Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. K. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 str. 5 d.).

Pasiūlyme taip pat nurodyta, kad 15 metrų tinklo, stulpeliai ir tvirtinimo elementai kainuotų 165 Eur. Pažymėtina, kad abi šalys byloje teikė įrodymų apie tvoros tinklo kainą. Iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, kad 25 metų tinklo ruloną galima gauti ir už maždaug 60-70 Eur (su pristatymu). Ieškovės teiktais duomenimis toks tinklas kainuotų apie 100-125 Eur. Tačiau negalima pamiršti to, kad rulone yra 25 metrai tvoros tinklo, o ieškovės nuardyta tvora sudarė tik 14-15 metrų. Nors rulonais parduodama tvora nėra karpoma, atlyginant viso rulono kainą tai reikštų, kad ieškovei atlyginta daugiau žalos, nei ji patyrė, kadangi gautą didesnį kiekį tvoros tinklo ji galėtų panaudoti ir kitoms reikmėms. 15 metų tinklo sudaro 60 proc. viso rulono ilgio. Be to, iš abiejų pusių pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovės sklypą rėminančios tvoros yra senos, nevientisos, netiesios, todėl nebūtų pagrindo vertinti, kad tvoros atstatymui būtina įgyti kuo brangesnį tvoros tinklą. Pirkdama savo lėšomis, pati atsakovė irgi stengtųsi sutaupyti ir pirkti patį pigiausią variantą. Taip pat pinigais galėtų būti atlyginama už senos, o ne naujos tvoros kainą, kadangi naujos tvoros tinklas kokybiškai, estetiškai yra geresnis, nei buvo senas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės teigimu policijai tvora buvo statyta prieš 4 metus, tuo tarpu jos sūnus nurodė, kad ji buvo statyta prieš 10-12 metų. Taigi, tvora buvo tikrai pakankamai sena. Tai matyti ir iš abiejų pusių pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas nelygus, apdažytas tvoros tinklas, o jo stulpeliai panašūs į seniai sumontuotus, aprūdiję, apdaužytu viršumi, tartum buvę kalti į žemę. Todėl vertintina, kad atsakovė tvoros vertę skaičiuoja kaip naujos, modernios ir geros, tačiau pašalinta buvo sena ir gana prasta tvora. Jei skaičiuoti, kad naujos tvoros tinklas kainuotų 70 Eur (su pristatymu), 60 proc. tokio naujo tinklo kaina sudarytų 42 Eur. Atitinkamai įvertinus, kad ieškovės tvora buvo sena, galima žala dėl netekto tinklo turėtų būti mažesnė už nurodytą sumą ir galėtų būti 20-25 Eur. Taip pat pastebėtina, kad atsakovai ieškovės tvoros tinklo neišmetė, ją buvo galima panaudoti, galbūt ir dabar dar galima, tačiau ieškovė principingai atsisakė tinklą pasiimti. Tinklas po jo nuardymo tikėtinai buvo šiek tiek praradęs formą, tačiau iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovės sklypą juosiančios tvoros irgi yra senos bei nelygios, o visą namų valdą apskritai galima laikyti netvarkinga. Esant tokioms aplinkybėms apskritai kyla klausimas, ar už ieškovės tvoros tinklą turėtų būti atlyginta.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės tvoros stulpeliai neišliko. Pasiūlyme prie tvoros medžiagų kainos nurodyti ir stulpai bei tvirtinimo elementai. Jų kaina, PVM, neišskirti, tačiau iš bendro aplinkybių konteksto vertintina, kad jų kaina negalėtų būti daugiau kaip keliasdešimt eurų. Vėlgi reikia nepamiršti, kad kalba eina apie naujas medžiagas, o pašalinta buvo sena tvora, todėl atlygintina suma turėtų būti mažinama maždaug per pusę.

