Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams A. P., I. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo B. K. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjų A. L., G. L. patikslintą pareiškimą dėl praleisto

Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu netenkintas ieškovės ieškinys atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-587-368/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo paaiškėjo naujų faktinių aplinkybių, kurios galimai egzistavo ir nagrinėjant pradinę bylą, tačiau ieškovei nebuvo žinomos, o būtent: nors atsakovai nuardė ieškovės tvorą, ją sugadino, išmetė tvoros stulpelius, sugadino šalia augusius augalus, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų pastatyta nauja tvora padengia ieškovės patirtus nuostolius. Tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kad atsakovai buvo įpareigoti nugriauti jų savavališkai pastatytą naują tvorą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) 2023 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškovę, kad Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. gegužės 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. gegužės 23 d. surašė papildomą faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio tvoros statybos darbai atlikti atsakovų neturint privalomų statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, yra laikomi savavališka statyba. Atsakovai buvo įpareigoti iki 2023 m. lapkričio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendime pasisakė, jog atsakovų pastatyta nauja tvora padengia ieškovės patirtus nuostolius, tačiau Instituciją liepė nugriauti naują tvorą, darytina išvada, kad nuostoliai ieškovei nėra atlyginti. Aplinkybė, kad atsakovai savavališkai pasistatė tvorą, ieškovei tapo žinoma 2023 m. gegužės 30 d., kai gavo Inspekcijos raštą, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismui turint duomenis, kad atsakovai įrengė tvorą savavališkai ir privalės ją nugriauti, teismas nebūtų galėjęs padaryti išvados, kad atsakovų tvoros pastatymas ant sklypo ribos natūra atlygino ieškovei padarytą žalą ir dėl to žala kitokia forma ieškovei neturi būti atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Pateiktu prašymu pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kurias ji vertina kaip esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad tik 2023 m. gegužės 30 d. iš Inspekcijos sužinojo, jog atsakovai, vykdydami statybos darbus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, ginčo tvorą pasistatė savavališkai ir yra įpareigoti Inspekcijos iki 2023 m. lapkričio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Ieškovės teigimu, jei pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs duomenis apie atsakovų savavališkai įrengtą tvorą ir pareigą ją nugriauti, teismas nebūtų galėjęs padaryti išvados, kad atsakovų tvoros pastatymas ant sklypo ribos natūra atlygino ieškovei padarytą žalą ir dėl to žala kitokia forma ieškovei neturi būti atlyginta.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022 esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė ieškovės R. P. ieškinį atsakovams A. P., I. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 2022 m. birželio 29 d. sprendime teismas nustatė šias aplinkybes:

1. Dėl ieškovės tinklinės tvoros dalies nustatyta, kad pati ieškovė žodžiu davė sutikimą atsakovams, jiems pradėjus statyti savo tvorą, nuimti ieškovės tvoros tinklą, jį suvynioti ir perduoti ieškovei. Ieškovė, iš pradžių, sutikdama su tuo, jog atsakovai vietoj senos tvoros už savo lėšas pastatys naują tvorą, sutiko ne tik su tinklo, bet ir stulpelių pašalinimu, nes kitaip naujos tvoros nebūtų pavykę pastatyti. Ieškovės teiginius apie tai, jog sutikimo tokiems atsakovų veiksmams ji nedavė, teismas vertino kritiškai. Teismas pripažino, kad ieškovės sutikimas taip pat duoda pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės.

2. 3-4 ieškovės tvoros stulpeliai buvo įrengti jau atsakovų sklype, matininkas nustatė ir plane atvaizdavo, kad ieškovės tvoros dalis ir jos stulpeliai yra atsakovų žemės sklype; nėra pagrindo vertinti, kad tvora buvo tik išsikraipiusi, nes akivaizdu, jog ji buvo pastatyta netinkamai, dalinai atsakovų žemės sklype, todėl yra ir toks pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės atliktų veiksmų.

3. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės tvoros stulpeliai neišliko. Stulpų bei tvirtinimo elementų kaina negalėtų būti daugiau kaip keliasdešimt eurų įvertinus, jog pašalinta buvo sena tvora, todėl atlygintina suma turėtų būti mažinama maždaug per pusę.

4. Teismas sprendė, kad nagrinėtoje byloje buvo įmanoma atlyginti turtinę žalą ieškovei natūra, kas jau ir yra padaryta, atsakovams statant, o galimai jau ir galutinai pastačius, naują tvorą vietoj senosios. Naujos tvoros pastatymu atsakovai suteiks (arba jau suteikė, kadangi buvo planuojama artimiausiu metu tvorą pabaigti) ne tik naudą ieškovei, bet ir atlygino padarytą žalą natūra.

