs. Darbo užmokestis nebuvo mokamas. R. S. ilgai įmonėje nebuvo, jis darbų vadovas, skirstydavo darbus. Nežino, kaip R. S. sutardavo su A. P.. Vėliau, kai išėjo R., darbus nurodydavo direktorius. R. nematydavo, tai jis turbūt išėjo iš darbo. R. S. vėliau nebebuvo darbų vadovu, iki inspekcijos atvykimo gal mėnesį jo nematydavo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK ) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors A. P. teisme kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, 2017 m. spalio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0708-1189, G. I. ir I. S. rašytiniais paaiškinimais, duotais darbo inspektoriams (teisminio nagrinėjimo metu buvo išversti į lietuvių kalbą), taip pat jų paaiškinimais, kurie buvo paimti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Šiaulių užkardos specialistės G. G. tarnybiniu pranešimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniu pranešimu, R. S. ir V. B. rašytiniais paaiškinimais, vaizdo medžiaga, vaizdo medžiagos, filmuotos 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. patikrinimo dėl nelegalaus darbo metu, aprašymu, liudytojų S. T., N. V., O. B., T. K., G. G. teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp A. P. ir (duomenys neskelbtini) Respunlikos piliečių G. I. bei I. S. buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai, tačiau tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. I. bei I. S. darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo.
Byloje esančiame 2017 m. spalio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Šiaulių skyriuje 2017-09-13 gautą pil. R. S. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, vyr. darbo inspektoriai S. T. ir N. V. atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte ant terasos vaikščiojo du darbuotojai. Darbuotojams buvo pateikti darbo pažymėjimai bei pavedimas patikrinti statybvietę. Tikrinant darbuotojus, pastarieji rusiškai žodžiu paaiškino, kad statybvietėje dirba pirmą dieną. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai. Pastarųjų rusų kalba buvo paprašyta raštiškai paaiškinti darbo aplinkybės statybvietėje, tačiau pastarieji atsisakė. Buvo kreiptasi pagalbos į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus. Praėjus 15 min. atvyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnieji tyrėjai T. K. ir O. B.. Atvykusiems pareigūnams piliečiai prisistatė esantys (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai G. I. ir I. S.. VDI patvirtintos formos paaiškinime VDI Šiaulių skyriui asmuo, prisistatęs G. I., rusų kalba nurodė, kad atvyko į Šiaulius ieškoti darbo ir užėjo į statybvietę. Toliau nurodyti savo darbo aplinkybes statybvietėje atsisakė. VDI patvirtintos formos paaiškinime VDI Šiaulių skyriui asmuo, prisistatęs I. S., nurodė, kad atvyko į Šiaulius ieškoti darbo ir užėjo į statybvietę, kur jį ir surado darbo inspekcijos inspektoriai. Toliau nurodyti savo darbo aplinkybes statybvietėje atsisakė. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas VDI atstovas S. T., t. y. kad 2017-09-14 buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. nelegaliai dirba neįdarbinti asmenys, konkrečiai buvo kalba apie du (duomenys neskelbtini) piliečius; nuvykus su inspektoriumi N. V. į (duomenys neskelbtini) ir užėjus į antro aukšto terasą, buvo matyti ir nufilmuoti dirbantys du (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie paaiškino, kad pirmą darbo dieną bando dirbti; patikrinimo metu buvo filmuota tarnybine kamera ir užfiksuota kaip vienas iš jų vaikšto su šalmu, mentele; iš karto matėsi, kad tai statybininkai; jie pasakė, kad kažkas paaiškino, jog tris dienas gali mėginti dirbti; atvykę matė paruoštą kibirą, vaikščiojo, žiūrėjo, matavo, rankose buvo su mentele; tuo metu nieko nelopė, bet kibire buvo skysta emulsija; jie antro aukšto terasoje stogo lydomą dangą tepė hidroizoliacija; prieš rašant paaiškinimą, vienas iš karto puolė skambinti; klausė visas aplinkybes, jie paaiškinti nesutiko; kadangi nenorėjo prisistatyti, buvo iškviesti patruliai, su kuriais kartu buvo nueita į antrą aukštą. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoju apklaustas vyriausiasis darbo inspektorius N. V., t. y. kad antro aukšto terasoje buvo rasti du asmenys, kurie buvo ne Lietuvos piliečiai; pagal jų pasakymą, jie buvo iš (duomenys neskelbtini); su jais bendravo rusiškai; vienas asmuo klūpėjo ant stogo ir izoliavo stogą, šalia buvo kibiras, kitas atėjo iš kažkur; jie aiškino, kad dirbo pirmą dieną, atvyko iš Palangos ar Telšių, ėjo, rado statybos objektą ir įsidarbino; asmenų apranga buvo darbiniai rūbai, sutepti statybos darbų, vienas turėjo šalmą, antkelius; jie atsisakė rašyti išsamesnius paaiškinimus; bandė nustatyti jų tapatybes, jie nekalbėjo, nerašė, todėl iškvietė pareigūnus.
