- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-2-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00230-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Ž. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad, būdamas darbdaviu – ūkininkas/vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (įmonės/ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje leido dirbti nelegalų darbininko/traktorininko darbą T. G., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (institucijai). Tuo V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. redakcija) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą bei 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus.V. Ž., nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde V. Ž. nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo patikslintos aplinkybės, turinčios reikšmę teisingam pažeidimo išnagrinėjimui, t. y. pareiškėjo T. G. 2016 m. balandžio 26 d. pareiškime ir institucijos protokole bei pažymoje dėl nelegalaus darbo konstatuotos skirtingos galimo nelegalaus darbo pabaigos, t. y. neaišku, kokia faktinė aplinkybė patvirtina galimo teisės pažeidimo baigtumą, taip pat T. G. 2017 m. gegužės 11 d. paaiškinime nurodyta, kad jis darbą susirado per savo brolį R. G., tačiau iš bylai pateiktų VSDF duomenų matyti, kad pas V. Ž. jokio darbuotojo vardu R. įdarbinta nebuvo. Prie tikslinamų aplinkybių V. Ž. nurodo ir aplinkybes, susijusias su T. G. galimu statusu, t. y. nenustatyta ar T. G. dirbo talkos darbus, ar dirbo kaip mokinys, besimokantis dirbti su žemės ūkio technika. Nei vienas liudytojas, taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos darbuotojas nepateikė jokių duomenų apie T. G. darbo santykių pobūdžio veiklą, kurie objektyviai patvirtintų nelegalaus darbo faktą. Teismui pateiktose fotonuotraukose neužfiksuotas joks nelegalus darbas jo ūkyje, o pateikti įrodymai apskritai prieštarauja faktinėms aplinkybėms – pateikta traktorininko pažymėjimo nuotrauka nepatvirtina, kad T. G. turėjo teisę dirbti su nuotraukose pavaizduota žemės ūkio technika, o viena nuotrauka iš vis V. Ž. nežinomo traktoriaus. V. Ž. savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su liudytojos V. G. parodymais, kuriuose ji teigė, jog ji teigusi, kad pas V. Ž. visą laiką dirba keli žmonės nelegaliai, kadangi neišsiaiškinta ar ji tokį faktą mačiusi pati, ar kažkas jai pasakojo, kaip ir neaiškus faktas, iš kur ji žinanti, kad jis pasiūlęs T. G. dirbti pas jį. V. Ž. savo skunde nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu jis buvo pateikęs prašymą apklausti liudytoją T. G., kuris yra pagrindinis liudytojas šioje byloje, tačiau teismas jo prašymą atmetė, nurodydamas, kad T. G. išvykęs į užsienį ir grįš po mėnesio (gruodžio 16 d.), todėl sprendimas nekviesti liudytojo visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.Atsiliepime į V. Ž. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju taikomos ATPK nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nustatė byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad V. Ž. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir pagrįstai jį nubaudė.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010).Kaip matyti iš apeliacinio skundo V. Ž. savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą ginčija aplinkybėmis, kurios jo nuomone, turėtų būti patikslintos bei nesutinka su teismo sprendimu neapklausti liudytojo T. G., tačiau, apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nepaneigia nei V. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo, fakto, nei jo kaltės.Apylinkės teismas, spręsdamas dėl V. Ž. administracinio teisės pažeidimo padarymo, rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus A. B., V. G. parodymais, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo T. G. duoti paaiškinimai ir parodymai. Tiek liudytojų T. G. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, tiek liudytojas R. G., tiek liudytojų motina V. G. nurodė, jog T. G. V. Ž. ūkyje darbą susirado per savo brolį R. G., kuris tame ūkyje jau dirbo. T. G. pas V. Ž. pradėjo dirbti nuo 2016 m. liepos 5 d., nes jau turėjo traktorininko pažymėjimą, dirbo traktorininko arba pagalbinio darbininko darbus. Buvo sutartas 500 eurų per mėnesį darbo užmokestis bei nustatytas darbo laikas nuo 8 val. iki 20 val. Darbo užmokestį mokėjo nereguliariai. V. Ž. nusiveždavo T. G. į darbą ir parveždavo arba T. G. važiuodavo dviračiu. Pas V. Ž. išdirbo iki 2016 m. lapkričio 18 d. ir buvo atleistas iš darbo galutinai neatsiskaičius. Visą laiką dirbo nelegaliai, nors buvo žadama sudaryti darbo sutartį. Patikrinimo atveju buvo informuoti, kad sakyti, jog dirba tik draugiškai padėdami V. Ž., bet pastoviai nedirbantys. Nelegaliai dirbančių buvo ne vienas. Iš šių liudytojų nuoseklių parodymų neabejotinai galima spręsti, jog T. G. nuo 2016 m. liepos 5 d. d. į V. Ž. ūkį vykdavo suvokdamas tai kaip savo darbo vietą, kurioje jis dirba pagal sutartas sąlygas. Šias