Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. V., suinteresuoto asmens M. V. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – Ž. V., M. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2022 m. gruodžio 28 d. priimtas Patvarkymas dėl teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, kuriuo skolininkas įpareigotas, nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos visa apimtimi/įpareigojo laikytis sprendimo, nepažeidžiant mažamečių vaikų interesų. 2023 m. sausio 24 d. gautas išieškotojos pranešimas, kad M. V. nesilaiko bendravimo tvarkos 1 punkto – negrąžino Ž. V. nepilnamečio sūnaus D. 2023 m. sausio 20 d. 20.00 val. (negrąžinimo faktas užregistruotas epolicija.lt), vaikas buvo grąžintas 2023 m. sausio 23 d. 11.30 val. 2023 m. vasario 2 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

4. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta.

– laikotarpiu 2022 m. gruodžio 25 d. - 2023 m. sausio 22 d., skolininkas negalėjo perduoti nepilnamečio vaiko motinai dėl objektyvių priežasčių - vaikas kategoriškai atsisakė likti su išieškotoja, vėliau ir vykti pas ją. Skolininkas 2022 m. gruodžio 25 d. nepilnametį vaiką atvežė laiku pas išieškotoją, tačiau sūnus pareiškė su motina nepasiliksiantis, nepaisant antstolės, išieškotojos bei paties skolininko raginimų. Nepilnamečio vaiko nuomonė nepasikeitė ir atvykus policijos pareigūnams. Skolininkas nenorėdamas dar labiau aštrinti situacijos ir emociškai žaloti sūnaus, nusprendė nepilnametį vaiką vežtis namo. Sekančiomis antstolės fiksuotomis pažeidimo dienomis, nors skolininkas ir paaiškino sūnui, kad jis privalo vykti pas išieškotoją, tačiau vaiko nuomonė nesikeitė. Skolininkas negali vaiko prievarta versti likti ir/ar vykti pas motiną, ignoruojant vaiko išgyvenamą vidinį konfliktą, jo emocinę būseną (jaučia stresą, pasireiškia somatiniai pilvo, galvos skausmai). Priešingas aiškinimas būtų visiškai nesuderinamas su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, visiškai nepaisant vaiko, kuris geba išreikšti savo mintis, nuomonės.

– byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas sąmoningai vengtų vykdyti 2022 m. balandžio 4 d. teismo sprendimą, kad nevykdytų kooperavimo pareigos ar nebūtų dėjęs sąžiningų bei protingų pastangų, siekiant, kad nepilnamečio vaiko ir išieškotojos nuolatinis bendravimas vyktų. Skolininko veiksmuose nėra kaltės. Nepilnamečio vaiko atsisakymas pasilikti ir/ar vykti pas išieškotoją yra sąlygotas ne skolininko veiksmų, bet pačios išieškotojos netinkamo bendravimo su vaiku.

– skolininkas pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką pasiėmęs į savo namus abu nepilnamečius vaikus 2022 m. gruodžio 24 d. nuo 09.00 val., juos privalėjo grąžinti išieškotojai Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Tačiau 2022 m. gruodžio 25 d. 20.00 val. grąžino tik A. V.. Nepilnamečiui D. būnant tėvo žinioje, jis savo priešingais ir neteisėtais veiksmais apribojo išieškotojos galimybes vykdyti savo, kaip nepilnamečių vaikų motinos pareigas, neužtikrino galimybės bendrauti, bei neigiamai įtakojo vaiko ir motinos ryšį, siekia atskirti vyresnįjį sūnų nuo motinos, formuojant motinos atstūmimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai fiksavo šį atvejį – 2023 m. sausio 11 d. surašytos Vaikų situacijos vertinimo anketos (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. V. atžvilgiu dėl netinkamo tėvo valdžios panaudojimo.

– 2023 m. sausio 20 d. 20.00 val. pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarkos 1 punktą, pasibaigus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais laikui, išieškotojai buvo grąžintas tik sūnus A. Nepertraukiamai sūnus D. pas skyrium gyvenantį tėvą išbuvo 28 dienas. Per tą laiką vaiko motina (išieškotoją) nesimatė ir neturėjo galimybių su sūnumi bendrauti.

– neteisėti skolininko veiksmai yra ne vienkartinio pobūdžio. Skolininko argumentai, jog teismo sprendimas nėra laiku ir tinkamai vykdomas dėl sūnaus kategoriško atsisakymo grįžti pas motiną teismo nustatytu laiku, kategoriškos vaiko nuomonės ir noro gyventi kartu su tėvu, pats savaime nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimo. Už teismo sprendimo neįvykdymą yra atsakingas tik pats skolininkas, nes jis, suvokdamas savo pareigas, sąmoningai jų nevykdo.