Teismo vertinimu, netikėti liudytojais apklaustų S. T. bei N. V. duotų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo, nes byloje nebuvo nustatytas šių valstybinėje įstaigoje dirbančių pareigūnų asmeninis suinteresuotumas, o jų nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, filmuotai medžiagai. Šių liudytojų duoti parodymai nuoseklūs, vieningi, detalizuoti, dėl esminių įvykio aplinkybių visiškai sutampantys. Duomenų, kad pareigūnai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę A. P. melagingai apkalbėti nusižengimo padarymu, byloje nėra. Be to, tokių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nenurodė nei įvykio tyrimo metu, nei teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Akivaizdu, kad liudytojais teisme apklausti VDI inspektoriai S. T. ir N. V. ten buvusius asmenis matė patys bei tai užfiksavo vaizdo ir garso įraše, kuris iš esmės patvirtina jų nurodytas aplinkybes, t. y. kad VDI inspektoriams užlipus ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), terasos (stogo), buvo rasti du asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais ir nurodė, kad dirba pirmą dieną. Be to, iš minėto vaizdo įrašo matyti ir tai, kad terasoje (ant stogo) rasti asmenys vilkėjo akivaizdžiai statybos darbams pritaikytais darbo rūbais, t. y. abu asmenys mūvėjo darbo pirštines, vienas iš jų ant galvos buvo užsidėjęs raudonos spalvos šalmą, vilkėjo darbines kelnes, kurios, be kita ko buvo suteptos statybinėmis medžiagomis. Be to, vienas iš asmenų rankose laikė glaistymo mentelę, o šalia buvo padėtas kibiras su jame esančia skysta medžiaga. Paskutinę vaizdo įrašo minutę matyti, jog VDI inspektoriui grįžus į minėtą terasą (ant stogo), buvo užfiksuotos ir ten buvusios statybinės medžiagos bei darbo įrankiai. Aplinkybę, kad užsienio piliečiai vilkėjo darbo rūbais, teisme patvirtino ne tik VDI pareigūnai, bet ir kiti liudytojai. Liudytojas O. B. parodė, kad asmenų apranga buvo darbinė, taip kad būtų galima dirbti statybos darbus. Liudytojas T. K. patvirtino, kad jų rūbai buvo darbinės paskirties, apipilti statybinėmis medžiagomis, su savimi turėjo šalmą, pirštines. Liudytoja G. G. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad rūbai buvo darbiniai; jie buvo pasitepę, matėsi, kad žmonės buvo dirbę. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog minėti asmenys vaizdo įraše užfiksuotoje vietoje dirbo statybos darbus ir atliko darbines funkcijas.