sutartas sąlygas savo parodymuose patvirtino ir nepilnamečio T. G. motina, nurodydama, kad darbą V. Ž. ūkyje T. pasiūlė R. G., jos vyresnysis sūnus, kuris tuomet dirbo tame ūkyje. Atvykus į namus V. Ž., ji bendravo su juo apie T. įdarbinimą, nes jis tuo metu buvo dar nepilnametis. Sūnus vasaros atostogų metu norėjo užsidirbti pinigų. Pas V. Ž. sūnus dirbo įvairius ūkio darbus, daugiausia su technika. V. Ž. jo darbu buvo patenkintas. Jis dirbo per visą vasarą ir vėlesniu laiku. Paskutiniu metu V. Ž. ėmė nebemokėti pinigų, todėl ji sūnui liepusi nebedirbti. Liko neatsiskaitęs už du mėnesius. Darbiniai santykiai nebuvo įforminti (b. l. 84). Tai, kad T. G. V. Ž. ūkyje dirbo su traktoriumi, patvirtina V. G. parodymai, R. G. parodymai, kuriuose jis teigė, kad kuomet T. G. pradėjo dirbti pas V. Ž., jis jau nebedirbo, nes reikėdavo dirbti 15,16 valandų per parą, o brolis tai žinodamas vis tiek sutiko dirbti, kadangi jį domino darbas su traktoriumi (b. l. 93) , kad T. G. pagrindinis darbas buvo su technika patvirtina ir 2017 m. gegužės 11 d. duotas jo paaiškinimas Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui, kuriame jis nurodė, kad V. Ž. jam pasiūlė darbą su technika, kadangi jis jau turėjo traktorininko pažymėjimą, bei mokėti 500 Eur per mėnesį, todėl šis pasiūlymas jam tiko (b. l. 7). Dėl sulygto darbo užmokesčio aplinkybes patvirtina ir liudytoja V. G., kuri nurodė, kad buvo sutarta T. G. už dieną mokėti 20 eurų (b. l. 84). Todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad iš T. G. paaiškinimo neaišku iki kada T. G. dirbo, kokį darbą jis dirbo po 2016 m. liepos-spalio laikotarpio, ar talkos darbus ar kaip mokinys, besimokantis dirbti su technika ar kažkokio kito susitarimo pagrindu, jokios įrodomosios reikšmės, kaip paneigiančios nelegalaus darbo faktą, neturi, todėl ir aplinkybių, susijusių su T. G. nelegalaus darbo trukme patikslinimas neįtakoja nei padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, nei atsakomybės apimties. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. nurodomos aplinkybės, kad T. G., atvykęs į jo ūkį tariamai mėnesį laiko tik stebėdavo atliekamus ūkio darbus, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nieko nedirbo, paneigiamos byloje ištirtais duomenimis. Byloje esanti T. G. traktorininko pažymėjimo kopija patvirtina, kad būtent T. G. turimas traktorininko pažymėjimas ir buvo aplinkybe dėl ko jis buvo pakviestas ir priimtas dirbti V. Ž. ūkyje. Apygardos teismas pažymi, jog iš byloje pateikto T. G. traktorininko pažymėjimo nėra galimybės spręsti, kokia jam kategorija buvo suteikta (neatšviesta traktorininko pažymėjimo antroji pusė), tačiau, sprendžiant pagal T. G. amžių ir traktorininko pažymėjimo išdavimo datą, neabejotinai galima teigti, kad T. G. buvo suteikta TR1 traktorininko kategorija, kuri yra pati pirmoji ir suteikiama asmenims nuo 15 metų amžiaus. Be to, V. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose Alytaus rajono aplinkės teismui, pažeidėjas buvo pats nurodęs, kad T. G. jis leisdavo mokytis valdyti jo turimus traktorius, taip pat teigęs, kad savo turimą traktorių Jonh Deere 5100 su priekaba buvo T. G. ir paskolinęs (b. l. 34). Šios aplinkybės patvirtina, kad T. G. galėjo vairuoti traktorių, kadangi priešingu atveju, jam neturint tam teisės, neįtikinama, kad brangaus turto savininkas skolintų savo turtą neįsitikinęs, kad nepilnametis asmuo turi teisę tokį mechanizmą valdyti. Nesutinkama ir su kitais V. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kadangi, kaip minėta, byloje yra liudytojos V. G. paaiškinimai tiek dėl jos nepilnamečio sūnaus T. G. nelegalaus įdarbinimo aplinkybių, tiek ir dėl informacijos gavimo iš sūnų T. G. ir R. G. apie nelegaliai pas V. Ž. dirbančius žmones. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko kliūtimi priimti teisingą ir pagrįstą nutarimą tai, kad teisminio nagrinėjimo metu byloje liudytoju nebuvo apklaustas liudytojas T. G.. Jo neatvykimo priežastys teismui buvo žinomos ir surinktų duomenų visetas leido teismui bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens prašymas kviesti į teismo posėdį liudytoją T. G., kuomet jis išvykęs į užsienį ilgam laikui, įvertinus byloje esančius įrodymus, sudarė pagrindą galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti. Be to, įrodinėjimas nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr.2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Apygardos teismo vertinimu byloje pakanka surinktų duomenų V. Ž. kaltei pagrįsti. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymų, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas V. Ž. kaltės, padarius pažeidimą, susijusį su nelegaliu darbu, todėl dar papildomai tirti įrodymus, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą V. Ž. paskirta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30, 30¹ ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą ir V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.