Bet kuriuo atveju svarbu ir įvertinti, ar ieškovei padaryta žala jau nėra atlyginta. Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 str. 1 d.). Kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju būtent ir įmanoma atlyginti turtinę žalą ieškovei natūra, kas jau ir yra padaryta, atsakovams statant, o galimai jau ir galutinai pastačius, naują tvorą vietoj senosios (pvz. b. l. 58, 59). Kadangi atsakovų tvora yra nauja, su fundamentu, tvirta, o ne paprasta tinklinė, sudurstyta iš skirtingų rūšių ir aukščio medžiagų (pvz. b. l. 57, 60, 61, 62, 99 ir kt.), galima vertinti, kad tokios tvoros pastatymu atsakovai ieškovei suteiks (arba jau suteikė, kadangi buvo planuojama artimiausiu metu tvorą pabaigti) ne tik naudą ieškovei, bet ir atlygino padarytą žalą natūra. Pažymėtina, kad palyginus su ieškovės sklypą juosiančiomis tvoromis, atsakovų pastatyta tvora savo kokybe yra ir bus net kelis kartus geresnė, nei prieš tai buvusi. Tai kelia ir pačios ieškovės sklypo vertę, kadangi ieškovei, trečiajam asmeniui ar kitiems asmenims, kuriems būtų perleistas sklypas su pastatais, kada nors tvarkantis namų valdą, nebereiktų statyti vienos iš keturių tvorų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės sklypas labai netvarkingas, namas labai senas ir apleistas, užkaltais langais, todėl atsakovų įrenginėjama tvora akivaizdžiai nėra prasta ir gerokai viršija bendrą ieškovės nekilnojamojo turto lygį. Todėl jei ir būtų galima vertinti, kad ieškovė turi teisę reikalauti keliasdešimt eurų dėl jos pašalintos tvoros tinklo ar tvoros stulpelių vertės, vertintina, kad atsakovų statomos tvoros teikiama nauda ieškovei ir trečiajam asmeniui, jų nekilnojamojo turto vertei, gerokai viršija tokią ieškovei galimą reikalauti sumą. Taip pat pastebėtina, kad nėra jokio teisinio ginčo dėl atsakovų tvoros nugriovimo, pašalinimo nuo sklypų ribos, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad turi būti atlyginta maždaug pusės sklypo kraštinės ilgio naujos tvoros įrengimo medžiagų ir darbo sąnaudos, nes vietoj senos tvoros tiesiog atsirado nauja, o paraleliai statyti antrą tvorą nėra jokio loginio ir protingo pagrindo, ypač ieškovei sutikus, kad atsakovai statytų tvorą ant savo sklypo ribos. Dėl to, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl jos reikalaujamų sumų tvoros atstatymui, tai reikštų, kad vietoj vienos tvoros atsirado dvi, o tai neatitinka teisingo žalos atlyginimo principo, kad asmuo neturi gauti daugiau, nei neteko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo atlyginti kokią nors žalą dėl ieškovės tvoros nuardymo, kadangi ieškovei tokia galima žala jau yra atlyginta.

Kaip jau minėta, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Kadangi ieškovė nesilaikė teisės aktais nustatytų atstumų augalams, atsakovams dėl agrasto buvo akivaizdžiai neįmanoma statyti tvorą, o obels šakų vainikas tiems darbams atlikti, matyt, irgi trukdė, nes niekas tyčia obels nebūtų užkliudęs. Atsakovas nurodė, kad agrastas buvo gražiai iškastas ir padėtas ieškovės sklypo ribose, kadangi jo šaknys buvo ant sklypų ribos. Taigi atsakovai nesiekė krūmo sunaikinti, bet sudarė ieškovei visas galimybes krūmą persisodinti. Iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė apie tvoros nuardymą, krūmo iškasimą sužinojo dar tą pačią dieną, buvo apsilankiusi vietoje, todėl turėjo galimybę persisodinti agrastą, laikantis nustatytų atstumų, bet kur savo sklype. Ieškovė to nepadarė, todėl pati kalta dėl šio krūmo likimo. Šiuo metu nebeįmanoma pasakyti, ar krūmas būtų prigijęs, nes nebuvo pabandyta jį persodinti. Krūmui prigijus, nebūtų pagrindo reikalauti jokios žalos už jo iškasimą. Taip pat nėra niekaip įrodyta už jį reikalaujama 50 Eur suma. Be to, net ir įrodyta suma turėtų būti mažinama, o priklausomai nuo jos dydžio ir visai nepriteisiama, kadangi pati ieškovė pasodino krūmą ant sklypų ribos, ko nebuvo galima daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl žalos agrastui atmestinas.