8. Teismo posėdyje paaiškino, kad sprendimas buvo vykdomas sklandžiai. Tačiau M. pasakė, kad vaikas turi pasirinkimą ir pas mamą gali negrįžti. Vaikai turėjo grįžti pirmąjį Kalėdų vakarą, buvo suplanuotos atostogos, bet tėvas nupirko X boxą, D. Vaikui pas tėvą buvo geresnės pramogos ir ne taip vertinga, kaip susitikimas su seneliais, slidinėjimas. Vaikas norėjo pasiimti iš tėvo namų išmaniuosius įrenginius, tačiau buvo sutarta, kad pas motiną to nebūna. Vėliau pasiimti dovaną leido. Mašinoje įrenginių nebuvo, M. juos atvežti atsisakė. Vaikas pats pasakė, kad grįš jei galės atsivežti telefoną ir planšetę, bet tėvas atsisakė juos atvežti. M. vaiko nevedė pas psichologą. Suinteresuotas asmuo2 su vaiku, psichologu, išsprendė situaciją – dabar leidžia išmaniuosius įrenginius atsivežti. M. niekada nepranešė, kad vaikas nenori pas motiną vykti, nesiūlė ieškoti sprendimų. Šiuo metu su bendravimo tvarka problemų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vykdomasis raštas) pagrindu užvesta v. b. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas išduotas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalyje dėl M. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (v. b. l. 1-6). 2022 m. gruodžio 28 d. priimtas Patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo (v. b. l. 17-18). Apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė pranešė vaikų gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. 2022 m. gruodžio 28 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (v. b. l. 11-12, toliau – Neįvykdymo aktas1), kuriuo konstatuota, kad skolininkas pažeidė Vykdomojo rašto 2 p. – Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20:00 val. negrąžino nepilnamečio vaiko D. V. motinai, vaikas 2022 m. gruodžio 27 d. buvo skolininko gyvenamojoje vietoje (antstolės patikrinta 2022 m. gruodžio 27 d.). 2023 m. vasario 2 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (patikslintas 2023 m. vasario 2 d.) (v. b. l. 63-65, 68), toliau – Neįvykdymo aktas2), kuriuo konstatuota, kad skolininkas pažeidė Vykdomojo rašto 1 p. – negrąžino nepilnamečio vaiko D. V. motinai 2023 m. sausio 20 d.; vaikas buvo grąžintas 2023 m. sausio 23 d. (v. b. l. 63-68) (el. b. dok. Nr. DOK-46081).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais, kyla nevykdymo neigiamos pasekmės. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nevykdyta du kartus – pirmasis atvejis fiksuotas antstolei nustačius, jog nepilnametis vaikas 2022 m. gruodžio 27 d. yra tėvo namuose (Neįvykdymo aktas1) nors turėjo būti grąžintas motinai 2022 m. gruodžio 25 d. 20:00 val., antrąjį atvejį patvirtina e.policija.lt pateiktas išieškotojos pranešimas (Neįvykdymo aktas2). Tai, kad teismo Sprendimu patvirtinta tvarka nebuvo vykdoma patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybos situacijos vertinimas. Aplinkybės, jog Sprendimas fiksuotais atvejais nebuvo įvykdytas neginčija ir pats skolininkas.

12. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

13. Posėdyje išklausius suinteresuoto asmens1 atstovės bei suinteresuoto asmens2 paaiškinimus, įvertinus rašytinius bylos duomenis, matyti, kad suinteresuotas asmuo1 negalėjimą vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką grindžia iš esmės tik viena aplinkybe – nepilnamečio vaiko D. V. nenoru grįžti pas motiną. Vertinant, ar nurodoma aplinkybė yra objektyvi, nuo suinteresuotos asmens1 valios nepriklausanti, bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. V. teismo nustatyta tvarka bendravimui su motina nebuvo perduotas 2022 m. gruodžio 25 d. 20 val., vaiką atvežus prie motinos namų, tačiau jam atsisakius lipti iš automobilio ir eiti pas motiną pastarajai neleidus iš tėvo namų su savimi pasiimti tėvo dovanos – kompiuterinio žaidimo.

