Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotiems atstovams Giedrei Globytei, Giedriui Mačerniui, Vitalijai Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., atstovo advokato padėjėjo Vyginto Kuprio skundą dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ir Institucija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Vitalija Mockienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. D., 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. ZUV-ANR_N-15-2024, kuriuo nustačius vieną V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nustačius dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, V. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir žvejybos įrankių – konfiskavimas, taip pat minėtu nutarimu paskaičiuota neteisėta veika padaryta žala gamtai – 970 Eur (b.l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. D. atstovo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Skundžiamu Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 7 dalyje. Jis nubaustas už tai, kad jis su laivu (duomenys neskelbtini), grįžo iš mėgėjiškos žvejybos Baltijos jūroje su laimikiu – šlakis (TRS) – 1 vnt. ir lašiša (SAL) – 1 vnt. su riebaliniu peleku, kurie buvo skrosti/ išdarinėti (filiuoti), tuo pažeidė Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-456 redakcija) 6 p. ir 9 p., 9.5. p.p. Vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3D-617„ Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2023 m. lapkričio 20 d. priimtame Tarybos Reglamente (EB) Nr. 2023/2638, kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2024 m. ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194, kiek tai susiję su tam tikromis žvejybos galimybėmis kituose vandenyse, 10 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „22–31 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba draudžiama. Visi atsitiktinai sužvejoti lašišų egzemplioriai iškart paleidžiami į jūrą“; 2 dalyje nurodoma, jog „nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų: a) žvejui mėgėjui per dieną leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip vieną lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių; b) sugavęs pirmąją lašišą su nukirptu riebaliniu peleku, žvejys mėgėjas sustabdo lašišų žvejybą likusią dienos dalį; c) visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.“ Baltijos jūroje, tausojant žuvų išteklius, tikslinė komercinė lašišų žvejyba yra uždrausta, tačiau žvejai mėgėjai, nors ir ribojami griežtų sąlygų, lašišas gaudyti gali. Mėgėjų vykdomai lašišų žvejybai bendra kvota nenustatyta - žvejyba leidžiama visoje Baltijos jūroje bet kokiais mėgėjų žvejybos įrankiais, tačiau yra taikomi apribojimai. Vienas žvejys mėgėjas per dieną gali sugauti ir pasilikti sau ne daugiau kaip vieną dirbtinai įveistą lašišą su nukirptu riebaliniu peleku. Į krantą ji turi būti iškrauta neišdarinėta. Pagautos lašišos, kurių riebalinis pelekas nenukirptas, turi būti nedelsiant paleistos atgal į jūrą. Tai reiškia, kad jeigu laivu žvejoti plaukia keli žvejai, jiems leidžiama parsivežti po vieną lašišą ir jos visos turės būti su nukirptu riebaliniu peleku. Žvejai, pažeidę šį reikalavimą, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą.

Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-456 redakcija), 6 punkte nurodoma, kad vienos žvejybos (per dieną) metu vienam žvejui leidžiama paimti ne daugiau kaip: vieną lašišą Salmo salar (tik su nukirptu riebaliniu peleku), vieną šlakį Salmo trutta trutta, vieną syką Coregonus lavaretus, penkis otus Psetta maxima, penkis sterkus Sander lucioperca. Žvejojant lašišas ir šlakius, viename laive gali būti naudojama ne daugiau kaip dvylika vienetų įrankių, skirtų šių žuvų žvejybai, ir į laivą leidžiama paimti ne daugiau kaip šešias šių rūšių žuvis. Vienos žvejybos (per dieną) metu vieno žvejo sugautų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų Neogobius melanostomus sugavimo kiekiai neribojami; 9.5 punkte nurodoma, kad žvejybos vietoje apdoroti sugautas taisyklių 11.2 papunktyje (lašišas, šlakius) nurodytų rūšių žuvis: supjaustyti dalimis, smulkinti, malti ar kitaip pakeisti žuvų rūšiai būdingą išvaizdą ir struktūrą. Visi šių rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.

Tiek teismui pateiktu skundu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. ir jo atstovas teismo prašė panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. priimtą skundžiamą nutarimą. Skundą motyvuodamas tuo, kad lašišą su riebaliniu peleku sužvejojo ir pasiėmė ne pareiškėjas V. D., o J. Š.. Jis prisiėmė atsakomybę, nes norėjo palengvinti tyrimą. Skundžiamame nutarime neįvertinti V. D. ir J. Š. 2024 m. balandžio 29 d. duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, įskaitant tai, kad J. Š. savo paaiškinimuose pripažino savo kaltę dėl lašišos su riebaliniu peleku paėmimo. Teismas su tokiais pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus, liudytojo J. Š., Institucijos atstovų argumentus teismo posėdžių metu, sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai.

