Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-09-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-4235-301/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
2YT-4235-301/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Suinteresuotas asmuo
M. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-4235-301/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02690-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.26. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 20 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) M. B. skundą suinteresuotiems asmenims M. R. ir antstolei Astai Lukšienei dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skolininkas M. B. 2017 m. gegužės 24 d. skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas prašo grąžinti.

Antstolė Asta Lukšienė 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu M. B. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojui M. R.. Skolininkas skolos gera valia nemokėjo, todėl antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2017 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiuntė į Vilniaus pataisos namus vykdymui. Pagal minėtą patvarkymą Vilniaus pataisos namai 2017 m. balandžio 19 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 14,41 Eur sumą ir 2017 m. gegužės 11 d. pervedė 15 Eur sumą, iš viso 29,41 Eur sumą, kuri pervesta išieškotojui.

Antstolė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą pinigai įteikiami tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal į profesiją ar mokymuisi Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolis turį teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolė mano, jog lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti į jas išieškojimą. Antstolės manymu, pareiškėjo nurodytoje nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 - 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų; vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Antstolė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teisme kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, M. B. nedirba, pajamų negauna.

Skundas su antstolės Astos Lukšienės patvarkymu priimtas, 2017 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.00 valandą (b.l.19-20).

Atsiliepimas

Antstolė Asta Lukšienė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 12) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais, nurodo, kad nesutikimo motyvus ir teisinius argumentus nurodė 2017 m. gegužės 31 d. patvarkyme, mano, kad M. B. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime (b.l.17) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, antstolės Astos Lukšienės veiksmai, vykdant išieškojimą iš skolininko M. B., buvo teisėti, vykdymo metu antstolė įstatymų nepažeidė, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėjas (skolininkas) M. B. skunde nenurodė skundžiamo antstolės patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolės Astos Lukšienės 2017 m. kovo 30 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojui M. R.. Skolininkas skolos gera valia nemokėjo, todėl antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2017 m. kovo 30 d. priimtu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 400 Eur skolos ir 131,22 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 531,22 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymą išsiuntė Vilniaus pataisos namams ir M. B.. 2017 m. gegužės 26 d. antstolės kontoroje gautas M. B. 2017 m. gegužės 24 d. skundas dėl areštuotos sąskaitos. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolės priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.

Antstolė Asta Lukšienė 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolis areštuodamas skolininko pinigines lėšas esančias pataisos namuose, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos A. T. formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo areštuotos nesilaikant CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, todėl 2017 m. kovo 30 d. antstolės Astos Lukšienės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje naikintinas dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui M. B. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolės patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Pažymėtina, kad teismui pateiktas Vilniaus pataisos namų 2017 m. rugsėjo 14 d. lydraštis dėl dokumentų grąžinimo patvirtina, kad pareiškėjas M. B. iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę, 2017 m. liepos 5 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui, atlikusiam bausmę ir išvykusiam iš pataisos namų, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra vykdomas.

Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašo ne tik panaikinti patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš antstolės 2017 m. gegužės 31 d. patvarkyme nurodytų aplinkybių ir vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal antstolės 2017 m. kovo 30 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Vilniaus pataisos namai 2017 m. balandžio 19 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 14,41 Eur sumą ir 2017 m. gegužės 11 d. pervedė 15 Eur sumą, iš viso 29,41 Eur sumą. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje buvusi suma neviršijo vienos MMA, kokia iš viso suma buvo sąskaitoje ir kokia suma iš sąskaitos buvo nurašyta pagal antstolės patvarkymą, todėl antstolė įpareigotina nustačius, kad į jos depozitinę sąskaitą buvo gautos piniginės lėšos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), grąžinti šias lėšas pareiškėjui.

Šioje byloje susidarė 5,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, išlaidos, turėtų būti priteisiamos iš pareiškėjo ir antstolės lygiomis dalimis, t. y. po 2,82 Eur iš kiekvieno. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2014-09-23 LR Finansų ministro ir Teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymu Nr.1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei po 3 Eur iš kiekvieno asmens išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolės Astos Lukšienės veiksmus 2017 m. kovo 30 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko M. B. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), antstolę įpareigojant nustačius, kad į jos depozitinę sąskaitą buvo gautos piniginės lėšos, neviršijančios nurodyto dydžio, grąžinti lėšas pareiškėjui M. B..

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Teresė Klimienė