Teismo vertinimu, svarbu tai, kad minėti asmenys rasti antro aukšto terasoje (ant stogo) su šalmu ant galvos ir įrankiais rankose, todėl nelogiškomis laikytinos tiek G. I., tiek I. S. paaiškinimuose (1 t., b. l. 6-7, 97-98) nurodytos versijos, jog jie atvyko į Šiaulius ieškoti darbo ir tik užėjo į statybvietę. Pagrindą šią versiją vertinti kritiškai suteikia ir liudytojo S. T. nurodytos aplinkybės, jog terasoje (ant stogo) jie buvo tik dviese; jie pasakė, kad jiems kažkas paaiškino, jog tris dienas gali mėginti dirbti. Be to, ir pačių (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių elgesys, pasirodžius VDI inspektoriams, kelia pagrįstų abejonių dėl jų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių patikimumo. Šiuo atveju liudytoju teisme apklaustas S. T. parodė, jog prieš rašant paaiškinimą, vienas iš karto puolė skambinti; (duomenys neskelbtini) piliečiai pasakė, kad atvažiuos direktorius ir viską paaiškins; vienas paskambino, suprato, kad su A. kalbėjo, po pokalbio gal direktorius pasakė „nerašykit“, jie nesutiko paaiškinti aplinkybių; klausė visas aplinkybes, jie paaiškinti nesutiko; prieš atvažiuojant policijai vienas bandė bėgti toliau nuo jų; vienas pilietis bandė prisistatyti ne savo pavarde. Vien tai, jog asmenys nurodė, kad atvažiuos direktorius ir viską paaiškins, patvirtina faktą, jog G. I. ir I. S. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo ir buvo pavaldūs įmonės direktoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybę, jog tarp įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. ir G. I. bei I. S. buvo susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo, paklusimas nustatytai darbo tvarkai, patvirtina ir liudytojos G. G. teisme duoti parodymai, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiai pasakė, kad dirbo statybose; jiems davė darbinius rūbus, rytais atvažiuoja mikroautobusas, atveža į darbo vietą, jie dirba, juos parveža; nurodė, kad juos atveža ryte ir vakare parveža, kiek kartų taip buvo, negali prisiminti; jei neklysta, įdarbinusio asmens vardas A. ar A., iš A raidės, gal A., pavardės jie neminėjo.
Iš byloje esančio V. B. VDI inspektoriams duoto paaiškinimo (1 t., b. l. 30) matyti, kad liudytojas nurodė, jog nuo 2017-04-05 iki 2017-09-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininko pareigose. Dirbdamas įmonėje darbo dienomis su įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, vežiodavo įmonės darbuotojus maršrutu Telšiai - Šiauliai. Veždavo darbuotojus: J. Ž., A. J., V. P., M. B. ir du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius: G. I. ir I. S.. Nuo š. m. birželio mėnesio pabaigos minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), atliko šiuos darbus: betonavo, montavo sienines plokštes, atliko gelžbetonio skylių gręžimą, šildymo vamzdyno izoliavimą, atliko stogo terasos hidroizoliacijos dengimą skysta emulsine izoliacija. Minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai dirbo įmonės darbo valandomis: nuo 8 val. iki 17 val. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), vežė 2017 m. rugsėjo 1 d. Kokius darbus dirbti piliečiams nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. S., kuris vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. nurodymus. Pastebėtina, jog nors pats V. B. teisme nurodė, jog duodamas paaiškinimą darbo inspekcijoje, įspėtas dėl melagingų parodymų nebuvo, tačiau teismas su tuo nesutinka, kadangi priešingai nei nurodė liudytojas, iš paaiškinimo matyti, jog jis, duodamas paaiškinimą, buvo pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo.
Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas V. B. nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečius matydavo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jie būdavo kieme, kol išvažiuodavo į darbus Šiauliuose; (duomenys neskelbtini) gatvės objekte juos matė porą kartų, jie ten vaikščiojo ir viskas, nieko nedarė; jie tam objekte būdavo neilgai, nuo ryto apie pusvalandį; jie buvo apsirengę su išeiginiais rūbais, tikrai ne darbiniais rūbais; (duomenys neskelbtini) piliečiai su juo kartu nevažiuodavo, nėra jų vežęs į objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje; nežino, ar jie dirbo įmonėje. Tokiu būdu matyti, kad V. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys pirminiams VDI inspektoriams duotiems parodymams, akivaizdžiai siekiant palengvinti A. P., kaip buvusio jo darbdavio, teisinę padėtį, todėl tokie parodymai vertinami itin kritiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Be to, nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Šiuo atveju svarbu tai, kad pirminiuose savo parodymuose V. B. ne tik tiksliai nurodė nelegaliai dirbusių (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių darbo laiką, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., bet jam buvo detaliai žinoma ir tai, kokius darbus atliko minėti asmenys statybos objekte (duomenys neskelbtini) g., t. y. betonavo, montavo sienines plokštes, atliko gelžbetonio skylių gręžimą, šildymo vamzdyno izoliavimą, terasos hidroizoliacijos dengimą skysta emulsine izoliacija, kas iš esmės patvirtina ir liudytojais apklaustų S. T. ir N. V. teisme duotus parodymus bei vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad I. G. ir I. S. antro aukšto terasoje stogo lydomą dangą tepė termine hidroizoliacija.