Dėl nulaužtos obels šakos visų pirma pastebėtina, kad iš nuotraukų matyti, jog tai nėra didelė ir stora šaka. Kadangi obelis pasodinta nesilaikant atstumo iki sklypų ribos, atsakovai apskritai galėtų reikalauti obelį pašalinti, po ko obelis greičiausiai nebeprigytų. Taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad dėl šios nulaužtos šakos, atsirado kažkokia reikšmingesnė žala medžiui, nes ieškovė pati nurodė, o atsakovai patvirtino, kad tų šakų, patekusių į atsakovų sklypo pusę, jau ir prieš tai buvo nupjauta. Už nulaužtą šaką ieškovė prašo priteisti 20 Eur. Ši suma įrodymais nėra grindžiama. Įvertinus, kad iš esmės daugiausiai ieškovės veiksmai lėmė jo apgadinimą, o taip pat medį galėtų būti reikalaujama apskritai pašalinti, šis reikalavimas atmestinas.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų 15 Eur už žemėmis apibertus porus, augusius netoli tvoros. Atsakovai nurodė, kad porai tik nežymiai buvo užpilti žemėmis ir žalos dėl to nekilo. Ieškovės pateiktos nuotraukos nespalvotos, todėl apskritai sunku įvertinti, kur augo jos nurodyti porai, kiek jų buvo ir ar jiems kažkas nutiko. Savaime kažkokio kiekio žemių patekimas ant augalų nereiškia, kad jiems kažkas nutiks. Žemės susiguli, jas nuplauna lietus. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų galbūt matyti keletas porų augalų (b. l. 25-27), tačiau visas sklypas yra apaugęs, netvarkingas, todėl tą sunku įvertinti. Pastebėtina, kad šiuo metu porų 1 kg kaina Google paieškos duomenimis yra apie 2 Eur. Kadangi visuotinai žinoma, kad maisto kainos kilo, 2021 m. rugsėjo pabaigoje kaina galėjo būti mažesnė. Taip pat neaišku, ar vėlų rudenį jie dar buvo gyvybingi, ar būtų augę toliau ir būtų buvę galima juos vartoti. Už ieškovės reikalaujamus 15 Eur šiuo metu išeitų 7,5 kg porų. Pagal svorį tai turėtų būti didžiulis augalų kiekis. Vertinant ieškovės pateiktas nuotraukas sunku manyti, kad įvykio metu ten augo didelis kiekis tokių augalų, tuo labiau kad buvo žemėmis užpiltas toks augalų kiekis. Jei kažkokia žala ir buvo, ji galbūt galėtų būti įvertinta 2-4 eurais, tačiau ir to kategoriškai teigti neįmanoma, nes ieškovė patikimų įrodymų dėl to nepateikė. Be to, tokia suma būtų mažareikšmė ir tokią žalą tikrai padengia aplinkybė, kad atsakovai realiai įrengė gražią tvorą, kurios nauda bus ir ieškovei, apie ką jau minėta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl porų atmestinas.

Ieškovė reikalauja atlyginti jai 250 Eur neturtinę žalą. Ją motyvuoja turto sunaikinimu bei sužalojimu, ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, kadangi yra pažeista jos teisė į privatų gyvenimą, ji jaučiasi nesaugi, nes nėra jokios tvoros, kamuoja nežinia, ko iš kaimynų dar gali sulaukti; atsakovai panaikino ieškovės privatumą, kadangi po atsakovų neteisėtų veiksmų nebeliko atitvaro; atsakovai yra esmingai kalti dėl ieškovės emocinės būklės; piniginė kompensacija reikalaujama už patirtus bei patiriamus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinį ir fizinį skausmą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015; 2016 m. birželio 27 d. nutartį byloje e3K-3-332-687/2016). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savaime aišku galėjo patirti tam tikras emocijas, kadangi panašu, jog ieškovė nepalaikė geros kaimynystės su atsakovais. Tačiau į analogišką situaciją vienas žmogus gali pažiūrėti emocingai, o kitas racionaliai, šaltai ir protingai. Visgi žmonių požiūrio skirtingumas negali lemti išvados, kad į problemas reaguojant emocionaliai, atsiranda neturtinė žala. Dėl tariamo ieškovės turto sunaikinimo, taip pat apgadinimo jau pasisakyta, labai daug ką lėmė ir pačios ieškovės veiksmai, todėl ji neturi pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis, grįsdama ieškovei tariamai padarytą neturtinę žalą. Kaip minėta, medis ir krūmas buvo pasodinti nesilaikant atstumų su iš to kilusiomis pasekmėmis, žala porams neįrodyta, be to, galėtų būti tik menkavertė, kaip ir medžio bei krūmo atveju. Tvoros nuardymas ieškovei taip pat nebuvo joks netikėtumas, kadangi apie tai atsakovai su ja ne kartą kalbėjo ir ieškovė netgi davė sutikimą ją nuardyti. Be to, ieškovės tvora nebuvo nauja, nebuvo kažkuo ypatinga, o tuo tarpu vietoj jos ieškovė turi sklypą, kuris bent iš vienos pusės bus arba jau yra atitvertas nauja, gražia ir tvirta tvora; apie to naudą jau irgi pasisakyta. Taip pat konstatuota, kad ieškovei nėra padaryta turtinė žala.