Iš byloje esančio 2024 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo „Dėl galimų administracinių nusižengimų nustatytų žvejų mėgėjų patikrinimo metu“ nustatyta, jog 2024 m. kovo 25 d. inspektoriai vykdė žvejų mėgėjų, žvejojusių Baltijos jūroje, laimikio iškrovimo patikrinimą Klaipėdos kruizinių laivų terminale, adresu Priešpilio g. 9, Klaipėda, vadovaudamiesi Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 (toliau – Taisyklės). Vykdant patikrinimą, 17.07 val. Klaipėdos kruizinių laivų terminalo teritorijoje sustabdytas žvejys mėgėjas M. Š. Tikrinant žvejo mėgėjo bilietą minėtas asmuo nurodė, kad pagavo ir parsivežė tik vieną šlakį, o tris žuvis paleido bei dvi nutrūko žvejybos metu. Patikrinus nešamo maišo turinį, rasta galimai lašišos filė su riebaliniu peleku be galvos ir uodegos ir galimai šlakio filė be galvos ir uodegos. M. Š. buvo paprašytas parodyti laivą, kuriuo buvo vykdoma žvejyba. Tikrinant nurodytą laivą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), be M. Š. turimos filė gabalų, rastas vienas neišdorotas šlakis. Laivo patikrinimo metu rastas dar vienas filiuotas šlakis be uodegos ir galvos ir viena lašišos filė be galvos ir uodegos. V. D. paklaustas, kas pagavo žuvis, nurodė, kad nežino, bet paminėjo, kad iš viso reiso metu pagavo keturias žuvis, ir iš jų vieną paleido ( b.l. 26-28). Iš byloje esančio daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog patikrinimo metu buvo paimti 4 vnt. žuvies filė (b.l. 24). Iš Klaipėdos universiteto jūrų tyrimo instituto 2024 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl žuvų rūšių nustatymo“ matyti, jog Žuvininkystės tarnybos pateiktos medžiagos ir žuvų žvynų nustatyta, jog viena žuvis priklauso šlakio (Salmo trutta L.), o kita lašišos rūšiai (Salmon salar) (b.l. 25). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. 2024 m. kovo 28 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis 2024 m. kovo 25 d. su dviem asmenimis žvejojo Baltijos jūroje. Jie pagavo 4 žuvis: vieną šlakį pagavo J. Š., dar vieną šlakį pagavo M. Š. ir jis pagavo dvi lašišas. Kadangi pagrindinis laivo variklis sugedo jūroje ir jie ilgai plaukė į uostą, jie 3 žuvis išfiliavo. Viena iš jo pagautų lašišų buvo su riebaliniu peleku, tačiau traukiant labai susidraskė burna, todėl nusprendė jos nepaleisti. Kita žuvis taip pat buvo lašiša, nors jis galvojo, kad tai legalus šlakis. M. Š. pagavo vieną filiuotą šlakį. J. Š. pagavo vieną filiuotą šlakį. Jis pagavo dvi filiuotas žuvis: šlakį ir lašišą. Jis gailisi dėl administracinio nusižengimo ir pažada daugiau nenusižengti (b.l. 38). Iš 2024 m. kovo 28 d. V. D. siųsto elektroninio laiško ir prie jo pridėtos nuotraukos, adresuotų Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, matyti, jog V. D. nurodo, jog jis siunčia savo laimikį, kur galvojo, kad tai šlakis (b.l. 72-73). V. D. atžvilgiu 2024 m. balandžio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį (b.l. 22). Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo pateikti rašytiniai J. Š. ir V. D. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad V. D. 2024 m. kovo 28 d. nurodytuose paaiškinimuose klaidingai nurodė, kad pagavo dvi lašišas, V. D. pagavo vieną šlakį, kurį apibūdino kaip lašišą. Jis buvo įsitikinęs, kad tai šlakis ir kurio žvejyba teisėta ir jis turėjo visus leidimus. Dėl kitos nurodytos lašišos jis prisiėmė kaltę už J. Š. Būtent J. Š. pagavo lašišą. V. D. prisiėmė kaltę, nes norėjo palengvinti tyrimą (b.l. 20 – 21).