Liudytojų V. S., J. Ž., V. P. parodymai taip pat vertinami kritiškai, nes jie dirba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jie yra pavaldūs A. P.. Pastebėtina, kad ir pats liudytojas J. Ž. teisme patvirtino, jog yra finansiškai priklausomas nuo P., kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog minėti liudytojai gali būti suinteresuoti darbdavio teisine padėtimi bei byloje teikti išskirtinai darbdaviui A. P. palankias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J., M. B. dirbo A. P. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. M. šioje įmonėje atliko praktiką (1 t., b. l. 189-192). A. P. šiuos asmenis pažįsta, todėl jie taip pat gali būti suinteresuoti A. P. palankia bylos baigtimi. Nors R. M. teisme ir nurodė, kad VDI rašytą ir pasirašytą pasiaiškinimą buvo nufotografavęs, tačiau teismui jo kopijos taip pat ir nepateikė. Gi nešališko liudytojo S. T., kurio parodymai yra nuoseklūs ir, teismo nuomone, atitinka objektyvią tiesą, teigimu, R. M. tik buvo pradėjęs raštu paaiškinimą, bet jo neužbaigė ir nepasirašė (2 t., b. l. 4). Be to, minėtas paaiškinimas pagal tokį turinį, kokį teisme nurodė R. M., vertinant jį visų duomenų kontekste, A. P. atsakomybės pagal ANK 95 str. 1 d. nešalintų.
Liudytoja I. P. yra buvusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. sutuoktinė. Iš byloje esančio I. P. VDI pateikto rašytinio paaiškinimo (1 t., b. l. 27) matyti, jog ji nurodė, kad pas ją į svečius atvyko G. ir I., vienas iš jų yra jos draugas; jie nusprendė pasilikti Lietuvoje, jei susirastų darbą; už gyvenamą plotą jie nemoka. Tuo tarpu teisme I. P. parodė, kad asmenis matė tiek, kad kieme buvo; jie atvažiavo pas jos siuvėjas, darbuotojas į svečius; nei vienas nėra jos draugas, jų nepažįsta; nežino kokiu tikslu jie atvyko; nežino, ar jie legaliai atvyko; nežino, ar jie rado darbą. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtos liudytojos teisme duoti parodymai yra prieštaringi, lyginant su paaiškinimais, duotais tyrimo metu, bei nesutampantys su kita byloje esančia rašytine medžiaga bei neutralių liudytojų, kuriais teismas turi pagrindą tikėti, parodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis lengvinti A. P. teisinę padėtį.
Pastebėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P., kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas nei teisme, nei VDI inspektoriams negalėjo paaiškinti, ką jo vadovaujamos įmonės darbų atlikimo objekte veikė du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai – G. I. ir I. S.. Nors A. P. neneigė, kad šiuos žmones buvo matęs Telšiuose, net kelis kartus su jais bendravo, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiai ateidavo pas juos į kiemą, į įmonės teritoriją pažiūrėti mašiną, kažką patarti; jie užsiiminėjo mašinomis, gyveno žmonos name; bendravo su jais gal du, gal tris kartus, jų net vardų nežinojo, tačiau paaiškinti, kaip Telšiuose matyti asmenys atsirado būtent objekte, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo. VDI pareigūno S. T. teisme duoti parodymai, kad susiskambinus su A. P., jis atvežė prašomus dokumentus, buvo geranoriškai pateikta darbų rangos sutartis, bet kai buvo pradėta kalbėti apie konkrečius darbus, terminus, konkrečiai kas atliko darbus, jis duomenų nepateikė, atsisakė atvažiuoti, leidžia pagrįstai manyti, jog A. P. apie svarbesnes aplinkybes, susijusias su konkrečių darbų atlikimu, negali paaiškinti ir nurodyti, kas būtent atliko minėtus darbus, tai traktuojant kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokią užimtą poziciją rodo ir tai, kad asmuo akivaizdžiai vengė atvykti į VDI aplinkybių aiškinimuisi (1 t., b. l. 31-34, 37). Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog terasoje sudėtos statybinės medžiagos, jų paruošimui reikalingi kibirai bei įrankiai, leidžia pagrįstai manyti, jog priešingai nei nurodo A. P. (t. y. kad jų samdyti subrangovai buvo atlikę darbus terasoje, bet tai buvo balandžio mėnesį), patikrinimo metu terasoje darbai buvo toliau vykdomi. Pastebėtina ir tai, jog A. P., teisme duodamas paaiškinimus, nurodė, jog terasos įrengimas neįėjo į jų darbų apimtį, tačiau iš liudytojo S. T. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai G. I. ir I. S., prieš rašydami atitinkamus paaiškinimus, skambino būtent bendrovės direktoriui, kaip juos įdarbinusiam asmeniui, teigdami VDI pareigūnui „kalbėk su A.“, „atvažiuos direktorius ir viską paaiškins“. Teismas, vertindamas A. P. teisme duotus paaiškinimus, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai nėra detalizuoti, nuoseklūs, apie svarbesnes aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės nutyli.