Labai svarbu pastebėti, jog iš šalių pateiktų nuotraukų, o ypač pateiktų atsakovų spalvotų nuotraukų matyti, kad ieškovės namų valda yra netvarkinga, joje sandėliuojami įvairūs mažaverčiai daiktai (šiferis, padangos, statybiniai blokai ir pan.), sklypo tvoros labai senos ir nesolidžios, namas labai senas (registro duomenimis – 1934 m. statybos), namo langai užkalti, todėl nepanašu, kad jis gyvenamas arba bent jau gyvenamas nuolat. Atsižvelgiant į tai sunku daryti išvadą, kad iš tikrųjų, realiai buvo pažeistas ieškovės privatus gyvenimas, kad tokie įvykiai, taip pat tai, jog atsakovų tvorą statę asmenys dirbo atsistoję ir ieškovės sklypo pusėje (dėl tvoros statymo ieškovė sutiko), turėjo kažkokį ypatingą emocinį negatyvų poveikį ieškovei. Tokias aplinkybes galima vertinti tik kaip mažareikšmius ir smulkmeniškus įvykius, dėl kurių neturtinė žala nekyla ir neturi būti atlyginama. Atsakovai yra kultūringi tvarkingi žmonės, todėl nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad nežinia ko iš jų ateityje galima laukti. Be to, galimi ateities įvykiai yra hipotetiniai ir nagrinėjamam ginčui neaktualūs.

Taipogi pati ieškovė nurodė, kad atsakovai jau gerokai iki pašalinant tvorą ir statant naują gyveno savo name, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad apie pažeistą privatumą, kadangi neliko atitvaro, nes buvo pastatytas tvoros pamatas, stulpai, be to, niekas nevaikščiotų per atsakovų gyvenamą teritoriją. Dėl likusio tarpo tarp atsakovų tvoros kampo prie gatvės ir ieškovės senos tvoros pastebėtina, kad tas tarpas yra nedidelis. Tarpas taip pat atsirado atsakovams nusiardžius savo tvoros dalį, kam jie turėjo teisę. Ieškovė, jei tikrai sąžiningai vertintų, kad toks tarpelis pažeidžia jos privatumą, būtų pati seniai ėmusis veiksmų tą tarpą užtverti, pvz. elementariai toje vietoje įkalant medinį kuolą ar vamzdį ir prie jo su viela pritvirtinant senos tvoros tinklą. Sudėtingesnių veiksmų, atsižvelgiant į ieškovės tvoros kokybę ir būklę, vargu ar reikalinga. Ieškovės kitos tvoros taip pat neatrodo aukštos, todėl kažkam ypatingai norint, jas galima būtų įveikti ir per viršų. Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad likusi landa žmogui per maža, šunų ten nesimato, o katinai ir taip visur vaikšto, kur nori. Vaikštantys kur nori gyvūnai negali sukelti asmeniui neturtinės žalos. Tuo tarpu turint omenyje sodybos ir sklypo išvaizdą, pašaliniams žmonėms ten nebūtų intereso landžioti, o jei toks ir atsirastų, net ir paprasta ieškovės tvora tokio asmens nesulaikytų. Apskritai vertintina, kad ieškovės teiginiai apie prarastą privatumą, patirtą neturtinę žalą yra deklaratyvūs. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra konkretaus įstatymo, nustatančio, jog tokioje situacijoje turi būti atlyginama neturtinė žala.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad nėra pagrindo atlyginti ieškovei iš atsakovų kokią nors neturtinę žalą.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės išlaidos registrui, atstovavimo išlaidos ieškinio netenkinimo atveju valstybei neatlygintinos, nuo proceso išlaidų ieškovė atleista. Atsakovai patyrė 500 Eur išlaidų advokatui, todėl ieškinio netenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovams A. P. ir I. N. iš ieškovės R. P. 500 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.