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo nėra sugalvojęs gynybos versijos ir paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teismo posėdyje duotus to asmens parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Tuo tarpu asmens parodymų keitimas turi būti vertintinas kritiškai, nes vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti savo gynybos versiją, siekdamas išvengti atsakomybės. Šiuo analizuojamu atveju, V. D. iš karto po įvykio inspektoriams nenurodė tokios svarbios aplinkybės, kad lašišą su riebaliniu peleku pagavo būtent J. Š. Teismas pažymi, jog 2024 m. kovo 25 d. patikrinimo metu nei vienas asmuo, plaukusių ir žvejojusių laivu, inspektoriams, atliekantiems patikrinimą, nenurodė, kad lašišą ir šlakį pagavo J. Š., priešingai pats V. D. jau po įvykio, t.y. 2024 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodė, kad būtent jis pagavo lašišą ir šlakį, taip pat pridėjo nuotrauką, kurioje matyti ir pagautas laimikis, kaip ir pats nurodė Institucijai adresuotame elektroniniame laiške (b.l. 38,72-73). Versiją, jog būtent J. Š. pagavo lašišą, o jis prisiėmė atsakomybę, nes norėjo palengvinti tyrimą, iškėlė tik po 2024 m balandžio 26 d, t.y. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir gresiančios administracinės atsakomybės (b.l. 22). Šią versiją tiek J. Š., tiek V. D. iškėlė praėjus itin ilgam laiko tarpui, t.y. beveik mėnesiui po patikrinimo atlikimo ir reikšmingų aplinkybių nustatymo. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Giedrius Mačernis, tiesiogiai dalyvavęs laivo patikrinime, patvirtino, jog pažeidimo padarymo dieną būnant įvykio vietoje tiek V. D., tiek kiti asmenys nurodė, jog nuotraukų nėra. Iš laive buvusių išdarinėtų žuvų gabalų nebuvo galimybės nustatyti, kokia tai žuvis, nes žuvys jau buvo išdarinėtos, be pirminių ženklų: galvos, uodegos. Todėl tuos gabalus siuntė atlikti ekspertizei, kuri nustatė, kad tai lašiša ir šlakis, tai yra buvo nustatyta tiksli rūšis. Patikrinimo metu V. D. paėmė kuprinę ir tiksliai žinojo, kur yra sudėti išdarinėtos žuvies gabalai. Žuvys buvo paslėptos. Jos nebuvo padėtos ant žemės ir padėtos matomoje vietoje, jos buvo paslėptos. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Institucijos atstovo paaiškinimais, kadangi jis tiesiogiai dalyvavo laivo patikrinime, jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (2024 m. kovo 25 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, 2024 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas „Dėl galimų administracinių nusižengimų nustatytų žvejų mėgėjų patikrinimo metu:“, patikrinimo metu fiksuotos nuotraukos, V. D. pateikti paaiškinimai bei nuotrauka ir kiti byloje esantys duomenys). Akivaizdu, jog V. D. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tokius V. D. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip pastarojo siekį išvengti administracinės atsakomybės, kaip jau minėta juos paneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo, kadangi Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neanalizavo V. D. ir J. Š. parodymų, nemėgino pašalinti prieštaravimų. Taip pat į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie į bylą net nebuvo pateikti teismui, kaip pavyzdžiui V. D. el. laiškas su nuotrauka. Ši administracinio nusižengimo byla nebuvo išsamiai ištirta. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo atstovo argumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Taigi, bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teisme teikė paaiškinimus, taip pat liudytoju buvo apklaustas J. Š., teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus 2024 m. kovo 25 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, 2024 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą „Dėl galimų administracinių nusižengimų nustatytų žvejų mėgėjų patikrinimo metu:“, patikrinimo metu fiksuotos nuotraukos, V. D., J. Š. paaiškinimus, byloje esančias nuotraukas, vaizdo medžiagą), sprendžia, kad šioje byloje jie yra pakankami V. D. kaltei įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 7 dalyje, nustatyti, todėl pareiškėjo atstovo argumentai, jog administracinio nusižengimo byla ištirta neišsamiai, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Vitalija Mockienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. D., 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. ZUV-ANR_N-15-2024, kuriuo nustačius vieną V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nustačius dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, V. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį. Skundžiamame nutarime V. D. inkriminuotos šios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų; 2) administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų.