5. Ieškovės obelis ir agrastas buvo pasodinti pažeidžiant nustatytus teisės normomis reikalavimus, ieškovei nesilaikė teisės aktais nustatytų atstumų augalams. Atsakovai nesiekė agrastų krūmo sunaikinti, bet sudarė ieškovei visas galimybes krūmą persisodinti, bet ieškovė to nepadarė, todėl pati kalta dėl šio krūmo likimo. Už nulaužtą obels šaką ieškovė prašė priteisti 20 Eur, tačiau šios sumos nepagrindė įrodymais. Įvertinus, kad iš esmės daugiausiai ieškovės veiksmai lėmė obels apgadinimą, teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl žalos agrastui ir obeliai atlyginimo, taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos porams atlyginimo, nes ieškovė nepateikė tokios žalos įrodymų, kuri galėtų būti ir menkavertė.

6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes tokia žala jai nebuvo padaryta. Dėl tariamo ieškovės turto sunaikinimo, taip pat apgadinimo labai daug ką lėmė ir pačios ieškovės veiksmai, todėl ji neturi pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis, grįsdama ieškovei tariamai padarytą neturtinę žalą. Teismo vertinimu, medis ir krūmas buvo pasodinti nesilaikant atstumų su iš to kilusiomis pasekmėmis, žala porams neįrodyta, be to, galėtų būti tik menkavertė, kaip ir medžio bei krūmo atveju. Tvoros nuardymas ieškovei taip pat nebuvo joks netikėtumas, kadangi apie tai atsakovai su ja ne kartą kalbėjo ir ieškovė netgi davė sutikimą ją nuardyti. Be to, ieškovės tvora nebuvo nauja, nebuvo kažkuo ypatinga, o tuo tarpu vietoj jos ieškovė turi sklypą, kuris bent iš vienos pusės bus arba jau yra atitvertas nauja, gražia ir tvirta tvora; apie to naudą jau irgi pasisakyta.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškinio atmetimas buvo grindžiamas tuo, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės pagal ieškinio reikalavimus, nes ieškovė davė sutikimą atsakovams pašalinti seną tvorą (stulpelius, tinklą) tam, kad atsakovai galėtų pastatyti naują tvorą, be to, dalis ieškovės senos tvoros su stulpeliais buvo atsakovų žemės sklype, tvora buvo pastatyta netinkamai, išsiklaipiusi. Teismas pripažino, kad dėl žalos padarymo augalams kalta pati ieškovė, o jei žala ir buvo padaryta, tai ji – menkavertė. Taip pat teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes tokia žala jai nebuvo padaryta.

Kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja nurodo naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad atsakovų pastatyta tvora yra savavališka statyba, atsakovai įpareigoti nugriauti tvorą, tad teismas, jei būtų žinojęs apie tvoros nelegalumą, nebūtų galėjęs padaryti išvados, kad atsakovai tvoros pastatymu atlygino žalą ieškovei natūra. Iš 2022 m. birželio 29 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas sprendė, jog yra byloje galimybė atlyginti turtinę žalą ieškovei natūra, kas jau ir yra padaryta, atsakovams statant, o galimai jau ir galutinai pastačius, naują tvorą vietoj senosios. Teismo surašytos formuluotės patvirtina, kad sprendimo priėmimo metu teismas neturėjo informacijos apie atsakovų pastatytą tvorą, teismui buvo žinoma, kad tvora statoma. Patys atsakovai Inspekcijai paaiškino, kad tvora buvo statoma laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio. Tad tvoros statymo, o ne galutinio pastatymo aplinkybė teismui buvo pakankama ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina, kad Inspekcijos įpareigojimas iki 2023 m. lapkričio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius neužkerta kelio atsakovams pastatyti naują tvorą, atitinkančią teisinį reglamentavimą. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai atsisako ketinimo statyti ateityje tvorą tarp šalių sklypų, ypač, kai šalių santykiai yra įtempti, nedraugiški.

Byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog žinodamas apie statomos tvoros nelegalumą, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą, nes ieškinio atmetimą ir pagrindą atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės teismas grindė iš esmės kitomis aplinkybės, neišskirdamas žalos atlyginimo natūra, t. y. atsakovams statant naują tvorą, kaip pagrindo atmesti ieškinį. Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai ir nepatvirtina, kad jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų priimtas visai kitas galutinis procesinis sprendimas, todėl pareiškėjos R. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022 (CPK 370 str. 3 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

netenkinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.