- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-15-491/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- S. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 11 val., atliekant jo ūkio patikrinimą, buvo nustatyta, jog fermos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose jis sandėliuoja pašarus gyvuliams, rastas dirbantis Ukrainos pilietis M. G. (M. G.), gim. (duomenys neskelbtini), t. y. jis į kibirą pylė gyvulių pašarą. Pažeidėjas su šiuo darbuotoju nesudarė darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą. Jis nurodo, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje į jo ūkį atvyko M. G. pasisemti ūkininkavimo patirties. Tam, kad jis galėtų būti Lietuvoje, jam reikėjo gauti leidimą gyventi ir būti ūkininko ūkyje. Toks leidimas iš Lietuvos darbo biržos buvo gautas 2017 m. rugsėjo 13 d. Dėl byloje esančio M. G. 2017 m. spalio 20 d. rašytinio paaiškinimo nurodo, kad M. G. yra ukrainietis ir jis nesupranta lietuvių kalbos. Kiek vėliau M. G. jam paaiškino, jog jis nesusikalbėjo su inspektore A. R., nes nebuvo vertėjo. Dėl to M. G. nesuprato, ko jo buvo prašoma. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas M. G. ir A. R. neapklausė ir neišsiaiškino, ar pastaroji supranta rusų kalbą ir kodėl M. G. paaiškinimą rašė ne gimtąja ukrainiečių kalba. Pastebi, kad byloje yra į lietuvių kalbą neišverstų dokumentų, kaip antai, asmenybę patvirtinantis dokumentas. Tvirtina, kad šioje byloje nesilaikyta ANK 568 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo – dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinti teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Cituodamas ANK 667 straipsnį, teigia ir tai, kad šioje byloje teismas neatliko jokio tyrimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus atstovas Sigitas Mikučionis su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad Pažeidėjas neteisingai įvardijo 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos darbo biržos išduotą dokumentą. Patikslina, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos darbo birža M. G. išdavė leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne „būti S. K. ūkyje“. Nurodo, kad patikrinimo metu darbo inspektorė bendravo su M. G. jam suprantama rusų kalba ir turi tam bendravimo įgūdžių (yra išlaikiusi rusų kalbos brandos egzaminą, įvertinimas – 10). Pažymi, kad bendravimas su M. G. rusų kalba vyko sklandžiai, jis su darbo inspektore laisvai kalbėjo, pateikė savo ranka rašytą, laisva valia išreikštą paaiškinimą rusų kalba, kuriame jis konkrečiai nurodė darbo S. K. ūkyje aplinkybes: ką dirbo, kiek laiko dirbo, kada darbą pradėjo, kada baigė, kokį darbo užmokestį gavo. Tvirtina, kad ANK 568 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista, kadangi patikrinimo metu M. G. buvo užtikrinta teisė bendrauti kalba, kurią jis moka, t. y. rusų kalba, ir dėl to vertėjo paslaugomis naudotis nereikėjo. Atkreipia dėmesį, kad Pažeidėjas skunde neginčija patikrinimo metu nustatyto nelegalaus darbo fakto, kaip esminio šioje byloje pažeidimo. Apeliacinis skundas netenkinamas.Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius įrodymus, nurodydamas, kad jie buvo gauti pažeidžiant nustatytą tvarką, bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje apimtyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai įvertino Pažeidėją ir M. G. siejančių teisinių santykių prigimtį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjas leido M. G. nelegaliai dirbti jo ūkyje ir todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog Pažeidėjo kaltę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patvirtina 2017 m. spalio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.), iš dalies – paties Pažeidėjo rašytinis paaiškinimas (16 b. l.), M. G. rašytinis paaiškinimas (24-25 b. l.), nuotraukos (11-13 b. l.), VSDFV informacinės sistemos duomenys (14-15 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Priešingai nei teigiama skunde, šių įrodymų visumos visiškai pakanka Pažeidėjo kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Šių įrodymų visuma byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 11 val. darbo inspektoriai A. R. ir B. S. atliko Pažeidėjo ūkio patikrinimą ir fermos patalpose rado dirbantį Ukrainos pilietį M. G. – tuo metu jis pylė į kibirą gyvulių pašarą. Darbo inspektoriams ir raštu M. G. paaiškino, kad Pažeidėjo ūkyje dirba jau dvi savaites, už kurias gavo 200 Eur, dirba nuo 7 iki 15 val., dažniausiai dirba su traktoriumi laukuose arba fermoje, patikrinimo metu jis perpylė kombinuotąjį pašarą, darbo sutarties su darbdaviu nesudarė. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – nuotraukos, iš kurių matyti fermos patalpoje esantis M. G. su kibiru rankose bei traktorius, su kuriuo M. G. dirbo fermoje. VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie M. G. įdarbinimą Pažeidėjo ūkyje nebuvo pranešta. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad M. G. faktiškai atliko ūkio darbuotojo pareigas. Iš M. G. paaiškinimo matyti, kad jis nedviprasmiškai į įvykio vietą atvykusiems darbo inspektoriams prisistatė fermos darbuotoju, paaiškino, kiek laiko dirba, kokias funkcijas atlieka ir kokį užmokestį gauna, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokiu būdu M. G. sėmėsi ūkininkavimo patirties bei mokinosi, o ne buvo darbuotojas ir kad jis nebuvo saistomas darbo teisiniais santykiais. Tarp Pažeidėjo ir M. G. susitarimas dėl priėmimo į ūkio darbuotojo (traktorininko) pareigas, kuris nebuvo nustatytas rašytine darbo sutartimi, buvo realiai, nes iš M. G. paaiškinimų matyti, kad jis su Pažeidėju buvo susitaręs tiek dėl darbo laiko, dėl darbo užmokesčio, tiek dėl jo atliekamų funkcijų. Priešingai Pažeidėjo įsitikinimui, skunde jo minimas Lietuvos darbo biržos 2017 m. rugsėjo 13 d. leidimas M. G. dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nepašalina jo kaip darbdavio pareigos M. G. įdarbinti pagal DK nustatytą tvarką, t. y. sudaryti darbo sutartį su darbuotoju bei apie tai pranešti VSDFV teritoriniam skyriui.Pažeidėjo teigimu nesuprantama, kaip patikrinimo metu darbo inspektoriai susišnekėjo su M. G., kadangi byloje nėra duomenų apie vertėjo dalyvavimą. Tokie teiginiai nėra pagrįsti. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl Pažeidėjo ūkio patikrinimą atlikusių darbo inspektorių objektyvumo fiksuojant tikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad darbo inspektoriai būtų suinteresuoti Pažeidėjo nubaudimu. Tokių duomenų Pažeidėjas taip pat nenurodė nei įvykio tyrimo metu, nei teisme. Todėl nelegalaus darbo tyrimo akte nustatytų faktų tikrumu apeliacinės instancijos teismas neabejoja. Kita vertus, vien tai, kad M. G. yra ukrainietis – tai patvirtina byloje esanti jo asmens dokumento kopija (19 b. l.), tačiau paaiškinimą surašė rusų kalba, jokiu būdu nereiškia procesinio pažeidimo. ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Pažeidėjas skunde teigia, kad M. G. nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, todėl jis nesuprato visų Pažeidėjo ūkį tikrinusių darbo inspektorių prašymų. Tačiau tokia Pažeidėjo versija yra neįtikinama. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad darbo inspektoriai su M. G. kalbėjo rusų kalba, rašytiniame paaiškinime rusų kalba M. G. savo parašu patvirtino šiame paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. G. patikrinimo metu būtų išreiškęs pageidavimą turėti vertėją. Tai rodo, kad darbo inspektoriai su M. G. bendravo jam suprantama rusų kalba. Tai patvirtina ir atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad darbo inspektorė A. R. moka rusų kalbą, su M. G. ji taip pat bendravo rusų kalba, pastarasis šią kalbą taip pat mokėjo. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad M. G. teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, buvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ANK 568 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui, tačiau jau vykstančiame teismo procese. Tai paaiškinama tuo, kad bylos proceso metu vartojami specifiniai teisiniai terminai, kurie asmeniui, nesuprantančiam lietuvių kalbos, gali būti neaiškūs, todėl nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu privalo būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Šiuo gi atveju darbo inspektoriai tik fiksavo faktines nelegalaus darbo aplinkybes, priėmė iš M. G. paaiškinimą jam suprantama rusų kalba, su juo taip pat bendravo jam suprantama rusų kalba, todėl vertėjo dalyvavimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Kad pats Pažeidėjas nesupranta rusų kalbos, jis taip pat nenurodo. Pažeidėjas skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. neapklausiant jo bei liudytojų. Jo teigimu, tokiu būdu aplinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. ANK 630 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Pagal ANK 629 straipsnio 2 dalį, teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pažeidėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors jis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, apie nedalyvavimo priežastis jis teismui nepranešė bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas bylos duomenimis, atitinka ANK 630 straipsnio 2 dalį, todėl negali būti pripažintas neteisingu. Pažeidėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nebuvo objektyviai būtinas, kadangi jo paaiškinimas apie bylai reikšmingas aplinkybes buvo byloje, bylos aplinkybės buvo aiškios, prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų nebuvo ir byloje esančių įrodymų visumos pakako Pažeidėjo kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Be to, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą Pažeidėjas iš esmės nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių duomenų, o savo apeliacinį skundą grindė vien, jo manymu, padarytais procesiniais pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog, sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.