Baigiamųjų kalbų metu A. P. atstovas nurodė, jog nėra nustatyta, koks konkretus asmuo juos pasamdė dirbti. Akivaizdu, jog tokia A. P. atstovo išsakyta pozicija tik dar kartą patvirtina, jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje rasti G. I. ir I. S. buvo ne atsitiktinai, kaip darbo ieškantys praeiviai, o būtent ten dirbantys ir jiems pavestas darbo funkcijas atliekantys darbuotojai. Šiuo atveju svarbu tai, kad rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-15) buvo sudaryta būtent su A. P. atstovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsipareigojusi pagal statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą ir kalendorinį grafiką laiku atlikti sutartyje numatytus darbus, pateikti sistemos montavimo, derinimo bei išbandymo aktus (sutarties 8.1 p.). Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų dirbę kitoje įmonėje, be to, ir pats A. P. nei tyrimo metu (1 t., b. l. 28), nei teisme nenurodė, koks subrangovas galimai buvo atsakingas už terasoje atliekamus darbus, todėl pagrįstai manytina, jog už terasoje atliekamus darbus atsakinga buvo ne subrangovų, o būtent A. P. atstovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog G. I. ir I. S. šį darbą dirbo su darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. žinia, jiems buvo duotas konkretus darbas, jie žinojo darbo sąlygas, buvo aprūpinti darbo įrankiais ir priemonėmis, pagal susitarimą darbas buvo atlygintinas bei kt.
A. P. teisme nurodyta versija, jog tai yra R. S. kerštas už tai, kad jis girtuokliavo, paskui buvo atleistas; jog R. S. paaiškinimus vertina kaip darbo inspekcijos ir S. sąmokslą, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, deklaratyvaus turinio, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad liudytojai S. T. ir N. V. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tiek A. P., duodamas parodymus teisme, tiek jo atstovas baigiamųjų kalbų metu pabrėžė, jog R. S., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, girtavo, yra kelis kartus teistas, pagal jį charakterizuojančią medžiagą nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimu, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes dėl nelegalaus darbo,- tik siekis sumenkinti darbo inspekcijai liudijusį asmenį, dirbtinai parodyti jo tariamą nepatikimumą, nesąžiningumą. Pabrėžtina, jog R. S. kriminalinė istorija, surinktus įrodymus vertinant būtent visų įrodymų kontekste, nepaneigia nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių. Tyrimo metu apklaustas R. S., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo (1 t., b. l. 29), iš esmės patvirtino tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos nelegalaus darbo tyrimo akte, nusižengimo protokole, taip pat jo nurodytos aplinkybės visiškai sutapo su liudytojų S. T., N. V., O. B., T. K., G. G. teisme duotais parodymais. Jo galimi veiksmai, nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-08 pareiškime, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėtina nelegalaus darbo byla ir gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalyku.
A. P. atstovas baigiamųjų kalbų metu R. S. nesąžiningumą grindė jo elgesiu bylos nagrinėjimo metu, jis lyg derino atvykimą į apklausą, tačiau taip ir nepasirodė. Pastebėtina, jog teismas nelaiko kliūtimi priimti teisingą ir pagrįstą nutarimą dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu byloje liudytoju nebuvo apklaustas R. S.. Jo neatvykimo priežastys teismui buvo žinomos (išvykęs į užsienį ilgam laikui), o surinktų duomenų visetas leido teismui bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Įrodinėjimas nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-2-530/2018 ir kt.). Be to, minėto liudytojo tyrimo metu duoti paaiškinimai nagrinėtinu atveju nėra traktuotini kaip lemiami; byloje yra pakankamų tokio įrodymo keliamų nepatogumų kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti asmens parodymų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 2 K-276-976/2015), apie kuriuos teismas pasisakė aukščiau.