Kaip matyti, Institucijos skundžiamu nutarimu V. D. inkriminuota sunkinanti aplinkybė, jog administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų. Šiuo atveju, tokia aplinkybė yra nustatoma, kai bet kurioje nusižengimo stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti administracinį nusižengimą, tęsti ar užbaigti. Minėtus asmenis sieja jų veiksmų bendrumas, susitarimas daryti šią veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas asmuo suvokia, kad daro uždraustą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Šioje byloje objektyviai nenustatytas minėtų asmenų susitarimas bei vieninga tyčia, kadangi byloje nenustatyti jokie asmenų bendri veiksmai, kurie būtų išreikšti konkliudentine forma, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti tokį susitarimą, akivaizdu, kad jokio žodinio ar rašytinio susitarimo taip pat nebuvo, todėl ši aplinkybė nepagrįstai nustatyta, kaip V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktą sunkinančia atsakomybę aplinkybe gali būti pripažinta ta aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Ši numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, nustačius bent vieną iš dviejų alternatyvių jos požymių: 1) savanaudiškas paskatas arba 2) chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai neteisėto elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui.

Teismas pažymi, jog tiek nagrinėjamos bylos situacija, bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai bei byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, jog V. D. plaukė į žvejybą su draugais, atsakomybė už mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus individualizuotina ir taikytina tam, kas neteisėtai pagavo žuvį ar kitaip pažeidė nustatytą tvarką ir taisykles, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad V. D. neteisėti veiksmai (mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas) padarytas dėl asmeninių, o ne dėl savanaudiškų ir (ar) chuliganiškų paskatų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pripažino minėtas aplinkybes V. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucijos nustatytos V. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y., kad administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų ir administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, šalintinos iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies.

Šiuo atveju, teismas įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes, V. D. elgesį viso proceso metu, į tai, kad V. D. savo kaltę pripažino iš dalies,, todėl daro išvadą, kad jam paskirta administracinė nuobauda (400 Eur dydžio bauda) individualizuota tinkamai, o jos dydis nepažeidžia administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Dėl administracinio poveikio priemonės konfiskuotino turto – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini) – vertės konfiskavimo

Skundžiamu Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 V. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – daiktų – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir žvejybos įrankių – konfiskavimas (b.l. 13-14). Iš administracinio nusižengimo byloje esančios 2024 m. gegužės 10 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas V. D. pardavė pirkėjui M. B. vidaus vandenų transporto priemonę (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur sumą (b.l. 44). Esant tokiai aplinkybei, Institucija teismo prašo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo – pakeisti, ir vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – daikto – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, pakeisti ir išieškoti konfiskuotino turto vertę – 15 000 Eur iš V. D. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ir teismui pateiktame skunde nurodė, kad laivo konfiskavimas yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga priemonė V. D. įvykdytam teisės pažeidimui. V. D. pristačius meškerę ir sumokėjus baudą, buvo pasiektas tikslas nubausti ir užtikrinti teisės pažeidimo prevenciją. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, proporcingumo principas reikalauja, kad paskirtos nuobaudos atitiktų padaryto pažeidimo sunkumą ir siekiamus tikslus, todėl V. D. pristačius meškerę ir sumokėjus baudą, 15 000 Eur vertės laivo konfiskavimas yra neadekvati ir neproporcinga priemonė.

Pažymėtina, jog ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4,6,7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Taigi, už minėtą nusižengimą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023). Taigi, tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai ANK 29 straipsnio 5 dalis, t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusižengimo padarymo priemonė – pramoginis kateris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas – savininkas pažeidimo metu, t. y. 2024 m. kovo 25 d. buvo V. D.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios 2024 m. gegužės 10 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas V. D. pardavė pirkėjui M. B. vidaus vandenų transporto priemonę (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur sumą (b.l. 44). Taigi, kaip matyti, pramoginis kateris V. D. nepriklauso, todėl iš jo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus 15 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, itin daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą; nors šiuo atveju pareiškėjas V. D. padarė administracinį nusižengimą, vis tik savo pobūdžiu mažiau pavojingą veiką nei nusikalstama veika. Teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, tai, kad V. D. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus baustas nebuvo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog yra šioje byloje yra pagrindas V. D. taikyti pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jos dydį nustatyti 5 000 Eur sumai. Teismo vertinimu tokio dydžio sumos išieškojimas atitiks balansą tarp V. D. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skunde nurodomais motyvais naikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. ZUV-ANR_N-15-2024, tačiau skundžiamas nutarimas pakeičiamas, pašalinant iš jo aprašomosios dalies V. D. nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, panaikinant administracinio poveikio priemonės – daikto – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, iš V. D. konfiskuojant pramoginio katerio (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. D. atstovo advokato padėjėjo Vyginto Kuprio skundą tenkinti iš dalies.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 pakeisti. Panaikinti šio nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto – pramoginio katerio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, iš V. D. konfiskuoti pramoginio katerio (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą.

Iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 aprašomosios dalies pašalinti nustatytas V. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų ir administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.