14. Situacijos vertinimo anketos priede (v. b. l. 43) užfiksuoti duomenys rodo, kad suinteresuotam asmeniui1 buvo žinoma, jog suinteresuoto asmens2 bendravimo su vaikais laikotarpiu sūnus D. turėjo išvykti į suinteresuoto asmens2 iš anksto su vaikais suplanuotą kelionę, kuri, kaip paaiškino teismo posėdyje suinteresuotas asmuo2, neįvyko, nes D. nebuvo grąžintas. Dėl neįvykusios kelionės nepilnametis A. V. išsakė manantis, kad brolis D. sugadino atostogas, neatvažiavo pas mamą (situacijos vertinimo anketa v. b. l. 58). Kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo anketos priedo (v. b. l. 30, 60), suinteresuotas asmuo2 pranešime nurodė, kad D. bendravimui buvo tėvo atvežtas 2022 m. gruodžio 25 d. vakare, tačiau tėvas neatvežė vaiko paso, daiktų, o po ilgų derybų visgi motinai sutikus, kad D. iš tėvo namų atsivežtų kompiuterinius žaidimus, tėvas juos atvežti atsisakė, o D. be kompiuterinio žaidimo atsisakė pasilikti motinos namuose. Šias aplinkybes suinteresuotas asmuo2 patvirtino ir teismo posėdyje. Vaiko situacijos vertinimo anketos priede (v. b. l. 30) taip pat užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 25 d. policijos pareigūnams tėvas sakė, jog nieko padaryti negali, kad sūnus grįžtų pas motiną; pareigūnų akivaizdoje nesiėmė jokių priemonių, kad būtų vykdomas teismo sprendimas. Taigi, suinteresuotam asmeniui2 pakeitus griežtą nusistatymą dėl kompiuterinio žaidimo ir galiausiai sutikus, kad iš suinteresuoto asmens1 gautą dovaną D. parsivežtų ir taip išnyktų vaiko neperdavimo problema, tada jau suinteresuotas asmuo1 dovanos atvežti nesutiko, t. y. teismo sprendimas buvo nevykdomas tik nuo suinteresuoto asmens1 priklausančios valios, pasireiškusios tiesiog nesutikimu atvežti vaikui iš namų dovaną. Tokie suinteresuoto asmens1 veiksmai nėra pateisinantys teismo sprendimo nevykdymą, neatitinka pareigos kooperuotis su kitu vaiko tėvu. Suinteresuotas asmens 1 argumentai, kad nebuvo vykdoma bendravimo su vaiku tvarka dėl to, kad sūnus D. nenori grįžti pas motiną, tačiau, kaip matyti iš vaiko situacijos vertinime užfiksuotų aplinkybių (vaikui neleidžiama motinai paskambinti, meluojama, kad neturi motinos telefono numerio, pokalbiai įrašomi, D. išreiškus norą pas motiną grįžti 2022 m. gruodžio 26 d. vaikas nebuvo parvežtas), vaiko nenorą formuoja suinteresuoto asmens1 elgesys ne skatinant vaiką bendrauti su motina, o priešingai – nesiimant reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas ir elgtis taip, kad nebūtų kliudoma vienam iš tėvų įgyvendinti tėvų valdžią. Pažymėtina, kad Suinteresuoto asmens2 paaiškinimu, jog šiuo metu, t. y. kai abu tėvai leido D. pasiimti į motinos namus tėvo dovaną, bendravimo su vaiku tvarka yra sklandžiai vykdoma. Suinteresuoto asmens1 atstovės teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad suinteresuotas asmuo1 visada nustatyta tvarka sūnų D. atveždavo prie namų perdavimui, tarnybos specialistams nurodyti pasiaiškinimai, kad jis vaiką ,,bandė įkalbėti, bet nepavyko“ nėra objektyviai pateisinantys sprendimo nevykdymą. Suinteresuotas asmuo1 privalo laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimu su vaiku tvarkos, o manant, kad nustatyta nepilnamečio vaiko D. gyvenamoji vieta ar bendravimo tvarka neatitinka vaiko ar vieno iš tėvų interesų, turi teisę kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos pakeitimo. Suinteresuoto asmens1 siekio sklandaus ir vaiko prioritetais grįsto teismo sprendimo vykdymo nepatvirtina ir vertinimo anketoje užfiksuoti nepilnamečių vaikų A. ir D. paaiškinimai. Aplinkybė, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota informacija, jog 2022 m. gruodžio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas telefonu nurodė vaiką palikti su tėvu, neteikia pagrindo spendimo nevykdymo priežasties – suinteresuoto asmens1 nesutikimo atvežti kompiuterinį žaidimą, vertinti objektyvia, ne nuo suinteresuoto asmens1 valios priklausiusia sprendimo nevykdymo priežastimi. Pažymėtina, kad sūnus D., jo 2022 m. gruodžio 25 d. neperdavus suinteresuotam asmeniui2, ne tik kad pas suinteresuotą asmenį1 išbūdamas nepertraukiamai iki 2023 m. sausio 23 d., neturėjo galimybės bendrauti su suinteresuotu asmeniu2 ir išvykti į iš anksto suplanuotas atostogas, tačiau vaikas nebuvo grąžintas suinteresuotam asmeniui2 pagal nustatytą bendravimo tvarką 2023 m. sausio 20 d. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl suinteresuoto asmens1 kaltės, t. y. nesant objektyvių sprendimo nevykdymą pateisinančių priežasčių, todėl spręstina dėl skirtinos baudos dydžio.

15. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

16. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

17. Įvertinus CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, bylos aplinkybes, tai, kad sprendimas nevykdytas du kartus, skolininkas anksčiau nebaustas, neįvyko iš anksto suplanuotos atostogos, teismas sprendžia, kad 100,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, skyrimas yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškimą tenkinant iš dalies skolininkui skiriama 1500,00 Eur (100,00 Eur x 15 d.) bauda išieškotojos naudai.

18. Vykdymo proceso šalių (suinteresuotų asmenų) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 2, 3, 5 dalys).

19. Valstybė bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 593 straipsniai, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuotam asmeniui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą už 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-294-1088/2022 nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.