Baigiamųjų kalbų metu A. P. atstovas nurodė ir tai, jog nėra nustatyta, kad asmenims rusų kalba būtų priimtina, nes buvo nustatyta, kad šie asmenys - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai; jų gimtoji kalba rumunų, ne rusų kalba; ar jiems išaiškinama teisė į vertėją, akivaizdu, kad ne; paaiškinimai, kurie yra teikti, jie buvo paimti rusų kalba; jie nebuvo apklausti gimtąja kalba sienos apsaugos tarnyboje. Tokie teiginiai nėra pagrįsti. Vien tai, kad G. I. ir I. S. yra moldavai, tačiau paaiškinimus surašė rusų kalba, jokiu būdu nereiškia procesinio pažeidimo. ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad darbo inspektoriai su G. I. ir I. S. kalbėjo rusų kalba, rašytiniuose paaiškinimuose rusų kalba G. I. ir I. S. savo parašais patvirtino šiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių teisingumą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. I. ir I. S. patikrinimo metu būtų išreiškę pageidavimą turėti vertėją. Tai rodo, kad darbo inspektoriai su minėtais asmenimis bendravo jiems suprantama rusų kalba. Tai patvirtina ir vaizdo bei garso įraše užfiksuotos aplinkybės, kad darbo inspektorius S. T. moka rusų kalbą, su G. I. ir I. S. jis bendravo rusų kalba, pastarieji šią kalbą taip pat mokėjo. Be to, ir liudytoja G. G. teisme patvirtino, jog asmenys, pristatyti į Šiaulių pasienio užkardą, parodymus davė rusiškai, susikalbėjo, rusiškai kalbėjo normaliai; asmenys pasirašė, kad jie supranta ir jiems yra išversta. Todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad I. G. ir I. S. teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, buvo pažeista. Teismas pažymi ir tai, kad ANK 568 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui, tačiau jau vykstančiame teismo procese. Tai paaiškinama tuo, kad bylos proceso metu vartojami specifiniai teisiniai terminai, kurie asmeniui, nesuprantančiam lietuvių kalbos, gali būti neaiškūs, todėl nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu privalo būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-300/2017, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-491/2018 ir kt.). Šiuo gi atveju darbo inspektoriai tik fiksavo faktines nelegalaus darbo aplinkybes, priėmė iš G. I. ir I. S. paaiškinimus jiems suprantama rusų kalba, su jais taip pat bendravo jiems suprantama rusų kalba, todėl vertėjo dalyvavimas šiuo atveju nebuvo būtinas.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad iš aukščiau aptartų įrodymų, kurie sueina į bendrą loginę grandinę kaltinimui patvirtinti, visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdaviu, jo vadovaujamoje įmonėje leido (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams G. I. ir I. S. dirbti statybininkų pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės naudai. Įmonės direktorius A. P. nepareikalavo iš trečiųjų šalių piliečių pateikti galiojančių leidimų dirbti Lietuvoje bei, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV Telšių teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. darbuotojai G. I. ir I. S. dirbo nelegaliai.
Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas - nuo 2017 m. birželio 29 d. 09.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (tame tarpe – filmuotą medžiagą, iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautus duomenis (1 t., b. l. 182, 184) ir kt.), sprendžia, jog aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad G. I. ir I. S. nelegaliai dirbo būtent VDI patikrinimo dieną - 2017 m. rugsėjo 14 d. Objektyvių duomenų, kad minėti asmenys būtų dirbę administracinio nusižengimo protokole nurodytu ilgesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d. 09.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val., šiuo atveju nepakanka (tame tarpe - atsižvelgiant, kad liudytojo R. S. nepavyko apklausti teismo posėdyje), todėl kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad A. P., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, leido 2017 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. statybininkų pareigose dirbti G. I. ir I. S. ir taip neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV Telšių teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 d. ir 2 d. (o ne punktų, kaip įvardinta nusižengimo protokole). Taip pat patikslintini nusižengimo protokole nurodytų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių vardai ir pavardės – G. I. ir I. S., kadangi jie tiksliai nustatyti pagal pateiktus asmens tapatybės dokumentus (1 t., b. l. 9-10). Tokie kaltinimo patikslinimai veikos kvalifikacijos nekeičia ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties nesunkina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis. Šis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. Statybos objekte nelegaliai dirbo du asmenys, kas rodo, jog nusižengimas pagal savo mastą yra pavojingesnis. A. P. yra dirbantis, byloje duomenų apie asmens baustumą nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. P. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.